Ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją? Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, mačiau viską – nuo pasidaryusių vairuotojų iki dingusių konteinerų, tačiau klausimai vis tiek lieka panašūs. Žmonės nuolat klaudo: ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją? Atsakymas yra „taip“, žinoma, bet taip pat gali būti „ne“, jei nepasiruošiate tinkamai. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik valiuta, bet ir visa muitinės procedūra, ką padarė mūsų gyvenimą kur kas įdomesniu. Čia nėra apie tai, kad įdėti dėžę į autobusą ir pamiršti, tai apie dokumentus, muitines ir tas mažas akis, kurios gali sukelti didžiulius galvos skausmus. Jei planuojate siųsti kažką mažo, perskaitykite tai, kad nereikėtų raudoti prie telefono vėliau.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ šūksniai

Ar tikrai reikia deklaruoti, jei siunčiu tik dvi knygas draugui Londoną?

Žmonės galvoja, kad jei vertė maža, tai nieko nereikia rašyti, bet tai didelė klaida. Muitinė Anglijoje dabar yra griežta, net jei siunčiate seną marškinę ar knygą, turi būti pildoma prekių deklaracija (CN22 arba CN23 lipdukas). Be to, reikia nurodyti tikrąją vertę, o ne rašyti „dovana“ ant visko, nes jei jie pagaus, gali būti bauda arba siuntos sulaikymas. Geriau praleisti penkias minutes pašte ir užpildyti formą, nei vėliau šauktis pagalbos, nes siunta užstrigo sandėlyje Mančesteryje ir prašo mokesčių už dovaną.

Kas tas EORI numeris ir ar jis būtinas mažiems siuntiniams?

EORI numeris – tai toks dalykas, be kurio verslas nebešoka, bet privaties asmenims... tiesiog nebežinau, ar dabar jie taip griežtai tikrina paprastus siuntinius. Anksčiau buvo taip, kad jei siunti daugiau kaip tam tikrą sumą, reikėjo, bet dabar dauguma kurjerių (DHL, UPS) naudoja savo bendrus numerius. Tačiau jei siunate prekes dažnai ar didesniais kiekiais, geriau jį gauti, procesas užtrunka vos kelias minutes internetu. Nereikia bijoti biurokratijos, geriau turėt ir nenaudot, negu stovėti prie sienos be jo.

Ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją be jokios sąskaitos faktūros?

Techniškai – ne, jei tai yra prekės. Jei tai asmeniniai daiktai, pvz., seni žaisrai, kuriuos dovanojate anūkui, galite padaryti „pro forma“ sąskaitą su nulinės vertės užrašu (tačiau tai tikrai ne visada praeina). Muitininkai Anglijoje nėra kvailai, jie mato, ką darysite. Geriausia turėti bent paprastą lapą, kur parašyta, kas kas yra ir kiek tas vertas (net jei 0 eurų). Be dokumentų jie tiesiog uždarys siuntą ir nusiųs atgal, o tuomet teks mokėti grąžinimo išlaidas, kurios dažnai būna didesnės už pačią siuntą.

Koks tas slaptasis VAT (PVM) limitas, virš kurio pradedi mokėti?

Anglijoje tas skaičius svyruoja, bet dažniausiai kalbama apie 135 svarų sterlingų ribą gavėjui. Jei siunta brangesnė, gavėjas turi sumokėti PVM ir importo mokesčius, prieš tai gaudamas pranešimą pašte arba kurjerių. Tai dažnai staigina klientus, kai jie turi sumokėti, pvz., 40 svarų už 200 svarų siuntą. Taip, tai nuostaba, bet tokios taisyklės, todėl visada reikia įspėti gavėjo, kad jis nebus nustebęs, kai reikės atiduoti pinigų kurjeriui prie durų.

Ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją, jei aš tik įsijungiau verslą ir turiu PVM mokėtojo kodą?

Jei jau verslas, tai visai kitas reikalas – tuomet tai nebe asmeninė siunta, o komercinė prekyba. Jums tikrai reikės EORI (jei jo neturite), pilnos prekių deklaracijos ir tikslios vertės nurodymo. Negalima rašyti „dozvana“ (dovana), jei iš tiesų parduodate prekę, gavėjas Anglijoje gali turėti problemas su PVM grąžinimu arba apmokejimu. Būkite sąžiningi, nes Anglijos muitinės sistemos labai gerai susietos su jų mokesčių sistemomis, klaidas randa greitai.

Kas nutinka, jei pamirščiau nurodyti prekės kodą (HS kodas) deklaracijoje?

Tai labai dažna problema. Kurjeris gali bandyti jums padėti ir priskirti kažką, bet jei jis suklysta arba nuspręs nepulti į galvą, siunta gali užstrigti. HS kodas nusako, kas tai yra – arbatinukas, ar metalo detalė. Jei nurodysite neteisingą, gali būti mokesčių skirtumas ar net draudimas įvežti. Geriausia pasidairyti internete (yra specialių lentelių) ir surasti bent apytikslį kodą, tai užims laiko, bet išgelbės nuo rūpesčių vėliau.

Ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją kaip „pataisos arba pakeitimo“ siuntą?

Taip, tai puiki bėda, kai pirkote kažką, jis atėjo sugadintas, siuntiate atgal. Tada nereikia mokėti importo mokesčių (arba jie grąžinami), bet TURI BŪTI įrodymas. T.y., turite prisegti prie dėžės kopiją tos pirminės sąskaitos ir pažymą apie defektą. Be to, turi būti aišku, kad tai ne prekės pirkimui, o garantinis servisas. Jei tiesiog užrašysite „keičiu“, tai niekas nesupras, ir reikės mokėti pilną kainą.

Kodėl kurjeriai visada kąžka prašo papildomai už „muitinės išlaidas“?

Tai nekurjerio kaltė, tai Anglijos sistemos. Kai siunta patenka į šalį, ji praeja muitinę. Jei ten reikia atlikti kokią nors procedūrą (net jei paprasčiausiai atidaryti dėžę), muitinės agentas užmeta „išlaidų mokestį“ (handling fee). Jis gali būti nuo 10 iki 50 svarų netgi už mažą siuntą. Tai tas nemalonus momentas, kai už 5 eurų prekę mokate dar 15 eurų „serviso“.

Ką būtent galima įsimesti į dėžę (ir ko geriau nedaryti)

Ar galiu siųsti maistą, tarkime, šašlyką ar dešras?

Ne, ne, ir dar kartą ne. Po „Brexit“ įvežti mėsos produktus iš ES (išskyrus Airiją) į Angliją yra griežtai draudžiama. Jums neleis netgi su savimi atsivežti dešros lėkštutės lėktuvu (oficialiai), o kurjeriu tai būtų tiesiog beprotybė. Siunta bus sunaikinta, o galite gauti ir baudą. Geriau nenukrauti vairuotojui sąžinės, nes muitinės šunys (taip, jie turi šunis) ras tai per kelias sekundes.

O pieno produktai, sūris ar riešutai?

Sūris ir pienas taip pat yra draudžiami produktai, jei jie ne iš Airijos. Tai susiję su galvijų ligomis ir kita biologija. Riešutai gali būti, jei jų kiekis nedidelis ir asmeniniam naudojimui, bet geriau vengti bet kokių gyvūniškos kilmės produktų, jei nenorite, kad Jūsų siunta būtų paduota į deginimo krosnį Anglijoje. Pasitikėkite manimi, mačiau, kaip degino gerą sūrį, labai liūdna.

Ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją, jei tai yra akumuliatoriai ar telefonų baterijos?

Galima, bet čia yra pavojinga kategorija (ADR). Negalima tiesiog įmesti baterijos į kišenę tarp kojinių. Jos turi būti įpakuotos taip, kad nejudėtų ir nejudėtų kontaktai. Taip pat turi būti nurodyta, kad tai „UN3481“ (jei baterijos įrenginyje) arba panašiai. Dauguma kurjerių to neima arba ima už didelės kainas. Jei nenurodysite, kad ten yra baterija, ir ji užsidegs sunkvežimyje (o tai įvyksta), problemas turėsite ne tik su siunta.

Geriausi batai, bet jau dėvėti – ar muitinė neprašys, kad tai šiukšlės?

Tai gali būti problema. Naudotus drabužius ir batus įvežti galima, bet jie turi atrodyti kaip naudoti (ne prekybai). Jei siunčiate 10 porų batų, įtars, kad prekiaujate. Vienos poros atveju – nėra problema. Geriau išsiurbti dulkes, kad neatrodytų, kaip jūs juos ištraukėte iš griovties. Muitinė dažnai sulaiko naudotus daiktus dėl higienos, tačiau paprastai praeina, jei aišku, kad tai dovana.

Vaistai be recepto – ar galiu nusiųsti mamai, kai jos pasibaigė?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet tik nedidelį kiekį. Jei siunčiate dideles dėžes vaistų, tai jau galima laikyti prekyba ir reikės licencijos. Geriausia turėti recepto kopiją arba gydytojo pažymą (angliškai ar lietuviškai), patvirtinančią, kad šie vaistai skirti konkrečiam asmeniui. Be to, kai kurios medžiagos (pvz., stiprūs nuskausminamieji) gali būti visai uždraustos, todėl patikrinkite sudėtį prieš siunčiant.

Ar galiu įdėti kelis skirtingus daiktus į vieną siuntą?

Galima, tai vadinama „mišriu siuntu“, bet tai apsunkina deklaravimą. Jums reikės parašyti kiekvieno daikto pavadinimą, svorį ir vertę. Jei visą tai užrašysite viena eilute „buitis“, muitinė sustabdys. Turite būti konkretus: „2 vnt. puodukai, 1 vnt. lempa, 3 vnt. knygos“. Kuo labiau išsamiau, tuo greičiau ji praeis. (Iš tikrųjų, kai per daug daiktų, geriau padalinti į dvi dėžes, jei vertė didelė).

Kosmetika – ar tai ne laikoma chemija ir chemikalais?

Įprasta kosmetika (kremas, šampūnas) įprastai nėra laikoma pavojinga, jei kiekis mažas (iki 1 litro arba 1 kg). Tačiau jei siunčiate aerozolius arba dažymo priemones, tai jau gali būti pavojingos kategorijos (ADR). Be to, reikia atkreipti dėmesį į ingredientus – jei ten yra kažkas, kas uždrausta ES ar JK, gali būti problemų. Bet paprastai kremui į draugę nereikia jokių specialių leidimų.

Kainos, svoriai ir piniginiai klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja siunta 5 kg į Londoną?

Kainos svyruoja kaip oras. Priklausomai nuo to, kur siunčiate (Vilnius ar kaimas) ir kur atkeliauja (Londono centras ar šiaurė), gali būti nuo 30 iki 60 eurų. Reikia atsiminti, kad kurjeriai taiko „tūrio svorį“, tai yra, jei dėžė didelė, o tuščia, mokėsite už dydį. 5 kg fiziniu svoriu gali tapti 15 kg tūrio svoriu, jei dėžė milžiniška. Užtai pakarkykite daiktus kuo kompaktiškiau.

Kas tas tūrio svoris ir kodėl jis brangesnis už realų?

Tai logistikos įmonių būdas uždirbti. Sunkvežimiu telpa tam tikras kiekis vietos. Jei užpildote visą erdvę oru, jie praranda pinigus. Tūrio svoris skaičiuojamas pagal formulę (ilgis x plotis x aukštis padalinta iš 5000 arba 6000). Jei šis skaičius didesnis už realų svorį ant svarstyklų, mokėsite už tūrio svorį. Taip yra visur, ne tik į Angliją.

Ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją atsiskaitytant gavėjui (COD)?

Taip, tokia paslauga yra, vadinasi „Cash on Delivery“ arba „Inkasas“. Tačiau ji kainuoja papildomai, ir ne visos kompanijos tai siūlo į Angliją po „Brexit“. Be to, gavėjas turės sumokėti ne tik prekės kainą, bet ir tuos pačius muitinės mokesčius bei inkaso mokestį kurieriui (gali būti 5-10% nuo sumos). Geriau iš anksto susitarti dėl pavedimo, nes anglai dažnai nenori mokėti grynaisiais arba tiesiog atsisako imti siuntą.

Kiek laiko užtrunka toks siuntimas keliu?

Įprastai tai trunka 3-5 darbo dienas, jei viskas gerai. Bet jei susidursite su muitine arba taisyklių pažeidimais, gali užtrukti ir savaitę, ir dvi. Taip pat reikia atsižvelgti į kalendorius – jei siunčiate prieš Kalėdas arba Britanijos šventes, sandėliai užsikrauna. Vieną kartą siunta dingo dviem savaitėms, nes vairuotojas pamiršo uždaryti sunkvežimio galinę dureles (taip, tai įvyko tikrai), ir visas krovinius aplyjo lietus.

Ar galiu užsisakyti kurjerį, kad jis atvažiuotų pas mane namo?

Žinoma, dauguma kurjerių (DPD, UPS, TNT) turi tokias paslaugas „Door to Door“. Jie atvyksta paimti dėžę iš jūsų namų ar ofiso, uždaro ją ir veža. Tai patogiausias būdas, nors ir brangesnis nei atvežti į jų terminalą. Tereikia užpildyti formą internete, ir jie patys sugeneruos visas etiketes, kurias tiesiog reikia prklijuoti ant dėžės.

Kas dėl draudimo – ar jis įskaičiuotas į kainą?

Dauguma pagrindinių kainų neįskaito draudimo, jis yra papildomas pasirinkimas. Dažnai jis kainuoja apie 2-3% nuo siuntos vertės. Nerekomenduoju vežti brangius dalykus be draudimo, ypač į Angliją. Kelionė ilga, perkraunama daug kartų, dėžės gali nukristi. Jei turite 1000 eurų vertės siuntą, užsidėkite draudimą, ramiau miegosite.

Kodėl vienos firmos siūlo pigiau, kitos brangiau?

Pigumo paslaptis paprasta – jie surenka daug siuntų, važiuoja lėtai (taip vadinamas „ekonominis“ reisas) arba kitaip apskaičiuoja tūrį. Taip pat pigios firmos dažnai neturi gerų muitinės brokerių, todėl jei kiltų problema, jums teks spręsti paties. Brangesnios (DHL, FedEx) turi savo brokerius visose šalyse, jie sprendžia problemas greičiau, bet už tai imasi daugiau pinigų.

Pavojingiausi dalykai ir realybė

Ar dažnai dingsta siuntos kelionės metu?

Statistiškai retai, tačiau tai įvyksta. Dažniausiai dingsta ne visiškai, o pasidaro „nebegaliojančios“ sekimo sistemoje. Viską kas gali nutikti – dėžė nukrenta, etiketė nusilyja, adrresas nuskaitomas blogai. Tada siunta gulėja kažkur sandėlyje Liuksemburge arba Anglijoje laukiant, kas ja susirgs. Todėl būtinai įdėkite viduje lapelio su gavėjo telefonu ir adresu.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra namuose kai atvažiuoja kurjeris?

Kurjeris paliks pranešimą („calling card“), kad bandė pristatyti. Jis nešios siuntą atgal į depą ten pat. Ten gavėjas galės susitarti dėl perpristatymo arba atsiėmimo. Jei nieko nebeišsims, po savaitės (ar trijų) siunta bus grąžinama siuntėjui, o jums bus paskaičiuota grąžinimo kaina, kuri gali būti dvigubai didesnė už išsiuntimą.

Ar galiu paduoti pats į kurjerio terminalą (pvz., autobuso stotyje)?

Taip, tai vadinamas „Drop-off“ būdas. Jūs pats užpildote internete dokumentus, atspausdinate lipduką, klijatejote ant dėžės ir nešate į autobuso stotį arba pašto skyrių. Tai pigiau, bet jūs prisiimate atsakomybę už tai, kad dėžė supakuota gerai. Jei dėžė suirus iki terminalo, jie atmums, ir teks grižti namo su laužais.

Kodėl kai kurios firmos pigiau veža smulkius daiktus į Angliją, jei laukti savaitę?

Tai vadinamas „konsolidacija“. Jie surenka dėžes Lietuvoje, veža iki sandėlio, ten laukia, kol užpildysis sunkvežimis, ir tik tada važiuoja į Angliją. Jei jums neskuba, tai puikus variantas. Jei skubate – geriau mokėti brangiau už ekspresinį reisą. (Tik patikrinkite, ar jie nekelia papildomų mokesčių už tą laukimą, kai kurie įmonės yra gudrūs).

O jei dėžė atvyksta sužalota – ką daryti?

Pirma, nieko nepasirašinėkite, jei matote, kad dėžė sutrupėjusi. Pasakykite vairuotojui „PAŽYMĖTI SU ŽALOMIS“ ant dokumento. Po to turiu 7 dienas (paprastai) paduoti prašymą dėl kompensacijos (claim), pridedant nuotraukas dėžės ir turinio. Be to, būtina išlaikyti pakuotę, jiems gali prireikti jos apžiūrėti. Jei pasirašote, kad viskas gerai, vėliau nieko nebegausite.

Ar saugu siųsti brangius elektrinius įrenginius?

Yra rizika. Ne tik dėl vagysčių (reta), bet dėl smūgių. Sunkvežimys užšoka nuoinkelio, dėžės nusileidžia. Televisorių ar kompiuterį reikia pakavoti į specialią (styrofoam) dėžę, ne į paprastą kartoną. Jei įrenginys brangus, geriau naudoti firmą, kuri specializuojasi tik tokiuose siuntiniuose, o ne bendrą kurierių.

Išvada

Taigi, ar galima vežti smulkius daiktus į Angliją? Žinoma, galima, aš tai darbu beveik kasdien, bet turi būti kantrus ir atsakingas. Svarbiausia – nenukreipti dėmesio nuo smulkmenų, tų pačių kvitų ir deklaracijų, nes būtent jos sukuria didžiausią skausmą. Nenuleiskite rankų, jei kažką prašys papildomai arba kurjeris bus nepageidaujamas, tai šios srities dalis. Pasirūpinkite draudimu ir aiškiu adresu, o jei kils abejonių – geriau paklausti profesionalo (ir ne tik tada, kai siunta jau dingusi). Sėkmės jūsų siuntoms ir tegul jos pasiekia Londoną be nugaros skausmo.