Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę? Praktinis vadovas po Brexit

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o po „Brexit“ viskas pasikeitė neįsivaizžiuojamai. Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, nebe taip paprasta tiesiog „užsikelti ir važiuoti“. Dažnai klientai klaustą, ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę, ir atsakymas visada toks pats – taip, galima, bet tai taps jūsų nervų išbandymu. Reikia žinoti ne tik tą, ką įkrauname, bet ir kaip tai užrašome. Pasakysiu tiesiai – be tinkamos dokumentacijos, net didžiausias ir gražiausias sofa liks sienos arba muitinėje, arba uoste. Štai kas iš tikrųjų laukia jūsų kelyje.

Popieriaus darbas ir galvos skausmas (Dokumentai)

O kas su tais dokumentais, ar reikia jų daug?

Dokumentų reikia daug, ir tai yra pagrindinė problema. Anksčiau tekdavo tiesiog važiuoti, o dabar reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, o jei daiktas naudotas – tai dar ir senovės vertinimo pažymos. Be to, turi būti pateikta komercinė sąskaita faktūra angliškai. Vieni klientai mano, kad pakanka rašti „dovanojamas daiktas“, bet muitininkai to nebeperka. Jei klausiate, ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę be šito rūsio – ne, nebeįmanoma. Geriau pasiruoškite iš anksto, nei vėliau gaišite laiką pasienyje.

Ar sunku gauti tą EORI kodą?

EORI kodą gauti nėra labai sunku, tiesiog reikia užpildyti formą internete, bet žmonėms visada atrodo, kad tai kažkas kosminio. Lietuvoje jums reikės LT EORI, o įvežus į Angliją – dar ir GB EORI (jei esate verslas). Esu matęs, kaip žmonėms sustojdavo siuntos tik dėl to, kad vienas skaičius dokumente buvo neteisingas. Tai trukdo keletą dienų, o sandėliuose kaupiasi mokestis už laikinąjį saugojimą. Nerekomenduoju daryti to paskutinę minutę, nes sistema kartai stringa arba paprašo papildomų patvirtinimų, kurių netikėjote.

Kas daryti, jei neturiu visų pirkimo dokumentų?

Tai reali bėda, ypač kai perkate naudotas statyines technines ar senus baldus iš „OLX“. Tada turite rašyti „savikainos deklaraciją“, tačiau ji turi būti reali. Negalima parašyti, kad traktorius kainuoja 10 eurų, nors jis tikrai vertas tūkstančio. Muitinė turi savo metodus, kaip patikrinti rinkos kainas. Jei jums kils klausimas, ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę be kvitų – atsakymas bus neigiamas, arba jums priskaičiuos mokesčius pagal savo vertes. Geriau būti nuoširdus, nei mokėti baudas.

Ar tarpininkai (brokeriai) tikrai būtini?

Jei nieko nesuprantate apie Intrastat ar EX1 deklaracijas, tada – taip, būtini. Žinoma, jie ima pinigų, bet jie už jus ir atsako už tą raštvedybą. Buvau atvejų, kai klientai bandydami taupyti patys užpildydavo formą ir padarydavo klaidų, kurios kainavo brangiau nei brokerio paslaugos. Yra firmų, kurios dirba 24/7, tai labai praverčia, jei krovinys atkeliauja naktį. Tačiau rinkitės patikimus, nes pasitaiko ir tokių, kurie tik paima pinigus ir dingsta.

O jei aš tik fizinis asmuo, tai lengviau?

Iš dalies lengviau, kadangi nereikia mokėti PVM importo (jei vertė mažesnė kažkiek ten), bet dokumentų mažiau neišvengsite. Fiziniai asmenys dažnai veža dėžes su asmeniniais daiktais, bet jei ten yra, sakykime, 5 dviračiai, tai muitinė laikys tai prekyba. Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę fiziniam asmeniui? Taip, bet turi būti aišku, kad tai nekomercinė siunta. Kitu atveju gali būti įtarimas dėl „nelegalios“ prekybos.

Ar reikia draudimo poliso?

Tai ne privaloma, kaip degalai, bet aš visada pasakau – imkite. Yra buvę atvejai, kai pervežėjas užkabino krovinią ir spardė jį visą kelią per Angliją. Jei neturite draudimo, gausite tik nusivylimus. Ypatingai svarbu, jei vežate brangų baldą ar techniką. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su tais daiktais. Nemanau, kad norite rizikuoti tūkstančiais eurų dėl to, kad vairuotojas pavargo.

Kas išvis galima įvežti? (Apribojimai ir rūšys)

Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę, jei tai yra baldai?

Baldai – tai dažniausias klausimas. Taip, galima, bet svarbu, ar jie nauji, ar naudoti. Naudoti baldai turi būti tvarkingi, be kenksmingų vabzdžių (tai ypač griežtai tikrinama Anglijoje). Turiu omenyje, kad jei vežate seną sofas, kurią šuo graužė, gali tekti mokėti jos sunaikinimo mokestį. Anglijos fitosanitarinės tarnybos labai griežtos, todėl mediniai daiktai turi būti apdoroti arba certifuoti, kitaip jų neįleis.

O statybinė technika, pvz., ekskavatorius?

Technika vežama dažnai, bet čia jau bus kita lyga – sunkiasvoris transportas. Reikės specialių leidimų važiuoti keliais Anglijoje, ypač jei technika peržengia ašų apkrovą. Be to, degalai bakuose – jei juose daugiau nei leidžiama, gali būti bauda. Dar reikia įrodymo, kad technika nėra pavogta (VIN numerių patikrinimas). Tai nėra paprasta, bet įmanoma, jei viską užtikrina didelė pervežimo firma.

Ar galima vežti maistą ar alkoholį dideliais kiekiais?

Čia atsidursite labai dideliame purve. Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris), beveik neįvežami į JK asmeniniam naudojimui, o prekybai – reikia veterinarinių sertifikatų. Alkoholį vežti galima, bet viršijus tam tikras ribas (keliasdešimt litrų), tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius akcizus. Geriau to nebandyti padaryti savarankiškai su „Vivaro“ tipo automobiliu.

Ar saugu vežti brangų elektroniką?

Galima, bet rizikuojate ne tik vagystėmis, bet ir muitinės klausimais. Jei vežate 10 naujų „MacBook“ kompiuterių, tai akivaizdu, kad tai verslas. Reikės importo licencijų (jei reikia) ir tikrai mokesčių. Asmeniniam naudojimui galima nešti kompiuterį, telefoną, bet ne dėžę su telefonais. Muitinėje tikrina serijinius numerius, taigi nenuslėpsite jų.

Kas nutinka su draudžiamais daiktais?

Jeigu bandysite įvežti ginklus (net šautuvus kolekcijai) be leidimų, arba narkotikus – tai tiesiog kalėjimas. Anglijoai įstatymai dėl to yra labai griežti. Netgi kai kurios peilių rūšys yra ribojamos. Taip pat saugokitės padirbtų prekių, jei jas suras – konfiskuos ir galite gauti baudą. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl kelis dešimtis sterlingų kainuojančios dirbinio.

Ar galima vežti chemiją ar statybines medžiagas?

Tai priklauso nuo to, kas tai per medžiagos. Apsaugos priemonėms (kaukės, dezinfekantai) reikia atitikties sertifikatų. Statybines medžiagas, tokias kaip dažai, tirpikliai, vežti galima, bet jos turi būti tinkamai pakrautos (ADR). Jei vairuotojas pamatys nurodytą raudoną rombą ant dežės, jis gali atsisakyti vežti, jei neturys teisingų dokumentų. Geriau pasiklaustyti ekspertų prieš kraunant.

Kelias, laikas ir vairuotojai (Logistika)

Kaip dabar atrodo kelias Lietuva – Anglija?

Dabar tai ilga kelionė su perėjimu jūra (Eurotuneliu ar keltu). Anksčiau buvo galima važiuoti per Kalė ir tiesiai į Doverį, bet dabar ten yra dvi eilės – viena ES, kita JK. Ten tikrinami pasai ir dokumentai. Eilės gali būti po 4–6 valandas, ypač po švenčių. Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę greitai? Nebėra. Reikia planuoti, kad pati muitinė pasienio punkte užims kelias valandas.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Paprastai sunkvežimis važiuoja apie 3–4 dienas viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje kraunama ir kur Anglijoje iškraunama. Jei vykstate daliniu kroviniu (LTL), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti prie sandėlių. Tada reikia pridėti dieną ar dvi muitinės procedūroms. Taigi, užsakykite transportą bent savaitę prieš planuojamą atvykimą, o ne rytoj.

Ar vairuotojas padės man iškrauti?

Paprastai ne, nebent tai yra susitarta. Sunkvežimių vairuotojai yra atsakingi tik už važiavimą, o ne krovinių manipuliavimą. Jei reikia iškrauti sofabą į namus, turite rasti „kelto su įgula“ paslaugą arba pačiems turėti pagalbininkus. Vairuotojas gali nuleisti keltuvą (jei yra), bet nešti daiktus laiptais jis neįsivaizduoja, ypač kai jau pavargęs po 2000 km.

O jei krovinių yra mažai, tarkim, viena lempa?

Tada geriau kreiptis į kurjerių paslaugas (pvz., „DPF“, „UPS“), o ne į pervežėjus. Mums pervežti 100 kg krovinių neapsimoka, kainos bus kosmiškos. Jei klausiate, ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę kurjeriu, tai taip, bet tik jei telpa į dėžę iki 30 kg. Didesniems daiktams reikia specialios transporto priemonės.

Kur geriau pristatyti – į uostą ar į gylį?

Jei perkate iš didelio tiekėjo, jie gali pristatyti iki jūsų durų (DDU terminas). Jei vežate patys, geriau sutarti su sandėliu pietų Anglijoje (pvz., netoli Londono ar Birmingemo), o iš ten paėmti mažesniu transportu. Sunkvežimiui važiuoti į šiaurę (Škotija) brangiau ir ilgiau. Pasistenkite, kad išsikrovimo vieta būtų su paletų keltuvu.

Ar vairuotojai nemėgsta važiuoti į Angliją?

Tiesa sakant, daugelis nemėgsta. Ten važinėja kaire puse, keliai siauresni, o muitinės procedūros nervina. Be to, po „Brexit“ vairuotojams reikia vizų (jei jie nėra ES piliečiai?), o ne, mes esame ES, jiems reikia leidimų. Tai sudėtingina. Dėl to kaina aukštesnė, nes reikia sumokėti vairuotojui už papildomą stresą ir laiką. Esu matęs, kaip geriausi vairuotojai atsisakydavo maršrutų į JK.

Pinigai, mokesčiai ir nemalonios staigmenys

Kiek viskas tai kainuoja?

Kaina svyruoja labai stipriai. Nuo 500 eurų už mažą krovinią iki kelių tūkstančių už pilną furgoną. Kainą lemia kuras (kuris dabar brangus), keltų bilietai (Eurotunelis brangiau už keltą) ir muitinės tarpininkas. Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę pigiai? Tik jei rasite ką nors, kas važiuoja tuščia atgal (grąžtininis krovinys), bet tai didelis laimėjimas. Neskubėkite rinktis pigiausio, galiausiai gali brangiau išeiti.

Kokius mokesčius reikia mokėti Anglijoje?

Jei daiktai yra nauji ir skirti prekybai, mokėsite importo mokestį (0–12%, priklausomai nuo prekės) ir PVM (20 %). Jei asmeninės naudojimo prekės naudotos, mokestis gali būti 0 %, tačiau PVM vis tiek gali būti taikomas, jei vertė viršija 135 svarų (tikslaus skaičiaus dabar neprisimenu, geriau patikrinti). Mokesčiai mokami iš karto prieš išleidžiant krovinį iš sandėlio.

Ar galiu atidėti mokesčių mokėjimą?

Galite, jei turite savo PVM mokėtojo kodą Anglijoje ir naudojatės „postponed VAT accounting“. Tai leidžia mokėti PVM savo deklaracijose, o ne tiesiog muitinėje. Tačiau tai tik verslams. Paprastas žmogus turi turėti kortelę su pinigais, kad sumokėtų prieš tai. Be to, sandėliai ima mokestį už mokestų surinkimą (handling fee), tai papildomi 50–100 svarų.

Kas daryti, jei neturiu pinigų sumokėti muitui?

Tada krovinius uždaro sandėlyje ir laukia. Jie ten nebus laikomi nemokamai – kiekviena diena brangsta. Po 30 dienų gali būti parduoti arba sunaikinti, kadangi sandėliui reikia vietos. Girdėjau istorijų, kai žmonės prarasdavo visą turtą, nes negalėjo susirinki 200 svarų mokesčio. Tai bejausmiška, bet ten tokia tvarka.

Ar tikrai reikia mokėti už sandėlio paslaugas?

Taip, tai tas nemaloniausiai momentas. Net jei jūsų daiktas sveria tik 10 kg, jį reikia „išleisti“ iš muitinės zonos. Sandėliai (pvz., „DPD“, „Ferrycargo“) turi fiksuotas kainas už dokumentų apdorojimą. Tai būna nuo 30 iki 70 svarų. Daugelis klientų nustemba, kai sužino, kad už mažą siuntą moka daugiau už „išleidimą“ nei už pačią siuntą.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo šventės?

Žinoma. Prieš Kalėdas ar Naujuosius metus keltų bilietai brangsta dvigubai. Be to, dauguma vairuotojų nori būti namuose, todėl pasiūla maža. Jei planuojate vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę gruodžio viduryje – užsakykite transportą rugsėjį. Nejuokinga. Esu matęs, kaip žmonėms tekdavo mokėti 3000 eurų vienam maršrutui tik dėl to, kad skubėjo.

Realios problemos ir kaip išgyventi (Patirtis)

O jei vairuotojas užstrigs Doverio uoste?

Tai labai dažna problema. Jei klaida dokumentuose, vairuotojas gali praleisti keltą. Tada jis turi laukti kito, o tai gali būti po 12 valandų. Jis gali atsisakyti vežti toliau, jei laikas ribotas. Tada jums reikės rasti kitą vairuotoją, kuris paimtų krovinią iš to uosto. Tai kainuoja dvigubai. Todėl dokumentai turi būti idealūs.

Ar saugu duoti daiktus pažymėtus „Made in China“?

Jei daiktas yra iš Kinijos, bet jį įvežate iš Lietuvos (kur jis buvo sandėlyje), tai yra vadinama „neperdirbta preke“. Anglija tikrina kilmę. Jei prekės kilmė ne ES, gali būti taikomi didesni muitai. Turiu omenyje, kad reikia tikslios kilmės sertifikato. Jei jo nėra – mokate maksimalų muitą. Tai dažna problema su elektronika.

Kas nutinka, jei daiktas sugenda kelyje?

Jei dėl vairuotojo kaltės, turi draudimą (jei įsigijote). Jei dėl blogo pakrovimo (jūsų kaltė), tada jūsų problemos. Buvau atvejo, kai klientas nepririšo pianino, ir jis nukrito sužalojo furgoną gręžiant. Klientas turėjo mokėti už furgono remontą. Užtikrinkite, kad krovėjai žino, ką daro.

Ar galiu sekti savo krovinių kurą?

Didelės firmos duoda GPS stebėjimą, bet mažos pervežėjai dažnai tiesiog nutyla. Vairuotojas gali neatsiliepti į telefoną, nes važiuoja arba miega. Nereikauja panikuoti, jei 4 valandas niekas neatsiliepia. Anglijoje daug kur yra greičio ribojimai kameromis, taigi vairuotojai sutelkiasi. Jei praleido planuotą atvykimo laiką – tuomet skambinkite dispečeriui.

Ar verta rinktis brangesnę, bet patikimesnę firmą?

Be abejo. Rinkoje yra daug „piplių“, kurie pasiima avansą ir dingsta. Esu matęs, kaip kroviniai stovėdavo Lietuvoje pusę metų, nes pervežėjas nebuvo suradęs grąžtininio krovinio. Pasitikėkite tuo, kas turi realių atsiliepimų ir kurio galite padaryti įtaką. Nekreipkite dėmesio į kainą, jei ji peržengia sveiką protą.

Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę asmeniniu automobiliu?

Techniškai – taip, jei jie telpa ir viršijate leistiną svorį (nepamenu tiksliai, bet turi būti techninė apžiūra tvarkinga). Tačiau jei tai atrodo kaip verslas, jus sustabdys. Jei vežate vieną sofabą į savo butą Londoną – tikriausiai praeisite, jei turite įrodymų, kad tai jūsų nuosavybė (pvz., pirkimo kvitas). Bet rizikuojate daugiau nei su pervežėju.

O jei aš noriu atvežti gyvūną?

Tai jau visai kitas istorijos. Reikia mikroschemos, veterinarijos pažymos, o kai kurias veisles netgi draudžia vežti. Gyvūnai turi važiuoti tam skirtame skyriuje kelyje arba keltu. Negerai tiesiog padėti šunį į furgoną su baldais. Gausite didelę baudą ir gyvūną išims. Tokiu dalykai reikia rinkti specializuotas kompanijas.

Kaip elgtis, jei Anglijos muitinė uždaro krovinius?

Reikia nedelsiant kreiptis į tarpininką, kuris padarys deklaraciją. Jūs negalite kalbėti su muitininku tiesiogiai (jei nesate brokeris). Būkite kantrūs. Jei trūksta dokumento – jį reikia greitai nufotografuoti ir nusiųsti. Kartais užtenka vieno trūkstamo kvito, kad viskas sustotų. Visada turkite kopijas pas save el. paštu.

Ar reikia bijoti pavogti?

Dideliuose uostuose, pvz., Doveris ar Immingham, vyksta vagystės. Ypač jei furgonas stovi be prižiūrėtojų. Geri pervežėjai turi apsaugos sistemas („seal“ – plombas), kurias neįmanoma nuimti be žalos. Jei atvykstate ir plombos nėra – nedarykite iškrovimo, skambukite policijai. Tai reta, bet įvyksta.

Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę Šiaurės Airiją?

Šiaurės Airija – tai dar viena istorija. Ten galima važiuoti per Airiją (Dublinas), bet tada taikomi kiti muitinės protokolai (Windsor Framework). Ten daugiau dokumentų, jei prekės keliauja toliau į Didžiąją Britaniją. Geriau pasikonsultuoti, jei tikslas būtent Belfastas, o ne Londonas. Ten taisyklės keičiasi kas mėnesį.

Pabaigai, ar verta viso to šūdo?

Kai matau laimingą klientą, gaunantį savo senų tėvų spintą ar naują verslo įrangą – verta. Taip, „Ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę“ yra sudėtingas klausimas, su daug neigiamų atsakymų, bet rezultatas dažnai apdovanoja. Tiesiog būkite pasiruošę, kad tai nebus pietų pertraukė. Reikia kantrybės, dokumentų ir šiek tiek pinigų atsarginiam fondui.

Išvada

Apibendrinant, klausimas, ar galima vežti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę, turi teigiamą atsakymą, tačiau kelias iki jo yra išklota biurokratiniais spąstais. Po „Brexit“ niekas nebevyksta taip sklandžiai kaip anksčiau, ir tai reikalauja gero pasiruošimo. Nenusimenkite dėl dokumentų kiekio – jie yra jūsų draugai, o ne priešai. Raskite patikimą brokerį, nebandykite apgauti sistemos ir pasiruoškite papildomiems išlaidoms. Tada jūsų krovinys pasieks tikslą saugiai ir laiku.