Ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai? Vadovas nuo logistikos vėliavo

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tų pačių „Perlas“ vagonų iki šiuolaikinių autokelių per keltą. Klientai dažnai klausia: ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai, neprarasant proto? Po „Brexit“ viskas pasidarė kur kas įdomiau, o kartais ir painiau, bet neįsivaizduoju, kad tai būtų neįmanoma. Paprastai viskas vyksta sklandžiai, jei žinai, kur gali užstringti ratas. Štai paprastas, bet nuoširdus žvilgsnis į tai, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Pasiruošimas ir dokumentacija

Ką reiškia tas „Brexit“ mums, paprastiems žmonėms?

Tiesiog tai, kad anksčiau važiuodavai pro sieną kaip pro savo kiemo vartus, o dabar ten tikrasis muitinės chaosas. Reikia daugiau popierių, daugiau laiko ir, svarbiausia, kantrybės. Ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai be šių rūpesčių? Vargu, nebent turi turtėtoją, kuris moka muitininkus už kavą. Dabar reikia tiksliai žinoti, kas keliauja – ar tai nuosavybės perkėlimas, ar prekės.

Ar tikrai reikia muitinės brokerio?

Galima ir be jo, jei turi norą praleisti savaitelę prie Anglijos uosto vartų, bandydamas suprasti, kas yra „customs declaration“. Aš asmeniškai niekada nedrįsčiu siųsti mašinos be brokerio, nes viena klaida deklaracijoje gali atsekti tūkstančius. Geriau sumokėti profesionalui už valandą nei gaišti dienas. Ypač kai bandoma sužinoti, ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai, laikas yra pinigai.

Kokius dokumentus reikia paruošti iš anksto?

Sąrašas ilgas, pagrindinis tai – inventoriaus sąrašas su verte (nebežinau, kiek kartų sakiau, kad „vertė“ turi būti reali, o ne „simbolinė“). Taip pat reikės eksporto deklaracijos iš UK pusės ir importo – į Lietuvą (ar kur ten veži). Jei trūksta nors vieno lapo, mašina stovi. Stovi ir moka stovėjimą, o paskui klientas pyksta ant manęs.

Ar inventoriaus sąrašas turi būti angliškai?

Žinoma, ar man turi aiškinti? Angliškai, lietuviškai – svarbiausia, kad англичаниnai suprastų, kas yra kas. Jei parašysi „stalas“, o ten bus specialus serverinis stalas su vitrina, gali būti problemų. Būk kuo tiksliausias, nurodyk serijinius numerius, jei jų yra. Tai greičiau padės suprasti, ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai, nei koks nors mano šauksmas telefonu.

Kas daryti, jei biure yra slapta technika?

Čia jau nebe mano reikalas, bet turiu pasakyti – duomenų saugumas svarbiau nei apdaila. Jei turi serverius su konfidencialia informacija, juos geriau vežti atskirai, o ne su visais suoliukais. Yra firmos, kurios specializuojasi tik apie tai. Aš vieną kartą mačiau, kaip viena firma iš Londono vežė visą IT skyrių ir netgi užraknino vagoną su antspaudais.

Kaip greitai galima susitvarkyti su popieriais?

Jeigu turi gerą brokerį, tai dieną dvi. Jei bandysi sau tai daryti pirmą kartą – galiu užtikrinti, kad praleisi savaitgalį prie kompiuterio. Dokumentai turi būti pateikti bent 24 valandas prieš išvykimą (o tiksliau, dar anksčiau), kadangi sistemos užsikrauna poilsio dienomis. Nežinau, kodėl visada visi laukia paskutinės sekundės.

Kainos ir biudžetas

Kiek tai viskas kainuoja apytikriai?

Klausimas kaip „kiek kainuoja automobilis?“. Viskas priklauso nuo tūrio, svorio ir vietos – ar tai Londonas, ar kažkur Škotijos kaime. Bet jei kalbame apie vidutinį biurą, tai skaičiuok nuo kelių tūkstančių eurų. Benzinas (arba dyzelinas) brango, keltai brangsta kaip šunių metai. Taigi, kai klausi, ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai, efektyvumas čia dažnai siejasi su pinigais.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėptų ne, bet apie kurias dažnai užmirštama – tai priešmokestis už keltą, viksrinės leidimai (jei reikia) ir, žinoma, PVM. Jei tu nesi PVM mokėtojas, gali tekti mokėti importo mokestį, nors dažniausiai biuro perkėlimas yra apibrėžtas kaip nuosavybės perkėlimas be mokesčio. Bet dažnai tai daroma per jį (PVM). Čia reikia pasikonsultuoti su buhalteriu.

Ar galima sutaupyti dėl datos?

Taip, jei esi lankstus. Jei gali važiuoti savaitės viduriu arba ne vasaros sezono metu, kai visi vežia atostogoms, kainos gali kristi dešimtimis procentų. Vairuotojai taip pat mėgsta planuoti, kai kelyje mažiau „kamščių“, nors Anglijoje kamščiai yra kaip lietus – visada. Tačiau dažnai klausinėja, ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai vos per savaitę? Taip, bet už tai teks mokėti premium.

Kas vyksta, jei kainos pasikeičia kelionės metu?

Paprastai sutartys fiksuotos, bet jei staiga šuoliais kyla kuro kaina (kaip buvo praėjusįmet), gali būti priedėlis. Aš visada stengiuosi įrašyti „fixed price“, kad vėliau nebūtų nemalonumo. Vieną kartą teko padengti skirtumą sau, nes vairuotojas užstrigo Doveriuose ir pradirbo daugiau valandų nei planavome.

Ar apdraudimas įeina į kainą?

Įprastai įeina bazinis, bet jis dažnai būna labai mažas – kažkiek centų už kilogramą. Jei turi brangų elektroniką, reikia pasirūpinti papildomu apdraudimu. Nemanau, kad nori rizikuoti dėl dešimtųjų dalių. Geriau paprašykai apdraudimo sąlygas iš karto, o ne tada, kai mašina already važinėja.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Kartais taip, kartais ne. Brangi firma gali tiesiog geriau reklaminti save. Oš yra vidutinės firmos, kurios dirba kaip šešėliai – tačiau patikimai. Pažiūrėk į atsiliepimus, ypač tuos, kurie parašyti prieš metus dvejas. Jei ten rašo „prastovėjo tris dienas“, vengk.

Logistika ir transportas

Kokį transportą rinktis – pilną vagoną ar dalinį?

Jei turi daug daiktų, pilnas vagonas (FTL) yra geriausias variantas efektyvumui. Jei tik kelios dėžės – gali eiti dalinis krovinių (LTL), bet tada gali tekti laukti, kol jis užsipildys arba bus iškraunomas keliuose vietose. Ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai su daliniu krovininiu? Galima, bet tai kaip loterija su laiku.

Kaip sužinoti, kiek vietos užims daiktai?

Gerai, kad klausiai. Dažnai klientai sako „o, mes tik turime keletą stalų“, o paskui paaiškėna, kad tie stalinukai yra milžiniški direktoriaus stalai su lentynomis. Geriausia padaryti vaizdo įrašą arba kvieti specialistą apžiūrėti. Aš vieną kartą nuklydau su skaičiavimu ir teko siųsti antrą mašiną.

Ar reikia pakavimo medžiagų?

Taip, tikrai. Negali tiesiog mesti kompiuterių į kėdę. Reikia burbuliuko, dėžių, lipnių juostų. Dauguma firmų tai turi, bet kartais tai užpapildoma kaina. Pasitikrink arba nusipirk pats, jei nori taupyti. Bet galiu pasakyti, kad blogai supakuoti daiktai – tai mano košmaras.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Tai tikrai įvyksta. Vieną kartą mūsų vairuotojas neteko padangų M1 greitkelyje ir praleido visą dieną. Klientas buvo įsiutęs, bet ko aš galiu padaryti? Tokios dalykai. Tuomet svarbu turėti kontaktą, kuris gali organizuoti pagalbą vietine kalba.

Ar galima sekti krovinių realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Bet ne visada tas GPS tikslus – kartais rodo, kad mašina važiuoja, o ji stovi prie ufo keleivio (užkandžių baro). Tačiau tai duoda bent kokį nors ramumą. Tiesą sakant, dažniausiai klientai tik įniršta, kai mato, kad mašina stovi maždaug valandą.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai – 3-4 dienos priklausomai nuo to, kur tiksliai Anglijoje ir kur Lietuvoje. Jei reikia iškrauti pietų Anglijoje ir atvežti į Vilnių, tai greičiausiai penkios. Nereikia tikėtis, kad atvyks rytoj, jei šiandien jį pakrovėme. Geografija dar nebuvo pakeista.

Rūpesčiai ir problemos

Kas daryti, jei sugenda technika kelionės metu?

Ji yra apdraudžiama (jei padarei namų darbus). Turiu omenyje, kad jei vairuotojas staigiai stabdo ir serveris nuvirsta, tai bus problema. Geriausia viską užfiksuoti vaizdo įrašu pakrovimo metu. Turiu vieną istoriją, kai klientas teismą kėlė dėl sulaužyto tapybos paveikslo – laimėjo, bet nervų prarado daug.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Geriau ne. Anglijoje, kaip ir visur, yra vagysčių. Mes visada stengiamės rasti saugias stovėjimo aikšteles su apsauga, bet 100 % garantijos nėra. Ypač jei mašina pilna „branduolių“ (technikos). Jei galima, mašina turi būti nuolat stebima arba užrakinta saugykloje.

Kas, jei klientas nėra vietos iškrovimo metu?

Tai bėda. Vairuotojas negali laukti amžinai – jo laikas brangus. Reikia turėti atstovą arba suteikti kodams prieigą, jei tai sandėlis. Kartais aš net turiu važiuoti pats atidaryti duris, kadangi vairuotojas kalba tik rusiškai ar lietuviškai ir nežino, kas tas „kodas“.

Ar atsakingai už išmetamąsias atliekas?

Ne. Mes ne šiukšliavežiai. Jei turi senus baldus, kuriuos nori išmesti, tai reikia tartis iš anksto. Kai kurios firmos gali tai padaryti už papildomą mokestį, bet dažniausia tai neįeina į standartinį biuro perkėlimą.

Kaip elgtis su brangiais asmeniniais daiktais?

Geriau juos vežti su savimi lagamine. Neužtikrinu, kad niekas nepavogs auksinę grandinę iš stalčiaus, jei mašina stovi neapsaugota. Paprastas dalykas – vertybes su savimi. Ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai, jei dar rūpinamės piniginėmis? Ne, tai pavojinga.

O dėl alkoholio ar maisto atvežimo?

Tai gana sudėtinga. Jei biure buvo „baras“ su viskiu atsargom, tai gali būti apmokestinta kaip prekės importas. Muitinė to nemėgsta, kai bandai įvežti prekes be PVM. Geriau išgerti vietą arba palikti kolegoms dovanai.

Specifiniai dalykai ir išvados

Ar galima sujungti biuro perkėlimą su kilnojimuosi namais?

Techniškai taip, bet dokumentiškai tai gali būti painu, nes vienas yra verslo perkėlimas, kitas – asmeninis. Gali tekti daryti dvi skirtingas deklaracijas. Aš dažnai sakau – geriau nedaryti visko į vieną krūvą, kad muitininkas nesuimtų įtarimų.

Kaip susitvarkyti su augalais arba akvariumais?

Tai beveik neįmanoma per muitinę be fitosanitarinių sertifikatų. Augalų šaknys turi būti be žemės, o akvariumas – be vandens (ir žuvų). Nerekomenduoju to daryti, nebent turi visus sertifikatus iš UK gamtosaugos tarnybų.

Ar reikia rūpintis draudžiamųjų prekių sąrašu?

Tikrai. Anglijoje yra savo keistų taisyklių, pavyzdžiui, tam tikrų peilių ar aštrialaidžių daiktų importas gali būti ribojamas (nors tai daugiau eksporto klausimas). Bet geriau pasitikrinti, ar neneši ko, kas nelegalu.

Ką daryti, jei biure yra pavojingi pavieniai daiktai?

Tai gali būti senos dažų likučiai ar chemija. Jos turi būti deklaruojamos kaip pavojingos krovinių (ADR). Negali tiesiog įmesti į benziną. Tai reikalauja specialios transporto priemonės, o tai kainuoja.

Kaip apmokėti paslaugas?

Dažniausiai reikia 30-50 % avanso, kadangi mes turime užtikrinti keltą ir vairuotojui išmokėti dienas. Likutį – atsiuntus arba iškrovus. Pinigai turi būti gauti prieš tai, kai iškrauname, kad nebūtų nesusipratimų.

Ar galima tikėtis, kad viskas vyks be jokio streso?

Nėra šanso. Kažkas visada nuslysta – arba dėžė skyla, arba vairuotojas užmiega, arba klientas nurodo neteisingą adresą. Bet pagrindas tas, kad viskas nukeliauja į vietą. Ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai? Taip, jei efektyvumas matuojamas tuo, kad daiktai atvyksta gyvi.

Kuo skiriasi perkėlimas iš Londono vs. kaimo vietovės?

Londonas – tai chaosas, ULEZ zonos, ribojimai (vairuotojui reikalingi leidimai važiuoti į centrą). Kaimas – toli važiuoti, o keliai gali būti siauri. Ten taip pat gali užstrigti su didžiaule mašina prie ūkininko kiemo. Bet Londonas visada brangnesnis.

Galima pasitikėti vairuotojų patirtimi?

Dauguma mūsų vairuotojų važinėja tą kelią kas savaitę, jie žino kur geriau pavalgyti (tiesa, dažniausiai tai vienos ir tosios pakelės užeigos). Jie žino angliškus žodžius „lorry“ ir „queue“. Tai patikima.

O dėl techninės apžiūros prieš išvykimą?

Būtina. Niekada nesiunčia seno „keleivio“, kuris gali sugesti Lamanše. Patikriname stabdius, padangas, šviesas. Nenorėčiau būt tas vadybininkas, kuris skambina ir sako, kad mašina degė Prancūzijoje.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro klientai?

Jie mato kainą ir renka pigiausią, o ne patikimiausią. O po to, kai jų baldai pradingsta arba sulūžo, jie skambina man. Tiesiog pažiūrėk į įmonės amžių, o ne į reklamas.

Ar verta viską daryti savo jėgomis?

Jei turi daug laiko, gerą fizinę sveikatą ir nori rizikuoti savo nugarą – kodėl ne. Bet tada negali klausti, ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai, nes savo jėgomis tai užtruks mėnesį.

Pabaigai – ką svarbiausia pasverti?

Svarbiausia yra ne kaina, o ramybė. Pasirink tokią firmą, kuri atsako į telefonus ir turi patirties. Tuomet net jei kas nors nueina negerai, jie sugeba tai išspręsti. O ne pasislepia už anonimiškumo.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki gero planavimo ir partnerio pasirinkimo. Tai ne rocket science, bet po „Brexit“ reikia daugiau kantrybės nei anksčiau. Jei viską susitvarkysi su dokumentais ir nebesispėsi, ar galime perkraustyti biurą iš Jungtinės Karalystės efektyviai? Atsakymas yra teigiamas. Būk tikri savo pasirinkimu, pasitikėk patirtimi ir viskas nukeliauja ten, kur turi būti, net jei ir su keliomis dienomis vėlavimo.