Geriausias komfortas keleivių vežime į Angliją: Vadovas keliautojams

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos visada buvo iššūkis, bet ir viena populiariausių kryptimi. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasikeitė lūkesčiai. Anksčiau žmonėms pakakdavo sėdėti ant medinės pufos ir siekti tik vieno tikslo – atvykti į vietą. Šiandien situacija visiškai kitokia. Klientas, renkantis pervežėją, nebeklausia tik „kiek kainuoja“ ar „kada važiuoja“. Pirmasis ir dažniausiai svarbiausias klausimas skamba taip: „Koks bus komfortas?“.

Tai natūralu. Kelionė per Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vokietiją (arba Belgiją/Olandiją), Prancūziją ir per Lamanšą iki Anglijos trunka daugiau nei parą. Tai ne trumpas važiavimas prie jūros. Tai ilgas, reikalaujantis kantrybės ir fizinio pasiruošimo maršrutas. Todėl transporto priemonės kokybė, vairuotojo įgūdžiai ir paslaugų paketas tampa ne privalumu, o būtinybe. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime, kas sudaro tikrąjį komfortą tolimose kelionėse, į ką atkreipti dėmesį renkantis transportą ir kaip pasirūpinti, kad kelionė ne tik praeitų, bet ir paliktų geriausius įspūdžius.

Komfortas – tai ne tik minkštos sėdynės. Tai kompleksinė sistema, kurią sudaro techninė transporto priemonės būklė, organizacinis procesas, psichologinė aplinka ir smulkios detalės, kurios, atrodytų, nėra svarbios, tačiau ilgainiui nulemia kelionės sėkmę. Šiuolaikiniai keleiviai nori jaustis ne kaip bagažas, o kaip svečiai, kurie yra sveikiami ir juos rūpinamasi. Tad, kas gi turi būti įtraukta į sąvoką „geriausias komfortas“? Pažiūrėkime detaliai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl transporto priemonės tipas (mikroautobusas vs. autobusas) taip įtakoja komfortą?

Tai vienas esminių dalykų, apie kurį dažnai pagalvoja tik tada, kai jau sėdite į transporto priemonę. Dideliems autobusams (pvz., 70–80 vietų) būdingas savas „vaizdingas“ judėjimo stilius. Jie aukšti, masyvūs, centras pakeltas aukštai, todėl posūkiuose jie gali stipriai svyruoti. Ilgąją kelionę (24–30 valandų) toks nuolatinis svyravimas sukelia vaizdingą jausmą, galvos svaigimą ir bendrą nuovargį.

Be to, dideliame autobuse yra daugiau žmonių, reiškia – daugiau triukšmo, daugiau kvapų, ilgesnės pauzės tualeto (jeigu jis yra) eilėse ir daugiau laiko praleidžiama pakraunant/iškraunant bagažą kiekviename mieste. Modernūs, ilgųjų maršrutų mikroautobusai (8–19 vietų) siūlo visiškai kitokį standartą. Jie yra žemesni, turi „automobilinę“ važiuoklę, kuri geriau amortizuoja kelio duobes ir posūkius. Jie „lėtina“ mažiau. Mažesnis keleivių skaičius leidžia vairuotojui labiau pasirūpinti kiekvienu keleiviu, o atmosferoje tampa daugiau intymumo ir ramybės. Ilgoms kelionėms į Angliją aš visada rekomenduoju rinktis patikimus, naujus mikroautobusus, o ne didžiules „vagonus“.

2. Kaip sėdynių kokybė ir erdvė keičia kelionės patirtį?

Jei turite sėdėti 20 valandų vienoje vietoje, sėdynė tampa jūsų namu. Pigūs, standūs, „vagoninio tipo“ sėdynės, kurių atlošas nereguliuojamas, yra tiesiog kankinantis aparatas. Po kelias valandų trunkančios kelionės nugaros ir juosmens srityje pradeda sirgti, o kojoms patiria edemą dėl blogos kraujotakos.

Geriausias komfortas užtikrinamas tik tada, kai sėdynės yra ergonomiškos, turi daugelį reguliavimo galimybių (galima atlenkti nugarą, ištraukti porankę, priderinti aukštį). Labai svarbi yra kojų erdvė (legroom). Tarp sėdynių eilių turi būti pakankamai vietos, kad galėtumėte ištiesti kojas arba net šiek tiebį pasikeisti pozą, nekdami kaimyno. Aš stebiuosi, kaip kai kurios kompanijos taupo vietoje ir įrenka 9 vietas 8-viečiame mikroautobuse. Tai yra tiesioginis komforto pažeidimas. Tikrasis ekspertas pasakys: keleivių skaičius turi būti derinamas su erdve. 8 keleiviai 9-viečiame autobuse – tai aukščiausias komforto lygmuo, kuris leidžia jaustis laisvai.

3. Kokios privalomos yra pramogos ir ryšio priemonės (Wi-Fi, elektros maitinimas)?

Esame XXI amžiuje, ir „atsijungti“ nuo pasaulio dviem paras daugeliui keleivių yra neatsiejama kelionės dalis, bet ne visada norima. Stabilus ir greitas internetas maršrute Lietuva – Anglija yra būtinas. Ne tik tam, kad galėtumėte naršyti socialiniuose tinkluose ar žiūrėti filmus. Svarbiausia – tai ryšis su artimaisiais. Galimybė parašyti žinutę „užėjau į Kijų“ ar „perkeliu Lamanšą“ ramina ne tik keleivį, bet ir jo šeimą Lietuvoje.

Tačiau vienas Wi-Fi neįveiks problemų, jeigu jūsų telefonas išsikraus. Kiekviena sėdynė turi būti aprūpinta individualiu 230V arba USB maitinimo šaltiniu. Be to, verta pasidomėti, ar transporto priemonėje yra individualiai veikiantys monitoriai (DVD arba galimybė prijungti savo „Smart“ įrenginį prie sistemos). Ilgos kelionės praleidžiama žiūrint filmą ar klausant muzikos leidžia laiką praeiti nematomai. Geriausi pervežėjai įrengia netgi specialias sistemas, kurios leidžia keleiviams pasirinkti filmą iš bibliotekos arba žaisti žaidimus.

4. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo profesionalumas ir jo požiūris į keleivius?

Technika gali būti nauja, bet jei vairuotojas yra „robotas“ arba, dar blogiau, agresyvus, kelionė bus prasta. Vairuotojas yra tas žmogus, kuris sukuria atmosferą. Ilgamečio vairuotojo patirtis reiškia ne tai, kad jis gerai vairuoja (tai yra savaime suprantama), o tai, kad jis moka įvertinti situaciją kelyje. Jis žino, kur yra geriausia sustoti papietauti, kur yra švariausi tualetai, kaip išvengti didžiulių spūsčių, praleidžiant juos pro smulkesnius kelius.

Komfortas taip pat reiškia saugumą. Vairuotojas turi laikytis darbo ir poilsio režimo. Jis negali būti išvargęs. Aš visada pabrėžiu, kad mūsų vairuotojai turi geras sąlygas poilsio (nakvynės), kad jie ryte būtų prisikėlę ir ramūs. Keleiviai jaučia, kai vairuotojas yra įtemptas ar tingus. Ramus, pasitikintis savimi ir savo technika vairuotojas perduoda šią ramybę ir keleiviams. Be to, humaniškas požiūris – gebėjimas padėti su bagažu, paaiškinti kelionės niuansus, o ne tik „uždaryti duris ir važiuoti“.

5. Kaip organizuojamas maistas ir poilsio pertraukėlės?

Tai ta vieta, kur daugelio pervežėjų reputacija griaunama. Sustojimas prie benzininės, kurioje vienas duonos kepalas kainuoja kaip prabangus vakarienė, o tualetas atrodo, kad jį valgė zombiai, nėra komfortas. Aš visada pasakau: maitinimas turi būti įskaičiuotas į kainą arba bent jau aiškiai numatytas.

Geriausias variantas yra sustoti specializuotuose restoranuose prie greitkelių, kur siūlomi šilti maisto patiekalai (pirmieji, antrieji patiekalai), o ne tik greitas maistas. Ilgai sėdint organizmui reikia normalios maistinės vertės. Taip pat svarbi pertraukėlių dažnumas. Negalima važiuoti 6 valandas be sustojimo. Optimalus variantas – sustoti kas 3–4 valandas bent 15–20 minučių. Tai leidžia išsitiesti kojas, pasikrauti gryno oro, pabūti gamtoje. Šie „mini poilsiai“ leidžia išvengti venų uždegimo ir kojų tinimo.

6. Ar svarbi oro kondicionieriaus ir ventiliacijos sistema?

Absoliučiai. Įsivaizduokite mikroautobusą, kuriame vasarą yra +30 laipsnių, o žiemos viduryje per daug kaitra, tačiau oras yra uždaras ir „stovintis“. Tai tiesioginė kvapo ir nekomforto problema. Komfortiška transporto priemonė turi turėti dvi zonas: vairuotojo ir keleivių. Keleiviai turi turėti galimybę reguliuoti orą virš savo galvos (individualūs oro groteliai).

Be to, labai svarbi kvapo palaikymo sistema. Ilgos kelionės sukelia kvapų problemą (maistas, drabužiai, žmonių prakaitas). Geras autobusas turi specialią filtravimo sistemą arba bent jau reguliariai vėdinamas. Naujausiose modeliuose montuojamos „klimato kontrolės“ sistemos, kurios automatiškai palaiko nustatytą temperatūrą nepriklausomai nuo orų lauko. Žiemą reikia šilumos, vasarą – vėsumo. Jei transporto priemonėje vargiai veikia kondicionierius, tokia kelionė taps kankinimu nepriklausomai nuo to, koks geras yra filmas ekrane.

7. Kaip pasirūpinama bagažo saugumu ir patogumu?

Bagažas – tai nuolatinė rūpestis. Keleivis sėdi transporto priemonėje ir galvoja: „Ar mano lagaminas ten? Ar jis nebuvo pavogtas? Ar jis ne drėgnas?“. Komfortas reiškia ramybę. Bagažo skyrius turi būti uždaras, apsaugotas nuo lietaus ir sniego. Jis turi būti pakankamai erdvus, kad lagaminai nebūtų suspausti ir sudaužyti.

Geras paslaugos požymis yra bagažo etiketės. Kiekvienas lagaminas gavęs numerį leidžia išvengti sumaiščių išlipimo metu. Taip pat svarbu, kad vairuotojas padėtų pakrauti sunkų bagažą, o ne paliktų keleivį vieną su 30 kg svorio lagaminu. Kai kurios paslaugos siūlo galimybę vežti daugiau bagažo už papildomą mokestį, bet tai turi būti aiškiai susitarta iš anksto, kad nėra staigmenų išvykimo dieną. Be to, svarbu atsižvelgti į specifinį bagažą (dviračiai, muzikos instrumentai, kėdės neįgaliesiems) – ar yra techninė galimybė juos saugiaivežti.

8. Kaip įveikiamas Lamanšo sąsiauris (kelionės keltu arba po tuneliu)?

Tai vienas įdomiausių ir svarbiausių kelionės etapų. Senasis būdas – važiuoti keltu. Tai leidžia išlipti iš autobuso, papietauti keltuose, parduotuvėse (Duty Free), nusipirkti alkoholio ar cigaretų pigiau. Tai yra tam tikra pramoga ir poilsis. Tačiau keltai gali būti vėluojantys dėl blogo oro, o jūros ligos kenčiantiems žmonėms tai gali būti nemalonu.

Naujesnis ir daug patogesnis būdas – „Eurotunnel“ (traukinys po tuneliu). Mikroautobusas važiuoja į specialų vagoną, keleiviai gali likti viduje arba išlipti (paprastai rekomenduojama išlipti, nes tai trunka tik 35 minutes). Tai yra greičiau, efektyviau ir nepriklauso nuo oro sąlygų. Komforto požiūriu, tunelio variantas yra „glotnesnis“ – nereikia laiptais lipti į kelto denį, nereikia ieškoti vietos salėje. Tačiau keltų variantas suteikia daugiau laiko pailsėti. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas klientui svarbiau – greitis ir ramybė ar pramoga ir pirkimai.

9. Kokios yra „neįvykusios“ kelionės grėsmės ir kaip jas išvengti?

Niekas nenori girdėti, kad jo kelionė atšaukiama. Tai didžiausias stresas. Ilgamečiai patirtis sako, kad dažniausiai atšaukimai kyla dėl techninių gedimų arba vairuotojų ligų. Komfortas prasideda dar iki kelionės – tai garantija, kad kelionė įvyks. Kaip tai užtikrinti? Tik turint parką, kur yra rezervinės transporto priemonės ir rezerviniai vairuotojai.

Jei kompanija turi tik vieną autobusą ir jį sugadina važiuodamas į Angliją, visi kiti klientai lieka ant ledo. Patikimi pervežėjai turi savo techninę pagalbą kelyje ir galimybę greitai pakeisti techniką. Taip pat svarbi komunikacija. Jei atsiranda vėlavimas (pavyzdžiui, dėl eismo įvykių Lenkijoje arba didelių eilių pasienio punkte), kompanija turi nedelsiant informuoti keleivius SMS žinute arba skambučiu. Žinoti, kas vyksta, yra geriau nei nieko nežinoti ir laukti neaišku kiek.

10. Ką keleivis gali padaryti pats, kad pagerintų savo komfortą?

Mes, pervežėjai, darome maximumą, bet ir keleivio pasiruošimas svarbus. Pirma, drabužiai. Nereikia dėvėti šiltų megztinių ar striukių autobuse – ten bus šilta. Geriau dėvėti lengvus, natūralių medžiagų drabužius ir turėti šilta antrankį ar pledą, jei norite užmigti. Antra, avalynė. Nereikia dėvėti aukštakulnių batų ar sunkių batų – kojos tinus. Geriausia – šlepetės ar lengvi sportbačiai.

Trečia, vanduo ir užkandžiai. Nors mes sustojame pavalgyti, bet rankose turėti butelį vandens yra būtina (ypač vasarą). Ketvirta, vaistai. Jei jūsų keliaujate su vaiku arba turite specifinių sveikatos problemų (pvz., aukštas kraujospūdis), visada turėkite reikiamus vaistus rankinėje bagažo dalyje, o ne pagrindiniame bagaže. Ir penkta – požiūris. Jei žinote, kad kelionė trunka 30 valandų, nesusirūpinkite kiekviena minute. Sėkite, ilsėkitės, žiūrėkite pro langus. Gera nuotaika geriausia padeda išlaikyti komfortą.

Išvada

Geriausias komfortas keleivių vežime į Angliją nėra vienas konkretus dalykas – tai mozaika, susidedanti iš techninės transporto priemonės perfectumo, vairuotojo profesionalumo, organizuotų sustojimų ir smulkių, bet svarbių detalių, tokių kaip švarus tualetas, veikiantis Wi-Fi ir minkštos sėdynės. Per 20 metų šioje srityje išmokau vieno: klientas visada teisus. Jis jaučia, kai jam ruošiamasi ir kai jis yra tik „duona“.

Rinkdamiesi pervežėją, nebijokite klausti apie transporto priemonės amžių, apie vairuotojo patirtį, apie tai, kiek sustojimų bus ir kur bus nakvojama. Jeigu atsakymai yra abstraktūs arba vengiantys, tai pirmasis signalas, kad komfortas gali būti pažeistas. Tikras ekspertas ir pasitikinti savo paslauga vadybininkas visada pateiks išsamų atsakymą.

Kelionė į Angliją gali būti nuobodi vargova, o gali būti patogus, ramus ir net malonus poilsis, kai galite skaityti knygą, žiūrėti filmą arba tiesiog miegoti, kol jūsų saugiai ir greitai veža pro Europos miestus. Investicija į kokybišką pervežimą investicija į savo sveikatą ir gerą nuotaiką atvykus į vietą. Pasirinkite kokybę, pasirinkite ramybę, pasirinkite komfortą, kurį sukuria ne gėdėti, o patirties turintys profesionalai. Geros kelionės!