Ar realus greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback, ar tai tik mitas?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galima sakyti, maždažiai girdžiu viską. Kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais, o žmonės visada nori to paties – greitai, pigiai ir, svarbiausia, kad baldai atvyktų nenukentėję. Tačiau realybė, ypač kalbant apie maršrutą į UK ir atgal, yra daugiau nei sudėtinga. Nuo „Breksito“ viskas pasikeitė, ir tas greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback tapo nebe paprasta kelių dienų kelionė, o tikras logistikos iššūkis su daugybe smulkių detalų, kurias reikia suderinti. Čia nėra vieno atsakymo viskam, nes kiekvienas krovinys savitas.

Kas konkrečiai veikia greitį ir kada tikėtis vairuotojo?

Kiek laiko užtrunka tas greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback?

Tai labai priklauso nuo to, ką vate. Jei tai tik kelios kėdės ar maža spintelė, galima įsivaizduoti, kad viskas įvyks per 3-4 dienas, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų ir tai yra dalinis krovinys. Bet dažniausiai taip nebūna. Reikia surinkti pilną priekabą arba sudaryti grupinę siuntą, o tai užtrunka. Tada pačiam važiavimui – dar 2-3 dienos vienam kryptimi taip, kad realiai žiūrėk į savaitę ar daugiau, jei nespėji į keltą.

Ar įmanoma atvežti baldus per 2 dienas iš Lietuvos?

Teoriškai – taip, jei tu šaukiesi specialų „ekspresinį“ vairuotoją, kuris važiuoja tik su tavimi. Tai kainuos pinigus, tikriausiai dvigubai daugiau nei įprasta kaina. Įprastas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback nevyksta taip greitai, nes kompanijos kaupia krovinius. Vairuotojas turi pristatyti prekes kitiems klientams Vokietijoje ar Belgijoje prieš patekdamas į keltą. Taip prasideda eilės.

Kodėl kiti sako, kad gali atvežti ir per 24 valandas?

Tuometu jie meluoja arba turi jau paruoštą sunkvežimį, kuris stovi išviso pasiruošęs. Bet paprastam žmoguii, kuris nori pergabenti sofą iš buto Vilniuje į Londoną, 24 valandos yra fantastika. Gali būti, kad jie omenyje tik pačią važiavimo dalį be iškrovimo ir pakrovimo laiko. Aš asmeniškai niekada nedučiau tokių pažadų, nes niekada nežinai, kas nutiks ant kelio. Gaištu tikėti tokiomis pasakaitomis.

O kaip su keltų laukimu? Ar tai užtrunka ilgai?

Dabar, kai viskas susikomplikavo su dokumentais, eilės į keltus Doveriuje ar Calais yra tikras košmaras. Kartais stovi 4, kartais net 6 valandas. Viskas priklauso nuo to, kiek turi dokumentų, ar viskas tvarkinga, ar ne. Jei vairuotojui trūksta kažko smulkaus, jis gali būti nukreiptas atgal į kontrole. Tai tiesiog nužudo greitį. Tas greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback tampa lėtas, jei laukimas kelyje trunka ilgiau nei pati kelionė per Lietuvą.

Ar savaitgaliais vyksta transportavimas?

Vairuotojai taip pat žmonės, jie turi poilsio laikus. Oficialiai reikalavimai griežti, todėl jei tavo krovinys pakrautas penktadienį vėlų popietę, greičiausiai jis stovės iki pirmadienio. Nėra tiek daug ekspeditorių, kurie dirbtų kasdien be perstojo. Tik tada, jei tai labai skubus siuntos variantas ir mokama už nedarbo dienas, galima rasti norinčiojo važiuoti. Bet paprastai – ne.

Anglijos „cenzai“ ir dokumentų šūksnis

Kokius dokumentų reikia baldams vežti dabar?

Anksčiau buvo paprasta: TIR knygelė ir važiuoji. Dabar tai tiesiog siaubas. Reikalingas EORI numeris (prasidedantis nuo GB), eksporto deklaracija Lietuvoje, importo deklaracija Jungtinėje Karalystėje. Be to, kiekvienas daiktas turi būti aprašytas tiksliai – ne „baldai“, o „medinė mėlyna spintelė su vitrinos durelėmis“. Jei parašysi pernelyg apibendrintai, muitininkai Anglijoje gali sustabdyti visą sunkvežimį patikrai. O tuomet tas greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback liks vos ne svajonė.

Kas tiek EORI numeris ir ar jį sunku gauti?

EORI numerį gauna brokeriai arba patys verslininkai. Paprastam žmoguii, kuris perveža asmeninius daiktus, situacija gali būti šiek tiek lengvesn, bet bet kokiam komerciniam siuntimui jis būtinas. Be jo neišleis nei iš Lietuvos, nei įleis į Angliją. Procesas užtrunka kelias dienas, jei viskas tvarkai, bet jei padysi klaidą formoje – gaišti laukti, kol ištaisys.

Ar reikia mokėti mokesčius importuojant į UK?

Lietuva dabar yra „trečioji šalis“ Anglios atžvilgiu. Taip, Import VAT ir mučių mokesčiai taikomi, jei krovinio vertė viršija 135 svarų (tokia riba yra). Tai reiškia, kad gavėjas Anglijoje turi būti pasiruošęs sumokėti. Yra atvejų, kai žmonės to nežinoja ir vėliau stunda, kodėl jų siunta nebeišleidžiama i sandėlio. Tai labai dažną kartą sukelia vėlavimus.

Kas vyksta su mokesčiais, kai veži atgal iš Anglijos?

grįžtant atgal, Lietuvoje taip pat tenka deklaruoti importą. Dabar jau Anglija yra trečioji šalis mums. Tai dar viena sustojimo vieta per kelionę. Baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback yra dviejų krypčių procesas, kiekvienoje kurio savas muitinės barjeras. Dažnai žmonės galvoja, kad tik į Angliją sunku, bet atgal tik tiek pat – reikia sugebėti viską paskaičiuoti laiku, kad vairuotojas nepraleistų kelto.

Ar dažnai sustoja patikrai?

Pastaruoju metu, ypač kai vairuotojai yra naujų šiame maršrute, tikrai dažnai. Anglijos muitininkai (Border Force) labai griežti apie migrantų kontrolę, o kartais patikrina ir krovinius. Buvau atvejų, kai visą sunkvežimį iškrauta į patikros sandėlį dėl vienos klaidos dokumentuose. Ir tada laukimas trunka ne valandas, o dienas.

Nerealios kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kainos tokios aukštos dabar palyginus su anuomet?

Degus kuras, pabrangęs kelionės keltu (tikrai brangiau nei buvo), o ir dokumentų tvarkymas kainuoja. Be to, reikia mokėti brokeriams už deklaracijas abiems galams. Nerašau čia tokių dalykų kaip kuro papildomai mokesčiai, kurie dažnai būna įtraukti į galutinę sumą. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek procentais brangsta, bet jaučiasi piniginėje.

Ar galiu rasti pigiau nei 300 eurų už viena kėdę?

Jei tą kėdę veži kaip kurjero siuntą, tada galbūt. Jei kaip baldus – ne. Krovinių pervežime kaina nustatoma pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį. Mažos siuntos yra brangios, nes tenka užpildyti vietą, kurią kitaip užimtų didesnis daiktas. Tas greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback mažiems daiktams praktiškai neapsimoka, nebent susitvarkysi su paštu.

Kas yra „palikimas“ arba „iškrovimas“ mokestis?

Daugelis klientų mano, kad kaina įskaitia vairuotojo pagalbą įnešti baldus į namus. Nėra. Vairuotojas užtikrina tik krovinią pristatyti iki sunkvežimio. Jeigu reikia įnešti į antrą aukštą be lifts, reikia tartis su ekspeditoriumi atskirai. (Čia reikia pasakyti – dažnai užtenka paprašyti, vairuotojas gali padėti už nedidelį priedą prie rankos, bet garantuoti negali).

Ar verta laukti, kol susirinks pilna mašina?

Paprastai taip, jeigu neskubate. Krovinių konsolidacija (kai surinkiami keli užsakovia vienam reisui) leidžia sutaupyti 30-40 procentų. Tačiau lauki gali ir mėnesį. Kol rasiems kitą žmogų, kuris veža kažką į tą patį miestą. Jei skubate, mokate už užimtą vietą (LTV - Less Than Truckload). Tai brangiau, bet greičiau.

O kas tada, jei baldai pasidaro sugadinti kelyje?

Tada reikia turėti draudimą. Nėra tokios transporto kompanijos, kuri užtikrintų 100%, kad niekas neatsitiks. Keliai gili, vairuotojas staigiai stabdo (užkerta priešais niekam nebeliekant), ir baldai gali judėti. Draudimas už visą vertę yra būtinas, ypač kai kalbame apie brangius vintage ar buitinius baldus. Be draudimo gausite tik šaltą atsiprašymą. Aš pats mačiau, kaip pirmaujančių gamintojų sofą sužalojo tiesiog nuleidus kėbulą pernelyg staigiai – tai dalykas, kurio negali numatyti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių Anglijoje?

Yra toks dalykas kaip „clearance charges“, kuriuos ima sandėliai už dokumentų tvarkymą, jei jie nėra iš anksto apmokėti. Tai gali būti nuo 50 iki 200 svarų. Niekas apie tai neprimena, kol kaina neatkeliauja į tavo el. paštą. Reikia visada klausti brokerio, ar viskas įskaičiuota.

Smulkmenos, kurios keičia visą žaidimą

Ar reikia išardyti baldus prieš vežimą?

Stipriai rekomenduoju. Didelės spintelės ar sofos neįsinauja į standartinės aukščio sunkvežimius (paprastai 2.70-2.80 metro aukščio), o jei ir įsinauja, rizikuoji sudaužyti galą pats. Be to, išardyti baldai užima mažiau vietos, o tai reiškia mažesnę kainą. Vienas mano klientas atsisakė išardyti vitriną – ji neįėjo per duris pervežimo metu laikinai sandėliuodami. Teko griebti pjūklą.

Ką daryti su pakavimu?

Geriausia naudoti burbuliukų plėvelę ir stiprią dėžę. Negerai kai tik įvynioji į šiaudų dangą. Vairuotojas įmes daiktą į mašiną, o tada kitas daiktas užguls ant jo. Jei dėžės minkštos – gaila turinio. Aš visada sakau – kuo daugiau klijų juostos, tuo geriau (negerai, kai per daug bet... ).

Ar galima vežti atskirą vieną kėdę?

Taip, tai vadinama „express“ siunta arba kurjeriu. Bet greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback vienam daiktui paprastai kainuoja brangiau už pačią kėdę, nebent ji yra antikvarinė. Geriau ieškoti, kas daro krovinių dalinį vežimą (grupei), tada gali būti, kad pataikysi į vietą kur kas pigiau. Bet laukimas gali trukti.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys?

Normalios kompanijos duoda nuorodą į stebėjimą. Bet retai kada tai tikslus realus laikas. Gali būti, kad sistema rodo „Dover“, o vairuotojas jau važiuoja link Londono, bet nebuvo užfiksuotas signalas. Nervinti dėl to nėra prasmės. Geriau tiesiog paskambinti savo kontaktui pervežėjui.

O jei aš neduodu gero adreso?

Atsakymas paprastas: vairuotojas niekur nevažiuos. Anglijoje yra daug vietų, kur sunkvežimis negali užvažiuoti (tankiai gyvenamieji rajonai, Londono zona ULEZ). Būtina tiksliai nurodyti, ar galima pristatyti sunkvežimiu, ar reikalingas mažesnis automobilis (pervėžimas iš terminalo). Jei nepasirūpinsi šiuo dalyku, gali tekti mokėti už vėlavimą arba net grįžti tuščiam.

Ar saugu duoti turtą pažodžiui (perduoti vairuotojui)?

Geriau ne. Yra atvejų, kai nelegalios ar nepatikimos kompanijos (ypač "gamybininkai" iš Rytų šalių, kurie dabar dirba Europoje) pasiima pinigus ir dingsta. Pasirašyk sutartį, įsitikink, kad įmonė egzistuoja. Turiu omenyje – patikrink Juridinių asmenų registrą. Neleisk sau nukentėti už 50 eurų taupymą.

Ką daryti, jei noriu pasilikti pats ir važiuoti su vairuotoju?

Tai retas dalykas, bet kai kada įmanoma, jeigu tai ne komercinis krovinys, o asmeniniai daiktai. Reikia derėtis su ekspeditoriumi, ar yra vietos keleiviui kablyje. Bet dažniausai draudimas to neleidžia dėl saugumo.

Kas dėl tarpininkų?

Jų daug. Jie tiesiog perleidžia užsakymą tolimesniems atstovybėms. Geriau rasti tiesioginį vežėją, bet tai sunku. Tarpininkas uždirba nuo skirtumo. Greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback per tarpininkus gali užtrukti ilgiau dėl prastos komunikacijos grandinėje. Tiesiog žiūrėk, kiek jie užsisako el. pašte ar telefonu.

Ar galima užsakyti iškrovimą su kranu?

Gali, bet tai kainuoja nemažai. Reikia ypatingos technikos vietos, o ne kiekvienas sandėlis Anglijoje turi tokias galimybes. Toks paslaug užsakomas iš anksto.

O dėl Londono zonos?

Londonas yra problema. Vairuotojus ten neleidžia važiuoti be tam specialių leidimų ir mokėjimų už dieną (ULEZ). Jei tavo adresas yra centre, tikėkis papildomų išlaidų už įvažiavimą. Kartais pigiau iškrauti už miesto ribų ir padvežti maža mašina.

Išvada

Apibendrinant, tas greitas baldų transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atback yra įmanomas tik tada, kai turite biudžetą ir viską tvarkingai suplanuojote. Nėra magiško mygtuko, kuris perkeltų jūsų sofą per naktį be vargo. Rūpestis dokumentais ir tinkamu pakavimu yra pusė sėkmės. Jei ieškote pigiausio varianto, pasiruoškite laukti, o jei greičio – pasiruoškite mokėti. Būkite realūs ir neitikite pasakomis apie 24 valandas.