Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos?

Klausimas „Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos?“ iš tikrųjų yra paprastesnis, negu skamba. Taip, galima, tik ne visada taip, kaip žmonės įsivaizduoja: vienas padėklas, trys dėžės ar keletas euro padėklų susideda su kitais kroviniais, važiuoja į keltą, paskui per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ar tiesiai į Lietuvą. Po Brexit atsirado deklaracijos, EORI, eksportas, importas, PVM niuansai. Ir, aišku, kainos. Čia surašau taip, kaip aiškinu klientams telefonu – be gražių pasakojimų.

DUK

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos? Kam tai tinka

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos, jei krovinys tik keli euro padėklai?

Taip. Jei turite 2–4 euro padėklus, dažniausiai tai yra pats normaliausias dalinio krovinio atvejis. Jūsų krovinys susidės su kitų klientų prekėmis, bus pakrautas į 13,6 m puspriekabę, pereis muitinę ir keliaus į Lietuvą. Bet svarbu: jeigu vienas padėklas sveria 900 kg arba netelpa į standartinį 120×80 cm kontūrą, kaina šoks. Tada jau kalbam ne apie paprastą „kelias dėžes“, o apie sunkų ar netinkamai sukrautą krovinį. Todėl išanksto reikia tikrų matmenų ir svorio.

Kiek maždaug kainuoja dalinio krovinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Orientacinė kaina dalinio krovinio pervežimui iš Anglijos į Lietuvą dažnai būna apie 150–450 EUR už euro padėklą, jei viskas standartinė. Mažesniam siuntų rinkiniui gali išeiti 350–900 EUR bendra kaina, nes yra paėmimas, dokumentai, keltas ir pristatymas. Jei adresas yra kur nors prie Birmingamo ar Mančesterio, dar normalu. Jei reikia vežti iš Škotijos salų ar į atokią sodybą prie Šiaulių, jau skaičiuojame kitaip. Kaina visada geriau matyti po matmenų, svorio ir Incoterms.

Kodėl dalinis krovinys iš Jungtinės Karalystės dažnai nėra paprastas “nuo durų iki durų”?

Nes „nuo durų iki durų“ skamba gražiai, bet realybėje tarp tų durų būna sandėlis, muitinė, keltas, terminalas, kartais dar vienas perkrovimas. Kartą klientas sakė: „tik kelios dėžutės“, o atvažiavus paaiškėjo, kad tai penki padėklai po 700 kg su tepalais viduj. Toks krovinys jau nėra paprasta siunta. Dar būna, kad gavėjas neturi krautuvo, o vairuotojas negali laukti pusę dienos. Todėl pervežimas nuo durų iki durų veikia tik tada, kai abi pusės realiai paruoštos.

Ar geriau rinktis grupuotą transportą ar atskirą mikroautobusą?

Jei turite vieną–tris padėklus, grupinis transportas dažniausiai yra protingesnis. Kaina mažesnė, nes dalinatės vietą puspriekabėje su kitais kroviniais. Mikroautobusas arba mažas furgonas tinka tada, kai reikia greičiau, kai krovinys jautrus arba kai nenorite maišytis su pašaliniais padėklais. Tik va čia reikia žiūrėti, ar tas „greičiau“ tikrai greičiau, nes kartais mikroautobusas stovi dėl dokumentų tiek pat, kiek ir didelis transportas. Grupinio transporto logika paprasta: pigiau, bet ne visada greičiau.

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos, kai reikia pristatymo ne į sandėlį?

Taip, bet čia dažniausiai prasideda tikras galvos skausmas. Jei pristatymas yra į garažą, statybvietę, mažą parduotuvę be rampos ar į kiemą su žema tvora, reikia sakyti iš karto. Vairuotojas nėra krovikas, o hidrobortas nereiškia, kad jis gali įlįsti į bet kurią vietą. Būna, kad klientas prašo „nuleisti prie durų“, o ten laiptai, šunys ir šeimininkas sako, kad „čia tik penki metrai“. Tokiais atvejais geriau organizuoti pristatymą į sandėlį arba terminalą, o jau ten pasiimti pačiam.

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos? Dokumentai ir muitinė

Kokių dokumentų reikia daliniam kroviniui iš Anglijos į Lietuvą?

Bent jau reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakuočių lapo, CMR važtaraščio, eksporto deklaracijos ir importo deklaracijos. Dar svarbūs HS kodai, prekės aprašymas, vertė, svoris, kiekis, siuntėjas ir gavėjas. Jei prekės turi kilmę, sertifikatus ar specialius reikalavimus, jų irgi gali prireikti. Be popierių krovinys tiesiog stovės, ir niekas jo stebuklingai neišlaisvins. Daugiau apie dokumentus ir muitinę visada geriau žinoti prieš pakrovimą, ne po jo.

Kas tvarko eksporto ir importo deklaracijas?

Normalu, kai klientas to klausia, nes čia daug kas painiojasi. Kartais tai tvarko siuntėjas Anglijoje, kartais importuotojas Lietuvoje, kartais – muitinės brokeris arba transporto ekspeditorius. Mes galime organizuoti, bet ne visada patys „iš burtų“ pildome visas deklaracijas. Svarbu žinoti, kas yra eksportuotojas, kas importuotojas ir pagal kokias sąlygas parduota prekė. Jei Incoterms parašyti EXW, o klientas tikisi, kad viskuo pasirūpins pervežėjas, prasideda nesusipratimai.

Ar po Brexit dalinius krovinius iš Anglijos sunkiau vežti?

Trumpai – taip, sunkiau, bet ne neįmanoma. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES rinkoje, dabar jau yra trečioji šalis, todėl atsiranda muitinės procedūros, deklaracijos, EORI, PVM klausimai. Tai nereiškia, kad kiekvienas padėklas stovės savaitę, tik reiškia, kad popieriai turi būti tvarkingi. Blogiausia, kai sąskaitoje parašyta „used car parts“ ir vertė 100 GBP, o realiai ten brangūs komponentai. Tada muitinė klausia, ir teisėtai klausia.

Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas?

EORI yra muitinės identifikacijos numeris, reikalingas deklaracijoms. Eksportuotojui Jungtinėje Karalystėje dažniausiai reikia GB EORI, o importuotojui ES – ES EORI. Be jo deklaraciją padaryti sunku, o kartais tiesiog neįmanoma. Nesu 100% tikras, kaip kiekvienas smulkus pirkėjas tai tvarko, nes situacijos skiriasi. Bet jei vežate komercines prekes, geriau tuo pasirūpinti anksčiau. Paskui aiškintis uoste ar sandėlyje būna brangu ir nervus gadinantis.

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos be PVM mokėtojo kodo?

Techniškai galima, ypač jei kalbame apie asmeninį importą ar vieną nedidelį pirkimą. Bet komerciniam vežimui PVM klausimai greitai sugrįžta per importo procedūrą. Jei prekes perka įmonė, dažniausiai reikia žinoti, kas mokės PVM, kas deklaruos importą ir kokia bus tiekimo schema. DDP sąlygomis pardavėjas gali bandyti viską įtraukti į kainą, bet ne visada tai padaro gerai. Todėl prieš užsakant transportą geriau pasitikrinti su buhalteriu, o ne spėlioti prie kelto.

Kiek laiko trunka muitinis įforminimas?

Jei dokumentai tvarkingi, eksportas ir importas gali užtrukti nuo kelių valandų iki vienos darbo dienos. Jei trūksta HS kodo, vertės, kilmės duomenų ar gavėjo informacijos, krovinys gali stovėti ilgiau. Būna ir taip, kad brokeris dirba greitai, bet laukia atsakymo iš kliento, o klientas atsako tik ryte. Tada visi sako, kad „transportas vėluoja“, nors realiai vėluoja popieriai. Aš visada sakau: dokumentai ruošiami prieš krovinį, ne tada, kai jis jau prie sienos.

Laikas, maršrutai ir kas gali sugadinti planą

Per kiek laiko dalinis krovinys iš Anglijos atvyksta į Lietuvą?

Paprastai skaičiuokite 3–7 darbo dienas nuo paėmimo Anglijoje iki pristatymo Lietuvoje. Jei krovinys paimamas Londono rajone ir važiuoja į Kauną, gali būti greičiau. Jei reikia rinkti kelis padėklus iš Mančesterio, Liverpulio ir Birmingamo, užtruks ilgiau. Kartais kelias dienas prideda keltas, muitinė ar sandėlio eilė. Jei kas nors žada „rytoj bus Vilniuje“ iš bet kurio Anglijos kampelio, aš jau kelčiau antakį.

Kodėl kartais krovinys stovi Zeebrugge, Calais ar Doverio uoste?

Nes uostas nėra magiškas tunelis, o reali vieta, kur susitinka keltai, sunkvežimiai, muitinės sistemos ir orai. Calais arba Doverio pusėje gali būti eilės, Zeebrugge gali būti perkrovimo terminalas, o kartais tiesiog laukiama dokumentų patvirtinimo. Būna ir taip, kad krovinys jau pravažiavo, bet popieriai „kabo“ sistemoje. Tada visi nervinasi, nors vairuotojas sėdi ir nieko negali padaryti. Geriausias vaistas – turėti rezervą laike, ypač jei prekės reikalingos konkrečiai datai.

Koks maršrutas iš Mančesterio, Londono ar Birmingamo į Kauną/Vilnių?

Dažniausiai maršrutas atrodo taip: paėmimas Anglijoje, važiavimas į Doverį arba kitą uostą, keltas į Calais, Zeebrugge ar panašų punktą, tada Belgija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar Panevėžį dažniausiai važiuojama per Lenkiją. Jei krovinys surenkamas iš kelių adresų, pvz., Mančesteris ir Londonas, pirmiausia reikia surinkimo dienos. Tik po to jis tampa vienu daliniu kroviniu. Pataisau: ne visada „viena mašina“, kartais viena puspriekabė.

Ar galima derinti dalinius krovinius su grįžtančiomis mašinomis?

Galima, ir dažnai taip daroma, nes grįžtantys transportai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą padeda mažinti kainą. Bet čia reikia suplanuoti, kad kroviniai sutaptų laiku. Jei vienas klientas Anglijoje pasako „galima rytoj“, o kitas „tik po savaitės“, grupavimas griūva. Tada arba laukiame, arba ieškome kito varianto. Grįžtantis transportas yra geras dalykas, bet ne visada lankstus. Kartais klientai to nesupranta ir mano, kad mes tiesiog turime tuščią mašiną prie kiekvieno sandėlio.

Ką daryti, jei tiekėjas neatidavė krovinio laiku?

Pirmiausia – nedelsiant pranešti pervežėjui. Jei vairuotojas atvyko 10:00, o krovinys paruoštas 14:30, atsiranda laukimo laikas. Dauguma normalių pasiūlymų turi kokias 1–2 valandas nemokamo laukimo, o paskui jau skaičiuojamas mokestis. Būna ir taip, kad tiekėjas „dar šiek tiek pakrauna“, o mašina dėl to praleidžia keltą. Tada kaina auga ne dėl transporto kompanijos noro, o dėl realaus grafiko griūties. Čia jau ne pervežimas, o šeimos drama su padėklais.

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos žiemą, kai vėluoja keltai?

Galima, tik reikia daryti didesnę laiko atsargą. Žiemą keltai gali vėluoti dėl audros, vėjo, ledo, eilių ar techninių problemų. Kartais viena diena pasislenka, ir viskas dar normalu. Blogiau, kai klientas turi prekes parduotuvėje penktadienį, o krovinys iš Anglijos pajuda tik trečiadienį. Tada variantų mažai. Žiemą aš visada sakau: jei labai reikia, siųskite anksčiau, o ne tikėkitės, kad visi grafikai sutaps kaip laikrodžio mechanizmas.

Kokius krovinius galima ir negalima vežti

Ar tinka automobilių dalys, įrankiai ir prekybinė įranga?

Taip, tokie kroviniai dažniausiai tinka daliniam gabenimui iš Anglijos. Automobilių dalys, įrankiai, stovai, vitrinos, lentynos, pakavimo medžiagos – viskas, kas normaliai sukrauta ant padėklų, dažniausiai važiuoja be didelių problemų. Svarbu, kad nebūtų išsiliejusių skysčių, aštrių briaunų ar blogai pritvirtintų detalių. Prekybinė įranga kartais būna keistos formos, todėl reikia nuotraukų. Nuotrauka kartais sutaupo daugiau laiko nei dešimt klausimų el. paštu.

Ar galima vežti maistą, kosmetiką ar chemiją?

Galima, bet tik su papildomais reikalavimais. Maistui reikia žiūrėti galiojimo laiką, temperatūrą, etiketes ir dokumentus. Kosmetikai ir chemijai reikia saugos duomenų lapų, ypač jei medžiaga degi, korozinė ar kitaip pavojinga. Jei sąskaitoje parašyta tiesiog „liquid“, muitinė ir transporto komanda pradės klausinėti. Kai kurie produktai atrodo nekalta, pavyzdžiui, kvepalai ar valikliai, bet transporto požiūriu jie gali būti ADR krovinys. O ADR daliniame transporte jau yra atskira daina.

Ar priimate krovinius su temperatūriniu režimu?

Priimtina, jei tai realiai galima sujungti su kitu temperatūriniu kroviniu. Pvz., +2–+8 °C vaistai, +5 °C maistas ar -18 °C šaldytos prekės reikalauja reefer transporto. Dalinis šaldytas krovinys iš Anglijos į Lietuvą įmanomas, bet ne kiekvieną dieną ir ne už tą pačią kainą kaip sausas krovinys. Dar reikia žinoti, ar leidžiami temperatūros svyravimai pakrovimo metu. Jei klientas sako „čia tik šaldytuvui“, o prekės yra maistas, reikia elgtis atsakingiau.

Kokių krovinių geriau nevežti grupuotu transportu?

Geriau nebandyti grupuotu būdu vežti labai brangių, trapių, pavojingų, gyvų, birų ar netvarkingai sukrautų krovinių. Taip pat problemų kelia kroviniai be aiškios pakuotės, su išlindusiomis detalėmis arba tokie, kurių negalima perkrauti. Dalinis transportas reiškia, kad jūsų padėklas bus šalia kitų žmonių prekių. Jei tai vertingas menas, brangi elektronika be draudimo ar kažkas labai trapus, geriau galvoti apie individualų variantą. Pigiau ne visada reiškia geriau, nors kai kurie vis tiek renkasi tik pagal kainą.

Ar galima pervežti dalinius krovinius iš Anglijos asmeniniam naudojimui?

Įmanoma, bet čia reikia atskirti asmeninį daiktą nuo komercinio pirkimo. Jei žmogus perka vieną padėklą atsarginių dalių sau, situacija viena. Jei jis kas mėnesį perka po padėklą ir parduoda draugams garaže, tai jau atrodo kaip komercija. Muitinei svarbu vertė, kiekis, paskirtis ir dokumentai. Asmeniniam kroviniui vis tiek gali prireikti sąskaitos, mokėjimo įrodymo ir deklaracijos. Be popierių dažniausiai baigiasi tuo, kad daiktas stovi, o žmogus nervinasi.

Kaina, rizika ir patarimai klientui

Kodėl kaina kartais pasikeičia po pirmo pasiūlymo?

Nes pirmas pasiūlymas dažnai būna pagal preliminarius duomenis. Paskui paaiškėja, kad padėklas ne 300 kg, o 850 kg, kad adresas Anglijoje yra ne prie M1 greitkelio, o miško gale, arba kad prekėms reikia papildomų leidimų. Gali keistis keltas, kuro kaina, valiutos kursas, laukimo laikas. Kartais keičiasi ne pervežėjas, o pats krovinys. Todėl geriau iškart duoti tikslius matmenis, svorį, paėmimo adresą, pristatymo sąlygas ir nuotraukas. Tada mažiau staigmenų.

Kas yra pakrovimo langas ir kodėl jis toks svarbus?

Pakrovimo langas yra laikas, kada sandėlis realiai gali atiduoti krovinį. Pvz., nuo 8:00 iki 16:00 arba tik nuo 10:00 iki 12:00. Jei vairuotojas atvyksta ne tuo metu, jis gali būti neįleidžiamas. Tada griūva keltas, perkrovimas ir galiausiai pristatymas Lietuvoje. Daug klientų sako „galima bet kada“, o paskui sandėlis sako, kad reikia registracijos prieš 24 valandas. Todėl pakrovimo langas nėra smulkmena, o vienas pagrindinių dalinio krovinio planavimo elementų.

Kaip pasiruošti, kad dalinis krovinys iš Anglijos neklimptų?

Pirmiausia pasiruoškite popierius: sąskaitą, pakuočių lapą, HS kodus, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Tada patikrinkite, ar krovinys gerai sukrautas, ar padėklai stabilūs, ar nėra drėgmės, ar etiketės matomos. Nuotraukos labai padeda. Dar reikia žinoti, kas mokės muitą, PVM ir kas bus kontaktinis asmuo, jei kils klausimas. Jei viską darote paskutinę minutę, kažkas tikrai išlįs. Paprastai išlenda ne tas dalykas, kurį tikrinote.

Ar verta pirkti draudimą?

Mano nuomone, taip, ypač jei krovinio vertė didesnė už transporto kainą. CMR atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Ji ribota, o ginčai dėl žalos gali būti ilgi ir nemalonūs. Draudimas dažniausiai kainuoja nedidelę krovinio vertės dalį, pvz., apie 0,2–0,5%, priklausomai nuo rizikos. Jei vežate pigias atsargines detales, galbūt atrodys nereikalinga. Bet jei krovinys vertas 10 000 EUR, tas papildomas mokestis staiga atrodo protingai.

Kaip atpažinti, kad pervežėjas nesąžiningas ar per daug žada?

Jei žmogus sako „viską sutvarkysime“, bet neklausia nei svorio, nei dokumentų, nei Incoterms, aš jau būčiau atsargesnis. Blogi variantai dažnai vilioja labai žema kaina, o paskui pradeda mokestį už mokestį. Dar vienas raudonas signalas – nenoras raštu patvirtinti sąlygų. Normalus pervežėjas pasakys, kas įeina į kainą, kas neįeina ir kur gali būti papildomų išlaidų. Jei viskas „labai paprasta“, o krovinys iš Anglijos po Brexit, kažkas čia ne taip.