Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos?

Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos? Po 20 su viršum metų pervežimuose galiu pasakyti tiesiai: nėra vieno atsakymo visiems. Vieniems saviveikla taupo pinigus, kitiems baigiasi nugaros skausmu, vėlavimu į darbą ir nervais. Jei kraustotės iš Londono, Birmingamo, Mančesterio ar kitur į Lietuvą, reikia žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į daiktų kiekį, dokumentus, draudimą, laiką ir tai, ar tikrai turite kam padėti.

DUK apie kraustymąsi iš Anglijos į Lietuvą

1. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos, jei keliuosi iš Londono į Vilnių?

Jeigu turite 1–2 dėžes, drabužių maišus ir vieną dviratį, galbūt verta kraustytis pačiam. Bet jei iš Londono vežate sofą, lovą, virtuvės daiktus, dokumentus, vaikų daiktus ir dar kokį kompresorių garaže, jau pradeda būti kita daina. Savarankiškai reikės furgono, kelionės plano, keltų arba tunelio kainos, degalų, nakvynės, o dar reikia kažką įkalbėti pakrauti. Įmonė iš Anglijos kainuos daugiau, bet ji sutvarko maršrutą, iškrovimą Vilniuje ar Kaune, kartais net pakavimą.

2. Kiek realiai kainuoja kraustymasis pačiam iš Anglijos į Lietuvą?

Vienas furgonas, tarkim, 3,5 tonos, iš pietų Anglijos iki Lietuvos gali kainuoti kelionei apie 800–1400 svarų, priklausomai nuo sezono ir maršruto. Degalai, keltas arba Eurotunelis, nakvynė, maistas, draudimas, įrankiai, diržai – viskas susirenka greitai. Jei grįžtate tuščiu automobiliu, tas grįžimas irgi kainuoja. Daug žmonių pamiršta, kad vienkryptė nuoma į Lietuvą dažniausiai nėra paprastas dalykas. Todėl klausimas „ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos?“ ne visada pasisveria į pigiausią variantą.

3. Kiek kainuoja samdyti įmonę iš Anglijos kraustymuisi į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi. Mažam kroviniui, kuris telpa daliniam reiso užsakymui, galima išgirsti 400–900 svarų. Pilnas krovininis automobilis iš Anglijos į Lietuvą gali būti apie 1500–3500 svarų, kartais daugiau, jei reikia pakavimo, sandėliavimo ar greito termino. Kaina priklauso nuo to, ar kraunama Londono centre, ar kaime prie Norvičo, ar reikia liftuko, ar baldai išardomi. Geriausia prašyti ne tik „bendros kainos“, bet ir kas įeina: pakrovimas, iškrovimas, apsauga, draudimas, PVM, muitinės formalumai, jei jos aktualios.

4. Ar verta kraustytis pačiam, kai norisi tiesiog sutaupyti?

Sutaupyti norisi visiems, aš irgi. Bet čia yra spąstai. Žmonės suskaičiuoja furgono nuomą ir sako: „Va, firma prašo dvigubai, tai imame patys.“ Po dviejų dienų paaiškėja, kad draugas „tikrai padės“, bet negali, baldas netelpa pro duris, o keltui reikia atvykti anksčiau. Savarankiškas kraustymasis iš Anglijos į Lietuvą tinka tiems, kas turi laiko, jėgų, tvarkingų daiktų ir bent vieną patikimą pagalbininką. Jei viskas laikosi ant vieno žmogaus, geriau nepersitempti.

5. Ar įmonė iš Anglijos tikrai atveš viską saugiai?

Ne visada. Ir čia reikia pasakyti nepatogiai: rinkoje yra gerų įmonių, o yra tokių, kurios tiesiog „kažką veža“. Gera įmonė turi draudimą, pakavimo medžiagas, baldų apsaugą, tvarkingus dokumentus, aiškią sutartį ir normalų komunikavimą. Bloga įmonė gali pasakyti „viskas bus gerai“, o tada jūsų stalas keliaus be antklodžių, šaldytuvas gulės neteisingai, o telefonu niekas neatsilieps. Todėl klauskite ne vien kainos. Prašykite nuotraukų, rekomendacijų, draudimo sąlygų, kas atsakingas už sugadinimą.

6. Ką daryti, jei turiu tik kelias dėžes ir nedidelius daiktus?

Tuomet samdyti visą įmonę iš Anglijos pilnam kraustymuisi dažniausiai nėra prasmės. Galite naudotis kurjeriu, dalinio krovinio paslauga arba paprašyti pažįstamų, kurie važiuoja į Lietuvą. Bet net ir čia reikia saugo. Dėžes numeruokite, trapius daiktus dėkite į atskiras dėžes, dokumentus vežkitės patys. Jei siunčiate per tarpininką, prašykite svorio, matmenų, sekimo numerio ir aiškios pristatymo datos. Maži kroviniai kartais dingsta ne todėl, kad kas nors blogas, o todėl, kad jie „pasilieka sandėlyje“, nes nebuvo aiškaus plano.

7. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos dėl didelių baldų?

Dideli baldai – tai jau rimtas argumentas samdyti žmones. Sofa, spinta, lova, stalas, čiužinys, veidrodžiai ir virtuvės technika keliauja blogai, jei nėra kaip juos pritvirtinti. Įmonė turi diržus, antklodes, plėvelę, kartoną, kampuočius, kartais oro pagalves. Savarankiškai žmonės dažnai įmeta baldus į furgoną „kaip telpa“, o po 2000 kilometrų atsiranda įbrėžimų, nulaužtų kampų ar dar blogiau. Jei baldai seni ir jums vis tiek, galima rizikuoti. Jei baldai brangūs ar sentimentalūs, geriau samdyti.

8. Kiek laiko trunka kraustymasis iš Anglijos į Lietuvą?

Pats važiavimas gali trukti nuo 24 iki 40 valandų, priklausomai nuo maršruto: Doveris–Kalė, Vokietija, Lenkija, tada Lietuvos siena. Bet realus kraustymasis prasideda anksčiau. Pakavimas, išankstinis vizitas, baldų išardymas, pakrovimas, laukimas keltui, muitinės ar dokumentų patikros, iškrovimas – viskas gali užtrukti kelias dienas. Daliniai kroviniai kartais važiuoja ilgiau, nes renkami keli klientai. Todėl jei kas nors sako „rytoj įdėsim ir poryt būsite Vilniuje“, aš klausiu, iš kur jie važiuos ir ar tikrai.

9. Ar reikia vežti daiktus keltu ar galima per Eurotunelį?

Galima ir taip, ir taip. Keltas Doverio–Kalė maršrutu dažniausiai yra pigesnis, ypač jei važiuojate patys. Eurotunelis greitesnis, patogesnis, bet brangesnis. Įmonės kartais renkasi vieną ar kitą variantą pagal grafiką, krovinio aukštį, vairuotojų darbo laiką ir kainą. Jei turite gyvūnų, tai jau atskira istorija – reikia žiūrėti reikalavimus, mikročipus, skiepus, dokumentus. Aš ne veterinarijos gydytojas, todėl čia visada sakau: pasitikrinkite oficialiai, nes taisyklės keičiasi.

10. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos su vaikais?

Su vaikais aš beveik visada linkstu prie įmonės, nebent krovinys labai mažas. Vaikai, mokykla, darbas, dokumentai, nuovargis – kraustymasis tampa ne tik daiktų perkėlimu, bet šeimos stresu. Jei patys kraunatės, vienas tėvas vairuoja, kitas saugo vaikus, o dėžės vis tiek stovi koridoriuje. Įmonė gali paimti didžiąją dalį darbo nuo pečių. Bent jau išardys baldus, pakraus, parveš ir iškraus. Galima pasilikti tik brangius daiktus, kompiuterius, dokumentus ir vaiko mėgstamą žaislą rankiniame bagaže.

11. Ką daryti, jei įmonė vėluoja pakrauti?

Pirmiausia – nekelti panikos per pirmas 15–30 minučių. Anglijoje eismas, parkavimo vietos, liftas daugiabutyje, siauros gatvės Londono centre – viskas gali lėtinti. Bet jei įmonė neatsako, keičia laiką be priežasties ar atvažiuoja su mažesniu automobiliu, jau reikia kalbėti griežčiau. Turėkite sutartį, užsakymo patvirtinimą, vairuotojo kontaktą. Geri pervežėjai patys praneša: „Užstrigome prie Dartfordo, būsime 40 min vėliau.“ Blogi tiesiog dingsta. Tai viena tų vietų, kur patirtis labai padeda atskirti profesionalus nuo atsitiktinių žmonių.

12. Ar reikia draudimo kraustantis iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, reikia. Bent jau normalaus, suprantamo draudimo. Ne to „mes atsakingi, nieko nebus“, o raštiško, kur parašyta, kas draudžiama, iki kokios sumos, kas laikoma trapiu daiktu, kas nutinka sugadinus baldą. Kai kurie daiktai gali būti neapdraudžiami, jei jie vežami be originalios pakuotės arba buvo neteisingai paruošti. Tai nepatogu, bet realu. Pavyzdžiui, stiklinis stalas be specialios apsaugos keliauja su rizika. Todėl prieš pasirašant klauskite, kas bus, jei atvykus į Kauną spinta bus įskilusi.

13. Ar galiu pats paruošti daiktus, o įmonę samdyti tik vežimui?

Gali, ir tai dažnai geras kompromisas. Galite patys supakuoti drabužius, knygas, indus, smulkius daiktus, o įmonę pasilikti baldams, pakrovimui, transportui ir iškrovimui. Tik nepamirškite: jei indai sudaužomi dėl blogo jūsų pakavimo, įmonė gali atsakomybės neprisiimti. Dėžes žymėkite paprastai: virtuvė, vonia, miegamasis, „trapūs“, „atidaryti pirmus“. Aš visada sakau – dėžė „viskas“ yra blogiausia dėžė pasaulyje, nes niekas nežino, kas joje, ir visi ją palieka paskutinę.

14. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos žiemą?

Žiemą rizikų daugiau. Lietuvoje gali būti sniegas, plikledis, vėlavimai prie sienos, šaltis sandėliuose. Anglijoje – lietus, vėjas, slidūs šaligatviai, sunkiau krauti lauke. Jei kraunatės patys, tai gali virsti košmaru, ypač kai baldai nešami per lietų. Įmonė turėtų turėti apklotus, plėvelę, tinkamą transportą. Bet ir žiemą būna gerų kainų, nes sezonas ramesnis. Klausimas „ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos“ žiemą dažnai pasislenka link profesionalų, jei krovinys didesnis.

15. Ką vežti pačiam lėktuvu, o ką automobiliu?

Lėktuvu vežčiau dokumentus, kompiuterius, brangius papuošalus, vaistus, fotoaparatus, planšetes, svarbias atmintines. Kartais ir šiek tiek drabužių pirmoms dienoms. Automobiliu – baldus, buitinę techniką, knygas, indus, įrankius, dviračius, daiktus, kurie užimtų per daug bagažo. Jei skrendate su vaikais, pasiimkite keičiamų drabužių ir būtinų vaistų į rankinį bagažą. Nes kai krovinys užstringa prie Frankfurto ar Vroclavo, gyvenimas nesustoja. Patikėkite, naktis be dantų šepetėlių ir vaisto vaikui nėra smagi patirtis.

16. Ar įmanoma kraustytis daliniais reisais ir ar tai saugu?

Įmanoma, ir tai dažnai yra protingiausias būdas mažam ar vidutiniam kroviniui. Dalinis reisas reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename automobilyje. Tai pigiau, bet gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti ir išdalyti krovinius. Saugumas priklauso nuo įmonės tvarkingumo. Gera įmonė atskiria daiktus, žymi dėžes, tvirtina baldus. Bloga sumeta viską į krūvą. Todėl klauskite, ar jūsų daiktai bus sandėlyje, ar tiesiai važiuos į Lietuvą, ir ar bus iškrovimo grafikas.

17. Kokių dokumentų reikia kraustymuisi iš Anglijos į Lietuvą?

Asmeniniams daiktams dažniausiai reikia asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, adreso, kontakto, kartais informacijos apie daiktų pobūdį. Jei vežate transporto priemonę, techniką, alkoholį dideliais kiekiais, gyvūnus ar komercines prekes, situacija keičiasi. Tada gali prireikti papildomų dokumentų, deklaracijų, pirkimo–pardavimo aktų, registracijos popierių. Aš ne muitinės brokeris, todėl čia neimu atsakomybės sakyti „visada užtenka paso“. Geriau prieš kelionę pasitikrinti, ypač jei vežate ką nors specifinio.

18. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos dėl buitinės technikos?

Buitinė technika nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo. Skalbimo mašiną reikia transportuoti tvirtai, geriausia su transportavimo varžtais. Šaldytuvas turi keliauti stovėdamas arba bent jau poilsio laikas prieš jungiant gali būti būtinas. Orkaitė, indaplovė, televizorius – visiems reikia apsaugos nuo smūgių ir drėgmės. Jei technika sena, verta pagalvoti, ar apsimoka ją vežti. Kartais pigiau ir protingiau nusipirkti naują Lietuvoje. Žinau, skaudu palikti, bet kai kuri daiktai tiesiog nebeatlaiko tokios kelionės.

19. Kaip išsirinkti įmonę kraustymuisi iš Anglijos į Lietuvą?

Pirmiausia nežiūrėkite vien į mažiausią kainą. Patikrinkite, ar įmonė turi adresą, telefono numerį, el. paštą, svetainę, atsiliepimus, realias nuotraukas, ar atsako normaliai. Paprašykite pasiūlymo raštu. Gera įmonė зада questions: kiek dėžių, ar yra lifto, ar baldai išardomi, ar reikia parkavimo leidimo, koks aukštas. Jei kompanija tik sako „mokėk dabar, viskas bus“, būtų gerai sustoti. Pervežimuose pasitikėjimas svarbu, bet pasitikėjimas be popieriaus dažnai baigiasi nemaloniai.

20. Ar reikia palikti depozitą ar mokėti viską iš anksto?

Normalu, kad įmonė gali prašyti išankstinio mokėjimo arba depozito, ypač jei rezervuojamas automobilis ir komanda. Bet viskas turi būti aišku: suma, terminai, grąžinimo sąlygos, kas nutinka, jei jūs atšaukiate užsakymą. Venkite situacijų, kai prašoma pervesti visą sumą nepažįstamam asmeniui be jokios sutarties. Tai ne paranoja, tai praktika. Mažos įmonės kartais dirba paprasčiau, bet net ir tada turi būti bent užsakymo patvirtinimas el. paštu ar žinute. Jei jaučiate, kad kažkas per greitai spaudžia mokėti, sustokite.

21. Ką daryti, jei dalis daiktų sugadinama atvykus į Lietuvą?

Pirma – nufotografuoti viską iškart, ne po dviejų dienų. Antra – nepradėti rėkti ant vairuotojo, jei tai ne jis kaltas, nors emocijos suprantamos. Trečia – turėti sutartį, draudimo sąlygas, pretenzijos formą. Kai kurie pažeidimai matomi tik iškraunant, todėl apžiūrėkite daiktus prieš pasirašydami, kad viskas gauta. Jei įmonė normali, ji bandys spręsti. Jei ne – prasideda ilgas kelias. Todėl geriau viską fiksuoti dar prieš pakrovimą: nuotraukos, sąrašas, dėžių numeracija.

22. Ar verta pirkti naujus baldus Lietuvoje vietoj vežimo?

Kartais tikrai verta. Ypač jei baldai seni, sunkūs, pigūs arba labai dideli. Vežant lovą, sofą ar spintą iš Anglijos, kaina gali prilygti pusei naujo baldo kainos. Be to, senas čiužinys, sena kėdė ar pigus stalas ne visada verti rizikos. Kita vertus, jei baldas turi sentimentalinę vertę, tėvo stalas ar močiutės spinta, tada kaina nėra vienintelis kriterijus. Aš visada sakau: susidėliokite sąrašą „vežu“, „parduodu“, „dovanoju“, „išmetu“. Tai labai greitai atskleidžia tiesą.

23. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos dėl automobilių?

Automobilio vežimas yra atskira paslauga. Jei grįžtate patys savo automobiliu, tada dalį daiktų galite vežti jame, bet nepersistenkite. Perkrautas automobilis yra pavojingas, blogai valdomas, o bagažinė su stalčiais ir indais nėra gera idėja. Jei automobilį veža atskirai, reikia registracijos dokumentų, draudimo, techninės būklės, kartais muitinės aspektų. Čia aš rekomenduočiau ne „kažką pigaus“, o įmonę, kuri specializuojasi automobilių transportavime. Nes automobilio įbrėžimas per pervežimą kainuoja daugiau nei sutaupysite.

24. Ką reiškia „man with a van“ kraustymuisi į Lietuvą?

„Man with a van“ dažniausiai reiškia vieną žmogų su furgonu, ne visada didelę įmonę. Tai gali būti puikus variantas trumpam pervežimui, baldų parvežimui iš parduotuvės ar mažam kroviniui. Bet tarptautiniam kraustymuisi iš Anglijos į Lietuvą reikia žiūrėti atidžiau. Ar jis turi draudimą? Ar dirba legaliai? Ar gali važiuoti tokią distanciją? Ar turi pagalbininką? Kartais toks variantas būna pigus ir labai geras, kartais – didelė rizika. Todėl klauskite konkrečiai, ne „ar viskas gerai“, o „kas bus, jei...“.

25. Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos, kai grįžti namo po daugelio metų?

Kai grįžti po daugelio metų, problema ne tik daiktai, o emocijos. Pradedi rūšiuuoti ir randi nuotraukas, senus dokumentus, vaiko pirmuosius batus, draugų dovanas. Tada planas „viską sutvarkysiu per savaitgalį“ griūva. Įmonė čia labai padeda, nes paima fizinę dalį, o jūs galite ramiau tvarkytis. Bet svarbu nepalikti visko paskutinei dienai. Pradėkite nuo šiukšlių, drabužių, senos technikos. Ir nepamirškite, kad ne viskas, ką atsivežėte į Angliją, turi grįžti į Lietuvą.

Išvada

Ar geriau kraustytis pačiam ar samdyti įmonę iš Anglijos? Jei krovinys mažas, turite laiko, pagalbos ir norite kontroliuoti kiekvieną žingsnį, savarankiškas variantas gali tikti. Jei vežate baldus, techniką, šeimos daiktus ar grįžtate su vaikais, įmonė iš Anglijos dažniausiai sutaupo nervų, laiko ir galvos skausmo. Svarbiausia – neieškoti vien pigiausio pasiūlymo, o rinktis aiškią sutartį, draudimą, normalų bendravimą ir realų planą iki iškrovimo Lietuvos mieste.