Ar galima perkraustyti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės: vadovas be saldžių melų ir biurokratinio kalbos

Dirbu šitoje srityje beveik dvidešimt ketverius metus, ir galiu pasakyti – darbas su JK nebe toks, koks buvo prieš penkerius metus. O gi, kasdien gaunu telefoną ar žinutę: „Ar galima perkraustyti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės dabar?“ Žmonės baiminasi, kad dėl Brexit tai nebeįmanoma, arba reikės parduoti namus, kad sumokėtum už muitinės procedūras. Tiesą sakant, viskas įmanoma, tiesiog pasikeisė žaidimo taisyklės. Reikia daugiau kantrybės, geresnio dokumentų paruošimo ir suprasti, kad „rytoj“ atkeliauti gali nebūti tiek paprasta. Esu matęs viską – nuo brangiausių skulptūrų, užrištų paprasta juosta, iki paveikslų, važiuojančių atvira sunkvežimio platforma lietingą Dienvidžimerų dieną.

Kas nutiko po Brexit ir ar viskas baigėsi?

Ar galima perkraustyti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės be problemų dabar?

Žinoma, kad galima, nerašiau čia neigiamai. Bet problema ta, kad „be problemų“ dabar reiškia kitaip. Anksčiau užtekdavo CMR konvencijos ir vairuotojo užrašų, o dabar turi eilinę dokumentaciją. Jei viską paruoši teisingai iš anksto, važiuoja kaip ir anksčiau. Jei bandysi keliauti „aukštą koją“ tikėdamiesi, kad muitininkas nepastebės – užstringsi Dover’e arba Folkestone’o uoste su savo kūrinių kolekcija. Mums, agentams, tai dienos duona, bet privatiam asmeniui tai gali būti tikras košmaras, ypač jei daro tai pirmą kartą.

Ar tiesa, kad dabar reikia muitinės brokerio?

Beveik visada taip. Išskyrus atvejus, kai pervežami daiktai, kurių vertė yra labai maža (tikiuosi, tavo paveikslas toks nėra). JK ir ES muitinės sistemos nebesusijusios taip pat glaudžiai. Be brokerio, turinčio licenciją ir prieigą prie sistemos, išsikrauti krovinią iš JK be didelio uždelsto laiko beveik neįmanoma. Vieną kartą važiavome be tarpininko, manydami, kad susitvarkysime patys – praleidome tris dienas uosto lauke, valgydami tik duoną. Nuo tada nedarašu nieko be profesonalų pagalbos.

Kokios didžiausios klaidos, kurias daro klientai su JK dokumentais?

Dažniausiai žmonės susimulkina apie vertę. Parašo invouso lauke „50 eurų“ už dailininko, kurio darbai galerijoje kainuoja po tūkstantį, o tada stebisi, kai muitinė pradeda ikiteisminį procesą dėl neteisingos deklaravimo vertės. Muitinės sistemos moka tikrinti rinkos kainas. Kitas dažnas nusivylimas yra nepakankamai detalus aprašymas. Parašyti „menas“ ar „dekoracijos“ – tai tiesiog kvietimas muitininkui atidaryti sunkvežimį ir viską patikrinti rankomis. Tegu geriau būna per daug detalu, nei mažai.

Ar užtrunka ilgiau nei anksčiau?

Paprastai, jei viskas tvarkinga, laiko skirtumo nėra juntamo. Bet jei dingsta kok nors nors papildomas dokumentas, pavyzdžiui, eksporto licencija iš JK pusės, tai g užstrigti savaitę ar dvi. Esu matęs situaciją, kai dėl vienos trūkstamos parašo vietos kelionė atidėta beveik mėnesiui. Taigi, planuok laiko rezervą. Neskubėk, jei turi konkretų datą, kada turi tave tapti tų daiktų – britų biurokracija gali būti lėta. Ir vis dar kartais nutinka, kad duomenys į sistemą patenka tik po 24 valandų, nors turėtų būti akimirksniu.

Kiek bendrai laiko užtrunka toks pervežimas?

Priklausys nuo maršruto. Jei važiuoji tiesiai į Lietuvą, tai tai 3–4 dienos vairuotojui kelyje plius 1–2 dienos muitinės procedūros abiejuose galuose. Taigi, realiai nuo to momento, kai sunkvežimis pasiima krovinį Londone ar Mančesterio apylinkėse, iki atvykimo į Vilnių gali praėti savaitė. Kartais, jei yra sandėliavimas reikalingas (pvz., laukiant importo mokesčių apmokėjimo), tai gali užtrukti ilgiau. Aš asmeniškai visada sakau klientams – skirkite bent dešimt dienų nuo pasiėmimo iki pristatymo, kad būtų ramu.

Ar reikia mokėti PVM ar Mokesčius importuojant?

Čia viskas priklauso nuo to, kas esi. Jei esi juridinis asmuo (įmonė), turintis PVM kodą, tu gali taikyti PVM atleidimą (intra-Community supply) arba importo PVM, kurį galima užregistruoti mokesčių deklaracijoje. Jei esi privatus asmuo, turi mokėti importo PVM ir galbūt muito mokestį, priklausomai nuo prekės kodo (HS code). Meno kūriniai dažnai turi savo specifinius tarifus, bet dažniausiai PVM yra pagrindinė bėda. Verta pasikonsultuoti su buhalteriu prieš perkant, kad nustebintum, kiek gali tekti sumokėti valstybei.

Dokumentai ir biurokratinis purvas

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Būtinai reikės komercinės sąskaitos (invoice), kurioje nurodyta tikslio prekių vertė, pirkėjas ir pardavėjas. Taip pat reikalingas pakavimo sąrašas (packing list) – labai svarbu, kad jis atitiktų realybę. Be to, CMR sąskaita faktūra (vežimo dokumentas). Jei kūriniai seni (virš 50 metų), gali reikėti kultūros vertybių eksporto licencijos iš JK pusės. Be šito, jei vertė didelė, gali tekti pildyti saugumo deklaraciją (safety and security declaration) iš anksto. Geriau turėti visus dublikatus vairuotoje ir vienus skenuotus sau el. paštu.

Kas tas HS kodas ir kur jį rasti?

HS kodas (harmonizuota sistema) – tai skaitmenų rinkinys, nusakantis, kas tai už prekę. Meno kūriniai paprastai klasifikuojami kaip originaliai sukurti paveikslai, piešiniai, drobės ir pan. Kodai yra kažkur prie 9701 ar 9702 (neprisimenu tiksliai šiandien, galima pasitikrinti tarptautiniame tarifų sąraše). Blogiausia, kai klientas užrašo „buitinė reikmė“ arba „kitkas“. Tada muitinė nusprendžia už tave, ir dažniausiai pasirenka brangiausią variantą. Geriau leisti brokeriui tai nustatyti nei spėlioti.

Ar sunku gauti eksporto licenciją UK?

Gali būti labai sunku, jei neesi pasiruošęs. Yra speciali JK agentūra (Arts Council), kuri tai išduoda. Jei paveikslas labai brangus (virš tam tikros ribos, pvz., £39,000, bet ribos keičiasi priklausomai nuo amžiaus), turi kreiptis į juos. Procesas gali trukti kelias savaites. Vieną kartą turėjome klientą, kuris negavo licencijos laiku, ir jo paveikslas buvo „užšaldytas“ Britanijoje pusę metų. Taip, tai reali istorija. Nepirk brangių daiktų be patikrinimo, ar gali juos išvežti legaliai.

Kas dėl draudimo poliso – jis turi būti specialus?

Būtinai turi būti specialus meno kūriniams draudimas. Įprastas krovinių draudimas ne visada apima meno vertybes, ypač jei jos nenurodytos atskirai ir neįvertintos. Be to, daugelis draudikų nedraudina kelių rūšių rizikos, pvz., jei kūrinys pakavamas netinkamai. Aš visada raginu klientus padaryti nuotraukas prieš pakavimą. Jei vairuotojas iškris į duobę ir paveikslas susiluoš, be nuotraukų ir įvertinimo girdėsi „neįrodėte, kad tai buvo originalas“ iš draudimo kompanijos.

Ar reikia vertimo į anglų kalbą?

Taip, visi dokumentai turi būti anglų kalba, jei pervežama iš JK. Lietuviška ar rusiška sąskaita faktūra nieko nereiškia britų muitininkui. Jei parduodi pats pirkėjui Anglijoje, turi turėti anglišką variantą. Tą patį darome ir atvirkščiai – jei atvežame į Lietuvą, svarbu, kad ES muitinei būtų aišku, kas keliauja. Paprastai brokeriai patys gali tai padaryti, bet jei tu pasiruošęs iš anksto, tai greitina procesą. Nebijok klausti dėl vertimo, tai pigiau nei uždelstas krovinys.

Kaip elgtis su invouso vertės nustatymu?

Nenukrypsti nuo rinkos kainos. Jei nusipirkai paveikslą už 5000, taip ir rašykite. Net jei tai dovana, muitinė vis tiek įvertins pagal rinkos kainą (ne pirkimo, būtent rinkos). Yra specialūs metodai, kaip tai daroma (palyginimo metodas ir t.t.), bet iš esmės – nesugalvok skaičių. Muitinė turi prieigą prie aukcionų duomenų. Vieną kartą gavau baudą dėl to, kad klientas bandė nukopiažuoti vertę, o sistema iškart parodė, kad toks autoras parduodamas dešimt kartų brangiau.

Pakavimas ir techninės pusės (ar atvyks gyvas?)

Ar įprastos dėžės tinka, ar reikia spec. dėžių?

Nenusipirk pigių dėžių iš statybų parduotuvės. Meno kūriniams reikalingos medinės grotelės (create), kurios yra apdengtos atsparia medžiaga viduje. Paveikslas negali liesti medinio paviršiaus tiesiogiai. Turi būti oro tarpas. Esu matęs, kaip paveikslas buvo įdėtas į paprastą kartoninę dėžę, o vairuotojas užmaužė ant kojos – viskas, drobė suskilvelėjo. Geriau investuoti 100 eurų į gerą dėžę nei verkti prieš vartus.

O jei tai skulptūra – kaip ją nežlugdyti?

Skulptūros yra pavojingiausios, ypač jei jos iš molio, keramikos ar turi išsikišančių elementų. Reikia specialios pakuotės su „dėklais“ (form inserts), kurios laiko daiktą fiksuotai. Jei skulptūra sunki, reikia pagalvoti apie kėlimo mechanizmą – ar vairuotojas gali ją pakelti vienas, ar reikia lifto. Kartais klientai pamiršta pasakyti, kad skulptūra sveria 300 kilogramų. Tada vairuotojas atvyksta su rankomis ir staiga jo dienos planas keičiasi.

Ar temperatūra reikšminga pervežiant?

Taip, labai. Jei važiuoji per vasarą arba žiemą pro šilčią arba labai šaltą zoną, sunkvežimio konteireris gali įkaisti arba sušalti kaip šaldytuvas. Meno kūriniai, ypač seni, nemėgsta staigių temperatūros pokyčių. Gali atsirasti įtrūkimai arba laką atsiskyrimas. Jei turi labai jautrus daiktus, klausk apie termokrovinį (krovininį mikroautobusą su temperatūros reguliavimu). Tai kainuoja brangiau, bet išsaugo turtą.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas nebus „užkabintas“?

Tarkime tiesiai – ne visi vairuotojai yra meno mylėtojai. Jų tikslas – nuvežti taip, kaip įsakyta, ir gauti pinigus. Bet dėl nerealios tvarkos gali būti pažeista. Reikia aiškaus instruktavimo. Užrašyk ant dėžės „NEKELTI STATMENAIAI“ (THIS SIDE UP) dideliais raidėmis. Ir kas svarbiausia – pasakyk vairuotojui asmeniškai. Jei turi galimybę, nufotografuok, kaip jis užkrauna. Kai kurios įmonės siūlo vaizdo stebėjimo kameras vairuotoje – tai puiki investicija.

Ar galima krauti su kitu krovininiu ( konsolidacija)?

Galima, tai vadinama konsolidacija. Tai pigiau, bet lėčiau. Tavo dėžė su paveikslu gali būti uždėta ant kitų dėžių su „China export“ prekėmis. Rizika – jei kas nors blogai užfiksuota, tavo dėžė gali nukristi. Aš asmeniškai nerekomenduoju konsoliduoti labai brangų meno kūrinių su bendru kroviniu, nebent tai tikrai patikima įmonė. Geriau sumokėti už pilną sunkvežimį (FTL) arba dalį jo (PTL), bet su užtikrintu vietų išskyrimu.

Kas dėl stiklo – jis turi būti nuimamas?

Jei paveikslo priekyje yra stiklas, jis privalo būti nuimamas arba uždengtas storu polietilenu ir lipnia juosta, kad jei stiklas susilūžtų (o tai nutinka dažnai kelyje), jis neapkirstų drobės. Stiklo gabalai sukelia daugiau žalos nei pat bumpai. Niekada nesiųsk paveikslų su stiklu be apsaugos. Tai viena dažniausių klaidų, kurią matau iš privačių asmenų, besijungiančių „paziureti, ką aš nupirkau ant eBay“.

Kainos, draudimas ir pinigai

Ar labai brangu perkraustyti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės?

Nebūtinai „labai“, bet brangiau nei buvo. Kainos svyruoja priklausomai nuo degalų (kurie dabar neišvaizdi) ir vietos. Mažas krovinys (pvz., viena dėžė) gali kainuoti nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, ar tai iš Londono centro, ar iš provincijos. Londono mieste sunkvežimiams taikomi mokesčiai (ULEZ), tai taip pat įeina į kainą. Jei klausai, ar galima pigiau – tikriausiai galima, bet tuomet dings draudimas arba atsakomybė.

Kas lemia galutinę kainą?

Atstumas, svoris, tūris, pakavimo sudėtingumas (ar reikia statyti dėžę vietoje), paėmimo pristatymo vietos prieinamumas (ar gali užeiti didelis sunkvežimis). Taip pat, ar reikia eksporto/importo deklaracijos mokėjimo paslaugų. Daugelis agentų to nemoka, tai papildoma paslauga. Ir savaime aišku, kuro kainos. Jei sako, kad kaina fiksuota „amžinai“ – nepasitikėk, degalai nebus tokie pat po trijų mėnesių.

Ar verta drausti turtą per pervežėją ar savo?

Geriau drausti per pervežėjo brokerį, nes jei įvykė įvykis, jis žino, kaip ieškoti pinigų. Jei turi savo draudimą, gali tekti kovoti dėla kompensacijos ilgiau. Be to, kai krovinys perkeliamas iš vieno įmonės vairuotojo į kitą (pervaziavimas), tavo draudimas gali nebegalioti. Tarpininko draudimas paprastai yra „viskas apimta“ (all risk), kas yra saugiau. Tik patikrink, ar draudimo suma atitinka tikrąją kūrinio vertę, o ne minimalią.

O jei aš nupirkau aukcione ir turiu sumokėti PVM jau ten?

Tada turi turėti dokumentą (export invoice), kur parodoma, kad mokestis sumokėtas. ES sistemoje gali būti galimybė taikyti PVM permokėjimo arba atleidimo mechanizmą, bet tai sudėtinga teisinė sritis (ai, turiu omenyje, teisiniai aspektai čia komplikuoti). Geriau duoti šitą informaciją brokeriui, kad jis nebūtų sumaišytas. Jei neparodysi, muitinė pareikalaus mokėti dar kartą. O mokėti du kartus tas pats nenuostabu.

Ar gali būti papildomų mokesčių, kurių nesitikiau?

Gali būti „unexpected charges“. Pavyzdžiui, jei krovinys atvyks be importo deklaracijos, sandėlis gali imti mokestį už laikiną saugojimą (storage charge). Jis gali būti gana įniršiantis – po 50-100 eurų per dieną. Taip pat, jei vairuotojas laukia pakrovimo ilgiau nei valandą (jei tai ne numatyta), gali būti laukimo mokestis. Visada klausk „ar yra kažkas papildomo“, kad išvengtum nemalonumo banko sąskaitoje.

Ką daryti, jei kaina atrodo per maža?

Bėk. Serioziai. Jei kas pasiūlo pervežti brangų paveikslą iš Londono į Vilnių už 100 eurų – tai arba jis nieko nedraudžia, arba jis vežs tave savo „Opel“ bagažinėje (gudruolių yra). Tokiu atveju, jei įvyks avarija, gausi nulį. Meno kūrinių pervežimas reikalauja atsakomybės. Nekyk į kainos spąstus, kai kalbame apie turtą, kuris nebeatsigaus.

Rizikos, realios situacijos ir "po ranka"

Kas nutinka, jei paveikslas sugenda kelyje?

Pirmiausia – nedaryk nieko, kol nepadarai nuotraukos. Pranešk brokeriui ir draudikui. Jei žala maža, gali būti, kad tiesiog kompensuojama. Jei didelė – draudikas siųs ekspertą vertinti. Vieną kartą važiavome (ne aš asmeniškai, bet mano kolega) ir vairuotojas staipia stabdėje – viena skulptūra nukrito. Klijai išsilydė. Visos tos istorijos baigiasi teismu arba draudimo išmoka, jei viskas buvo įforminta teisingai. Be nuotraukų – neįrodymai.

Ar dažnai dingsta kūriniai?

Statistiškai labai retai, tai ne Holivudo filmas. Bet užkliuvimai su muitine dėl trūkstamų duomenų gali sukelti įspūdį, kad dingsta. Krovinys gali būti sulaikytas (hold) terminaluose. Jei turi sekimo numerį (tracking), matysi, kur jis stovi. Dažniausiai „dingimas“ reiškia, kažkas užmiršo įvesti duomenis į sistemą arba vairuotojas pasiklydo tas pačias angliškas kelių juostas.

Ar galiu pati/pats vežti savo automobiliu?

Gali. Tada esi savo vairuotojas. Bet turi eiti per „raudonąją“ juostą (deklaracija) ir paskelbti daiktus. Jei vertė didelė, gali tekti mokėti užšokant į Lietuvą (kaip asmuo, grįžtantis iš ne ES šalies). Daugelis žmonių taip ir daro – važiuoja į Londoną, perka daiktų, ir veža. Jei tai vienas paveiksletas, tai gali būti geriau nei samdyti sunkvežimį. Jei tai dešimt dėžių – geriau nebandyti, nes inspekcija ant sienos gali būti ilga.

O jei aš turiu daug smulkių daiktelių?

Tada tai nebe meno kūriniai, o „personal effects“ arba „antiques“. Taisyklės panašios, bet kiek kitoks deklaravimas. Jei turi daug smulkių daiktų, reikia labai gero pakavimo sąrašo. Muitininkas nebus laimingas, jei turi penkias dežes, o sąraše parašyta „įvairūs daiktai 100 vnt.“. Jis privers atidaryti. Atidarymas – rizika sudužti trapiems daiktams. Detalus sąrašas – tavo draugas.

Kaip elgtis su labai jautriais daiktais (pvz., freskos)?

Tai aukšto lygio menas. Reikia ne tik dėžės, bet ir specialios transporto technologijos – „air ride“ važiuoklė, kuri sumažina vibraciją. Be to, reikia kuratoriaus arba konservatoriaus, kuris prižiūrėtų pakavimą ir išpakavimą. Tai kaip operacija ligoninei. Tokiems dalykams nerekomenduoju eilinio pervežėjo. Reikia firmų, kurios specializuojasi tik meno vertybių logistikoje (pvz., „fine art shippers“). Jie žino, ką daro.

Ar gali būti problemų su dailininko pavardės parašymu?

Jeigi tai ne autorinis kūrinys (kopija), tai turi būti parašyta „copy“ arba „reproduction“. Jei bandysi parodyti kopiją kaip originalą, tai ne tik muitinės problema, bet ir intelektinės nuosavybės pažeidimas. Muitinės pareigūnai kartais turi akis kaip sakalai. Jei parašysi „Van Gogh“ ant dėžės, o viduje bus spaudinys su parašu, tikėkis didelių klausimų ir galimai konfiskacijos (nedažnai, bet gali būti).

Kas dėl kilmės dokumentų (provenance)?

Jei kūrinia senas ir brangus, gali būti prašoma parodyti istoriją – kur jis buvo anksčiau, kas buvo savininkas. Tai siejama su kultūros vertybių išvežimo kontrolę. Jei nupirkai galerijoje, turi sutartį. Jei rasti palėpėje – turi būti labai atidrukas, nes gali būti įtariama vagyste. Tiesa, dažniausia problema yra su daiktais, kurie buvo išvežti iš Rusijos ar Ukrainos nelegaliai – tokius neįmanoma legaliai įvežti į ES dabar.

Ar reikia bijoti, kad dėžę „plėš“?

Britų muitinė (HMRC) turi teisę atidaryti bet kurį krovinį. Jei turi „suspicious“ žymę, jie atidarys. Jei dėžė sukonstruota taip, kad ją galima atidaryti ir uždaryti neprarandančios formos – puiku. Jei ji prikalta vinimis – jie tiesiog nutrauks dangtį. Tai daroma jūsų rizika. Todėl turi būti užrašyta „Inspection friendly pack“ (patikros draugiška pakavimas). Niekada nenaudok daugiausiai vinimų, jei tiki, kad gali būti tikrinama.

Pabaigai – ką pasakyti, kad būtų ramiau?

Geriausia patirtis yra ta, kai klientai neklausia „ar atvyks?“, o pasakoja „čia yra mano dokumentai, dėžės paruoštos, draudimas padarytas“. Tada žinai, kad važiuos ramiai. Jei klausinėji „Ar galima perkraustyti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės be jokių rūpesčių?“, atsakymas yra „nebe“. Rūpesčių visada bus, bet su gera komanda jie tampa mažiau skausmingi. Pasitikėk savo brokeriu ir nebandyk sutaupyti ant draudimo.

Ar verta viską daryti per Lietuvos agentus?

Manau, kad taip. Jei kas nutinka Lietuvoje arba sienoje, lengviau skambinti į Vilnių nei į Londoną (kur laiko skirtumas ir gali niekam neatsiliepti). Lietuvos brokeriai žino vietinius muitininkus ir kalbą. O tie britai... kartais jie gali būti labai uždari. Vietinis žino, kur „spausti“, kad procesas judėtų. Be to, atsiskaitymas Lietuvoje paprastesnis – PVM mokėjimas ir t.t. Geriau turėti kontaktą namuose.

Taigi, apibendrinant, ar galima perkraustyti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės? Žinoma, kad galima. Tai nėra kosminis skrydis, tiesiog biurokratijos viršūnė. Svarbiausia yra nieko neslėpti, turėti tvarkingus popierius ir patikėti savo pervežėjui. Naudokitės proga pasikalbėti su ekspertais prieš vežiant, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi sienoje su raudonu šviesoforu. Tada jau bus per vėlu gerais patarimais. Sėkmės jūsų kolekcijos kelionėje, tikiuosi, ji atvyks saugi ir sveika.