Ar galima vežti buitinę techniką į Angliją? Praktinis gidas po Brexito ir ne tik

Sunku patikėti, kad praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai, nuo tada kai pradėjiu važinėti tarp Lietuvos ir Anglijos. Anksčiau tai buvo paprasta – pakrauti, važiuoti ir iškrauti. Dabar visai kita muzika. Nuo tada, kai įvyko „Brexitas“, pasienio kontrolė Doveriuje tapo košmaru, o klientai vis klausia to paties: ar galima vežti buitinę techniką į Angliją be didelių galvos skausmų? Trumpas atsakymas – taip, galima, bet nėra taip paprasta kaip anksčiau. Turiu parašyti šią trumpą pamoką, nes daugelis žmonių vis dar galvoja, kad tiesiog įmeskite šaldytuvą į furgoną ir važiuokite. Ne taip greitai. Reikia žinoti apie dokumentus, mokesčius ir techninius niuansus, kuriuos aš išmokiau per savo kelią (kartais sunkiu keliu).

Bendri klausimai ir kaip tai veikia iš tiesų

Ar galima vežti buitinę techniką į Angliją dabar, kai Anglija nėra ES?

Taip, be jokių abejonių, tai visai įmanoma ir daroma kasdien. Bet negalima tiesiog(va) važiuoti taip, kaip važiuodavome į Lenkiją. Dabar turi praeiti pro muitinę, pateikti deklaraciją, o jeigu vežate dėl prekybos – tai visai kita istoria su PVM. Jei tai asmeninis daiktas, reikės įrodymų, kad tai ne nauja prekė, kurią ketinate parduoti Londono parduotuvėje. Ką tik gaunu žinutes iš žmonių, kurie perkėlė savo gyvenimą, ir sako, kad blogiausia buvo ne paieška, o biurokratiniai reikalai.

Kiek laiko užtrunka toks siuntos pervežimas?

Priklauso nuo to, ką vairuotojas gali pasakyti apie eismus. (O eismus ten ypatingai greitas nebus). Vidutiniškai, jei viskas tvarkinga su dokumentais, tai nuo paėmimo iki išdavimo gali užtrukti 3–5 darbo dienas. Bet tąkart, kai lūžo keltai Doveriuose arba yra didelės eilės, gali prailgti ir iki savaitės. Turiu omenyje, kad reikia turėti atsargą laiko, ypač jei jums technika reikalinga jau šiandien. Gerai, kai yra galimybė sekti krovinią realiu laiku, tačiau mažos firmos to visuomet neduoda.

Ar galiu vežti techniką, kuri jau nenaudojama (seną)?

Galite, tikrai. Nėra jokio draudimo vežti senus daiktus, nebent jie yra pavojingi. Vienas klientas vežė senus metalo laikiklius ir seną orkaitę. Viską priėmė. Bet čia yra vienas „bet“. Jei technika yra labai prasta, purvana, nuplauta rūdžių, gali kilti klausimas dėl sanitarinių taisyklių. Muitinės pareigūnai gali sustabdyti ir klausti, ar tai tikrai ne šiukšlės, kurias reikia išmesti. Geriau užfiksuoti, kad tai naudojama technika, o ne atliekos.

Kas geriau: vežti daliniame krovinyje ar pilna mašina?

Jei turite tik vieną ar dvi šaldytuves, žinoma, dalinis krovinys (paskirstymas) pigiau. Tiesa, rizikuojate, kad jūsų šaldytuvas bus pakrautas su kokiomis nors padangomis vienoje pusėje. Pilna mašina brangesnė, bet tada technologija stovi viena ir nenukrenta. Pas mane buvo atvejis, kai klientas taupojo, ir jo indaplovė atėjo sulaužyta, nes vairuotojas staigiai stabdydamas nepridėjo pakuočių. Verta pagalvoti, kas jums svarbiau – kaina ar saugumas.

Ar reikia mokėti už įkrovimą ir iškrovimą?

Paprastai, jei renkatės firmą, kuri siūlo „nuo durų iki durų“, tai turėtų būti įskaičiuota. Bet neapsilikite antžvilgiu. Kartos kaina yra už važiavimą, o krovėjai – atskiras paslaugų tiekėjas. Viskada prašome pasakyti, ar yra liftas, nes jei gyvenate 5 aukšte be lifto, ir reikia nešti skalbyklę laiptais, tai kainos gali padvigubėti. Vairuotojai ne visada nori leistis į tokias pramogas be papildomo mokesčio.

Kaip užtikrinti, kad technika neatsiribs kelyje?

Tai vienas svarbiausių dalykų. Naudokite tvirtas juostas, o ne popierines virveles, kurios pūtą pirmąją minutę. Aš visada sakau – užfiksuokite tai taip, kad net jei vairuotoją užgriūtų (Dievas užgelbėk), technika liktų vietoje. (Na gerai, nereikia taip ekstremaliai, bet suprantat mintį). Ypatingai tai svarbu šaldytuvams, kurie turi stiklinius langus arba yra „Amerikietiško“ tipo.

Ar galima vežti techniką, kuri yra garantinėje?

Tai jau sudėtingesnis klausimas dėl tos garantijos galiojimo. Dauguma gamintojų sako, kad garantija negalioja, jei technika išvežta už šalies ribų. Yra firmos, kurios turi tarptautinę garantiją, bet tai retumas. Geriausia susisiekti su pardavėju ir paklausti tiesiogiai. Nėra nieko blogiau už nupirktą brangų robotą-purklytuvą, kuris sugedęs Anglijoje tampa taisomu metalu.

Ar saugu vežti į Londoną (Didžiąjį Londoną)?

Londonas... tai atskira planeta. Ten eismo problemos yra didesnės nei muitinės. Jei jums reikia pristatyti į centrą, tikėkitės, kad vairuotojas teks užsukti į ULEZ zoną. Tam reikalingi specialūs leidimai, o jei jų nėra – gausite baudą. Dauguma firmų to nenori, todėl gali paprašyti jūsų susitikti už miesto ribų arba paprašyti papildomo mokestio už įvažiavimą. Nenukrypime, technika vežama saugiai, bet pristatymo logistika gali būti skausminga.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija (vienas gražiausių dalykų)

Kokius dokumentus turiu paruošti, jeigu klausiu, ar galima vežti buitinę techniką į Angliją?

Būtinas yra sandėlio kvitas arba kontraktas su pervežėju. Tada reikės prekių sąrašo (packing list), kuriame tiksliai surašoma, kas yra viduje: markė, modelis, serijinis numeris, būklė. Jeigu technika nauja – reikės pirkimo čekio ir PVM deklaracijos. Jeigu naudojama – gali pakakti nuotraukos arba pažymos, kad ne prekybai. Be šitų popierių Anglijos muitinė (HMRC) neduos žaliavo.

Ar reikia mokėti importo mokesčius (PVM ir muito)?

Jei vežate naudotas savo daiktus (pvz., kelsiate gyvenamąją vietą), dažniausiai mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of Residence“ taisyklėmis. Bet jeigu vežate naują techniką, kurią nusipirkote prieš savaitę ir turite ketinti ją parduoti arba dovanoti (ne sau), tai taip, turėsite mokėti PVM (20 proc.) ir galbūt muitą, priklausomai nuo prekės kilmės. Sunku pasakyti 100 procentų, kiek ims, nes taisyklės keičiasi kaip oras.

Kas toks ToR01 numeris ir ar jis man reikalingas?

ToR01 (Transfer of Residence) – tai magiškas numeris, kuris leidžia atgabenti asmeninius daiktus į JK be mokesčių. Jums jis būtinas, jeigu gyvenate už ES ribų daugiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Angliją amžinai. Be šio numerio jūsų buitinę techniką gali užšaldyti muitinėje, kol susimokėsite mokesčius. Prašyti šio numerio reikia iš anksto, pateikiant daugybę dokumentų. Tai kantrumo reikalaujantis procesas.

Ar galiu vežti techniką, kuri priklauso mano verslui?

Jei tai verslo turtas (pvz., kavos aparatas į restoraną), tai tai jau ne asmeninis krovinys. Tuomet turite deklaruoti tai kaip prekę arba įrangos perkėlimą. Čia jau kalbame apie eksportą ir importą. Reikės EORI numerio, tinkamų komercinių dokumentų. Nemanau, kad verte rizikuoti ir sakyti, kad tai „namų reikmenys“, jeigu ten yra pramoninis viryklė, kurios kaina kaip nedideli butas Lietuvoje.

Ką daryti, jeigu neturiu pirkimo čekio (praėjo 5 metai)?

Tai dažna problema. Žmonės meta čekius arba jie sunyksta. Tokiu atveju dažniausiai tinka „Declaratory Statement“ – pareiškimas, kurį pasirašote pats (arba draudimo brokeris), tenkindami, kad daiktas priklauso jums jau X laiką. Muitinė dažnai priima tokius dokumentus, jeigu atrodo tikėtini. Bet jei technika nauja, be čekio bus sunku įrodyti, kad neperkate šiandien.

Ar pervežėjas sugeba tvarkyti muitinę už mane?

Geros firmos taip ir daro. Jos turi savo brokerius Anglijoje, kurie paduoda „Pre-arrival“ deklaraciją iki pat atvykimo. Jums tai lengvina gyvenimą, nebūsite ten su telefonu girdėti angliškus užklausimus. Bet patikrinkite sutartį – ar brokerio paslaugos įskaitytos, ar jums pridės sąskaitą už „konsultaciją“ pasienyje (kas kartais būna daugiau nei pati technika).

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaida?

Tada gali prasidėti naktinės pamaldos. Muitinė sustabdo krovinią, pareikalauja ištaisyti. Tai sukelia delay’us (vėlavimus). Matęs esu kartą, kai buvo parašyta „Washing mashine“ vietoje „machine“. Nors atrodo smulkmena, angliškai jautrus sistemai. Reikėjo siųsti korektūrą. Geriausia duoti dokumentus peržiūrėti kam nors, kas išmano angliškus terminus, prieš siunčiant į sistemą.

Ar turiu būti fiziškai pasienio punkte?

Jokių būdų. Jeigu naudojate pervežėjo paslaugas, viską tvarko vairuotojas ir brokeris. Jums nereikia stovėti Doverio uoste lietuviškais pasais. (Būtų net keista, jei reikėtų). Viskas daroma elektroniniu būdu dabar. Viską, ką jums reikia, tai gauti pranešimą, kad krovinius išleista.

Techninė pusė: šaldytuvai, skalbyklės ir jų „nuotaikos“

Ar galima vežti buitinę techniką į Angliją jei šis yra sujungtas su dujomis?

Dujiniai viryklės arba kaitlentės – tai sudėtingos prekės. Jos laikomos pavojingomis (ADR). Negalima tiesiog įmesti į furgoną ir važiuoti. Reikia, kad sertifikuotas meistras atjungtų dujas, uždaryt�ia vožtuvus, patikrintų, ar nėra nuotėkių. Be to, Anglijoje ir Lietuvoje gali skirtis dujų jungtys (baigiamosios). Galbūt teks keisti dujų žarną arba reduktorių vietoi.

Kaip tinkamai paruošti skalbyklę pervežimui?

Pirmaiausia – išleiskite visą vandenį! Nėra nieko blogiau, nei kai skalbyklės vanduo nuteka į kitą krovinių dalį ir sugadina baldus. Be to, būtina užfiksuoti būgną (naudojami specialių transportavimo varžtų arba plastikinių skyrių, kurie įeina kartu su mašina). Jei jų nėra, raskite kažką, kuo padaryti, kad būgnas nešoktų. Kitaip „bokštas“ sugalvos trintis į duris.

Ar galiu statyti šaldytuvą į šoną (gulčiai)?

Tai yra klasikinė klaida. Šaldytuvus ir šaldiklius reikia vežti tik stovint (vertikaliai). Jeigu jį gulsite, kompresoriaus aliejys nuteka į sistemą, ir įjungus jį Anglijoje, jis gali sudegti. Yra specialios instrukcijos, kiek laiko jį reikia laikyti stovintį įjungus (paprastai 4–12 valandų), jei visgi gulėjo. Bet aš nerekomenduočiau rizikuoti, nebegu tikrai labai trumpo atstumo ir labai atsargiai.

Ar tinka Lietuvoje įsigyta technika Anglijos elektros tinklui?

Lietuvoje naudojame 230V, Anglijoje taip pat 230V (oficialiai 230V, bet tiksliau 240V). Taigi įtampa tinka. Problemą sukelia kai kurie didelės galios prietaisai, tarkime, indukcijos viryklės, kurios gali būti labai jautrios. Tačiau pagrindinis dalykas – kištukai. Anglijoje kitokie kištukai (Type G). Arba reikės keisti laidą, arba naudoti adapterius. (O adapterius aš niekaip nepastebiu, kurie juos pasileidžia).

Kas yra UKCA ženklas ir ar jis mano šaldytuvui rūpės?

Nuo 2023 metų daugeliui prekių Anglijoje reikalingas UKCA ženklas (vietoj CE). Tačiau tai daugiau rūpina tiekėjams, kuriai prekiauja. Jei vežate naudotą techniką sau, jums nereikia dėtis antrosios etiketės su UKCA. Bet jei esate verslas ir vežate naują partiją parduoti, be šio ženklo techniką neįleis į rinką. Tai tiek iš tekninės pusės, tiek iš teisinės.

Ar saugu vežti televizorių be originalios pakuotės?

Labai pavojingu. Televizorių ekranas yra labai jautrus. Geriausia turi originalią pakuotę su putomis. Jei jos nėra, reikia susirasti storą sinteponą, viršutiniame dangtyje uždėti „šią bėdą“ (kietą plokštę). Yra matęs, kaip atvažiavęs 55 colių televizorius buvo sužalota, nes buvo įdėtas tarp dviejų maišų. Žmonės taupo ant pakuotės, bet tada verčia mokėti už naują ekraną.

Ar reikia išpilti vandenį iš indaplovės?

Būtinai. Nors indaplovės turi siurblius, viena ar kita lašas visada lieka. Pasukus furgoną vairuotojas gali padaryti staigų posūkį ir tas vanduo nuteks ant grindų. Be to, palikite duris atidarytas, kad vidus išdžiūtų ir neužkvepės pelėsio. Vėstant orui drėgmė sukuria kondensatą, kuras gada elektroniką.

Kainos, mokesčiai ir realios rizikos (ko niekas nesako)

Kiek kainuoja vežti buitinę techniką į Angliją?

Kainos šiuo metu šokinėja. Naftos kainos, keltų brangimai... Viskas įtakoja. Už vieną vietą (vieną paletę arba 1 kubinį metrą) dabar reikia susiruošti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, kur į Angliją reikia. Jei šiaurė (Skotija) – brangiau, jei pietūs – pigiau, bet ten uosto mokesčiai aukštesni. Tai labai apytiksliai, bet geriau kreiptis į konkretų punktą dėl pasiūlymo.

Ar kaina priklauso nuo technikos svorio ar tūrio?

Dažniausiai nuo tūrio, nes krovinių transportuojamos mazgomis. Jeigu turi mažą, bet sunkią dalyką (pvz., seną akumuliacinę krosnį), gali būti, kad skaičiuos pagal svorį („weight cargo“). Bet buitinei technikai dažniausiai taikomas standartinis tarifas pagal vietą kėbule. Verta paminėti, kad aš kartais matau keistus skaičiavimus – už tą patį daiktą viena firma klausia dvigubai daugiau.

Kas vyksta, jei technika sugenda kelyje?

Tada reikia ieškoti kaltininko. Jei buvo netinkamai užfiksuota – kaltė vairuotojo arba krovėjo. Jei technika buvo jau su defektais prieš ikrovimą – tada jūsų. Svarbu turėti draudimą. Lietuvoje daug kas sako „mes viską apdraudę“, bet iš tikrųjų draudžia tik minimalią sumą, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Jei vežate 500 kg vertės skalbyklę, tai gali neužtekant.

Ar pasiduoda technika į sandėlio laukimą Anglijoje?

Taip, dauguma didelių firmų turi savo sandėlius (pvz., netoli Londono ar Birmingamo). Ten galite laikyti daiktus savaitę-dvi. Bet atidžiai skaitykite sutartį, nes po 3-5 dienų prasideda kaupiamos „storage“ mokesčiai, kurie gali būti nemalonūs. Geriau suderinti pristatymą iš karto, kai tik krovinių išleidžia iš muitinės.

Ar reikia bijoti vagių?

Buitinė technika – tai populiari prekė „juodojoje rinkoje“. Nereikia būti paranojikui, bet geriau, jei jūsų krovinys yra uždarytas furgone su antklodžiu, kurio nėra matoma. Daliniame krovinyje pavojus mažesnis, nes ten yra daugybė kitų dalykų, sunku atskirti kas kas yra. Bet jei statote brangų televizorių priešais furgono langą... tai jūs pats klausiate bėdų.

Kas dėl tiražo? Ar tai papildomai kainuoja?

Jeigu technika beverte (naudota), dažniausiai įmonės nedaro tiražo (draudimo), o tiesiog įrašo „0.01“ verte dokumentuose, kad sumokėtų mažiau mokesčių. Bet jei sugenda, taip pat ir gausite 0.01 eurų atlyginimą. Jei norite tikro draudimo (full insurance), reikia išduoti tiražą, o tai gali sukelti klausimų dėl tos vertės. Čia reikia pasitikėti pervežėju.

Ar verta rinktis pigias firmas i� skelbimų?

O, čia yra tobulas žemyn laukas. Matęs esu, kaip žmonės pasileidžia į „super pigų“ siuntą, o paskui vairuotojas dingsta su jų daiktais lenkijos keliuose arba pareikalauja papildomai pinigų už „kuro priemoką“. Dirbu srityje 20 metų ir galiu pasakyti: pigu yra tik tada, kai paskutinis važiuoja. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad jūsų šaldytuvas atkeliauja į adresą.

Ar galimavežti techniką į Angliją ir paduoti klientui pačiam į namus vairuotojui?

Taip, tai vadinama „tail-lift“ paslauga (kai yra kėbulas su liftu). Bet jei nėra lifto ir klientas gyvena antrame aukšte be lifto, vairuotojas nebus įpareigotas nešti techniką laiptais. Jis gali atsisakyti. Tai labai dažnai sutrinka klientus, kurie mano, kad pervežėjas = krovėjas. Tai ne vienas ir tas pats dalykas dažniausiai.

Ar keičiasi kaina priklausomai nuo metų laiko?

Taip, žinoma. Prieš šventes (Kalėdas, Naujuosius) kainos šoką gerokai aukštyn, nes visi nori siųsti dovanas arba keltis į naujus namus. Taip pat vasarą gali būti brangiau dėl didesnio judėjimo. Geriausia planuoti pervežimus rudenį arba pavasarį, jeigu lankstumo nėra. Bet kas supranta šį gyvenimą? Visada viskas skubėja.

Išvados

Na, kas galiu pasakyti. Ar galima vežti buitinę techniką į Angliją? Žinoma, galima. Aš tai darytu šimtus kartų ir dar darysiu. Svarbiausia yra ne tik įkrauti daiktus, bet ir suprasti, kad pasaulis pasikeitė. Dokumentai, mokesčiai, techniniai reikalavimai – vis tai dabar yra mūsų kasdienybė. Nereikia bijoti klausti pervežėjo klausimų, net jei jie atrodo kvaili. Geriau klausti tris kartus nei vėliau ieškoti dingusio furgono (kaip buvo vieno mano kliento atveju). Raskite patikimą partnerį, gerai supakuokite savus daiktus, o viską kitą palikite mums, profesionlams. Sėkmės kelyje ir vistiek laikykitės rankose vairuotojo, jei reikės, jis visada geriau žino kelią.