Ar galite padėti kraustantis iš Jungtinės Karalystės? Nuo Brexito pasikeitusios taisyklės ir patirtis iš pirmų lūpų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – kraustymasis iš Jungtinės Karalystės niekada nebuvo lengvas, bet po Brexito jis tapo tiesiog... na, įdomesniu. Anksčiau užtekdavo pasirašyti kelis popierius ir važiuoti, o dabar susiduriame su muitinės deklaracijomis, kurias kartais nebeįsivaizduoja net patys didžiausi logistikos gigantai. Žmonės dažnai klausia, ar galime padėti kraustantis iš Jungtinės Karalystės, ir atsakymas visada yra „taip“, bet su daugybe „jei“ ir „bet“. Štai kas jums tikėtina teks patirti, jei planuojate vežti daiktus iš Londono, Mančesterio ar kaimo vietovių į Lietuvą. Čia nėra jokių gražių brošiūrų tekstų, tik gryna realybė.

Dokumentai, muitinė ir tas prakeiktas Brexit

Kokie dokumentai reikalingi norint išvykti iš JK į LT?

Tiesiog pasas arba vairuotojo pažymėjimas nebeužteks, nors ir juos reikės. Pagrindinis dalykas dabar yra T1 transitinė deklaracija, kuri privaloma visiems kroviniams iš trečiųjų šalių. Be to, jei norite atsiskaityti su muitine lengvatinėmis sąlygomis (t.y. nemokėti PVM ir muito), turi užpildyti specialią Transfer of Residence (ToR) formą. Be šios formos, jums gali tekti sumokėti mokesčius už viską, net senus drabužius ar buities techniką, kurią naudojote metų metus. Taip pat, nepamirškite krovinio sąrašo (packing list) – jis turi būti detalus, kitaip muitininkai sustabdys sunkvežimį.

Ar sunku gauti ToR numerį iš JK mokesčių inspekcijos?

Iš tiesų, tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo, bet procesas trunka. Turite eiti į HMRC svetainę ir užpildyti paraišką. Kartais užtrunka dieną, kartais savaitę – priklauso nuo jų užimtumo. Pagrindinis dalykas – turite įrodyti, kad gyvenote Jungtinėje Karalystėje mažiausiai 12 mėnesių ir kad dabar ketinate gyventi Lietuvooje ne mažiau kaip 12 mėnesių. (Atsiprašau, rašiau Lietuvoje, turėjau omenyje įsikuriant čia). Jei padarysite klaidą formoje, jos atsiųs ją peržiūrėti, o tai vėl prailgins laukimą. Geriau tai padaryti iš karto, kai tik nusprendžiate apie kraustymąsi iš Jungtinės Karalystės.

Kas nutinka, jei neturiu ToR numerio, o krovinys jau važiuoja?

Tai blogiausias scenarijus, kurį matau dažniausiai. Jei krovinys atvyksta į Lietuvą be ToR, muitinė jį užfiksuoja kaip importą. Tada jums reikės sumokėti 21 proc. PVM ir galbūt muitus, priklausomai nuo prekių. Vėliau galite bandyti kreiptis dėl grąžinimo, o tai yra ilgas ir skausmingas procesas. Kartais netenkama pinigų, nes biurokratija per didelė. Todėl neskubėkite ir užtikrinkite, kad visi popieriai paruošti iki to, kai vairuotojas užsidarys vartus.

Ar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Daugelis klientų mano, kad mes, pervežėjai, viską padarome už nemokamą. Deja, muitinės brokeris – tai atskira paslauga. Kadangi JK dabar yra trečioji šalis, kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas Lietuvoje. Kai kurios įmonės turi savo brokerius, kitoms tenka samdyti. Kaina svyruoja, bet tai papildomi 50–100 eurų, kuriuos verta investuoti, kad nereikėtų patiems stovėti pasienio poste su sąrašu rankose. Be brokerio, sunkvežimis gali tiesiog neišvažiuoti iš sandėlio.

Kas daryti, jei mane sustabdė muitinė ir prašo nuotraukų?

Tai nutinka dažniau, negu galvojote. Jei deklaravote „baldai“, o viduje yra „baldai su elektronika“, muitinė gali įsigalvoti, kad tai prekybinis krovinys. Tada prašys nuotraukų ar net išpakavimo. Geriausia, ką galite padaryti, – turėti išsamų packing list su serijiniais numeriais (jei tai brangūs daiktai). Negalite tiesiog rašyti „knygos“ – reikia nurodyti, kiek jų ir koks apytikslis svoris. Buvo atvejis, kai vairuotojas turėjo išpakuoti visą sunkvežimį dėl vieno ne užpildyto laukelio dokumentuose.

Ar galiu vežti maistą iš JK į Lietuvą?

Čia būkite labai atsargūs. Po Brexito taisyklės pasikeitė. Galite vežti maistą asmeniniam vartojimui, bet yra griežti apribojimai dėl mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių. Jei turite kelių metų sūrio gabalą ar dešrų, jų greičiausiai atims pasienyje. Žmonės kartais bando paslėpti konservus tarp drabužių, bet muitinės šunys viską užuodo. Geriau suvalgykite ten arba atiduokite kaimynams. Nekenkiam sau dėl dėžės konservų.

Ką daryti su vaistais, kuriuos turiu?

Vežti vaistus galima, bet tik tiek, kiek jums reikalinga gydymui, paprastai ne daugiau kaip 3–5 mėnesių atsarga. Būtinai turėkite gydytojo receptą arba išrašą, kuris patvirtintų, kad vaistai skirti jums. Jei turite stiprius nuskausminamuosius ar psichotropinius vaistus, gali tekti gauti specialų leidimą. Nesu tikras, ar visi žino, bet net ir vitaminių didelės dozės gali kelti klausimų, jei jie atrodo kaip nelegalios medžiagos. Geriau dėžutes palikti originalioje pakuotėje.

Ar galiu vežti savo automobilį be vairuotojo?

Taip, tai įmanoma, tai vadinama „krovinių automobiliu pervežimas“. Automobilis turi būti įrašytas į T1 deklaraciją kaip krovinys. Atvykus į Lietuvą, jį reikės užregistruoti. Svarbiausia – automobilis turi būti techninėje būklėje (negali būti daužytas be rėmų, kitaip gali būti laikomas ne kaip transporto priemonė, o kaip metalo laužas ar atsarginės dalys). Taip pat ne užtenka tik vairuotojo pažymėjimo – reikia ir techninio paso.

Kas su vaikiškomis kėdutėmis ir žaislais?

Tai viena paprasčiausių dalių. Vaikiškos kėdutės, žaislai, vežimėliai – viskas praeina be mokesčių, jei tai nenaudota prekybai. Muitinės dažniausiai net nebeklausia apie tai. Vienintelas dalykas – jei turite brangią medžiagos lėlę ar kolekcinius rinkinius, geriau juos pažymėti kaip „naudotus asmeninius daiktus“, kad neįtartų, kad perkote juos perdavimui.

Ar turiu deklaruoti dovanas, kurias gavau Anglijoje?

Jei dovanas gaunate iš artimųjų ir jas vežate su savimi, paprastai tai nėra problema, jei tai ne prekybinis kiekis. Tačiau jei turite 10 dėžių naujų televizorių „dovanojimui“ iš pusbrolio, tai kels įtarimų. Muitinė žiūri ne tik į tai, kas yra jūsų, bet ir į tai, ar atrodo, kad perkate prekes verslui. Tiesiog būkite protingi – jei tai atrodo per daug gerai, tikėkitis patikros.

Kainos – kiek tai kainuoja iš tikrųjų

Kiek bendrai kainuoja kraustymasis iš Jungtinės Karalystės?

Klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Kaina priklauso nuo tūrio kubiniais metrais (cbm). Jei turite tik 20 dėžių, tai gali kainuoti 600–800 eurų. Jei kraustote visą 3 kambarių butą, kaina gali šokti iki 2500–3000 eurų. Taip pat įtakos turi atstumas – ar esate Londone, ar Škotijos kalnuose. Kuro kaina ir keltų bilietai dabar yra brangūs, todėl nemandagu stebėtis, kad kainos nebe tos pačios kaip prieš 5 metus.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų įmonių?

Kai kurios įmonės siūlo „viskas įskaičiuota“, o kitos išskaido kiekvieną centą. Vienos dirba su dideliais sunkvežimiais, kitos su mažesniais „vanelinais“ (furgonais). Pigiau ne visada reiškia geriau. Buvau atvejų, kai pigūs pervežėjai palikdavo krovinį Lietuvoje sandėlyje ir reikalavo papildomo mokesčio už iškrovą, kurio nebuvo sąraše. Patikrinkite, ar į kainą įeina įkrova Anglijoje, ar tik iškrova Lietuvoje.

Ar galima užsisakyti dalinį krovinį (daline)?

Žinoma, tai labai populiaru. Jei neturite daiktų pilnam sunkvežimiui, mes susigroupiname jūsų daiktus su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, bet ilgiau. Reikės palaukti, kol užeis pilna mašyna arba bus surinktas pakankamas kiekis vienam maršrutui. Kraustymasis iš Jungtinės Karalystės dalinėmis siuntomis trunka ilgiau, nes reikia suderinti maršrutus tarp keleto adreso.

Ar mokate už valandą ar už fiksą?

Mes dirbame pagal paskaičiuotą tūrį arba užfiksuotą kainą už maršrutą. Kartais klientai klausia, ar mokame už vairuotojo laiką. Jei įkrova vyksta be įliftuojamų grindų (liftuko) ir trečias aukštas be lifto, tai laikas praeina greitai. Tada gali būti taikomas papildomas mokestis už ilgesnį laiką, bet viskas aptariama iš anksto. Nebūna taip, kad atvažiuojame ir tada staigiai paskaičiuojame.

Ar brangiau vežti iš Škotijos nei iš Londono?

Taip, tikrai. Geografija yra geografija. Iš Londono ar pietų Anglijos važiuoja daugiau mašinų, todėl lengviau surinkti dalinį krovinį. Iš Škotijos, Velso ar Šiaurės Airijos tenka važiuoti specifiai, o keltų kaina (ypač į Šiaurės Airiją ar iš Aberdeeno) gali padaryti staigmeną. Jei gyvenate toli nuo pagrindinių autostradų, pasiruoškite, kad vietinės pervežimo įmonės už „užkrovą“ paims daugiau.

Ką daryti, jei gavau žymiai pigesnį pasiūlymą?

Būkite atsargūs. Jei visi keliauja po 2000, o kažkas siūlo už 800, tai čia kažkas negerai. Gali būti, kad jie nebus atsakingi už muitinę, arba naudos „pilkoji“ flotos mašinas be draudimo. Arba dar blogiau – jie surinks jūsų daiktus ir išnyks. Kartais pasitaiko tokios firmos, kurios dirba be sutarčių. Geriau mokėti daugiau, bet žinoti, kad turi su kuo kalbėtis, jei kas negerai.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo degalų?

Taip, degalų kaina tiesiogiai įtakoja mūsų maržas. Kai nafta brangsta, brangsta ir keltų bilietai. Nors sutartyje nurodome fiksą, jei degalų kaina šoka staiga (kaip buvo per karus), gali tekti derėtis apie nedidelę pataisą. Tačiau stengiamės nekeisti kainos jau sutartam darbui, nebūtų jokia garbė.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, jei, pavyzdžiui, jūsų datos lankstios. Jei galite palaukti savaitę-dvi, kol mes surinksime kitą krovinį toje pačioje kryptyje, galiu atiduoti nuolaidą. Taip pat, jei įkrova vyksta prie pat paties kelio ir vairuotojui nereikia važinėti per miestą ieškodamas vietos, tai taip pat taupo laiką. Tačiau fiksuotos kainos beveik nebeliko, todėl nedidžių nuolaidų galima ieškoti tik detaliuose dalykuose.

Logistika ir laikas – kiek dienų tai užtrunka

Kiek dienų trunka pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Standartiškai, jei tai dalinis krovinys, skirkite 7–14 dienų. Jei tai pilnas sunkvežimis (ekskursinis reisas), galima padaryti ir per 3–4 dienas, priklausomai nuo vairuotojo poilsio režimo. Nežiūrėkite į Google Maps, kur rodo, kad nuo Londono iki Vilniaus yra 24 valandos važiavimo – vairuotojas turi miegoti, o keltas iš Dover’o į Calais arba Hull’ą į Roterdamą užima laiko.

Ar garantuojate pristatymo datą?

Būčiau melagys, jei pasakytų, kad garantuoju 100 %. Yra dalykai, kurių negaliu valdyti – audros La Manche sąsiauryje, eismo įvykiai, muitinės patikros. Kartais keltas atšaukiamas dėl blogo oro, tai prideda dieną. Tačiau stengiamės pranešti iš anksto, jei matome, kad vėluojame. Nereikia šauktis į telefoną kiekvieną dieną – kai mašina pasiekia Lietuvą, gausite pranešimą.

Kas vyksta su daiktais, kol jie laukia kelyje?

Jei tai dalinis krovinys, jie laikomi sandėliuose Anglijoje, kol surinkomas pilnas kiekis. Tada jie važiuoja į Lietuvą. Sandėliai yra saugūs, tačiau rekomenduoju nekrauti labai brangių daiktų, jei jie gali laukti savaitę. Nors vagystės retos, drėgmė arba temperatūros pokyčiai sandėliuose gali paveikti dalis elektronikos, jei ji blogai supakuota.

Ar galite sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Tačiau ne visada galime duoti tiesioginę nuorodą klientui, nes sistema gali būti vidinė. Bet visada galime paskambinti vairuotojui arba dispečeriui ir sužinoti tikslią vietą. Jei mašina sustojo prie Lietuvos sienos, tai reiškia, kad eina muitinės procedūros, o tai gali trukti porą valandų arba porą dienų.

Kas jei vairuotojas užstrigs taisyklių pažeidime?

Tai mūsų problemė, ne jūsų. Jei vairuotojui bus skirtas baudos raštas (pavyzdžiui, dėl viršyto svorio arba neįvykdyto poilsio), tai mokės pervežimo įmonė. Klientas neturėtų jaustis atsakingas už vairuotojo klaidas. Vienintelis dalykas – tai gali vėlavoti. Kartais sunkvežimis patikrinimas pareigūnų užtrunka ilgiau nei pati važiavimo dalis.

Ar reikia būti namuose, kai atvyksta sunkvežimis?

Būtina. Arba turėti ką nors, kas atstovaus. Vairuotojas negali laukti valandų, kol jums bus patogiai atvažiuoti iš darbo. Paprastai pranešame dieną prieš arba tą pačią dieną ryte. Jei jūsų nėra, krovinys gali būti nuvežtas į sandėlį, o tai kainuos papildomai. Geriau susiderėti su draugu arba giminaičiu.

Ar vežate į mažus miestelius Lietuvoje?

Taip, važiuojame visur. Tačiau reikia prisiminti, kad didelis sunkvežimis (13,6 metro) negali važiuoti per visus kaimo kelių tiltus arba siauras gatves. Jei gyvenate toli nuo pagrindinio kelio, gali tekti perkrauti daiktus į mažesnį furgoną paskutiniam etapui. Tai vėl kaina. Jei galite susitikti prie pagrindinio kelio, bus pigiau.

Ką daryti, jei daiktų telpa daugiau nei planavau?

Tai dažna problema. Klausiate „telpa į 20 kubų“, o atrodo, kad telpa į 25. Jei vietos mašinoje nebelieka, mes turime rasti sprendimą. Kartais galime pridėti dėžes viršuje, jei yra vietos aukštyje, arba reikia siųsti antrą mašiną. Antras variantas brangus. Geriau iš anksto pasikonsultuoti su mūsų vadybininku, kuris padės apskaičiuoti tūrį pagal jūsų sąrašą.

Smulkmenos ir pavojai (ką nevisi pasako)

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam vartojimui – taip. Yra normos, kiek galite vežti nemokamai (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus), bet jei vežiate daugiau, tai bus apmokestinta. Be to, jei atrodote kaip prekybininkas su 500 butelių viskio, muitinė nebus linkusi manyti, kad tai jums „ledo kupiui“. Geriau deklaruoti ir mokėti, nei slėpti.

Ar saugu duoti raktus nuo namo vairuotojui Anglijoje?

Įprasta praktika, jei ten pat įkrauname daiktus. Esu pažįstęs daug vairuotojų, tai geri žmonės. Tačiau visada patartina, kad namuose būtų kas nors nors, arba patikėkite raktus tik pačioms įkrovos valandoms. Nebent tikrai labai pasitikite įmone. Geriau iš anksto susiderėti, kad bus ką nors, kas atidarys duris.

Kas daryti, jei buvo pažeista kokia nors dalis?

Nuobodu skambinti, bet tai įvyksta. Turi būti draudimas. Kai vairuotojas atvyksta, turite patikrinti būklę. Jei matote, kad sofa dužta ar dėžė sutrypta, tai užrašykite į aktą vairuotojo buvimo vietoje. Jei pasirašysite dokumentą, kad viskas tvarkoje, o vėliau nupirkite kavą ir pastebėsite, indai daužyti, draudimas nieko nebegras. Būkite budrūs.

Ar vežate augalus?

Galima, bet sausumoje. Sunkvežimiuose šalta arba per karšta, o drėgmės trūkumas augalams žalingas. Be to, fitosanitarinių taisyklių dėl žemės ant šaknų gali būti griežtos. Geriau augalus palikti draugams arba vežti mažą kiekį asmeniniame automobilyje. Didelį palmę vežti per visą Europą neverta – ji atvyks geltona ir išdžiūvusi.

Ar galiu vežti dviračius?

Taip, labai daug juos vežame. Tiesiog juos reikia gerai apsaugoti, kad nesitrintų vienas prie kito arba apie kabinos sienas. Galima nupirkti specialias dėžes arba tiesiog išardyti (nuleisti vairą, apsukti rankenas). Dviratis nėra didelis tūris, bet jis gali būti nepatogus, jei jis riebių arba su aštriais detalėmis.

Ar reikia išpakuoti visus daiktus muitinei?

Retai, bet kartais. Jei yra įtarimų dėl kontrabandos arba prekybinių kiekiių, gali būti nurodyta iškrauti visą sunkvežimį. Tai daroma sandėlyje, ne gatvėje. Jūsų dalyvavimas nėra būtinas, bet geriau, jei esate pasiekiamas telefonu, kad patvirtintumėte, kas yra kurioje dėžėje. Buvau atvejų, kai išpakuotos visos dėžės dėl vieno nelegalo (ne mūsų kliento) kitoje mašinos dalyje.

Kodėl kai kurie brokerai verkia apie dokumentus?

Nes jie tingia arba nežino. Po Brexito viskas tapo sudėtinga, o kai kurie specialistai nėra susinaudoję naujomis programomis. Jei jums atrodo, kad žmogus su kuriu kalbate, nežino ką daro – keiskite jį. Mūsų srityje patirtys ir žinios svarbiau nei gražus svetainės dizainas. Kraustymasis iš Jungtinės Karalystės reikalauja, kad žmogus būtų „šaltagalvis“ ir susipažinęs su HMRC ir Lietuvos muitinės sistemomis.

Ar galima vežti ginklus?

Tik su labai gerais leidimais ir deklaravimu. Asmeniniai medžioklės ginklai gali būti, bet reikia specialių leidimų iš policijos abiejose šalyse. Nebandykite nelegaliai vežti peilių arba pneumatinių pistoletų – tai nusikaltimas. Muitinės šunys juos suranda net jei įdėtumėte į sviesto indą.

Kas nutinka su senais daiktais?

Jei jai nenaudojami ir juos vežiate į šiukšliadėžę, geriau juos išmesti Anglijoje. Mums mokate už tūrį, o ne už turinio vertę. Vežti sulūžusius stalus ar senas matracius į Lietuvą – tiesiog švaistymas pinigų. Chariteto parduotuvės Anglijoje mielai priima daiktus, tai padarysite gerą darbą ir sutaupysite.

Ar galiu sėdėti keleiviu sunkvežimyje?

Techniškai ne. Įstatymai draudžia keleivius kroviniiniuose sunkvežimuose be specialios licencijos. Vairuotojas gali pamesti, jei sustabdytų policija. Keliaukite lėktuvu arba savo automobiliu. Saugiau ir legaliau.

Ar reikia draudimo?

Privalomai. Nors vairuotojai važiuoja atsakingai, gali būti avarija, gaisras arba vagystė. Standartinis draudimas paprastai dengia apie 10 eurų už kilogramą, bet jei turite brangią dailę arba elektroniką, reikia nurodyti tikrą vertę sąraše. Už papildomą draudimą reikės mokėti daugiau, bet ramybės neperku.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis iš Jungtinės Karalystės nėra kosmoso kelionė, tai tik biurokratinis maratonas. Jei pasiruošiate iš anksto, susitvarkote dokumentus (ypač ToR numerį) ir pasirinksite patikimą partnerį, viskas praės sklandžiai. Naudokitės proga palikti nereikalingus daiktus Anglijoje – tikrai nenusipainiosite dėl to vėliau. Sėkmės kelyje į namus!