Ar patikimas mikroautobusų transportas į UK kasdien?

Sveiki, tiesiog pasikalbėkime. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir matau viską – nuo idealiai pasibaigiančių krovininių reisų iki tokių istorijų, kurioms neįtikėtina net ir man. Dažnai klientai klausia, ar galima tikėtis, kad mikroautobusų transportas į UK kasdien atvyks laiku ir saugiai. Trumpas atsakymas yra taip, bet ilgas atsakymas... jis daug sudėtingesnis. Rinka pasikeitė, ypač po „Brexit“, o Britanijos muitinės dabar tai tikras košmaras, jei neesi pasiruošęs. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris pasuka vairą, tai apie dokumentus, lūkesčius ir kartais tiesiog apie sėkmę. Štai kas tikrai vyksta keliuose.

Kaip tai veikia praktiškai kasdienybėje

Kaip dažnai tikrai važiuoja mikroautobusai į Angliją?

Stengiamės, kad maršrutai būtų kasdieniai, bet kartais reikia būti realistu. Jei turime pakankamai krovinio, važiuojame beveik kiekvieną dieną, o ypač intensyviai – pirmadieniais ir antradieniais, kai surinkti visi savaitgalio užsakymai. Vakarų link intensyvumas šiek tiek žemėja, nes reikia sugrįžti atgal į Lietuvą ar Lenkiją užpildyti. Taigi, įprastai tai yra nuolatinis procesas, be didelių pertraukų, nebent staiga iškiltų didelių problemų su keliu.

Ar patikimas mikroautobusų transportas į UK kasdien, ar tai tik reklamos žodžiai?

Žiūrėkime tiesiai į akis – patikimumas priklauso ne nuo mikriuko, o nuo to, kas jame sėdi. Aš per savo laiką mačiau įmones, kurios žada auksą, o paskui pasirodo, kad vairuotojas neturi teisių arba mikroautobusas griūva po pirmosios kelionės. Jei renkatės patikimus vežėjus, taip, mikriukas yra puikus sprendimas dėl greitaveikos. Jis lengviau įsivažiuoja į Londono centrą negu didelis sunkvežimis. Bet jei pasitikite pirmu sutiktu firminiu autobusu su „AliExpress“ lipduku... tai tada gali būti problemų.

Kiek laiko užtrunka tas kelias realiai?

Teoriškai turėtų užtrukti apie 24–30 valandų nuo durų iki durų, jei važiuojame pro Calais ir tuo Eurotuneliu. Bet praktiškai? Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas užstrigo Kalėdoje penkias valandas dėl migrantų problemų, o paskui Darforas dar sukibo eilėse. Tada tas kelias virs 40 valandų. Taigi, normalu laukti 1–2 dienas, o jei atkeliauja antrą dieną – nereikia panikuoti.

Ar mikriukas gali paimti daugiau negu sako?

Nėra jokios magijos – 3.5 tonų mikroautobuse telpa 8 europalette (jei tai yra sunkesnės mašinos su C kategdorijos teisėmis) arba 4–5 standartinius, jei tai B kategorijos vairuotojas. Kartais klientai sako: „tik dvidešimt dėžių“ – o tas dėžės atrodo kaip trys šaldytuvai. Tada reikia arba duoti didesnę mašiną, arba kažką neimti. Negaliu nieko daryti, jei fiziškai netelpa.

Ką daryti, jei daiktai nebeatitka deklaracijos?

Tai pavojingiausia vieta. Buvo atvejis, kai klientas parašė „suvenyrai“ o viduje buvo alkoholis prekybai. Britų muitinė to nemyli. Mikroautobusų transportas į UK tampa tada nervuolančiu. Jei užkliūnami, gali nukainuoti tūkstančius baudų ar net konfiskacija. Geriau deklaruoti viską kaip yra, mums daugiau kainos dėl importo mokesčio, bet mašina nenuvažiuoja į sandėlį ilgai.

O kai vairuotojas pavargsta?

Tai yra reali problema. Mes naudojame tachografus (net jei kai kuriems mašinoms jų nereikia, mes jų laikomės kontrolės sumetimais). Vairuotojas turi ilsėtis. Jei jis atvyksta į skirstymo centrą anksčiau, jis gali pradėti iškrauti, bet jei pavargęs – jis miegoja. Negalima jį varyti. Kai kurios blogos kompanijas verčia važiuoti 20 valandų iš eilės – tai yra gėdinga ir pavojinga.

Dokumentai ir britų nesamonės

Kokius dokumentų reikia, kad viskas nueitų sklandžiai?

Pasidarykite kavos, nes sąrašas ilgas. Reikalingas prekių sandėlio sąrašas (packing list), komercinė sąskaita (invoice), EORI numeris, ir jei reikia, importo licencijos. Be to, po „Brexit“ reikalingas T1 dokumentas arba (paprastesniu atveju) išankstinės deklaracijos ERD numeris. Be vieno smulkkaus lapelio – mašina stovi sienoje.

Kas tas ERD kodas ir koděp visi su juo kankinasi?

ERD (išankstinė deklaracija) tai būtent tas dalykas, kuris leidžia pravažiuoti pro britų sieną be sustojimo tikrinkant kiekvieną detalę. Jį turi pateikti siuntėjas arba gavėjas iš JK pusės. Kartais klientai mano, kad mes, vežėjai, tai turim užpildyti – ne, mums reikia to kodo, kad galėtume užregistruoti T1 arba tiesiog prasimušti per sieną. Be jo, mikroautobusų transportas į UK sustotų.

Ar sunku gauti EORI numerį?

Nebent jums labai nevyksta su biurokratija. Tai internetinė registracija, kuri trunka kelias dienas (kartais ilgiau, jei britų sistemos užsikibusios). Svarbiausia, kad numeris priklausytų tiems, kurie moka mokesčius Britanijoje. Jei esate iš Lietuvos ir siunčiate savo asmeninius daiktus, gali tekti naudotis gavėjo numeriu. Dar kartą pasikonsultavčiau su brokeriu, aš ne tiesioginis ekspertas toje dalyje.

Kas daro T1 dokumentą ir kiek tai kainuoja?

T1 (tranzito deklaracija) daroma muitinės punkte, kai išvykstame iš Lietuvos ar Lenkijos (palei ES sieną). Tai užtikrina, kad mokesčiai bus sumokėti tik atvykus į UK. Muitinės brokeris tai užpildo. Kaina svyruoja, bet paprastai tai 50–100 eurų, priklausomai nuo to, kiek brangus tas brokeris yra. Geriau, jei tai padaryta iš anksto, kad vairuotojui nereikėtų laukti prie terminalo.

Ar britų muitininkai tikrai patikrina kiekvieną mašiną?

Ne, ne kiekvieną, jie neturi tiek žmonių. Jie naudoja rizikos analizę. Kartais tiesiog užtenka pavažiuoti pro skenerį. Bet jei mašina atrodo įtartai arba vairuotojas neramus – sustabdžia. Pernai mūsų vairuotoją ištraukė tik todėl, kad jam nusišypsėjo (arba kažką panašaus jis padarė, nežinau tiksliai). Jie tikrai pavojingi kai užstrigę.

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų?

Tada mašina stovi. Tiesiog stovi. Ir laukia, kol dokumentai atkeliauja el. paštu arba faksiu (dar kažkas naudoja faksus, nejuokinga). Negalima nieko padaryti be popierių. Tai sukelia vėlavimus ir gali būti priežastis, kodėl mikroautobusų transportas į UK pasirodo esąs nepatikimas. Problema ne kelyje, o biurokratijoje.

Kainos ir pinigai

Kodėl kainos tokios svyruoja?

Nes kuro kaina nebuvo pastovi niekada. Taip pat, keltų bilietų kainos šokuoja kaip šuo – nuo 100 iki 300 eurų vienam važiavimui, priklausomai nuo sezono. Be to, jei reikia skubos pervežimo, mums tenka samdyti kitą vairuotoją, kuris nėra pagrindinėje pamainoje. O dar tas britų svarų kursas... kai jis krenta, mums blogiau, imame daugiau eurų.

Ar pigu rinktis mažesnes įmones?

Kartais – taip, bet dažniau tai yra savikaina. Jei kas siūlo vežti pusiau kaina, klauskite, kur jis taupo. Ar ant padangų? Ar ant vairuotojo atlyginimo? Ar jis turi draudimą? Mažos firmos dažnai neturi net kuro kompensacijos sistemos, tad vairuotojas gali sustoti ir reikalauti pinigų iš jūsų. Nepatikimas variantas.

Kaip apskaičiuoja kainą už krovinį?

Paprasčiausiai: imame atstumą, skaičiuojame degalus, maitinimą, keltą, darbo užmokestį ir pridėome savo maržą. Jei krovinys per sunkus arba didelis – kaina aukštėja. Yra tokia taisyklė: jei daiktai užima daugiau vietos negu numatyta, mokėkite už ta vietą. Nieko asmeniško, tik verslas.

Ar galiu apmokėti tik atvykus?

Nerekomenduočiau. Profesionalios įmonės dirba su išankstiniais apmokėjimais arba bent jau 50% avansu. Jei vairuotojas atveža prekes į Londoną, o klientas sako: „aš šiandien neturiu pinigų“ – kas tada daryti vairuotojui? Jis negali grįžti tuščias be pinigų. Tai sukuria įtampą.

Kas yra „stand-by“ kaina?

Tai kaina už laukimą. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovą o sandėlis uždaras (kas nutinka dažniau negu maniau), jis laukia. Ir jo laikas kainuoja. Paprastai pirmoji valanda nemokama (arba įskaičiuota), bet tolesnės – mokamos. Nereikėtų pykti, vairuotojas taip pat turi savo gyvenimą.

Ar brangu apdrausti siuntą?

Tai maža suma palyginti su prekių verte. Draudimas paprastai kainuoja keliasdešimt eurų, bet apsaugo nuo visko – nuo gaisro iki vagystės. Kai kurie klientai tai atsisako, kad „nutaupytų“, o pasku verčia mums skambinti ir rėkti, kai dėžė sukomplašėja. Negaliu nieko padaryti be draudimo.

Realios problemos ir nepatogios tiesos

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Nebent jūs pasitikite įtariamais firmomis. Didelėms, stabilioms kompanijoms tai nėra problema. Mes turime GPS stebėjimą, žinome, kur mašina yra kas 5 minutes. Tačiau maži „piratai“, kurie vežia už šunų maistą, gali pavogti krovinių. Ypač pavojinga važiuoti pro Vokietiją arba Belgiją su brangiomis prekėmis be apsaugos.

Ką daryti, jei vairuotojas nebegali vairuoti?

Tai įvyko praėjusį mėnesį. Vairuotojas susirgo (ne dėl alkoholio, tiesiog griebė virusą). Mes turėjome rasti backupą arba skubiai keisti planus. Negalima tiesiog palikti mašinos šalia kelio. Geros kompanijos turi planą B. Blogos – palieka jūsų daiktus Kelso miestelyje be priežiūros.

Ar sunku važiuoti Angliškais keliais?

Keliai ten geresni negu pas mus (nėra tiek daug duobių), bet judėjimas yra kitoks. Kairė pusė, žiedai, kurie turi penkis eismo juostas ir iš jų reikia pasirinkti teisingą... Mikroautobusų transportas į UK turi pranašumą, nes jis lengviau manevruoja negu 18 metrų ilgio sunkvežimis. Bet Londono centre – tai chaosas, vairuotojai ten turėtų gauti medalį už kantrybę.

Kaip elgtis su klientais, kurie keičia planus paskutinę minutę?

Tai mano mėgstamiausia (sarkazmas). Jūs suteikiate adresą, vairuotojas jau važiuoja, o jums staiga atrodo, kad reikia vežti ne į Birminghamą, o į Mančesterį. Nėra taip paprasta. Pakeitimas kainuoja – laiką, kuro, ir vairuotojo nervus. Geriau viską suderinti iš anksto.

Ar tikrai reikia mokėti už iškrovą?

Jei sakote „vairuotojas padės“ – taip. Bet jei jis turi perkrauti 2 tonas 50 metrų atstumu rankomis, jis nebebus linkęs tai daryti nemokamai. Paprastai, jei yra pakelės arba pagalbininkai vietos, iškrovą atlieka gavėjas. Mikroautobusuose dažniau tenka padėti vairuotojui, bet jis neis nešiotis pianinų.

Kodėl kartais atvyksta kita mašina negu buvo promisesi?

Techninė gedimai. Jei mikroautobusas sugedo Kelne, mes duodame kitą. Jis gali būti šiek tiek senesnis arba kitokios spalvos. Nereikia pykti, svarbiausia, kad krovinys atvyksta. Kartais nėra laiko pranešti apie keitimą, mes tiesiog skubame, kad nepraleistume termino.

Smulkmenos, kurios svarbios

Ar galiu siųsti maistą?

Taip, bet yra apribojimai. Mėsą ir pieno produktus į UK beveik neleidžiama vežti (asmeniniam naudojimui trumpam – galima, bet prekybai – ne). Jei bandysite nugabenti dešrelės prekybai, jas sulaikys ir sudegins. Nekaltųjų aukų čia būna nemažai. Patikrinkite reikalavimus prie siuntimo.

Ar saugu siųsti brangius elektronikos prietaisus?

Galima, bet reikia specialios pakuotės ir draudimo. Ir geriau, kad tai būtų ne ant viršaus, o paslėpta tarp kitų dėžių. Mikroautobusai kartais yra taikiniai „puikūs“ vagims tarp Kent ir Londonas. Mes stengiamės nevairuoti naktimis su tokiu kroviniais nebūtina.

Kaip sužinoti, kur yra mano siunta?

Mes siunčiame nuorodą prie stebėjimo. Tiesiog atsidarykite ir žiūrėkite. Jei mašina stovi vietoje valandas – gali būti, kad vairuotojas miega arba yra pasėdėjime. Jei stovi vietoje dieną – tuomet skambinkite mums. Kartais GPS gali suklaidinti (užlindo į tunelį arba prapuolė signalą), bet paprastai tikslu.

Ar reikia dėl ko nors susirūpinti dėl „Brexit“?

Jums, kaip siuntėjui, tik tuo, kad dokumentai būtų tvarkingi. Mums, vežėjams, „Brexit“ sukūrė daugiau darbo su popieriais. Bet kai sistema veikia (kas nutinka retai), tai viskas gerai. Pagrindinis dalykas – nenusiraminti. Mes jau pripratome prie jų krūvos.

Ką daryti, jei prekės atvyko sužeistos?

Fotografuokite iš karto. Negalima pradėti iškrauti ir tuomet liūdnai žiūrėti į sutlužusią dėžę. Nuotraukos yra pagrindas draudimo atvejui. Be jų, joks brokeras ar draudiko kompanija nieko neatlygins. Tai vartotojo pareiga.

Ar galite numesti prekes ne į sandėlį, o į namus?

Taip, mikriukai tai gali daryti lengviau negu sunkvežimiai. Bet tikėkitės, kad prieš tai pasitarsime apie prieigą – ar ten gali privažiuoti 3.5 tonos mašina? Angliški kaimo keliais kartais tokios siauros, kad ten net dviračiu praeitų sunku.

Ar verta rinktis mikriuką vietoje sunkvežimio?

Jei jums reikia greito ir lanksčiausio sprendimo mažam kiekiui – tikrai verta. Sunkvežimis brangesnis, lėtesnis, jo sunkiau gauti vietą. Mikroautobusų transportas į UK yra kaip taksi – tik su daug daugiau bagažo. Idealu mažoms verslams, prekybai „Amazon“ arba „eBay“ pardavėjams.

Kaip elgtis, jei nežinote ką vežti?

Parašykite mums, aš pats arba mano logistikai padėsime susitvarkyti su klasifikacija. Ne visi žino, koks tarifas tinka blynams arba žaidimų konsolei. Geriau klausti ir gauti atsakymą, nei gaudyti baudą už neteisingą deklaraciją.

Ar galima pasikalbėti su vairuotoju tiesiogiai?

Kartais, tačiau jis dažnai vairuoja arba miega. Geriau susisiekti su dispečeriu. Mūsų vadybininkai visada žino, kas vyksta. Vairuotojų darbas – vairuoti, o ne kalbėti telefonu (ypač JK, kur tai draudžiama be „hands-free“).

Kokios išvados?

Apibendrinant visą šią chaosą, galiu pasakyti vieną – mikroautobusų transportas į UK yra patikimas, jeigu žinai, su kuo dirbi. Nėra prasmės ieškoti pigiausio varianto turguje, tikėdamasis, kad jis vežs tavo tūkstančių eurų prekes be problemų. Pasirink profesionalus, pasirūpink dokumentais ir būn kantrus. Britanija – šalis ypatinga, ten reikia daugiau kantrybės negu keliant prekes į Vokietiją. Bet rezultatas vertas to, kai visas procesas susigauna ir klientas galią savo prekas laiku.