Ar reikia muitinės dokumentų perkraustymui į Angliją? Visa tiesa apie daiktų gabenimą po Brexit

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir prisimenu laikus, kai sunkvežimius tiesiog pravažiuodavo pro sieną be jokios galvos skausmo. Dabar, po Brexit, viskas pasikeitė, ir klientai dažnai klaustą: ar reikia muitinės dokumentų perkraustymui į Angliją? Trumpas atsakymas – taip, be jokių abejonių. Ilgas atsakymas yra kur kas sudėtingesnis, nes priklauso nuo to, ką vežiate ir kiek laiko gyvensite ten. Jei manote, kad gal tiesiog užkrauti dėžes ir važiuoti, labai klystate. Anglijos muitinė (HMRC) dabar yra griežta, o jei trūksta popierių, gali tekti mokėti didžiulius muitus arba net prarasti daiktus. Štai paprastas, bet „žemiškas“ vadovas, kaip tai veikia iš vidau, be jokių gražių frazių iš vadovėlių.

Pagrindai: ar reikia muitinės dokumentų perkraustymui į Angliją ir ką tai reiškia

Ar visada reikia muitinės dokumentų perkraustymui į Angliją?

Absoliučiai visada. Nors anksčiau galėjome tai padaryti vėliau, dabar, jei norite išvengti PVM ir muitų, dokumentai turi būti pateikti prieš krovinį atvykstant į JK. Tai nėra pasirinkimas, tai privalomas procesas, kurį įvedė Brexit. Be ToR01 (Transfer of Residence) numerio sunkvežimis gali būti sulaikytas pasienyje, o tada prasideda problemos su sandėliavimo mokesčiais. Galvojau, kad po kelerių metų visos šios procedūros pasidarys lankstesnės, bet anglai tik dar griežčiau tikrina kiekvieną deklaruotą prekę, todėl reikia pasirūpinti dokumentais iš anksto.

Kas yra šitas ToR01 numeris ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai pagrindinis jūsų bilietas į nemokamą perkraustymą. ToR01 leidžia perkraustyti asmeninius daiktus į Didžiąją Britaniją be mokesčių, jei ten gyvensite daugiau nei 12 mėnesių. Be šio numerio visa jūsų bagažų bus traktuojama kaip prekės, įvežamos į šalį, ant kurių reikia mokėti PVM (20 proc.) ir galbūt muitus. Gauti jį nėra labai sunku, bet tai užtrunka laiko, todėl nelaukite, kol sunkvežimis jau važiuoja link Lamanšo sąsiaurio.

Kiek laiko užtrunka gauti šiuos dokumentus?

Paprastai tai trunka apie 2–3 savaites, kartais ilgiau, jei HMRC užgriūva darbas. Nerekomenduoju laukti paskutinės minutės, nes biurokratinės mašinos Anglijoje neveikia taip greitai kaip mums norėtų. Buvo atvejų, kai klientai kreipėsi savaitę prieš išvykimą ir, žinoma, nesugebėjome nieko padaryti. Teks mokėti mokesčius. Geriau užpildykite paraišką iš karto, kai tik žinote išvykimo datą, nors ir pati data gali pasikeisti (šiek tiek).

Ar galiu pats užpildyti dokumentus ar reikia agento?

Techniškai galite pats, jei suprantate anglų kalbą ir nusimatote su burokratija. Tačiau jei suklysite dėl prekių kodų ar vertės, gali tekti mokėti baudas. Dauguma klientų visgi pasikliauja mūsų ar brokerių pagalba, kadangi viena klaida formoje gali kainuoti brangiai. Žinau, kad visi nori sutaupyti, bet čia ne vieta kur eksperimentuoti, nebent jūs turite daug laisvo laiko ir kantrybės.

Kas nutinka, jei aš nieko nepaskelbiu?

Tada klausimas „ar reikia muitinės dokumentų perkraustymui į Angliją“ bus atsakytas jums pačiam sunkvežimiui sulaikius pasienyje. Krovinys bus apskustas, jums išsiųsta sąskaita, o ją neapmokėjus daiktai gali būti konfiskuoti arba sunaikinti. Tai nėra grasinimas, o reali praktika, ypač Doverio uoste, kur tikrinimai yra labai intensyvūs. Geriau iš anksto pasirūpinti, nei vėliau versti šeimą skolintis pinigų mokesčiams.

Ar galima perkraustyti daiktus be mokesčių visada?

Ne visada. Jei daiktus nusipirkote prieš mažiau nei 6 mėnesius, jie gali būti apmokestinti. Taip pat yra apribojimai alkoholiui ir tabakui. Taigi, jei planavote nusipirkti naują televizorių prieš išvykimą ir paveržti jį su savimi be muitų, gali nepasisekti. Taisyklės yra griežtos – daiktai turi būti naudoti ir jums priklausyti mažiausiai 6 mėnesius.

Transfer of Relief ir daiktų vertinimas

Ką reiškia Transfer of Relief?

Tai yra lengvata, kuri leidžia atsikraustyti į Angliją be mokesčių. Ji taikoma tiems, kurie seniau gyveno ES šalyje ir dabar pereina gyventi į JK. Pagrindinis „gudrybės“ momentas čia yra tas, kad daiktai turi būti naudojami jūsų namuose, o ne parduoti iš karto atvykus. Anglai nemėgsta, kai ši lengvata naudojama verslui, todėl gilaus tikrinimo metu jie išklausys kiekvieną detalę apie jūsų buitinius prietaisus.

Kaip teisingai įvertinti savo daiktus dokumentuose?

Nurodykite realią rinkos vertę, ne naują kainą. Jei turite 5 metų senumo sofą, nerašykite, kad ji kainuoja 500 svarų, jei parduotuvėje tokia nauja kainuoja 1000. Rašykite 50 ar 100 svarų. Per didelė vertė gali sukelti papildomų klausimų ar net mokesčių (nors lengvata tai išvengia, bet nereikia iššaukti agresyvaus tikrinimo). Būkite sąžiningi, bet nepervertinkite.

Ar reikia inventorius sąrašas kiekvienam daiktui?

Ne iš kiekvieno šaukšto, bet detalus sąrašas būtinas. Turi būti nurodyti brangiausi daiktai: kompiuteriai, baldai, dviračiai. Buvau atvejų, kai klientai rašė „baldai“ viena eilute, o muitinė pareikalavo detalaus išskaidymo. Geriau sugaišti valandą ir viską aprašyti, nei vėliau tai daryti spaudžiant laiką uoste.

Ar galiu vežti dovanas kitiems žmonėms?

Taip, bet tai turi būti nurodyta dokumentuose. Negalima paslėpti dovanų tarp savo daiktų, nes tai gali būti laikoma kontrabanda arba mokėtina PVM. Jei vežate dovaną draugui, ją reikia deklaruoti kaip atskirą siuntą arba įrašyti į sąrašą su pastaba, kad tai dovana (čia tikrai reikia pasikonsultuoti, nes taisyklės keičiasi, man atrodo, dabar griežčiau).

Kas daryti, jei dingo daiktų sąrašas?

Tai didelė bėda. Be sąrašo sunku įrodyti, kas buvo konteineryje. Geriausia turėti du egzempliorius – vieną su savimi, kitą duoti vairuotojui. Jei praradote, turėsite rašyti „rašliavą“ iš galvos, o muitinė gali tai priimti su nepasitikėjimu. Pasitarkite su brokeriu, jis galėtų padėti susiformuoti naują sąrašą pagal krovininę kvitą (CMR).

Ar seni daiktai turi būti įrodyti?

Kartais reikia nuotraukų ar pirkimų kvitų, ypač brangiems daiktams, tokiems kaip piešiniai, juvelyriniai dirbiniai ar instrumentai. Jei vežate 10 metų senumo „Stratocaster“ gitarą, gali tekti parodyti, kad nusipirkote ją anksčiau, o ne prieš dieną. Tai tikrinama retai, bet jei atsitiks, reikės įrodymų.

Ar galiu vežti mašiną kaip asmeninį daiktą?

Taip, automobilis gali būti įvežtas be muitų, jei jis priklauso jums mažiau nei 6 mėnesius ir nebus parduotas JK per 12 mėnesių. Bet čia yra labai daug smulkmenų su mokesčiais (VAT). Dar reikia nepamiršti, kad vairuotojas turi teisę vairuoti tą mašiną, kitaip gali būti baudžiamas už draudimo pažeidimą.

Bureaucratija, problemos ir realios situacijos

Ar Anglijos muitinė tikrina kiekvieną sunkvežimį?

Ne kiekvieną, tikrina rizikos grupės arba atsitiktinai. Bet jei dokumentų nėra, tikrinimas yra garantuotas. Ir tada, kai atidaro konteinerį, pradedasi skaičiuoti. Buvo atvejis, kai vairuotojas užmiršo paduoti dokumentus atvykus, ir jį sulaikė 3 dienas. Klientas galvojo, kad tai mūsų kaltė, bet paaiškino, kad be popieriaus niekas nejudės.

Kas yra „tikrasis“ importuotojas?

Jūs, kaip asmuo, atsikeliantis gyventi, esate importuotojas, ne pervežimo kompanija. Mes tik gabename. Todėl visi mokesčiai (jei juos reikia mokėti) krenta ant jūsų pečių. Neklauskite vadybininko, kodėl jis neįvykdė importo – tai ne jo funkcija, jis tiesiog užtikrina, kad daiktai nuvažiuotų iš A į B su jūsų dokumentais.

Ar reikia draudimo tokiam pervežimui?

Stipriai rekomenduoju. Pervežimas į Angliją yra ilgas ir keliantis per jūrą, daiktai gali sušlapti arba apgriūsti daugiau nei kelione per Lietuvą. Jei neturite draudimo, o konteineris nukrenta kranu (retai, bet būna), neteksite visko. Užsienio draudimo kompanijos nelabai nori žaisti su klientais be oficialios draudimo poliso.

Kas nutinka su alkoholiu ir tabaku?

Alkoholis ir tabakai yra vieni iš labiausiai kontroliuojamų daiktų. Asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį, bet jei bandysite vežti 100 litrų degtinės „dovanoms“, tai bus traktuojama kaip verslas. Muitinės pareigūnai turi „nose“ šiuos dalykus, nes tai lengviausias būdas užsidirbti pinigų iš mokesčių.

Ar saugu vežti maisto produktus?

Būkite atsargūs. Mėsą ir pieno produktus į ES iš JK dabar vežti draudžiama, o į JK – labai apribota. Geriau neišsigąsdinkite muitininkų dešrelėmis ar kepta duona. Jie gali tiesiog viską sunaikinti vietoje, o jums išsiųsti šiukšlių sąskaitą už utilizavimą. Geriau suvalgykite viską kelyje.

Kokios dažniausios klaidos, kurias daro klientai?

Dažniausiai klaida yra vėluojantis užeiti į svetainę ir užpildyti formą. Kita klaida – neteisingai nurodyti paso duomenis arba adreso Anglijoje formatą (jei dar jo neturite, reikia nurodyti laikiną arba brokerio). Žmonės ir toliau tikėjosi, kad sistema pasidarys „automatinė“, bet ne, ji tikrai toki nėra.

Ar galiu veži savo augintinį?

Tai atskira tema, bet trumpai – taip, bet reikia mikroschemos, pasų ir maždaug 4 mėnesių paruošimo (nebe 6 mėnesių kaip anksčiau, dėl Brexit pasikeitė taisyklės, dabar reikia sveikatos patvirtinimo iš veterinarijos). Neišsiųskite šuns su vairuotoju be dokumentų, jis nepraeis sienos arba bus uždarytas į karantiną.

Ką daryti, jei pasikeičia išvykimo data?

Praneškite brokeriui. Jei ToR numeris jau gautas, jis galioja tam tikrą laiką, bet geriau užtikrinti, kad duomenys atitiktų realybę. Jei vėluojate ilgiau nei mėnesį, gali tekti prašyti pratęsimo. Nerašykite, kad važiuojate gegužęs 1-ąją, jei iš tikrųjų tik birželio 15-ąją – toks neatitikimas gali sukelti nepasitikėjimą.

Praktiniai patarimai ir „nepatogios“ tiesos

Ar pervežimo firmos visada žino, ką daryti?

Deja, ne. Pasitaiko mažų, „garažinių“ firmų, kurios sako, kad „mes viską išsprendžiame“, bet paskui išsiaiškina, kad jų brokeris Anglijoje nebeturi licencijos. Geriausia pasirinkti firmas, kurios dirba jau ilgai ir turi savo atstovybę arba patikimus partneris UK. Neklauskite kainos vienintelio kriterijaus, čia patirtis labiau svarbi.

Kiek viskas tai kainuoja?

Brokerio paslaugos kainuoja nuo 150 iki 300 eurų (priklauso nuo kompleksiškumo), o patys perkraustymai – nuo tūkstančio ir aukščiau. Neklauskite manęs dėl tikslių sumų, be kiekvieno krovinio apžiūros aš negaliu nieko pasakyti. Paprastai brangiau yra tiems, kurie gyvena toli nuo Londono uostų.

Ar galima sutaupyti darydamas viską pats?

Galite bandyti, bet rizikuojate daugiau prarasti laiko ir nervų nei pinigų. Užpildyti ToR01 yra nemokamai, tačiau krovinio išvalymas (clearing) uoste be brokerio beveik neįmanomas fiziškam asmeniui. Ten reikia turėti specialią programą ir prieigą prie sistemų. Tą padaryti per telefoną neįeina.

Kodėl Britai tokie griežti?

Jie tiesiog vykdo tai, ką nusprendė savo parlamente. Jie nori žinoti, kas įvežama į šalį, kad kontroliuotų saugumą ir rinką. Po Brexit jie prarado automatinius duomenų mainus su ES, todėl dabar viską reikia rankiniu būdu „užklijuoti“ į jų sistemas. Man atrodo, jie patys dar iki galo nesupranta, kaip tai veikia efektyviai, tad dažnai būna nesusipratimų.

Ar tikrai taip blogai su „Groupage“ kroviniais?

Groupage (kai kelių klientų daiktai vežami viename sunkvežimyje) yra pigiau, bet lėčiau ir rizikingiau dėl dokumentų. Jei vienas klientas neturi tvarkingų dokumentų, visas sunkvežimis gali būti sulaikytas. Buvo atvejis, kai vieno vyro „sovos“ trūko dėžės, o muitinė pareikalavo iškrauti visą vilkiką. Nenusimena, kai kiti klientai verčia laukti.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sužaloti?

Reikia rašyti pretenciją vadybininkui ir daryti nuotraukas iš karto, kai atidarytą sunkvežimį ar konteinerį. Negalite laukti dieną ar dvi. Jei pasirašote dokumentą, kad viskas tvarkoje, o paskui rado sulaužytą stalą, niekas nebus atsakingas. Angliški įstatymai čia yra labai griežti – pasirašei, pritarai.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus Anglijoj?

Senuosius verta, jei jie jums brangiai širdžiai arba yra labai kokybiški. Anglijoj baldai gali būti pigūs, bet ir kokybė kartais tokia pat. Tačiau, jei skaičiuojate benziną/elektrą ir darbą, gali paaiškėti, kad pigiau nusipirkti „IKEA“ Londone nei vežti sofą iš Panevėžio. Čia jau skaičiuokite patys.

Mokesčiai, vėlavimai ir pabaigos

Ar galiu gauti pinigus atgal, jei per daug mokėjau mokesčių?

Taip, galima pareikšti prašymą grąžinti pinigus (klaidingai paskaičiuotas PVM ar muitai), bet tai užtrunka mėnesius. HMRC nėra greita pinigų grąžinimo institucija. Geriau iš karto viską teisingai paskaičiuoti. Nemanau, kad norėsite žaisti su jų biurokratija dėl 50 svarų grąžinimo.

Kokios baudos už vėlavimus?

Patys vėlavimai nebaudžiami, bet jei krovinys stovi sandėlyje uoste, mokesčiai už saugojimą (storage charges) kaupiasi kas diena. Tai gali būti dešimtys ar šimtai svarų per dieną. Tai ne bauda, o paslaugos mokestis, kurį turite mokėti už savo tinginį. Todėl dokumentai turi būti paruošti iš anksto.

Ar reikia mokėti PVM už naudotus daiktus?

Jei turite ToR01, ne. Jei neturite, taip, standartinis 20 proc. nuo vertės. Priklausomai nuo to, ką vežate, tai gali būti labai brangu. Vien tik kompiuterių ar technikos vertė gali sukti tūkstančius, o 20 proc. nuo to – nemažai pinigų. Toks atvejis buvo praėjusią savaitę – vyras nežinojo apie ToR ir dabar ieško paskolų.

Kiek laiko trunka patį perkraustymas?

Nuo 3 iki 7 dienų nuo to momento, kai išvykstame iš Lietuvos (jei viskas tvarkoje). Jei yra problemų su dokumentais ar sulaikymai, gali užtrukti ir savaitę. Žiemą kelią gali uždengti sniegas Anglijoj (nepasitikėkite, taip irgi būna), tai taip pat sukelia vėlavimus.

Ar jums reikia adreso Anglijoje prieš atvykstant?

Taip, būtina. ToR formoje reikia nurodyti adresą, į kurį keliaujate. Jei dar neturite nuomos, galite nurodyti laikiną adresą (pvz., draugo arba apgyvendinimo). Be adreso dokumentų neapdoros.

Kas daryti, jei pas mane neleidžia į šalį?

Tai jau yra migracijos klausimas, ne muitinės. Jei neturite vizos ar leidimo gyventi, daiktus gali vežti tik kaip laikinai arba juos reikės išsiųsti atgal. Muitinė čia nebebus pagrindinė jūsų bėda, o pasieniečiai. Tai retas atvejis, tačiau esą buvo.

Ar galima susisiekti su mumis tiesiogiai, jei aš visai nieko nesuprantu?

Žinoma, parašykite arba paskambinkite. Geriau paklausti „kvailą“ klausimą, nei daryti kvailą klaidą. Esu matęs viską – nuo to, kaip žmonės bandydavo vežti motociklą be dokumentų, iki to, kai dėžėje buvo randami ginklai (netyčia, pasak jų). Negėdėkis, mes čia tam, kad padėtume.

Kas vyksta su dujomis ir auginamaisiais augalais?

Augalus, jei turi šaknis ir žemę, draudžiama. Dujos turi būti atjungtos ir užfiksuotos. Tai nebe muitinės, o saugumo reikalas, bet uoste tai tikrina. Nevežkite savo obelų sodų, Anglija turi savo ligų ir vabzdžių, kurių nenori.

Ar verta viską daryti legaliai?

Absoliučiai taip. Neteisėtas permežimas (smuggling) yra nusikalstamas veikas. Girdėjau istorijų, kai žmonės bandydavo paslėpti cigarettes tarp drabužių, o dabar skaneriai mato viską. Neužsirašykite į nusikaltėlius dėl keleto dešimčių eurų taupymo.

Ar galiu pasitikėti tuo, ką vadybininkas sako?

Daugiausia taip, bet visada patikrinkite du kartus. Yra kompanijų, kurios promise‘ina „mes viską padarysime“, bet jų „viskas“ yra tik užpildyti eksporto dokumentus Lietuvoj. Importo į Angliją jie neliečia. Būkite tikri, kad į kainą įskaičiuotas ir importo išvalymas UK.

Ką daryti, jei pasikeičia planai ir aš nebevažiuoju į Angliją?

Reikia atšaukti ToR (jei spėjate) arba informuoti brokerį, kad krovinio nebus. Neišsiųskite daiktų „į orą“ tikrai, jei nežinote, kur busite. Sandėliavimas Londone yra vienas brangiausių pasaulyje.

Išvada

Galiausiai, grįžtant prie to pagrindinio klausimo – ar reikia muitinės dokumentų perkraustymui į Angliją – atsakymas yra griežtas „taip“. Be ToR01 ir tvarkingo deklaravimo jūsų kelionė gali tapti tikru košmaru, pilnu problemų ir netikėtų išlaidų. Pasitikėkite patyrusių brokerių ir pervežėjų patarimais, nes ši srityje po Brexit viskas pasidarė daug sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gerai pasiruoškite, išsiaiškinkite dokumentus ir tada kelionė į naują gyvenimą bus daug ramesnė.