Ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o po „Brexit“ pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Kas antras klientas klausia, ar įmanomas lengvųjų automobilių pervežimas ar didelių statybinių konstrukcijų gabenimas per Lamanšą. Atsakymas visada tas pats – įmanoma, bet tai jau nebe ta paprasta kelionė į Lenkiją ar Vokietiją. Dabar reikia kantrybės, gero dokumentų rūšiavimo ir supratimo, kad sienos nebegriežtai atidarytos. Dažnai girdžiu klausimą: „Ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę?“, ir visada turiu nupasakoti, kad tai nebe tik fizinis pervežimas, tai biurokratinis maratonas. Jei tiksliai žinote, ko norite, viskas įmanoma, bet neskubėkite laukti „rytoj“ pristatymo.

Brexit muitinės nūdienos (ir kodėl visiems nervai plyšta)

Ar tikrai reikia muitinės deklaracijos kiekvienam kroviniui?

Taip, dabar be jų niekur nepraeisi. Nors kroviniui atvykus į Jungtinę Karalystę, jis turi būti „išvalytas“ muitinėje. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo, o dabar turi laukti, kol sistema patvirtins, kad viskas tvarkoje. Buvau atvejų, kai dėl vienos klaidos dokumente mašina stovėjo pasienyje tris dienas. Taip, galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę, bet jei nėra deklaracijos iš anksto, gausite baudą arba grąžinsime atgal. Tai dabar privaloma, o ne pasirinkimas.

Kas tas EORI numeris ir jums jis tikrai reikalingas?

Tai kaip asmens kodas prekybai. Be jo negalite deklaruoti krovinių. Jei jūsų įmonės jo neturi, reikia registruotis iš karto. Vakar vienas klientas norėjo siųsti dalis į Londoną, bet apie EORI sužinojo tik prieš pat išvykimą. Dėl to atidėjome visą reikalą savaitei. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto, kitaip niekur neprašomsime. Jis susietas su jūsų mokesčių mokėjimais, be jo sistema tiesiog blokuoja siuntas.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas tiesiogiai vietoje?

Kartai 5 minutes, kartai dvi dienas. Nieko konkretaus negaliu pasakyti, nes viskas priklauso nuo pareigūnų nuotaikos ir krūvio. Jei krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę vyksta reguliariai, sistema jau „pažįsta“ duomenis ir viskas bėga greičiau. Tačiau jei gabenate ką nors neįprasto, tarkim, senus variklius ar chemikalus, gali būti „ištraukti“ į papildomą patikrą. Tada laukiate iki pat ryto, kol ateis inspektorius.

Ar vairuotojas gali pats užpildyti dokumentus?

Teoriškai gali, bet praktiškai geriau, kad tai daro logistikos agentas. Vairuotojas turi važiuoti, o ne spręsti su HMRC (Britų mokesčių tarnyba) dėl kodų. Jei jis suklysta sąskaitoje, baudas gausite jūs. Kai klausiate, ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę, turite omenyje, kad vairuotojo darbas yra tik smėlio grūdelis šitame kalne. Biurokratija mums, vairuotojui – ratai.

Kas dėl importo mokesčių (VAT ir importo duty)?

Tai jūsų (arba gavėjo) problemėlė. Mums reikia tik mokėti už pervežimą, bet mokesčius reikia apmokėti, kad krovinius išleistų. Kartais klientai manys, kad mūsų kaina įtraukia ir britų mokesčius – neįtraukia. Importo duty priklauso nuo prekės kodo (HS code). Reikia tiksliai žinoti, ką gabenate, kad nenukryptume. Jei kodas neteisingas, mokesčiai gali būti didesni, o vėliau jas gražinti iš britų – tai dar viena istorija.

Ar sunku gauti eksporto licenciją, jei reikia?

Jei prekė yra kontroliuojama, pvz., ginklai arba kai kurios medicinos priemonės, be licencijos nepraeisite. Procesas trunka, gali užtrukti kelias savaites. Geriau tai sužinoti ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie sienos. Dideli kroviniai į Jungtinę Karalystę, kurie yra jautrūs, reikalauja ypatingo dėmesio. Negalima tiesiog taip „užsidėti“ ir važiuoti.

Keliai, keltai ir tas Eurotunelis (kur viskas stringa)

Kur geriau važiuoti – per keltą ar tunelį?

Abu variantai turi savų privalumų. Keltas brangesnis, bet vairuotojams geresnės poilsio sąlygos (valgis, dušas). Tunelis greitesnis – per 35 minutes esate kitoje pusėje. Jei skubate, ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę per tunelį? Taip, bet tik jei tai ne pavojingi kroviniai (ADR), juos ten neima. Teks rinktis keltą iš Doverio arba Roterdamo/Hook of Holland.

Ar dažnai užstringa Doverio uoste ir ką daryti?

O, taip. Ten tiesiog nuolatinė eilė. Ypatingai blogai, kai yra „Operation Stack“ (kai mašinos stovi autostradoje). Kartą vairuotojas praleido ten beveik 12 valandų ir pavargo taip, kad teko keisti planus. Dabar reikia visada įsiskaičiuoti rezervą. Dideli kroviniai į Jungtinę Karalystę neprisitaiko prie „skubėjimo“, ten reikia laiko. Tiesiog nurodykite vairuotojui, kad turi atsargų vandens ir maisto.

Kiek realiai trunka važiavimas iš Lietuvos atsižvelgiant į visas stabdymus?

Paprastai 3-4 dienos, jei viskas gerai. Jei vairuotojas pristato prekes Vokietijoje kelyje, gali užtrukti ilgiau. Be to, dabar turi laikyti poilsio laiką (tachografas). Nėra tiesioginis važiavimas kaip anksčiau. Rašydami grafikus, geriau brėžti 5 dienas, kad nenuviltumėte. Realybėje, atsižvelgiant į eiles prie Kalė, gali būti ir 6.

Ar sunkvežimiams leidžiama važiuoti sekmadieniais Anglijoje?

Didžiojoje Britanijoje yra apribojimai, bet ne visur. Svarbiausia – žinoti, kiek sveria mašina. Jei viršijate 44 tonas, kai kur keliai uždaryti. Tas pats su ilgiu priekabom – kai kurios aikštelės tiesiog nepritaikytos dideliems sunkvežimams. Reikia tikslaus maršruto planavimo, kitaip gausite baudą, o mums tai nepatinka. Vairuotojai dažnai nežino šių niuansų, tenka priminėti.

Kas atsitinka, jei keltas dėl blogo oro atšaukiamas?

Tai reta, bet nutinka. Tada stojame į eilę kitam reisui, o tai gali užtrukti. Prieš metų vienas keltas dėl techninių problemų nevažiavo dieną. Klientai buko nepatenkinti, bet mes nieko negalėjome padaryti. Ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę tokiu atveju? Galime, bet su dideliu vėlavimu. Reikia kantrybės ir supratimo, kad jūra ne mums valdo.

Ar reikia važiuoti per Šiaurės Airiją, jei krovinys į Airiją?

Nereikia, jei norite tik į JK (Didžiąją Britaniją). Bet jei reikia į Airiją, tai dabar siaubas – reikia važiuoti per jūrą iš Anglijos į Airiją, o ne per Šiaurės Airiją (dėl protokolo). Tai daro visą procesą brangesniu ir ilgesniu. Daugelis klientų to neįsivaizduoja, kol negauna sąskaitos.

Kainos ir pinigai (kas kainuoja daugiau nei įprasta)

Kodėl kaina brangesnė nei į Vokietiją ar Prancūziją?

Keltai, muitinės brokeris, ilgesnis kelias. Visas šitas „komplektas“ kainuoja. Be to, dabar degalai nebe taip pigūs (kaip visada, tiesa?). Britai taip pat padidino kai kuriuos mokesčius už užterštą orą (Clean Air Zone Londono centre). Tai viską įeina į galutinę kainą. Negalima lyginti paprasto krovinių pervežimo Europoje su siuntimu į salą.

Ar kaina keičiasi, jei krovinys netelpa į vieną standartinę mašiną?

Žinoma, tada reikia dviejų arba didesnės mašinos. Dideli kroviniai į Jungtinę Karalystę dažnai būna nestandartiniai – statybinių elementų rinkiniai, ilgos sijos. Tada reikia specialių leidimų priedėlių (palydovų). Tai papildomi išlaidos. Geriau iš karto pasakyti, kas tiksliai bus vežama, kad paskaičiuoti. Neapsirašinėkite „padangos“, jei ten „žemės ūkio technika“.

Ar reikia mokėti už laukimą uoste ar muitinėje?

Jei vairuotojas laukia dėl jūsų kaltės (pvz., vėluoja dokumentai), taip. Jei tai įprasta eilė, įtraukiame į bazinę kainą, bet ne visada. Turiu omenyje, kad jei laukimas trunka ilgiau nei 2 valandas ne dėl mūsų kaltės, gali būti paskaičiuota papildomai. Tai standartinė praktika daugumoje vežėjų. Vairuotojo laikas – pinigai.

Ar galima apmokėti atvykus į vietą (COD)?

Geriau, kad būtų iš anksto arba su sąskaitos-faktūros garantija. Jungtinė Karalystė nėra ES, todėl jei kas nors negerai, pinigų iš gavėjo išgauti daug sunkiau teisiniu požiūriu. Mes įpratę dirbti su patikimais partneriais, bet naujiems klientams visada reikalaujame išankstinio mokėjimo arba depozito. Tai mūsų apsauga nuo nesąžiningų pirkėjų.

Ar kainuoja muitinės tarpininkavimas atskirai?

Taip, tai papildoma paslauga. Mums reikia sumokėti brokeriui už kiekvieną deklaraciją (eksportą ir importą). Kai klausiate, ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę, dažnai pamirštate, kad pervežimas – tai tik fizinis judėjimas, o dokumentus užbaigia brokeris. Jis taip pat nori uždirbti už savo darbą su popieriais.

Techniniai niuansai ir dokumentai (kur viskas pasidara sudėtinga)

Ar reikalingas CMR konosamentas ar pakanka sąskaitos?

Be abeo, CMR būtinas. Tai pagrindinis dokumentas. Be jo negalite parodyti, kad ką nors vežate. CMR turi atitikti faktinį krovinių kiekį ir rūšį. Buvau atvejo, kur vairuotojas parašė „detalės“, o iš tiesų buvo „varikliai“ – muitinėje buvo problema. Rašykite viską aiškiai, taip pat nurodykite svorį. Netikslumas kainuoja laiko.

Kas dėl priedų rinkinių (LCL) ar pilnų sunkvežimių (FTL)?

Jei klausiate, ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę dalimis, tai galime (LCL), tai brangiau kilogramui. FTL (pilna mašina) visada pigiau ir saugiau, nes krovinius nekrauname keletą kartų. Dideliems kiekiams visada rekomenduoju pilną sunkvežimį. Mažiau rizikos, kad kažkas nusilūž ar dingbus persikrovimo metu sandėlyje.

Ar gabenate pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai papildomas galvos skausmas. Reikia specialių leidimų, o keltai už tai ima didelius mokestis. Vairuotojas turi turėti pažymėjimus. Jei tai chemija ar degios medžiagos, viską reikia pranešti iš anksto. Negalima tiesiog atvažiuoti ir sakyti: „Štai čia benzinas“. Tai labai griežtai baudžiama, net kalėjimo grėsmė (nepersakykau). ADR reikalavimai JK tokie pat kaip ir ES, bet dokumentai turi būti order'iai.

Kas daro, jei krovinys pažeistas kelyje?

Turiu viltį, kad tai nutinka retai. Jei taip atsitinka, vairuotojas turi nedelsiant pranešti ir padaryti nuotraukas. Mes turime draudimą, bet procesas užtrunka. Geriau, kad krovinys būtų užkrautas tvirtai. Kartais klientai sutaupo ant fiksavimo ir tada gauname „maišytuvus“ vietoj mašinų dalių. Užtikrinkite pakavimą savo pusėje.

Ar galima realiu laiku sekti kur yra mašina?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimą. Galime nusiųsti nuorodą. Tačiau signalas kartais dingsta tunelyje arba kelyje per Prancūziją (ten dažnai blogas ryšys). Taip, stebėjimas įmanomas, bet nepasitikėkite 100% tikslumu kiekvieną minutę. Vairuotojas gali tiesiog užmigti ir neįjungti programėlės.

Gyvenimas ir darbas (realios problemos ir smulkmenos)

Ar vairuotojai moka angliškai bent šiek tiek?

Dauguma kalba pagrindinius žodžius – „fuel“, „food“, „border“. Bet dėl sudėtingų situacijų gali būti sunku. Ttodėl geriau, kad visus dokumentus sutvarkome čia. Negalima tikėtis, kad vairuotojas aptars su britų pareigūnais dėl importo mokesčių. Jų anglų kalba dažnai būna labai „specifinė“, supranta tik sunkvežimius.

Kur jie miega ir kiek tai kainuoja?

Sunkvežimiuose yra lovos. Jie stovi aikštelėse. Didžiojoje Britanijoje parkų kaina aukšta (gali būti ir 30-50 svarų už naktį), todėl tai taip pat įeina į sąskaitą. Ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę ir nesusimokti už vairuotojo poilsi? Negalite. Jis turi atsigulti įstatymų reikalavimais, kitaip gausią baudą.

Ką daryti, jei klientas vėluoja įkrauti pats?

Tada prasideda „laukimo mokesčiai“ (waiting time). Vairuotojas negali laukti nemokamai amžinai. Paprastai pirmos 2 valandos nemokamos (arba 1), paskui – valandinė tarifas. Tai standartas. Žinoma, jei tai mūsų nuodėmė (vėlavome), mes mokame. Bet dažniausia vėluoja gamykla, nes „darbininkas išėjo pietauti“.

Ar dažnai dingsta krovinių? (Vagystės)

Su dideliais krovinais į Jungtinę Karalystę tai reta, nes sunku pavogti 20 tonų plieno greitai. Bet smulkesnius daiktus galima pradingti, jei mašina stovi neapsaugota aikštelėje. Todėl reikėtų turėti draudimą. Niekada nežinai, kas nutinka tamsioje aikštelėje prie Londono ar Mančesterio. Geriau užsidėkite antivagių sistemas.

Ar galite pervežti didelius krovinius į Škotiją ar Velso gilumą?

Taip, tai tas pats kaip į Angliją, tik važiuojama toliau. Keliai gali būti siauresni kalnuose, reikia įsidėmėti. Bet logistiškai procesas toks pat. Tiesiog kaina bus aukštesnė dėl km. Vairuotojai nemėgsta važiuoti į Škotiją, ten dažnai lietus ir siauri keliai, bet už užmokestį nuvažiuos kur norit.

Ar verta rinktis pigų vežėją i� skelbimų lento?

Mano 20 metų patirtis sako: ne. Pigiau reiškia, kad jie sutaupo ant vairuotojo, draudimo arba naudoja senas mašinas. Jūsų krovinys gali atsidurti kažkur pamiškėje be priežiūros. Nors klausiate, ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę pigiai, atsakymu bus – taip, bet ar jis ten atvyks? Pasirinkite patikimus partnerius.

Ar sunku rasti grįžtamą krovinį iš JK atgal?

Dabar po „Brexit“ sunkiau. Buvęs laikas, kai išvežė tuščią mašiną, baigėsi. Jei neturite partnerių, kurie duoda prekių atgal, teks važiuoti tuščia. Tai padidina kainą vienam maršrutui. Mes stengiamės koordinuoti, kad mašina nebūtų tuščia, bet ne visada pavyksta.

Ar galima vežti maisto produktus (pvz., sūrį, mėsą)?

Taip, bet tai labai sunkiausia sritis. Reikia veterinarijos pažymų (sanitarijos sertifikatų). Be jų krovinius tiesiog sudegins pasienyje. Dokumentai turi būti idealūs. Jei planuojate eksportuoti maistą, pasiruoškite popieriaus kalną. Ar galite pervežti didelius krovinius į Jungtinę Karalystę su maistu? Galite, bet tik jei turite gerą veterinarą.

Ar reikia kvietimo (Invitation to Load) iš JK įmonės?

Kartais reikia, ypač jei tai ne jūsų turtas, o, tarkime, grąžinamas remontas arba paskolos technika. Muitinėje gali paklausti, kodėl važiuojate į tą adresą. Geriau turėti raštišką patvirtinimą iš gavėjo, kad jis laukia siuntos. Tai taupo nemažai laiko.

Kas dėl vairuotojo vizų ar pasų?

Dabar, kai JK nebe ES, reikia pasų. Vizos paprastam vairuotojui nebereikia (jei trumpam), bet turi būti pasas. Be to, dabar reikia leidimų dirbti (jei vairuotojas ne iš JK). Tai smulkmena, bet jei vairuotojas pamiršo pasą namie, visa kelionė stabdoma. Patikrinkite dokumentus prieš išvykimą.

Apibendrinant, viskas įmanoma, jei nebusite tingūs. Dauguma problemų kyla ne iš kelių, o iš blogai paruoštų dokumnetų (tokia smulki klaida, atsiprašau). Dideli krovniai į Jungtinę Karalystę – tai iššūkis, bet su mūsų patirtimi jūsų prekės pasieks paskirtį. Būkite kantrūs su sienininkais ir mums, o mes padarysime, kas priklauso. Sėkmės versle!