Ar galima transportuoti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o kartais atrodo, kad tiek pat laiko praleidžiu aiškindamas, kad „mikroautobusas“ nėra juodoji skylė, į kurią galima įstiint viską, ką tik sugalvoji. Taip, Ar galima transportuoti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją? – tai dažniausiai girdimas klausimas, ir trumpas atsakymas yra „taip“, bet ilgas atsakymas apima Brexit, daiktų išmatavimus (kurie, pasirodo, būna netikslūs) ir vairuotojų kantrybės ribas.

Tiesą sakant, didžioji dalis klientų neturi jokio supratimo apie tai, kiek vietos tikrai įeina į standartinį „Sprinter“ ar „Transit“. Būna, važiuoji į užsakymą, o klientas sako: „čia tik maža sofa“. Atvažiuoji – o tai tas pats „Chesterfield“, kuris, kažkaip užima pusę garažo. Taigi, viskas įmanoma, jei tik sąžiningai įsivaizduojate, ką turite ir kaip tai telpa tarp ratų arklių, o ne svajojate apie magišką erdvę. Po „Brexit“ daiktų gabenimas į Angliją tapo dar įdomesnis, todėl reikia žinoti ne tik matmenis, bet ir tai, ką muitininkas galvoja apie jūsų seną spintą.

Apie tai, kas telpa ir kas netelpa (ir kodėl aš myliu metrinius liniuotes)

Ar telpa 3,5 metro ilgio sofa į mikroautobusą?

Žmonės nuolat klauso apie sofų gabanimą, ir tiesą sakant, tai yra viena dažniausių bėdų. Standartinis mikroautobuso kėbulo ilgis gali būti apie 4-4,5 metro, bet tai yra išorinis matmuo. Viduje turi būti statinės (grotos), sargai, o tarp vairuotojo sėdynės ir krovinio dar dažnai būna nedidelė skydelio atskirtis. Jei turi 3,5 metro sofą, ji fiziškai gali netilpti, kadangi reikia vietos manevruoti, įstumti ją į vidų. Esu matęs atvejų, kai klientai bandydavo įkišti ilgesnį daiktą pro šonines duris, t.y. įlenkiant jį į vidų, bet tada sulaužomaRankena arba įbrėžiami plastikiniai šonai. Geriausia taisyklė – matuokite ne tik daikto ilgį, bet ir įsivaizduokite, kad reikia maždaug 20-30 cm papildomai, kad vairuotojas galėtų užkabinti jį su rankomis.

Ar gabyti šaldytuvą stulpiu?

Šaldytuvai stulpai yra tikra kančia, jei bandome juos transportuoti stovint. O, jei guleti? Tuomet kyla klausimas dėl kompresoriaus. Esu girdėjęs istorijų, kad po tokių pervežimų šaldytuvai nebeveikia arba pradeda strongly garsinti. Be to, šaldytuvo aukštis dažnai viršija standartinės mikroautobuso grindų ir lubų aukštį. Jei jis yra virš 2 metro, gali tekti jį gulėti, o tai reiškia, kad jis ims daugiau vietos ilgiu. Kartais netelpa net tarp ratų arklių, jei yra giliai įstatytas. Geriau pasakykite iš karto, koks tai modelis, kad aš galėčiau pasakyti, ar įmanoma tai transportuoti mikroautobusu į Angliją be papildomų problemų.

Kaip dėti daiktus, jei jų daug ir jie skirtingi?

Čia prasideda „Tetris“ žaidimas, tik kad daiktai sveria po dešimt kilogramų ar daugiau. Jei turite kelis mažus baldus ir dideles dėžes, viskas turi būti užfikuota. Negalima tiesiog įmesti visko į krūvą, nes pirmame posūkyje visa šventė nukris ant grindų. Stengiamės sunkius daiktus padėti apačioje, o lengvesnius ant viršaus. Būna, kad klientai sako: „o, čia tik kelios dėžės“, o paskui atvažiuoja pilnas konteineris tokių „mažų dėžių“. Reikia suprasti, kad jei užsakote vietą kubilu (pvz., 1 kubilas = 1 m3), tai telpa tik tiek, kiek telpa į tą kubą, o ne visa mašina.

Ką daryti, jei daiktas per platus?

Mikroautobuso vidinis plotis yra apie 1,7 metro (pakabinamose mašinose gali būti ir mažiau). Jei turite stalą, kuris yra 2 metro pločio, jo neįmanoma įnešti pro galines duris. Jums teks išmontuoti stalviršį arba rasti kitą sprendimą. Kartais būna, kad klientai bando „priversti“ vairuotoją, manydami, kad jei užspaustum šiek tiek plastiko, viskas taps gerai. Deja, plastikas neprasiplačto. Aš čia ne kalbu apie tai, kad vairuotojas gali atsisakyti darbo, tiesiog nenoręs sugadinti mašinos arba patirti baudų kelyje dėl netinkamai uždarytų durų.

Ar verta išmontuoti baldus prieš važiuojant?

Be abejo, taip. Kiekvieną kartą, kai matuojate stalviršį su kojomis, jis užima daugiau vietos nei be jų. Peiliai, kojelės, stalviršiai – viską geriau nuimti. Ne tik dėl vietos taupymo, bet ir dėl saugumo. Peiliai gali atsiskirti lenkiant, o tada pirstai atsidurs ne toje vietoje. Esu matęs, kaip nukrito per sunki spinta, kuri nebuvo išmontuota, ir išmušė vairuotojui nugarą. Tad patarimas: jei norite transportuoti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją, pasirūpinkite raktų rinkinuku, kad viskas lengvai susirinktų ir galų gale.

Dokumentai, muitinės ir tas įniršiantis „Brexit“

Ar reikia muitinės deklaracijos, jei tai tik asmeniniai daiktai?

Nuo tada, kai Anglija išėjo iš ES, viskas tapo daug sudėtingiau. Anksčiau buvo paprasta: važiuoji, rodo pasą ir važiuoji toliau. Dabar net asmeniniams daiktams reikia pildyti „Transfer of Residence“ (ToR) formą, jei persikeliate gyventi, arba paprastą prekių deklaraciją, jei tai dovana arba parduodami daiktai. Be to, kiekviena siunta turi turėti prekių sąrašą (packing list) su verte. Muitininkai gali sustabdyti mašiną ir prašyti parodyti, kas ten yra. Jei dokumentų nėra, gali būti baudos arba ilgas laukimas.

Kas yra TIR dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

TIR tai tarptautinės vežimo knygelė, kuri leidžia kirsti sienas be muitinės patikros ribose, bet ji daugiau skirta sunkvežimiams, ne mikroautobusams. Mūsų atveju dažniausiai naudojame eksporto priemonę (EX) arba vidinį bendrijos gabenimą (nors į Angliją jau netinka). Tiesą sakant, dauguma smulkių vežėjų dabar naudoja Intra-2 (buvęs T2) tik tada, jei daiktai keliauja per tarpines šalis kaip tranzitas, bet dažniausiai tiesiog darome paprastą eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo Anglijoje. Viskas priklauso nuo to, ką vežate.

Kas nutinka, jei pamečiu dokumentus?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas gali būti paliktas uosto muitinėje (pvz., Dover) ir negalės išvažiuoti, kol dokumentai nebus atsiųsti el. paštu ir patvirtinti. Būna, kad ryšys prastas, o vairuotojas nemoka angliškai, tai tampa tikra katastrofa. Todėl visada prašome klientų turėti kopijas pas save ir nusiųsti mums originalius skanuotus failus. Negali būti taip, kad sakyte: „o, jie gal čia paliko“ – ne, jie turi būti čia ir dabar.

Ar reikia mokėti PVM arba muytinį mokestį?

Jei vežate naudotus asmeninius daiktus, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, paprastai mokesčių nėra. Bet jei vežate naujus daiktus (su etiketėmis, pakuotėmis), angliškai muitinės gali manyti, kad tai prekyba ir reikės sumokėti PVM (VAT) ir muito. Verta prisiminti, kad Anglijoje PVM skiriasi nuo Lietuvos. Kartais klientai sako: „Aš tai nupirkau iš kaimyno už 10 eurų“. Muitinėms rūpi rinkos vertė, ne ką sumokėte kaimynui.

Ką daryti su alkoholiu ar tabaku?

Čia būna daugiausia problemų. Jei bandysite transportuoti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją ir kartu įkišite dešimt dėžių alaus arbatą, tai bus laikoma prekyba, jei neturite licencijos. Muitininkai iškart uždarys mašiną. Asmeniniam naudojimui galite turėti nedidelį kiekį, bet tai turi būti aiškiai matyti, kad tai ne verslas. Geriau nebandyti to daryti, nes baudos yra didžiulės, o mašina gali būti konfiskuota.

Kelias, laikas ir vairuotojų istorijos

Kiek laiko užtrunka nuvykti į Angliją?

Viskas priklauso nuo maršruto. Jei važiuojame per Kalė (Prancūzija) ir tuneliu arba keltu į Dover, tai pati važiavimo dalis trunka apie 24-30 valandas be ilgos pauzės. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojas turi ilsėtis. Po 4,5 valandos vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 9 valandos poilsis. Taigi realiai nuo Lietuvos iki Londono ar Mančesterio eina maždaug 2-3 dienos, jei viskas vyksta sklandžiai.

Ar jums tenka laukti išilgai sienų ar uostuose?

O, taip, yra dienų, kai uostas atrodo kaip siaubas filmas. Paskutinį kartą, kai važiavome, buvo didelės eilės tiesiuose dėl migrantų problemų – viskas tikrinama labai atidžiai. Gali užtrukti 3-4 valandas prasibrauti pro kontrolę. Anglijoje pasienio kontrolė (Kent police) taip pat gali sustabdyti kiekvieną mašiną ir patikrinti vairuotojus bei daiktus. Tai yra tas dalykas, kurio negalima prognozuoti.

Kuriais keliais geriausia važiuoti?

Dauguma važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją/Olandiją ir toliau į Prancūziją. Yra ir variantas per Daniją (Klaipėda-Karlskrona), bet tai dažniau būna brangiau dėl keltų. Esu matęs, kaip kai kurie vairuotojai bando sutaupyti ir važiuoja per trumpesnius keliukus Vokietijoje, bet tais keliais sunku važiuoti su dideliu mikroautobusu – siauri žiedai, mažai vietos. Geriau laikytis autostradų, nors ir kainuoja daugiau dėl vinietų.

Ar vairuotojas gali paimti keleivį?

Teisiškai – ne, jei tai yra krovininės transporto priemonės (pvz., su „C“ kategorija) ir naudojamos tik prekių vežimui. Jei tai yra keleivinis mikroautobusas (iki 9 vietų su vairuotoju), tai galima, bet tada draudimas keičiasi. Dažniausiai mes neimame, nes tai sukuria riziką – vairuotojas gali būti nubaustas už nelegalų keleivių pervežimą, jei policija nuspręs, kad tai komercinė veikla be leidimo. Be to, keleiviai dažnai trukdo ramiai dirbti.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausia baimė. Jei sugenda Vokietijoje autobane, tai visai smagu – greitas pagalbos atvykimas. Jei sugenda kažkur mažame miestelyje rytinėje Lenkijoje vidurnaktį? Tai gali užtrukti valandas. Tada ir klientas kvailiauja, ir vairuotojas nerimsta. Turime techninę pagalbą draudime, bet reikia laukti. Kartais būna, kad tiesiog perdegs stabdžių diska kalnuose (Olandijoje kalnų nėra, bet viurbių daug), ir reikia laukti vilkiko.

Pinigai, kainos ir neapibrėžtumai (kaip niekas nežino kiek tikrai kainuos)

Kaip susiformuoja kaina?

Kainos nėra pastovios, jos šokteli kaip čiulptukas prie sienos. Priklauso nuo degalų kainos (šiuo metu jos aukštos), nuo to, kiek uždirba vairuotojas, ir nuo sezono. Kalėdos, Naujieji – tai brangiausias laikas. Taip pat įeina keltų bilietas (jis brangiausias) ir mokesčiai už užterštą orą Londono zonoje (ULEZ). Jei klausote, kiek kainuoja transportuoti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją, galiu pasakyti tik nuo... iki... Bet tiksliai paskaičiuosiu tik sužinojęs, ką ir kur reikia vežti.

Ar imamas avansas (pradinis įnašas)?

Dažniausiai taip. Reikia užtikrinti, kad vairuotojas nevažiuos tuščiomis atgal, jei pasirodo, kad adresas neteisingas, o kliento atsiėmimas. Imame maždaug 20-30 proc. avansą, kad apmokėtume keltą ir degalus. Likusi dalis sumokama atvykus arba prieš išvykstant (grynaisiais arba pavedimu). Pasitikėjimas dalykas geras, bet versle reikia užtikrinimo.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti įnam?

Žinoma, jei tai ne pirmas aukštas be lifto. Jei reikia nešti sofas penktu aukšte laiptais, tai papildomai darbas. Vairuotojai nėra gorilos, jie taip pat gali susižeisti nugarą. Todėl tokios paslaugos kaina svyruoja – nuo 50 eurų iki daugiau, priklausomai nuo sunkumo. Kartais klientai manysi, kad tai įeina į kainą, bet ne, kėlimimas į aukštą yra atskira paslauga.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais vairuotojui?

Galima, bet geriau žinoti iš anksto. Anglijoje vairuotojai gali priimti svarus arba eurus (jei tikisi keistis taške), bet kursas gali būti nepalankus. Geriausia viską susitarti su mūsų dispečeriu. Kartais būna, kad vairuotojas atsisako priimti grynusius dėl didelio suklastotų pinigų kiekio rizikos (ypač Didžiojoje Britanijoje).

Ką daryti, jei neturiu pakankamai pinigų atsiimant prekes?

Tai gali būti problema. Jei sutartyje nurodyta, kad mokėjimas atvykus, o jūsų sąskaitoje nebuvo pinigų (bankas užblokavo arba pamiršote), vairuotojas gali išvežti daiktus atgal į Lietuvą į sandėlį. Tada turėsite sumokėti už dvigubą kelią ir sandėlio išlaikymą. Geriau iš anksto pasirūpinti lėšomis, kad nereiktų tada skambinti ir prašyti palikti daiktus „pas kaimyną“.

Draudimas, saugumas ir realus gyvenimas (kaip viskas gali nueiti į ...)

Ar mano daiktai apdrausti?

Taip, mes turime atsakingojo draudimo (CMR), bet jis dažniausiai dengia tik 8,33 SDR vieną kilogramą (tai labai mažai). Jei vežate brangius daiktus (kompiuterius, branded rūbus), geriau juos apdrausti papildomai. CMR draudimas neapima daiktų, kuriuos pakavote patys (pvz., dėžėse), jei dėžės vidus nėra aprašytas. Tad jei dingo jūsų auksinė grandinėlė, kurią įdėjote į seną striukę, draudimas to nepadengs.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžo kelyje?

Jei dėl blogo pritaisymo arba avarijos, mes atsakome. Tačiau jei pasakyte, kad tai „stiklas“, o tai buvo jautrus krištolas, kurį neapvyniojote burbuliukine plėvele, tai mūsų kaltės mažiau. Vairuotojas stengiasi važiuoti taip, kad būtų mažiausiai bumpų, bet Anglijoje keliai vietomis būna lyg mėsainiai – daug duobių. Todėl kokybiškas pakavimas yra pusė sėkmės.

Ar galiu patikėti savo daiktus atsitiktiniam vairuotojui?

Mes stengiamės dirbti su patikimais žmonėmis, kurie su mumis jau metais. Bet visad yra rizika. Būna, kad nauji vairuotojai elgiasi šiek tiek neatsakingai, užpalieja sigareta (nors tai uždrausta), arba palieja mašiną atvirą. Mes to nepripažįstame, bet realybėje tokios situacijos kartais įvyksta. Geriausia pasirinkti firmas, kurios turi gerą reputaciją, o ne pigiausią skelbimą Facebook’e.

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas atrode įtūžęs?

Tai gana dažna situacija po ilgų valandų vairavimo. Jis gali būti pavargęs, nekalbus. Reikia suprasti – jis tiesiog nori įvežti ir užmigti. Jei jis elgiasi agresyviai, tuomet skambinkite mums. Nereikia ginčytis vietoje. Mes galime paskambinti jam pašnekinti arba pakeisti vairuotoją, jei būtina (nors tai užtrunka). Bet dažniausiai tiesiog duokite jam kavos ir leiskite dirbti.

Ar jums patinka Anglija?

Asmeniškai man Anglija jau nebe taip patinka kaip anksčiau. Dabar daugiau problemų su dokumentais, daugiau kontrolių, o maistas uostuose tapo kažkoks bekonų ir bulvių pasikartojimas. Bet darbas yra darbas. Žmonės visada turės ką nors vežti – vaikus mokslai, baldus į naujus namus, verslo prekes. Taigi transportuoti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją vis dar yra mūsų kasdienybė, net jei kelnės kartais šlubuoja.

Kodėl kai kurios firmos vežia pigiau?

Gal todėl, kad jos neturi legalių dokumentų, arba jų vairuotojai dirba be poilsio, o tai yra nelegalu. Gal todėl, kad jie jūsų daiktus užkrauna kartu su kitų klientų daiktais ir tai važiuoja savaitę. Pigu – ne visada kokybiška. Jei kaina atrodo per maža, pagalvokite, kur jie sutaupo. Gal ant degalų? Gal ant draudimo? Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti paslaugą.

Ar verta viso to kankintis?

Apibendrinant, viskas įmanoma, jei pasiruošiate. Nereikia meluoti apie daiktų dydžius, reikia turėti tvarką su dokumentais ir suprasti, kad „greitai ir pigiai“ retai kada būna kartu. Transportavimas į Angliją dabar yra sudėtingesnis nei buvo prieš penkerius metus, bet vis tiek įmanomas. Svarbiausia – rasti supratingą komandą, kuri nesijuoks iš jūsų didelės sofos arba nesupras, kad „maža dėžė“ gali sverti pusę tonos. Pasiruoškite, kantriai laukite ir viskas gerai pasibaigs – jūsų daiktai atsidurs jūsų namuose Londono priemiestyje ar škotų kaime.