Ar galima sutaupyti kraustantis iš Anglijos?

Įvadas

Ar galima sutaupyti kraustantis iš Anglijos? Trumpas atsakymas: taip, bet ne taip, kaip daugelis įsivaizduoja. Sutaupymas prasideda ne nuo pigiausios kainos, o nuo sąrašo, datos, tūrio ir to, kiek jūs patys galite paruošti. Aš per 20+ metų mačiau, kaip žmonės sutaupydavo 300–800 svarų, kai iš anksto išrūšiuodavo daiktus, o taip pat mačiau, kaip „super pigus“ pasiūlymas baigdavosi papildomais mokesčiais. Kraustantis iš Anglijos į Lietuvą, Latviją ar Lenkiją svarbiausia nesigauti spąstuose: maža kaina kartais kainuoja brangiai.

DUK apie kainas ir pasiūlymus, kai norima sutaupyti kraustantis iš Anglijos

Ar tikrai galima sutaupyti kraustantis iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, tikrai galima, bet ne iš tų vietų, kur žmonės dažniausiai bando. Kraustantis iš Anglijos, didžiausi pinigai slypi tūryje: mažiau baldų, mažiau dėžių, mažiau laiko nakvynei ir perkrovimui. Jei vieno miegamojo buto krovinį sumažinate nuo 14 m³ iki 9 m³, kaina gali nukristi ne 10%, o gerokai daugiau. Sutaupyti padeda ir lanksti data, nes vairuotojui grįžtančiam į Baltijos šalis kartais reikia užpildyti vietą. Tik draudimo ir legalumo nespauskite iki dugno, nes tada taupymas tampa loterija.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Lietuvą?

Mažam kroviniui, tarkime 3–6 m³, realiai matydavau nuo 700 iki 1 300 svarų. Vieno–dviejų miegamųjų butui dažniausiai išeina apie 1 400–2 800 svarų, o pilnas 7,5 t arba didelis furgonas gali šokti į 3 500–5 500 svarų. Londonas paprastai brangesnis dėl parkavimo, ULEZ, leidimų ir spūsčių, o Mančesteris ar Liverpulis kartais ramesni. Nesu 100% tikras dėl dabartinių kuro svyravimų, todėl visada prašau naujo pasiūlymo. Ir, aišku, jei name nėra lifto, o penktas aukštas be lifto, tai jau kita daina.

Ar pigiau siųsti dalinį krovinį ar užsakyti visą automobilį?

Dalinis krovinys dažniausiai pigesnis, jei turite tik dėžes, dviračius, komodus ir porą baldų. Jūs mokate už vietą furgone, o ne už visą transportą, todėl 5–10 m³ gali būti visai protingas variantas. Visas automobilis brangesnis, bet greitesnis ir paprastesnis: pakrovė, nuvažiavo, iškrovė. Šeimai, kuri vežasi lovą, sofą, virtuvės daiktus ir vaikų kambarį, dalinis variantas gali virsti galvos skausmu. Aš visada klausiu: ar jums svarbiau kaina, ar kad viskas atvažiuotų vienu ypu?

Kodėl kraustantis iš Anglijos kaina gali būti mažesnė birželį, o kartais ne?

Čia ne viskas tokia tiesi linija, kaip norėtųsi. Vasarą daugiau studentų, šeimų ir žmonių po brexitinių planų keičia namus, tad paklausa kyla. Bet kartais birželį atsiranda grįžtančių automobilių iš pietų Anglijos į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją, ir tada galima pagauti gerą vietą. Kai kalbame apie kraustantis iš Anglijos, sezonas svarbus, bet dar svarbesnis yra atvirkštinis maršrutas: ar vairuotojui reikia užsipildyti tuščią furgoną. Kalėdų laikas dažniausiai blogesnis, ypač jei norite pristatymo prieš pat šventes.

Kas yra backload ir ar jis tikrai gelbsti?

Backload yra krovinys, kurį vairuotojas ima į jau planuojamą grįžimo reisą. Tai gali sumažinti kainą 15–35%, nes vieta vis tiek būtų važiavusi tuščia. Tik yra „bet“: data gali plaukioti, kartais dviem trim dienom, o kartais ir savaite. Jei jums reikia būti Vilniuje penktadienį, nes pirmadienį prasideda darbas, backload gali būti nervų vonia. Jei daiktai laukia naujuose namuose arba pas tėvus, tada šitas variantas labai dažnai turi prasmę.

Ar įmanoma gauti pasiūlymą be apžiūros?

Įmanoma, ypač kai krovinys mažas: kelios dėžės, fotelis, dviratis, pora lagaminų. Bet namui ar butui aš be vaizdo apžiūros nerizikuočiau, nes klientai dažnai neįvertina tūrio. Vienas „tik viena spinta“ gali būti didelė IKEA PAX, o ne maža lentynėlė iš Tesco. Geras tiekėjas paprašys nuotraukų, aukštų, prieigos, liftų ir pakavimo lygio. Jei kas nors meta kainą po dviejų klausimų, man jau įsijungia raudona lemputė.

Kodėl kai kurie pasiūlymai atrodo per geri, kad būtų tiesa?

Nes dažnai ten nėra visko. Pasiūlymas gali būti tik transportas iki durų, be iškrovimo, be pakavimo medžiagų, be realaus draudimo. Kitas atvejis: kaina galioja tik tada, kai vairuotojas randa dar du krovinius, o jūsų daiktai laukia sandėlyje. Blogos įmonės mėgsta paskambinti pakrovimo dieną ir pasakyti, kad „išėjo daugiau“. Esu matęs, kaip žmonės mokėdavo papildomus šimtus, nes jau nebeturėjo kur dėtis. Todėl klauskite raštu: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota, kas nutinka vėluojant.

Ką daryti, jei viena firma siūlo £700, kita £1500?

Neskubėkite rinktis £700, nors ranka tiesiasi. Palyginkite, ar abu pasiūlymai apima tą patį: pakrovimą, iškrovimą, kelionę, keltą ar tunelį, draudimą, PVM ar sąskaitą. Kartais pigesnė kaina reiškia, kad darbas bus atliktas pavargusios komandos, be tvarkingos apsaugos baldams. Prašykite suskaidymo, net jei atrodo nepatogu. Normali įmonė paaiškins, kodėl viena kaina didesnė; ne normali pradės spausti, kad „dabar arba niekada“. Tai nėra smulkmena, čia jūsų daiktai.

DUK apie pakuotę, daiktus ir tai, ką geriau palikti

Ar verta pakuotis patiems?

Dažniausiai taip, jei turite laiko ir šiek tiek kantrybės. Patiems pakuojantis galima sutaupyti 200–600 svarų, ypač kai kalbama apie drabužius, knygas, indus ir smulkią virtuvės techniką. Bet stiklą, paveikslus, televizorių ir labai trapų porcelianą pakuokite atsargiai arba palikite profesionalams. Dėžes numeruokite: virtuvė 1, miegamasis 2, dokumentai 3. Paskui, kai iškrauna Lietuvoje, nekils tas klasikinis chaosas, kur visi ieško virdulio ir šiltų kojinių.

Kokios pakuotės medžiagos tikrai reikia, o be ko galima apsieiti?

Reikia tvirtų kartoninių dėžių, lipnios juostos, žymeklio, streč plėvelės ir šiek tiek burbulinės plėvelės. Mažos dėžės tinka knygoms, didelės – lengviems daiktams, nes sunkios didelės dėžės plyšta ir dar nugarą gadina. Aš nemėgstu supermarketų bananų dėžių ilgoms kelionėms, jos greitai suminkštėja. Be ko galima apsieiti? Be dekoratyvinių krepšių, senų maišų ant viršaus ir to jausmo, kad „kažkaip bus“. Nebus, jei kelionė ilga ir kelias nuo Londono iki Kauno nėra pasivaikščiojimas iki parduotuvės.

Ar galima vežti buitines chemines medžiagas ir dažus?

Su tuo būkite labai atsargūs. Aerosoliai, benzinas, dujų balionėliai, stiprūs tirpikliai ir kai kurie dažai į tarptautinį krovinį paprastai neturėtų keliauti. Net jei vairuotojas sako „nieko nebus“, paskui prie kelto ar sandėlio gali prasidėti klausimai. Paprastas skalbiklis, jei sandariai uždarytas, dažniausiai nėra tragedija, bet aš vis tiek siūlyčiau pirkti naują Lietuvoje. Pigiau ir ramiau. Chemija sveria, varva ir kartais susigadina, o nuostolis nedidelis.

Ką daryti su baldais iš IKEA?

Plokščių plokščių baldai iš IKEA yra įdomi tema, nes vieni stovi kaip plienas, kiti byra nuo žvilgsnio. Jei baldas išmontuojamas ir turite originalias detales, jį dar galima vežti. Drožlių plokštė, ypač senesnė, per ilgą kelionę gali atsipalaiduoti, todėl varžtai ne visada gelbsti. Pataisysiu: ne visada Anglija, kartais JK, bet žmonės vis tiek sako Anglija. Foteliui, stalui ar lovos pagrindui darykite nuotrauką prieš išardant, o varžtus dėkite į maišelį su lipduku.

Ar reikia iš anksto išmontuoti lovą ir spintas?

Jei galite, taip. Kiekviena valanda pakrovimo vietoje kainuoja, o išmontavimas vietoje dažnai lėtina visą procesą. Lovos, didelės spintos, darbo stalai ir lentynų sistemos geriau paruoštos namuose. Jei patys bijote aržusite, geriau pasakykite iš anksto, kad reikės pagalbos. Neleiskite vairuotojui aiktelėti vietoje, kai jis pamato, kad spinta pilna indų ir dar neatidaryta. Tokios smulkmenos tada virsta pinigais.

Kaip apsaugoti televizorių, kompiuterį ir kitą elektroniką?

Geriausia dėžė yra originali, nes ji sukurta būtent tam daiktui. Jei jos nėra, televizorių statykite vertikaliai, apsaugotą kampais, ne gulint po sunkiomis dėžėmis. Nuimkite kojelę, nufotografuokite laidus prieš išjungdami, o svarbiausius dokumentus ir diskus vežkitės patys. Kompiuterį geriau išsivežti automobiliu arba rankiniame bagaže, jei turite duomenų. Elektronika pigi tik tada, kai ji veikia; po drėgmės, smūgio ar netvarkingo pakrovimo ji tampa brangiu metalo gabalu.

Ar verta vežti seną sofą?

Čia reikia skaičiuoti be emocijų, nors žinau, kad su sofa kartais sunku. Sena sofa gali užimti 1–2 m³, o tai tarptautiniame pervežime reiškia šimtus svarų. Jei ji graži, tvirta ir jums tikrai patinka, vežkite. Jei ji jau susėdusi, turi dėmių ir laikosi „na gal dar porą metų“, geriau parduoti, atiduoti ar palikti. Lietuvoje naują ar naudotą sofą rasti nesunku. Sentimentą suprantu, bet konteinerio vieta nėra begalinė.

DUK apie maršrutus, datas ir dokumentus

Kiek trunka kelionė iš Londono į Vilnių ar Kauną?

Grynas vairavimo ir kelto laikas gali būti apie 30–40 valandų, bet realybėje durys–durys dažniausiai yra 3–7 dienos. Jei tai dalinis krovinys su keliais iškrovimais, gali būti ilgiau. Backload kartais atvyksta per savaitę, kartais per dvi, nes vairuotojas derina krovinius. Žiemą oro sąlygos Lenkijoje ar Vokietijoje gali dar pridėti laiko. Todėl, jei turite nuomos pabaigą ir naujų namų raktus, palikite rezervą.

Kokie dokumentai reikalingi tarptautiniam perkraustymui iš JK?

Paprastai reikia asmens dokumento, tikslių adresų, krovinio aprašymo ir sąskaitos ar užsakymo patvirtinimo. Vežėjai dirba su CMR, krovinio aprašymu, kartais inventoriumi, ypač kai daiktai kerta JK ir ES sieną. Prieš sutikdami, pažiūrėkite, ar svetainėje aiškiai aprašytas tarptautinis krovinių gabenimas, kaip jie tvarko dokumentus ir pristatymą. Jei vežate labai brangius daiktus, meną ar instrumentus, gali prireikti papildomų įrodymų. Čia ne tas atvejis, kai popieriai yra „formalumas“, jie gelbsti, kai kažkas stringa.

Ar reikia muitinės, kai grįžtu į Lietuvą su savo daiktais?

Dažniausiai asmeniniai daiktai, kuriais naudojatės ilgiau nei šešis mėnesius, nėra apmokestinami kaip nauja importuojama prekė. Bet „dažniausiai“ nereiškia „visada pamirškite“. Reikalingas sąrašas, adresas, asmens duomenys, kartais įrodymas, kad gyvenote JK. Nauji televizoriai, brangūs įrankiai ar kelios dėžės parduotuvės dėžučių gali sukelti klausimų. Jei viskas tvarkinga, procesas nebūtinai sunkus. Jei viskas „kažkaip kaip nors“, tada prasideda aiškinimai.

Ar galima vežti augintinį kartu su baldais?

Aš to nedaryčiau toje pačioje krovininėje dalyje. Gyvūnui reikia stabilios temperatūros, oro, vandens ir žmogaus priežiūros, o baldų furgonas nėra namelis ant ratų. Kates ir šunis reikėtų planuoti kaip atskirą kelionę: mikrolustas, pasiutligės skiepas, dokumentai, tinkamas transporteris. Priklausomai nuo šalies ir maršruto, gali būti papildomų reikalavimų. Gali skambėti kaip nukrypimas, bet gyvas padaras nėra krovinys, net jei logistiniu požiūriu viskas atrodo paprasta.

Ką daryti, jei gyvenate name be parkavimo?

Pirmiausia ne laukti pakrovimo dienos ryto. Jungtinėje Karalystėje kai kur reikia council leidimo blokuoti vietą, pakabinti ženklų ar bent jau iš anksto įspėti kaimynus. Tai gali kainuoti 50–200 svarų ir užtrukti kelias darbo dienas. Jei gatvė siaura, o furgonui reikia stovėti šonu, be planų bus nervai. Esu matęs, kaip dėl vienos nepastatytos mašinos visa komanda laukė pusantros valandos. Tai nėra vairuotojo problema, tai adresato planavimo dalis.

DUK apie rizikas, draudimą ir paskutinės minutės problemas, kai norima sutaupyti kraustantis iš Anglijos

Kas nutinka, jei vėluojate atiduoti butą arba negalite priimti daiktų?

Tada atsiranda laukimo laikas, o jis dažniausiai kainuoja. Dauguma sąžiningų pasiūlymų turi 30–60 minučių rezervą, o po to gali būti 30–60 svarų už valandą. Jei raktai stringa, nuomos agentas neatvyksta ar liftas neužsakytas, skambinkite iškart, ne po trijų valandų. Turėkite planą B: draugas, sandėliukas, laikinas garažas. Tąkart Birmingame viskas kažkaip nesusišoko, ir žmonės mokėjo už laukimą, nors kaltas buvo ne vairuotojas.

Ar draudimas visada apmoka viską?

Ne, ir čia daug žmonių pasigauna. Būna krovinio draudimas, vežėjo atsakomybė, papildoma apsauga, bet sąlygos skiriasi. Savarankiškai supakuotos dėžės kartais apdraudžiamos ribotai, ypač jei nėra nuotraukų ar aprašymo. Patikrinkite krovinių draudimas sąlygas arba paprašykite jų kopijos prieš pasirašant. Fotografuokite vertingus daiktus prieš pakrovimą, darykite trumpą vaizdo įrašą. Jei kas nors sako „viskas bus gerai“, mandagiai paprašykite parodyti, kas bus gerai popieriuje.

Kaip elgtis su bloga įmone, kuri dieną prieš prašo daugiau pinigų?

Pirmiausia nesileiskite į paniką ir nesutikite žodžiu. Turėkite rašytą pasiūlymą, susirašinėjimą, adresą, tūrį, datą ir sąlygas. Jei sutartis silpna, jūsų svertai mažesni, bet vis tiek galima ginčytis, mokėti tik sutartą dalį ir reikalauti sąskaitos. Blogiausia, kai žmonės moka viską iš anksto, o paskui neatsiliepia niekas. Tokios firmos egzistuoja, neapsimeskim, kad ne. Jei situacija šiurkšti, fiksuokite viską ir kreipkitės į vartotojų apsaugos kanalus.

Ar verta pirkti naujus daiktus Lietuvoje vietoj vežimo?

Labai dažnai taip. Sena skalbimo mašina, pigus stalas, dėvėtas kilimas ar plastikiniai indai gali kainuoti daugiau pervežime nei vertėje. Paskaičiuokite: tūris, svoris, pažeidimo rizika, naujo daikto kaina ir garantija. Lietuvoje baldų, technikos ir buitinių daiktų pasirinkimas didelis, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Kita vertus, geras čiužinys, vaikų lovytė ar tikrai kokybiška kėdė dažnai verta kelionės. Čia reikia žiūrėti į daiktą, ne į jausmą.

Koks protingiausias būdas sutaupyti be kvailų rizikų?

Sąrašas, sąrašas ir dar kartą sąrašas. Išrūšiuokite daiktus į tris krūvas: vežu, parduodu, palieku. Paruoškite nuotraukas, sudėkite dėžes iki savaitgalio prieš pakrovimą ir pasirinkite datą, kuri leidžia vairuotojui grįžti su kroviniu. Palyginkite bent tris pasiūlymus, bet ne vieną skaičių, o visą paslaugą. Draudimas, dokumentai, prieiga, iškrovimas ir komunikacija svarbūs ne mažiau už kainą. Protingas taupymas yra tada, kai ramiai miegate, o ne tik mokate mažiau.

Išvada

Taip, sutaupyti galima, bet tik tada, kai taupote protingai: mažinate tūrį, pakuojatės patys, derinate datą ir renkate ne pigiausią, o aiškiausią pasiūlymą. Kraustantis iš Anglijos, didžiausia klaida būtų manyti, kad kaina yra tik kelionė nuo durų iki durų. Ji yra darbas, rizika, dokumentai, draudimas, laukimas, parkavimas ir žmonių nervai. Geriausias rezultatas atsiranda tada, kai prieš užsakymą žinote, ką vežate, kiek vietos užimate ir kas nutiks, jei maršrutas pasisuks ne taip.