Pigiausias mikroautobusų pervežimas Anglijon nuo durų iki durų: ką verta žinoti prieš renkantis vežėją

Jau gal kokią dvidešimtą kartą situo metų laiku žmonės skambina ir klausia, kaip pigiai išsivežti daiktus į Angliją. Visi nori tos pačios paslaugos – mikroautobusas prie namų durų, kelias per Europą, ir iškrovimas prie naujų durų Londone ar Birmingeme. Čia nieko blogo, aš ir pats ieškau pigiausių variantų. Tik problema, kad “pigiausias” dažnai pasižiūrėjus iš arčiau turi savo kainą. Per dvidešimt ketverius metus teko matyti ir puikių pervežimų už juokingą kainą, ir situacijų, kai žmogus liko be pusės daiktų viduryje Prancūzijos. Šitame pokalbyje pasakoju, kaip tas pervežimas vyksta iš tikrųjų, be saldžių pažadų.

Kainos ir kaip sumažinti sąskaitą

Kiek dabar kainuoja pigiausias mikroautobusų pervežimas Anglijon nuo durų iki durų?

Na, žiūrėkite, jei kalbam apie pilną mašiną iš Vilniaus į Londoną, rinkoje matosi nuo šešių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pigių variantų pasitaiko, kai vežėjas turi tuščią kelią atgal ir bando padengt kuro sąnaudas. Bet kaina priklauso nuo sezono, savaitės dienos ir daiktų kiekio. Žiemą pigiau, sekmadienį brangiau. Mačiau ir penkių šimtų pasiūlymą, bet ten dažnai reikės laukti tris savaites arba krautis su svetimais daiktais. Tas pigiausias skamba gerai, bet ne visada kvepia maloniu galu.

Ar galiu sumokėti dar pigiau, jei pats kraunu ir iškraunu daiktus?

Žinoma. Jei patys nešat iki mašinos ir vėlgi patys tempiat lauk Londone, vairuotojas sutaupo laiko, o jūs – pinigų. Buvo atvejis Kaune – klientas sakė “pats”, o paskui gyveno ketvirtame aukšte be lifto su pianinu. Vairuotojas stovėjo, žiūrėjo, pyko. Tai jei sakot “pats”, įsitikinkit, kad tikrai galit. Kitu atveju geriau primokėti dvidešimtį-trisdešimt eurų ir nesukt galvos. Kartais tiesiog ramiau gyventi.

Kodėl vieni pervežėjai prašo penkių šimtų, o kiti – tūkstančio, nors maršrutas tas pats?

Čia viskas kaip su dviračiais ir Ferrari – abu veža, bet skiriasi kaip. Pigūs surenka penkis užsakymus į vieną mašiną, važiuoja po Europą iškrautinėdami, ir jūsų daiktai kelias dienas renkami iš visų kampų. Brangiau – greičiau, tiesiau, su draudimu. Kartais tie pigūs dirba be licencijos, be CMR. Aš neleisčiau jiems vežt vertingų daiktų, bet jei lagaminai su rūbais... rizika jūsų. Tik nepasakykit, kad aš liepiau taip daryt.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurie vėliau padidina kainą?

Taip, būna. Ypač kai skelbimas sako “nuo 400 eurų”. Paskui prisideda keltai, keliai Prancūzijoje, kuro priemoka, ir staiga tūkstantis. Jie mažą kainą naudoja kaip masalą. Aš mėgstu viską sulygti raštu – kas įeina, kas ne. Buvo atvejų, kai Anglijoje paprašė dar šimto už “naktines valandas”. Tai jei kaina per graži – turbūt melas. Patikrinkit smulkes.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju ne į Londoną, o į mažesnį miestą šiaurėje?

Skiriasi, aišku. Londonas ir Birmingamas – populiariausios kryptys, ten vežėjai važinėja kaip troleibusai. O jei reikia į Carlisle ar ten, į kokią... kaip jį ten... mažesnį vietą Valse, tada vairuotojui reikia papildomai varyt du-tris šimtus kilometrų. Tai kaina šokteli. Kartais pigiau bus atsivežt iki Londono, o ten jau išsinuomot vietinę mašiną. Ne visada, bet verta apskaičiuot. Daug kas to nepadaro, sumoka ketvirtadaliu daugiau, paskui pyksta ant visko.

Praktika: nuo durų iki durų

Ar mikroautobusas tikrai atvažiuos prie mano durų Panevėžyje ir iškraus prie durų Mančesteryje?

Teoriškai taip, čia ir yra “nuo durų iki durų” esmė. Bet realybėje būna niuansų. Jeigu jūsų namas – senamiestyje, kur gatvė dviejų metrų pločio, mašina neįvažiuos. Tada vairuotojas pasako: “ateikit iki aikštelės prie bažnyčios”. Arba Londone, kai kurie rajonai turi zonų apribojimus sunkesnėms mašinoms. Aš turėjau atvejį, kai klientas pirkdavo paslaugą “iki durų”, o pats gyveno šiaudinėje gatvelėje – vairuotojas paliko mašiną už trijų šimtų metrų. Tai jei turit aiškų privažiavimą – viskas ok.

Kiek iš anksto reikia užsakinėti, jei noriu geriausios kainos?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Bet šitoje rinkoje egzistuoja ir “paskutinės minutės” variantai, kai vežėjas rytoj turi tuščią vietą ir parduoda pigiau. Aš pats mačiau, kad užsakant prieš tris-keturias savaites kaina stabilesnė. Jei liko dvi dienos, tada jau nebelabai yra iš ko rinktis – ima kas pasilieka, o jie žino, kad jūs nespėsite surast kito. Tai tokiais atvejais kaina ne tik kad ne “pigiausia”, o kartais dviguba. Planuokit bent prieš mėnesį, ypač jei per vasarą keliaujat.

Kas jei gyvenu aštuntame aukšte be lifto – ar vairuotojas neš mano spintą?

Ne, vairuotojas vairuoja. Yra toks mitas, kad vairuotojas – tai radarų krovinininkas, kuris dar ir baldus persives ant nugaros. Ne. Jei nėra lifto, daiktus nešit jūs arba samdotės žmogų atskirai. Buvo atvejis, kai moteris skambino pikta, kad vairuotojas atsisakė nešti šaldytuvą į devintą aukštą Londone. Aš jai paaiškinau: jis nėra samdytas kroviku ir bijo traumos. Kai kurie padeda, jei mažas daiktas ir ne pietų saulė, bet jokios garantijos. Verčiau pasirūpinkit draugais arba laiptų kaimynais.

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais ir vairuotoju iki Anglijos?

Taip, paprastai tai įmanoma, bet ne visada patogu. Vietų skaičius ribotas, dažnai tik viena laisva sėdynė šalia vairuotojo. Ir reikia suprasti, kad kelias ilgas, pragariškas – per Prancūziją, kelte, vėl vairavimas. Aš pats nebūčiau linkęs sėdėt dvidešimt valandų šalia žmogaus, kurį pirmą kartą matau. O jei dar turit augintinį... na, tada reikia tartis atskirai. Kartais pigiau nusipirkt lėktuvo bilietą ir oriai atskrist, o daiktai išvažiuoja atskirai. Sutaupysit nervų, nors ne pinigų.

Ar mikroautobusas laukia, kol aš susikrausiu, ar viską turiu paruošti iš anksto?

Normalu – vairuotojas palaukia pusvalandį-keturiasdešimt minučių. Jei nesugebat susikraut – pradeda eiti papildomi mokesčiai arba jis važiuoja toliau. Rugpjūtį klientas nieko nebuvo supakavęs, viskas voliojosi. Vairuotojas su trimis kitais sustojimais stovėjo tris valandas. Paprašė papildomai penkiasdešimt eurų. Klientas pyko, bet aš sakyčiau – kaltas pats. Kartais žmonės galvoja, kad vežėjas – universalios pagalbos tarnyba. Nėra taip. Susipakuokit iki jo atvažiavimo. Rimtai.

Ką galima vežtis ir kaip paruošti

Ar galiu vežtis maisto produktus, prieskonius, konservus į Angliją?

Po Brexit taisyklės pasikeitė. Šviežios mėsos, pieno, dideli kiekiai medaus – problema. Maži kiekiai asmeniniam vartojimui kartais praleidžiami pro akis, bet tai nereiškia, kad leidžiama. Buvo – vežė rūkytą dešrą kaip dovaną, muitinė konfiskavo ir pokštą įrašė. Aš neverčiau rizikuot dėl maisto. Geriau per lietuviškas parduotuves siųst. O konservai... nežinau, ar verta dėl pupinių prasidėt.

Ar leidžiama vežtis katę ar šunį tuo pačiu mikroautobusu su baldais?

Taip, bet su sąlygomis. Reikia skiepų įrašų, čipo, sveikatos pažymos. Ir gyvūnas neturi vaikščioti po daiktų kalną – jam reikia narvo arba specialios vietos. Aš mačiau, kai katę vežė lagamine (nors... gal tai ne pats geriausias būdas), bet pavyko. Vairuotojai dažnai nenori gyvūnų, nes jei jie pradeda pykint, smirdėt – tada kelionė visiems pragaras. Tartis reikia labai aiškiai iš anksto. Neįmeskit gyvūno kaip daikto paskutinę minutę.

Ar dviratis ir vejapjovė telpa į minibusą drauge su baldais?

Telpa, jei mikroautobusas talpus, turi priekabą, arba jei baldų mažai. Dviratis – ne problema, jį išardžius arba pririšus prie sienos. Vejapjovė – jei benzininė, reikia išleist kurą, kitaip pavojingas krovinys. Elektrinė – lengviau. Bet štai kur bėda: žmonės prisiveža visokių “dar praverst” daiktų iš garažo, o paskui mašina perpildyta. Aš matęs, kai vežė presą, tris dviračius ir sofą – durės užsidarinėjo per jėgą. Tai rinkitės prioritetus. Ne viskas, kas telpa garaže, telpa ir į mikroautobusą.

Koks daiktas dažniausiai sukelia problemų muitinei ar vairuotojams?

Sąrašas ilgas, bet vienas dažniausių – alkoholis. Žmonės mano, kad gali vežt dešimt butelių “sau”. Gali, bet ne begalybę. Kitas – per daug cigarečių. Ir tretis, kurį pamiršta daug kas – augalai. Vežė orchidėją, muitininkas išpakuot, ieškojo vabalų. Dar dideli kiekiai vaistų. Aš pats tiksliai nežinau koks tas riba, bet jei visa vaistinė – sustos. Geriau vežkit asmeninius daiktus, o ne prekybą. Muitinėje nemėgsta “verslininkų” mikroautobusuose.

Ar buitinė technika turi būti kaip nors paruošta vežimui?

Taip, šaldytuvai turi būti atitirpinti, išdžiovinti. Indaplovės – be vandens. Bet žmonės skuba, ištraukia iš sienos, o viduje vanduo varva. Kelionėje juda, vanduo išbėga, šlapina dėžes. Tas varvantis vanduo gali sugadinti net ir visą elektros įrangą šalia. Buvo – mikrobangų krosnelė, durys atsidarė kelyje, plastikas lūžo. Užsandarinkite lipnia juosta. Ir dar – britai turi kitokias rozetės, senas siurblys reiks adapterio. Nežinau, kaip ten su naujausiais, bet senesni tikrai.

Blogi pasiūlymai ir kaip neįkliūti

Kaip atpažinti sukčių, žadantį pigiausią pervežimą Anglijon?

Jei rašo iš nežinomo numerio, nereikalauja sutarties, sako “mokėkit grynais vairuotojui”, ir kaina dvigubai mažesnė – sprunkit. Naudoja svetimas nuotraukas, neturi istorijos. Jei klausiate įmonės kodo, vengia atsakymo – tai sukčius. Buvo moteris, sumokėjo avansą per PayPal “draugui”, numeris dingo. Geriau rinktis tuos, kas turi Facebook puslapį net ir su piktomis apžvalgomis. Jeigu viskas idealu, o kaina per maža – pinklės.

Ar tikrai būna, kad žmonės lieka be daiktų dėl per mažos kainos?

Būna. “Pigus vežėjas” paima daiktus, paskui skambina – reikia primokėti šimtą eurų. Jei nesumokate – daiktai lieka Belgijos sandėlyje. Žinau du atvejus per pastaruosius metus. Vienas vaikinas neteko kompiuterio ir dokumentų. Policija ten ne visada padeda, nes civilinis ginčas. Geriau permokėti penkiasdešimt eurų legaliam vežėjui, nei rizikuoti viskuo. O kai prireikia – sutaupytas šimtas eurų nevertas tos nervų įtampas. Kaip su draudimu – brangu, kol nereikia.

Ar draudimas dengia daiktus, jei naudojuosi ne fura, o mikroautobusu?

Teoriškai taip. Bet daug privačių vairuotojų turi tik automobilio draudimą, o ne krovinių. Jei sudegs mašina, sofa nedrausta, nebent yra speciali krovinių sutartis. Aš klausiu klientų: “Ar matėt polisą?” Jei žiūri kaip į avį – ne. Tada fotografuokit daiktus, rašykit sąrašą. Bent turėsite įrodymą. Turint omeny, kad mikroautobuso kuro sąnaudos ir taip didelės, per pigūs dažnai taupo visur, įskaitant draudimą. Bet geriau rinktis tą, kuris turi normalų draudimą, net jei brangiau.

Ar daiktai gali pasimesti, jei vežėjas veža kelių žmonių krovinius kartu?

Taip, rizika yra. Kai mikroautobuse sumetami trys-keturių klientų daiktai, gali įvykti keitimasis. Mačiau, kai vieno lagaminas iškrito kelyje dėl blogai uždarytų durų, o vairuotojas to nepastebėjo. Kitas atvejis – sumaišytos dėžės, nes visos iš tos pačios parduotuvės “IKEA”. Vienas gavo kito puodų rinkinį. Todėl rašykite ant dėžių ne tik savo vardą, bet ir telefono numerį. Ir venkite tokių “pigiausių” variantų, kur viskas keliauja krūvon be jokios inventorizacijos. Tvarka kainuoja, bet kainuoja pigiau, nei keitimo drama vėliau.

Dokumentai ir JK realijos

Ar po Brexit reikia kažkokių popierių asmeniniams daiktams?

Reikia. Kertant sieną link JK, reikia deklaruoti asmeninius daiktus. Vežėjas turėtų turėti CMR arba sąrašą. Jūsų pareiga – turėti aprašymą, kad įtikintumėte muitinę. Kartais reikia įrodyti, kad daiktai naudoti. Aš nebegaliu tiksliai pasakyti, ar šiemet kas nespakeitė formų, nes jie ten viską keičia. Bet krovinio deklaracija arba vairuotojo turima žinutė – minimumas, ko reikia.

Ar muitinė tikrina mikroautobusus dažniau nei didžiules furgonų įmones?

Nežinau ar dažniau, bet tikrai ne retiau. Mikroautobusai su asmeniniais daiktais jiems – raudona vėliava, nes ten dažnai slepiami neapmokestinti daiktai. Aš mačiau, kaip kruopščiai išpakuodavo kiekvieną dėžę. Todėl nieko nevengkit slėpti po drabužiais – jei suras, bus dar blogiau. Didelės furgonų įmonės atrodo rimčiau, bet JK muitinė gali sustabdyti bet ką. Ypač jei vairuotojas nervinasi arba atsakinėja nenoriai. Tada jie ima domėtis. Tai pasirūpinkit, kad vairuotojas būtų ramus žmogus, o ne toks, kuris dreba pamatęs uniformą.

Ar turiu rašyti daiktų sąrašą angliškai?

Taip, labai rekomenduojama. Bent jau pagrindinius daiktus. Jei sąrašas lietuviškai, muitinininkas gali paprašyt vertimo, kas užtrunka. Aš pats mėgstu rašyti paprastai: “15 cardboard boxes with used personal belongings, 1 sofa, 2 bicycles”. Nereikia detalizuot kiekvienos knygos pavadinimo. Bet jei turit kažką vertingo – kompiuterį, fotoaparatą – įrašykit. Buvo atvejis, kai sąraše parašė “įvairūs daiktai”, o radus profesionalią kamerą pradėjo klausinėt, ar ne prekybai. Nebūkit tingus – sąrašas padeda ir jums, jei dingo dėžė.

Ar lietuviška buitinė technika veikia Anglijoje be keitiklių?

Dauguma modernių prietaisų – telefonai, nešiojami – veikia su adapteriu. Bet senesni šaldytuvai, skalbimo mašinos – 220V prie 230V gal ir veikia, bet jungtis kita. Mačiau, kai kišo lietuvišką laidą į rozetę Londone – fiziškai neįeina. Geriau pirkt vietinį kabelį, o ne pjaut laidus, kas pavojinga (čia pataisau – rinkitės adapterį arba vietinį kabelį). Elektrikui parodysit seną skalbimo mašiną – juokis. Jis pasakys, kurie prietaisai verti pastangų, o kuriuos geriau palikt antrinėje rinkoje.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Kokią klaidą daro žmonės, ieškodami pigiausios kainos Anglijos pervežimui?

Jie skambina vienu numeriu, palygina kainą ir renkasi mažiausią skaitmenį. O reikia žiūrėti: ar įskaičiuotas keltas, ar yra draudimas, kiek laiko važiuos. Aš galėčiau pasiūlyt pervežimą už keturis šimtus eurų, bet gal tai būtų sugedęs mikroautobusas arba be licencijos. Žmonės nepaklausia, ar vairuotojas kalbės angliškai muitinėje, ar supras, kur važiuoti. Pigiausias ne visada reiškia problemos neturėsiu – dažnai reiškia atvirkščiai.

Ar verta rinktis pervežimą tik pagal kainą, jei noriu ramybės?

Ne, aš to nerekomenduočiau. Pigiausias mikroautobusų pervežimas Anglijon nuo durų iki durų yra puikus dalykas, jei sutaikei su patikimu žmogumi. Bet jei renkiesi tik pagal eurų sumą, rizikuoji. Aš per dvidešimt keturis metus išmokau, kad patikimumas sutaupo daugiau nei bet kokia nuolaida. Kartais geriau sumokėti šimtu eurų daugiau ir žinoti, kad daiktai bus neprikrauti po svetimais lagaminais, kad vairuotojas paskambins kai prie vartų, kad niekas nepaprašys primokėt pakeliui. Ramybė turi savo kainą, ir ji nebūtinai yra didelė. Kartais tiesiog reikia mokėt teisingai.

Išvada

Taigi, jei ieškot pigiausio būdo persikraustyt į Angliją mikroautobusu nuo durų iki durų, pirmiausia skaičiuokit ne tik pinigus, bet ir nervus. Geras vežėjas nėra stebukladarys, bet gali padaryt kelionę paprastą. Blogas – gali padaryt ją košmarą. Lyginkit ne tik kainas, o ir sąlygas, skaitykit atsiliepimus, klauskite apie draudimą. Ir nepamirškit – kartais tas pigiausias variantas, kurio taip ieškot, slypi ne Google pirmoje eilutėje, o pažįstamo rekomendacijoje. Sėkmės renkantis.