Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos?

Kai žmonės klausia: „Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos?“, aš pirma paklausiu, ką vežame, kiek turime laiko ir ar namuose yra kas padės. Po 20+ metų tarptautinių pervežimų matau viena: pigiau ne visada reiškia protingiau. Kartais dėžės, plėvelė ir lipni juosta kainuoja mažiau, bet sugaišta savaitgalį, o daiktai vis tiek daužosi. Kartais profesionalus pakavimas atrodo brangiai, kol pamatai, kad vienas sulaužytas televizorius arba peršlapusi sofa kainuoja daugiau. Jei jau derini pervežimą iš Anglijos į Lietuvą, tiksliau – visą kraustymąsi, geriau ramiai susidėlioti visą grandinę.

DUK: ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos pagal kainą

Kiek realiai kainuoja pakuotis pačiam, kai kraustausi iš Londono į Vilnių?

Vienareikšmio skaičiaus nėra, nes Londonas, Birmingham ar mažesnis miestelis skiriasi. Jei turite 2 miegamųjų butą, pačiam pakuojant realiai galite išleisti £80–£250: dėžės, tape, burbulinė plėvelė, žymekliai, kartais wardrobe box’ai. Profesionalai Anglijoje dažnai skaičiuoja £25–£45 per valandą vienam žmogui, o pilnas butas gali išeiti £400–£900. Bet jei pats dirbi po darbo, pridėk nuovargį ir klaidas. Aš visada skaičiuoju ne tik sąskaitą, bet ir tai, kas gali daužtis.

Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos dėl trapaus televizoriaus?

Dėl televizoriaus aš beveik visada sakyčiau: samdykite, ypač jei ekranas didelis. Geriausia dėžė yra originali, su putplasčiu, bet jei jos nėra, reikia dėžės pagal matmenis, kampų apsaugos, plėvelės ir judesio antklodės. Savadarbis pakavimas su pledu ir viena juosta dažnai baigiasi įtrūkimu, kurio niekas nemato iki pirmo įjungimo. Draudimas irgi gali žiūrėti į pakuotę, ne tik į vairuotoją. Čia taupyti – rizikinga.

Kada pigiau pakuotis pačiam, o kada tai tik atrodo pigiau?

Pigu tada, kai vežate drabužius, patalynę, knygas, įrankius, kai kuriuos virtuvės daiktus be stiklo. Čia nereikia meno, reikia tvarkos ir numerių ant dėžių. Bet kai pradedate vynioti lėkštes, puodelius, rėmus, lempas, kavos aparatą, jau atsiranda kita matematika. Vieną vakarą galite sugaišti tris valandas tam, ką pakuotojas sutvarko per keturiasdešimt minučių. Kita vertus, jei turite laiko ir kantrybės, pats pakuodami geriau žinosite, kur kas yra.

Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos, kai pervežama visa virtuvė?

Virtuvė yra vieta, kur žmonės susidega, nes atrodo paprasta: lėkštės į vieną, puodeliai į kitą. Tik važiuojant į Lietuvą per jūrą ar keltu, vibracija daro savo. Reikia mažų dėžių, ne didelių, nes pilna lėkščių dėžė gali būti labai sunki. Kiekvieną trapų daiktą reikėtų atskirti popieriumi arba plėvele, o ne tiesiog „kaip nors“. Jei virtuvė pilna, aš mieliau matau profesionalų pakavimą bent trapiai daliai.

Ar profesionalus pakavimas Anglijoje atsipirks, jei vežama tik 10–15 dėžių?

Jei tik 10–15 dėžių, dažniausiai pilnas pakavimas neatrodo ekonomiškai logiškas. Galite nusipirkti gerų dėžių, susipažinti su instrukcijomis ir viską sutvarkyti per kelis vakarus. Bet yra išimtis: viena dėžė su sena porceliano servize arba rėmais su stiklu gali kainuoti daugiau nei pakuotojo valanda. Kartais geriausias sprendimas yra sumokėti už 2–3 valandas specialistų, o likusį pakuoti pačiam. Tas variantas man patinka labiausiai, nes nelieka kraštutinumų.

DUK: pakavimo paslaugos iš Anglijos į Lietuvą ir trapūs daiktai

Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos, kai važiuoja pilnas furgonas?

Kai važiuoja pilnas furgonas, klausimas jau ne tik apie kainą, bet apie apkrovą. Pilnas krovinys juda kitaip negu kelios dėžės, ypač per Calais–Klaipėda arba Vokietijos tranzitą. Jei viskas pakuota chaotiškai, sunkios dėžės ant lengvų, trapios prie durų, problemos tik didėja. Profesionalus pakavimas pilnam furgonui gali kainuoti £500–£1 200, priklausomai nuo buto. Aš visada žiūriu, ar įmonė moka ir pakrauti, ne tik uždėti plėvelę.

Ar pakavimo paslaugos iš Anglijos į Lietuvą apima ir baldų išardymą?

Ne visada. Kai kurios pakavimo paslaugos Anglijoje pakuoja tik daiktus, o baldų išardymas būna atskiras punktas. Kitos atvyksta su įrankiais ir išardo lovą, spintą, stalą, bet už tai ima papildomai. Svarbiausia: visi varžtai turi būti maišeliuose, priklijuoti prie baldų arba sudėti į vieną aiškiai pažymėtą dėžę. Nes nieko geresnio už atvykimą į Kauną ir klausimą „kur dingo lentynos laikikliai?“ nėra.

Ar galima užsisakyti tik dalinį pakavimą, pavyzdžiui, tik porcelianą ir rėmus?

Taip, ir tai yra labai normalus dalykas. Daugelis žmonių nenori mokėti už viską, jie nori, kad profesionalai sutvarkytų porcelianą, paveikslus, veidrodžius, TV, kavos aparatą, kartais drabužius spintose. Toks dalinis pakavimas dažnai trunka 2–4 valandas ir gali kainuoti £150–£350. Tai protinga, kai namuose jau daug kas supakuota, bet liko tie daiktai, prie kurių rankos dreba. Tik sutarkite iš anksto, kas įeina į kainą.

Kas nutinka, jei pakuotojai Anglijoje kažką supakuoja blogai?

Nutinka taip, kaip ir gyvenime: vieni pasitaiso, kiti pradeda aiškinti, kad „taip ir turėjo būti“. Turėjau situaciją, kai pora iš Liverpoolio pati prašė pakuotojų, o atvykus rėmas su stiklu buvo tik apvyniotas plėvele. Aišku, stiklas sutrenkė. Todėl prieš pasirašant reikia prašyti nuotraukų, inventoriaus, pakuotės aprašymo ir aiškios pretenzijų tvarkos. Blogos įmonės mėgsta kaltinti kelią, nors kaltas kartais būna popieriaus lapas vietoj apsaugos.

Ar originalios dėžės nuo TV, kavos aparato ar žaidimų konsolės tikrai taip svarbios?

Originali dėžė yra kaip saugos diržas: kol nereikia, atrodo nereikalinga. TV, monitoriaus, kavos aparato, žaidimų konsolės originalios pakuotės dažniausiai geriausiai laiko kampus. Jei dėžės nėra, pakuotojas turi pagaminti naują, ne tiesiog įkišti į didelę kartoninę tuštumą. Būtina užpildyti tarpus putomis, popieriumi ar oro pagalvėmis. Ir nepamirškite laidų bei pultelių; jie visada dingsta gražiausiai.

DUK: laikas, darbas ir šeimos kraustymosi realybė

Ar verta pakuoti naktimis po darbo, jei pervežimas iš Mančesterio į Kauną jau užsakytas?

Galima, bet aš to nemėgstu. Po darbo galva jau neveikia taip, kaip reikia, o pakuoti reikia ne tik rankų, bet ir blaivaus plano. Viena reali situacija: žmogus Manchester’e iki vidurnakčio vyniojo lėkštes, ryte pamatė, kad pusė dėžių be numerių, kita pusė per sunki. Toks stresas nieko gero neduoda. Jei pervežimas jau užsakytas, geriau pirkti dėžes ir daryti po vieną kambarį, ne viską paskutinę naktį.

Kiek dienų reikia normaliam buto pakavimui?

Studijai užtenka vienos dienos, jei nėra daug stiklo. Dviejų miegamųjų butui realiai reikia 2–4 dienų ramiam darbui. Namui su garažu, baldais, sodo įrankiais ir vaikų daiktais gali prireikti 4–7 dienų. Čia kalbu ne apie tai, kad viskas būtų gražiai sudėta į dėžes, o apie inventorizaciją, etiketes ir trapumą. Skubus pakavimas dažniausiai atrodo tvarkingai tik iš tolo.

Ką daryti, jei vaikai, darbas ir pervežimas susiduria tą pačią savaitę?

Tada reikia būti be galo praktiškam. Pirmiausia atskirkite dokumentus, vaistų, kompiuterių, darbui reikalingus daiktus ir vieną maišą vaikams. Toliau – kas turi tikrą vertę, o kas tik užima vietą. Jei savaitė sprogo, geriau mokėti už profesionalų pakavimą arba dalinį, negu bandyti herojiškai miegoti po keturias valandas. Esu matęs, kaip žmonės taupydami £300 prarasdavo savaitę nervų ir dar daugiau laiko.

Ar geriau pakuoti pačiam, kai kraustomasi iš nuomojamo buto Londone?

Iš nuomojamo buto kraustytis patiems dažnai atrodo paprasčiau, nes viskas jau taip taip sulipdyta gyvenimo. Bet Londono bute svarbu ne tik pervežimas, o ir depozitas, valymas, raktų grąžinimas. Jei pakuojate patys, palikite bent vieną dieną buferio. Kitaip paskutinę valandą ieškote dėžių, grąžinate nuosavybę ir dar bandote prisiminti, kur padėjote paso kopiją. Kartais geriau užsisakyti dėžes su pristatymu ir pakuoti po vieną zoną.

Ar pakuotojai gali atvykti vienam vakarui arba savaitgaliui?

Taip, kai kurios įmonės taip dirba, ypač Londone, Birmingham, Leeds ar Manchester. Bet savaitgalis ir vakaras dažniausiai kainuoja brangiau, o geri pakuotojai būna užimti. Daugelis turi minimalų užsakymą, pavyzdžiui, 3–4 valandas, net jei jums reikia tik dviejų. Be to, jei pakuotojai ateina vėlai vakare, ryte viskas dar gali būti neišrūšiuota. Reikia aiškiai klausti: ar jie tik pakuos, ar ir surinkinės daiktus?

DUK: medžiagos, etiketės ir draudimas

Ar pakavimo paslaugos iš Anglijos į Lietuvą duoda tvirtas dėžes, ar reikia pirkti pačiam?

Geros įmonės dažniausiai atveža savo dėžes, plėvelę, juostą, žymeklius ir apsaugos medžiagas. Blogesnės sako „turėsit savo pakavojimo priemones“, o tada paaiškėja, kad dėžės plonos. Jums reikia stiprių dėžių, ypač knygoms ir virtuvei. Wardrobe box’ai tinka drabužiams, dish barrel tipo dėžės (tiksliau, indams skirtos dėžės) – indams. Prieš sutikdami paslaugą, paprašykite pasakyti, kokios dėžės bus ir ar jos įskaičiuotos į kainą.

Kokios etiketės būtinos ant dėžių, kad krovinys nedingtų per perkrovimą?

Etiketė yra mažas dalykas, kuris gelbsti, kai sandėlyje ar perkrovimo vietoje visi skuba. Rašykite kambarį, numerį, trapumą ir kryptį: „virtuvė 07/18, trapu, viršus“. Geriausia naudoti storą žymeklį ir lipnią etiketę, ne popierėlį su lipniu juostos gabalėliu. Dar pridėčiau trumpą inventorių: jei dingsta dėžė, žinosite, kas buvo viduje. Beje, kartais žmonės per daug rašo, pvz., „brangūs daiktai“, ir tai nebūtinai padeda.

Ar draudimas dengia, jei pats supakavau ir daiktas sudužo?

Čia reikia skaityti sąlygas, nes atsakymas gali būti labai nemalonus. Kai kurie vežėjai dengia tik tinkamai supakuotus daiktus, o jei pats naudojate ploną dėžę arba nieko nepažymėjote, pretenzija gali būti mažesnė arba atmesta. Fotografuokite prieš pakavimą, darykite dėžių sąrašą, saugokite sąskaitas už medžiagas. Jei daiktas labai vertingas, kalbėkite apie papildomą draudimą. Draudimas nėra burtažodis, jis mėgsta popierius.

Ar verta pirkti vakuuminius maišus drabužiams ir patalynei?

Vakuuminius maišus aš mėgstu drabužiams, patalynei, antklodėms, megztiniams trumpam keliam. Jie sumažina tūrį, o tai svarbu, kai kubatūra lemia kainą. Bet odinių striukių, kailių ar labai jautrių audinių ten ilgai nelaikyčiau. Dar svarbu: suspausta patalynė tampa sunki, tad nedėkite jos į didžiulę dėžę. Vienas maišas – gerai, dešimt maišų ant grindų – jau chaosas.

Ar reikia palikti „pirmos dienos“ dėžę?

Privaloma. Tai ta dėžė, kurią atidarote pirmą vakarą, kai visi kiti daiktai dar miega furgone arba sandėlyje. Įdėkite virdulį, puodelius, tualetinį popierių, dušo rankšluosčius, paklodę, įkroviklius, vaistus, dokumentus, šiek tiek maisto vaikams. Pažymėkite ją ryškiai, pavyzdžiui, raudona juosta. Ir neleidžiate niekam jos „tik trumpam“ pastumti į kitą krūvą.

DUK: muitinė, maršrutai ir blogos patirtys

Kokius dokumentus reikia ruošti vežant daiktus iš Anglijos į Lietuvą po Brexit?

Dokumentai priklauso nuo situacijos, ir čia aš ne visada esu 100% tikras be konkretaus vežėjo, nes taisyklės keičiasi. Dažniausiai reikalingas daiktų inventorijos sąrašas, paso ar ID duomenys, adresas Anglijoje ir Lietuvoje, kartais gyvenamosios vietos patvirtinimas. Jei vežate asmeninius daiktus dėl persikraustymo, gali būti taikomos lengvatos, bet reikia teisingo muitinės deklaravimo. MRN, eksporto/importo formalumai, EORI – šitie žodžiai gali pasirodyti sąskaitoje. Geriausia, kad pervežėjas aiškiai pasakytų, kas juos tvarko.

Ar pervežimas iš Anglijos į Lietuvą trunka kitaip, jei pakuojate patys?

Pats maršrutas nuo to labai nesikeičia: Anglija, keltas arba tunelis, Prancūzija/Belgija/Olandija/Vokietija, tada Lenkija ir Lietuva. Bet pakrovimo laikas keičiasi. Jei savarankiškai pakuojate chaotiškai, vairuotojas gali laukti, o laukimas ne visada būna nemokamas. Jei dėžės gerai sunumeruotos, sunkios apačioje, trapios viršuje, krovinys juda greičiau ir saugiau. Pervežimas iš Anglijos į Lietuvą yra ilgas, tad tvarka pradeda matytis ne Londone, o Vokietijoje.

Kodėl kai kurios įmonės sako, kad pakuoti privaloma pas juos?

Kartais todėl, kad taip saugiau draudimo prasme. Kartais todėl, kad įmonė tiesiog nori uždirbti daugiau. Skambesys būna toks: „mes kitaip neatsakome už trapumą“, ir tai gali būti teisinga, bet gali būti ir pardavimas. Klauskite, ar galite pakuoti dalį patys, kokia bus draudimo sąlyga, ar reikia jų dėžių. Jei atsakymai migloti, sustokite. Gera įmonė paaiškina, o ne gąsdina.

Ar galima susitarti, kad dalį pakuojate patys, dalį – profesionalai?

Taip, tai mano mėgstamiausias kompromisas. Jūs pakuojate drabužius, knygas, patalynę, įrankius, vaikiškus žaislus be smulkių dalių. Profesionalai pakuoja indus, stiklą, rėmus, televizorių, kavos aparatą, veidrodžius. Tik nedėkite savo daiktų į jų dėžes be žinios, nes paskui sunku atsakyti, kas buvo atsakingas. Sudėliokite atskiras krūvas: „mano“, „jų“, „trapu“, „nekrauti ant viršaus“. Dalinis pakavimas dažnai taupo pinigus ir nervus.

Koks būtų sąžiningas patarimas žmogui, kuris nežino, ką pasirinkti?

Klausimas „Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos?“ nėra apie tai, kas atrodo pigiau reklamoje. Tai klausimas apie laiką, daiktų vertę, trapumą, šeimos situaciją ir tai, ar turite kur laikytis iki pervežimo. Jei turite mažai, nėra daug stiklo ir mėgstate tvarką, pakuokitės patys. Jei kraustote visą butą ar namą, bent dalį atiduokite profesionalams. Sąžiningiausias patarimas: nesivaržykite prašyti pasiūlymo su dviem variantais.

Išvada

Jei vis dėlto nežinote, Ar geriau pakuoti pačiam ar užsisakyti pakavimo paslaugas iš Anglijos?, mano sąžiningas atsakymas būtų toks: pakuokitės patys tai, kas nebrangu ir neatleis nuo darbo, o profesionalams palikite stiklą, porcelianą, rėmus, televizorius ir viską, kas turi sentimentalinę vertę. Nebandykite laimėti kelių šimtų svarų, jei rizikuojate daiktais, kurių nebeatkursite. Geriausias variantas dažniausiai būna vidurio kelias: dalinis pakavimas, tvirtos dėžės, aiški inventorizacija ir realus terminas.