Ar galiu stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos? GPS, CMR, muitinė ir realūs atnaujinimai kelyje

Įvadas

Taip, stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos dažniausiai galima, bet ne visada taip, kaip rodo filmuose: raudonas taškelis juda per žemėlapį, o visi laimingi. Iš tikrųjų kartais matote GPS vietą, kartais tik sandėlio statusą, o kartais – tik SMS, kad sunkvežimis paliko Doverį. Po „Brexit“ atsirado daugiau dokumentų, muitinės eilių ir keistų pauzių tarp atnaujinimų. Aš klientams visada sakau: sekimas yra įrankis, ne magija. Jei viskas sutvarkyta – CMR, eksporto deklaracija, EORI, kontaktai – tada pakankamai ramiau. Jei ne, net geriausias portalas nepadės.

DUK: ar tikrai galiu stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos?

Ar galiu stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos kasdieniniais reisiais?

Taip, paprastai galite, tiksliau – galite gauti duomenis apie krovinio vietą, transporto priemonę arba sandėlio statusą. Ne visada matysite patį vairuotoją (tiksliau – ne visada matysite patį vairuotoją, o paskutinį sistemos duomenų tašką). Dažniausiai vežėjas duoda sekimo nuorodą, portalą arba siunčia atnaujinimus per vadybininką. FTL pervežimuose GPS būna aiškesnis, o grupuotų krovinių LTL eigoje statusai gali atsilikti. Jei turite CMR numerį, EORI, eksporto deklaraciją ir kontaktinį asmenį, sekimas tampa žymiai paprastesnis.

Koks skirtumas tarp GPS sekimo, transporto valdymo portalo ir paprasto SMS?

GPS rodo vietą, portalas rodo procesą, o SMS dažnai rodo tik tai, ką žmogus spėjo parašyti po pietų. Skamba paprastai, bet klientai tai painioja nuolat. GPS gali būti realaus laiko, o portalas kartais atsinaujina kas 10–20 minučių. SMS yra žmogiškas, todėl naudingas, kai vairuotojas stovi eilėje prie Doverio ir niekas daugiau neveikia. Transporto valdymo sistema TMS dar gali rodyti POD, CMR, iškrovimo langą, sandėlio priėmimą. Jei norite stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos, turėkite bent du kanalus, nes realybėje dažnai tenka klausti „kur tas krovinys dabar?“.

Ar vairuotojas privalo visada rodyti, kur yra krovinys?

Ne taip paprastai. Vairuotojas privalo vykdyti maršrutą ir tvarką, o ne būti asmeniniu GPS telefonu kiekvienam klientui. Jei sutartyje įrašytas sekimas, telematikos įrenginys arba reguliarūs atnaujinimai, tada taip – privalo. Jei nieko nesutarėte, galite tikėtis, bet ne garantuoti. Aš visada prašau bent vieno konkretaus kanalo: nuoroda, SMS kas 3 valandas arba vadybininko atsakymas darbo metu. Nes kai visi mano, kad „kažkas kažkam parašė“, krovinys stovi Tilbury uoste, o visi laukia stebuklo.

Kodėl negaliu stebėti savo krovinio gabenant iš Anglijos visą laiką?

Priežasčių būna banalių ir nelabai. Tunelyje, keltų terminaluose, senesniuose sandėliuose ar tiesiog miško keliuose signalas gali dingti. Kartais vairuotojas išjungia telefoną, nes miega, o ne todėl, kad kažką slepia. Jei naudojamas ne realaus laiko GPS, o statusų sistema, atnaujinimas ateina tik po įvykio: pakrovimas, išvažiavimas, muitinė, iškrovimas. Todėl vietoj taško žemėlapyje matote „in transit“ ir nervinatės. Tai ne visada blogai, tiesiog logistika nėra televizijos tiesioginė transliacija.

Ar sekimo nuoroda veikia ir naktį?

Veikia, jei sistema veikia ir ryšys yra. Naktį dažniausiai matomas GPS, tačiau vadybininko atsakymas gali būti ryte, nes žmonės nėra robotai. Jei krovinys važiuoja iš Birmingamo per Doverį į Calais, tada naktį dažniausiai vyksta judėjimas prie perkėlos. Jei tai grupuotas krovinys, jis gali nakvoti sandėlyje, o portalas parodys tik „arrived at hub“. Kai kurioms įmonėms 24/7 stebėjimas yra normalu, kitoms tai gražus žodis brošiūroje. Prieš užsakant geriau paklausti, kas atsakys, jei problema atsitiks 02:15.

DUK: dokumentai, muitinė ir kodėl atnaujinimai stringa

Ar muitinė Anglijoje sustabdo krovinio sekimą?

Ne, muitinė neturėtų sustabdyti paties GPS, bet ji labai gerai sustabdo sunkvežimį. Po „Brexit“ iš Anglijos į ES važiuojantys kroviniai dažniausiai turi eksporto deklaraciją, komercinę sąskaitą, CMR, kartais T1 arba specialius leidimus. Jei trūksta duomenų, vežėjas laukia, kol brokeris sutvarkys dokumentus. Jūs tuo metu matote tą patį tašką prie Doverio arba Tilbury. Nemalonu, bet taip būna. Geriausia prevencija – dokumentus patikrinti dar prieš pakrovimą, ne tada, kai vairuotojas jau stovi eilėje.

Ką reiškia statusas „laukiama deklaracijos“?

Tai reiškia, kad popieriai arba elektroninis srautas nėra paruoštas taip, kad krovinys eitų toliau. Kartais kaltas siuntėjas, kartais tarpininkas, kartais vadybininkas neįkėlė dokumento į sistemą. „Laukiama deklaracijos“ gali trukti 20 minučių, o gali užtempti dieną, ypač jei reikia taisymų HMRC pusėje. Ne visada žinau 100%, nes kartais pats portalas rodo vėliau nei realybė. Sekimas tuo metu rodys vietą, bet judėjimo nebus. Tai viena tų vietų, kur klientai pyksta ant vežėjo, nors problema sėdi dokumentuose. Jei norite stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos, dokumentų pusė yra svarbesnė už gražų žemėlapį.

Ar CMR ir tracking linkas yra tas pats?

Ne, ir čia dažnai prasideda nesusipratimai. CMR yra tarptautinio vežimo važtaraštis, dokumentas su krovinio aprašymu, siuntėju, gavėju, pastabomis ir parašais. Tracking linkas yra informacinis įrankis, kuris rodo vietą arba statusus. Galite turėti puikų CMR ir prastą sekimą. Galite turėti gražų portalą, bet CMR be vairuotojo parašo iškrovimo vietoje vis tiek sukels problemų. Todėl žiūrėkite į abu dalykus: CMR tvarką ir realius atnaujinimus kelyje.

Kodėl po Doverio ar Calais gali dingti atnaujinimai?

Doveris ir Calais yra tokios vietos, kur logistika atrodo kaip didelis kamštis su dokumentais. Keltas, terminalo vartai, muitinės patikra, eilės, vairuotojo poilsio laikas – viskas susimaišo. Kartais GPS signalas dingsta ne dėl gedimo, o dėl to, kad automobilis stovi tankiai sugrūstame terminalo aikštelėje. Kitą kartą atnaujinimas ateina jau Prancūzijoje, nes sistema perdavė duomenis vėliau. Aš tokiu atveju skambinu vežėjui, ne spaudau nuorodos refresh mygtuką šimtą kartų.

Kiek kainuoja papildomas GPS stebėjimas iš Anglijos į Lietuvą?

Jei pervežimas FTL, paprastas GPS dažnai būna įskaičiuotas. Už papildomą realaus laiko nuorodą kai kurios įmonės prašo 10–25 € per dieną, arba 0 €, jei tai jų standartinė sistema. Grupuotam kroviniui LTL gali būti mokestis už individualų statusų pranešimą, nors dažniausiai tai įeina į paslaugą. Atskiras temperatūros įrašas, plombos sensorius ar SMS įspėjimai gali kainuoti 20–80 € visam maršrutui. Kaina nėra visada kokybės ženklas. Esu matęs brangų portalą, kuris meluoja, ir paprastą SMS, kuris gelbsti geriau.

DUK: realios situacijos kelyje ir kas gali nueiti ne taip

Ką daryti, kai žemėlapis rodo, kad krovinys stovi vietoje?

Pirmiausia nepanikuoti, antra – pažiūrėti laiką. Jei stovėjimas trunka 15–30 minučių, tai nieko keisto, vairuotojas gali būti degalinėje, muitinėje ar tiesiog eismo kamštyje. Jei stovi 4 valandas prie Doverio, tada reikia klausti, ar nėra muitinės, perkėlos ar dokumentų problemos. Turėkite paruoštus klausimus: kur automobilis, kas paskutinis statusas, kada kitas atnaujinimas, ar reikia jūsų veiksmo. Be reikalo spausti vairuotoją telefonu nėra geras planas, jis vairuoja ne jūsų emocijas. Jei statusas nekeičiasi visą dieną, tada jau reikia vadybininko atsakymo raštu.

Ar galima gauti įspėjimą apie vėlavimą prie perkėlos?

Taip, jei tai sutarta iš anksto. Geras vežėjas gali nustatyti geofence prie Doverio, Folkestone, Calais ar Zeebrugge ir pranešti, kai sunkvežimis įeina į zoną. Jei vėlavimas viršija, pavyzdžiui, 2 valandas, vadybininkas turėtų parašyti naują ETA. Realistiškai ne visos įmonės tai daro, ypač kai dirba su mažesniais subrangovais. Aš pats esu matęs, kad klientas sužinojo apie perkėlos vėlavimą iš vairuotojo WhatsApp žinutės, ne iš sistemos. Todėl klauskite ne „ar galite“, o „kas konkrečiai praneš ir kada“.

Ką reiškia, kad krovinys „išvyko“, bet data nesikeičia?

Dažniausiai tai reiškia, kad sistema parodė įvykį, bet neatnaujino laiko zonos arba statuso. Anglijoje laikas žiemą skiriasi nuo Lietuvos, vasarą sutampa, ir kai kuriuose portaluose tai atrodo kaip painiava. Gali būti ir taip, kad automobilis išvažiavo iš sandėlio, bet dar neatvyko į terminalą. Todėl „departed“ nereiškia, kad jis jau plaukia per Lamanšą. Jei matote tą patį statusą ilgiau nei pusę dienos, paprašykite konkretaus paaiškinimo. Čia jau šiek tiek nukrypau į kavą prie terminalo, bet taip ir dirbama.

Ar temperatūrinio krovinio sekimas iš Anglijos yra tikslus?

Gana tikslus, jei yra reefer įrenginio duomenys arba atskiras temperatūros logeris. Maistui, vaistams, žuviai ar mėsai iš Grimsby, Hull ar Londono temperatūros įrašas yra ne pokštas. Bet GPS vieta ir temperatūra ne visada yra tame pačiame įrenginyje. Vieną kartą klientas matė, kad krovinys juda, o temperatūros alarmas atėjo tik po 6 valandų, nes ryšys buvo per vairuotojo telefoną. Todėl reefer atspausdintus duomenis reikia tikrinti iškraunant. Jei prekė jautri, reikalaukite ne tik „šalta“, bet ir įrodymo.

Kodėl kartais siuntėjas mato daugiau nei gavėjas?

Nes sekimo prieiga dažnai susijusi su tuo, kas užsakė pervežimą ir kas turi sutartį. Siuntėjas gali turėti portalą, gavėjas gauti tik nuorodą arba nieko. Kartais taip daroma dėl privatumo, kartais dėl paprasto netvarkingumo. Esu matęs, kad gavėjas Kaune nežinojo, kada krovinys atvažiuos, nors siuntėjas matė viską iki vairuotojo telefono numerio. Tai negera praktika, bet ji gyvena. Geriau iš anksto nuspręsti, kas mato CMR, kas mato GPS ir kas gauna iškrovimo patvirtinimą.

DUK: saugumas, privatumas ir vairuotojo duomenys

Ar sekimas išduoda vairuotojo asmens duomenis?

Geras klausimas, nes čia riba plona. GPS koordinatės nėra tas pats kaip asmens duomenys, bet jei nuorodoje matote vardą, telefoną ar vairuotojo grafiką, tai jau asmeninė informacija. Vežėjai turėtų dalintis tik tuo, kas būtina krovinio kontrolei. Jums kaip klientui svarbu žinoti, ar prekės juda, o ne kur vairuotojas pietauja. Jei reikia tiesioginio kontakto, geriau gauti dispečerinio telefono numerį. Tai tvarkingiau ir mažiau nervina žmones kelyje.

Ar galiu prašyti nuolatinio GPS ryšio visam maršrutui?

Galite prašyti, tik nereikia manyti, kad kiekviena įmonė tai turės. Nuolatinis GPS ryšys visam maršrutui nuo Birmingamo iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos yra įmanomas, jei automobilis turi telematiką ir duomenų planą. Kai kurie vežėjai naudoja subrangovus, o jų įranga gali būti silpnesnė. Už papildomą kontrolę galima tartis, pavyzdžiui, kas 15–30 minučių atnaujinimas arba įspėjimas prie sienos. Bet jei kas nors žada „matysite kiekvieną sekundę“, aš truputį pakeliu antakį.

Kas atsako, kai negaliu stebėti savo krovinio gabenant iš Anglijos?

Atsako tas, su kuo turite sutartį, o ne tas, kuris gražiausiai kalba telefonu. Jei vežėjas pažadėjo sekimą ir jo nėra, jis privalo paaiškinti kodėl ir duoti alternatyvą. Tai gali būti SMS, skambutis, CMR kopija, vairuotojo kontakto patvirtinimas arba vadybininko ataskaita. Jei problema kyla dėl muitinės, reikia įtraukti brokerį. Blogas variantas yra klausytis „viskas gerai“ be jokio fakto. Geras variantas – konkretus laikas, kada gausite naują informaciją.

Ar GPS įrenginys gali būti išjungtas?

Techniškai taip, nors normalioje įmonėje tai būtų raudona vėliava. Įrenginį gali sugadinti maitinimas, ryšys, programinė įranga arba paprasčiausia žmogaus klaida. Kartais vairuotojas perkelia priekabą, o GPS lieka ne ten, kur reikia. Todėl aš niekada nežiūriu į vieną signalą kaip į absoliučią tiesą. Jei krovinys brangus ar jautrus, reikia papildomų patikrinimų: plombos numeris, vairuotojo skambutis, sandėlio patvirtinimas. Ir taip, esu matęs įmonių, kurios „pamiršta“ įjungti sekimą, kai prasideda problemos.

Ar klientas turi teisę matyti visą sunkvežimio maršrutą?

Ne visada. Klientas turi teisę kontroliuoti savo krovinį, bet ne visą transporto priemonės gyvenimą. Jei tai pilnas krovinys FTL, matyti maršrutą paprastai paprasčiau. Jei tai grupuotas krovinys LTL, viename sunkvežimyje gali būti dešimt kitų siuntų, ir jų maršrutai nėra jūsų reikalas. Todėl portalai dažnai rodo tik jūsų krovinio statusą arba bendrą transporto judėjimą. Tai nėra kerštas, tai tvarka ir privatumas.

DUK: praktiniai patarimai prieš užsakant pervežimą iš Anglijos į Lietuvą, kai reikia stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos

Kokių klausimų klausti vežėjo prieš sutikimą?

Klauskite konkrečiai, be gražių žodžių. Ar duosite sekimo nuorodą? Ar ji bus realaus laiko ar statusų pagrindu? Kas atsakys naktį ir savaitgalį? Ar matysiu muitinės statusus, ar tik GPS? Ar gausiu POD po iškrovimo? Kokia procedūra, jei vairuotojas vėluoja prie perkėlos? Jei atsakymai migloti, vėliau bus dar migločiau. Geriau nepatogiai klausti prieš sutartį negu po 48 valandų ieškoti kaltų.

Ar pigesnis pervežimas dažniausiai turi blogesnį sekimą?

Ne visada, bet dažnai pigumas kažkur atsispindi. Per 20+ metų mačiau, kad pigumas dažnai kažkur atsispindi. Gali būti silpnesnė telematika, mažiau vadybininkų, daugiau subrangovų arba tiesiog senas portalas, kuris atrodo kaip iš 2008 metų. Kita vertus, brangus vežėjas nebūtinai yra geras, jei pardavimų skyrius moka gražiau kalbėti nei operacijų skyrius dirbti. Aš žiūriu ne į kainą vieną, o į atsakymų kokybę prieš užsakymą. Jei jums prieš sutartį sunku gauti informaciją, po pakrovimo bus sunkiau. Tai nepatogu, bet dažnai tiesa.

Kaip paruošti CMR, kad sekimas būtų sklandesnis?

CMR turi turėti aiškų krovinio aprašymą, kiekį, pakuočių skaičių, plombos numerį, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Jei prekės reikalauja temperatūros, įrašykite reikiamą diapazoną. Jei yra pavojingos medžiagos, specialūs leidimai ar eksporto kontrolė, tai turi būti matoma dokumentuose, ne paslėpta komentaruose. Sekimo sistema dažnai susiejama su CMR numeriu, todėl klaida vienoje vietoje gali sukelti chaosą visur. Pataisykite duomenu srautą prieš išsiunčiant automobilį. (Čia turėjau parašyti „duomenų srautą“, bet palieku, kaip kartais rašo žmonės per greitai.)

Ką daryti, jei gavėjas Vilniuje ar Kaune neatvyksta iškrovimo?

Pirmiausia reikia žinoti, ar problema gavėjo, vairuotojo ar jūsų komunikacijos. Jei gavėjas neatvyksta, sekimas parodys, kad automobilis stovi, bet problema nesibaigs savaime. Reikia fiksuoti laukimo laiką, siųsti priminimus, prašyti naujo iškrovimo lango ir, jei reikia, derinti papildomą mokestį. Kartais gavėjas sako „buvo viskas gerai“, nors niekas neatidarė vartų. Todėl POD ir iškrovimo pažyma yra svarbesni už gražų žemėlapį. Be popieriaus vėliau ginčai tampa labai nuobodūs ir brangūs.

Kada sekimas yra pakankamas, o kada reikia papildomos kontrolės?

Paprastam kroviniui, pavyzdžiui, baldams ar pakuočių partijai, dažnai pakanka statusų ir CMR kopijos. Brangesniam, temperatūriniam, farmacijos, elektronikos ar laiko jautriam kroviniui reikia daugiau: GPS, temperatūros įrašo, plombos patikrinimo, ETA atnaujinimų. Jei maršrutas eina per Doverį, Calais, Zeebrugge ar Rotterdamą, verta turėti žmogų, kuris realiai stebi situaciją. Sekimas yra puikus, kai jis padeda veikti, ne tik ramina. Kartais užtenka vieno skambučio vairuotojui, kad išvengtumėte dviejų dienų nesusipratimo.

Išvada

Taip, stebėti savo krovinį gabenant iš Anglijos galima, tik reikia aiškiai suprasti, ką gaunate: GPS, statusus, dokumentus ar tik pažadus. Geriausiai veikia tada, kai prieš pervežimą sutariama sekimo tvarka, CMR, muitinės dokumentai, atsakingi kontaktai ir vėlavimų komunikacija. Anglija–Lietuva maršrutas per Doverį, Calais, Zeebrugge ar kitus uostus visada turi savo trikdžių. Todėl klausimai prieš užsakymą sutaupo daugiau nei nervai po fakto. Jei norite tikro matomumo, reikalaukite ne „viskas bus matyti“, o konkretaus atsakymo: kas, kada ir kaip praneš.