Greitas krovinių pristatymas į Angliją nedideliais furgonais: klausimai, kurių niekas neužduoda balsu

Dvidešimt ketveri metai ant kelių tarp Vilniaus ir Londono. Jei manęs klaustumėt, ar greitas krovinių pristatymas į Angliją nedideliais furgonais yra visada geriausia idėja – atsakyčiau, kad ne. Tai vienas iš įrankių. Geras, kai reikia pervežti asmeninius daiktus, kelias mažas siuntas ar motociklą. Bet ne kiekviena įmonė, kuri sako „turiu furgoną“, jį tikrai turi. Dalis jų – brokeriai, kurie paskambina į rinką ir prideda savo antkainį. Vairuotojas gauna tik dalį. Šiame versle svarbiausia ne reklamuojamas greitis, o realus laikas, kurį sugeba važiuoti žmogus, nepavargęs ir neperžengęs taisyklių.

Ar furgonas man tinka?

Kiek kilogramų realiai telpa į standartinį nedidelį furgoną, pvz., iš Vilniaus į Londoną?

Standartiškas Crafter arba Sprinter pasiima apie 1200–1500 kg, bet aš niekada nesiūlau rinktis ribos. Jeigu klientas sako: „man tik keturios dėžės“, o jos sveria po trisdešimt kilų – ne, problemų nebus. Buvo atvejis, kai vilnietė prisikrovė aštuonis maišus drabužių ir dar norėjo vežti akvariumą. Akvariumas neišgyveno manevrų. Delikatūs daiktai. Geriau pridėti vietos, negu vėliau graužtis. Svoris furgone – ne vienintelė bėda, forma irgi svarbi. Kartais žmonės nesupranta, kodėl negalima prigrūsti kampinio sofos kampo – nes kampas yra kampas.

Ar tinka furgonas perkraustymui į Angliją, jei turiu viso buto baldus?

Tiesą sakant, jei tai vieno kambario butas ir baldai išardyti – galbūt. Bet jei keturių vietų sofa ir didelis šaldytuvas – nelabai. Furgono krautuvė nėra begalinė. Turėjau klientą Mančesteryje, kuris piktinosi: ankstesnė įmonė parašė sąmatą vienam furgonui, o atvažiavo du. Pasirodo, žinojo, kad netilps, bet furgonas skamba pigiau. Taip nutinka. Neduok Dieve, jei dar reikia keltis per Lamanšą – kiekvienas centimertras skaičiuojasi. Skaičiuokite realiai ir klauskite, ar tikrai tilps.

Koks skirtumas tarp mikroautobusiuko ir krovininio furgono? Gal čia tas pats?

Ne, ne tas pats. Mikroautobusiukas – keturios sėdynės, malonu važiuoti šeimai, bet jis skirtas žmonėms. Krovininis furgonas turi medines grindis, tvirtinimo karkasus, o sienos – plikos. Kartą klientas paprašė: „o gal mano katė gali važiuoti kartu su daiktais?“ Atsakiau, kad jei krosyje (beje, ne krosyje, o salone) yra sėdynė – gali. Bet jei tai tik metalinė dėžė – gyvūnui ne vieta. Čia aš nukrypsiu, bet žinote, kas baisiausia? Kai žmonės veža daiktus ir nori, kad vairuotojas dar paimtų keleivius. Furgonas ne autobusas, vairuotojas dirba.

Kainos: kodėl vienur 600, kitur 1400?

Kodėl vienas vairuotojas prašo 600 eurų, o kitas – 1400 už tą patį maršrutą?

Oho, klasikinis klausimas. Reikalas tas, kad retai būna „tas pats maršrutas“. Pirmas gali važiuoti be draudimo papildomo, antras – su. Vienas turi pilną apkrovą į vieną pusę, kitas – tuščias važiuoja atgal ir skaičiuoja tik į vieną pusę. Be to, yra brokerių, kurie neatsako niekuo, o yra vežėjai, kurie patys sėdi prie vairo. Aš asmeniškai renkuos antrąjį variantą, bet suprantu, kurie ieško pigiausio. Tikėkite – 600 eurų už visą furgoną per du kraštus – įtartina. Tai arba labai tuščias furgonas važiuoja atgal, arba kažkas ne taip su kuru. Reali kaina dabar – nuo 900 iki 1300 eurų, priklausomai nuo sezono.

Ar galiu sumokėti kai ką gavęs daiktus, ar viskas tik iš anksto?

Žinot, aš suprantu baimę. Ypač dabar, kai tiek sukčių. Bet realybė: vairuotojas važiuoja iš Lietuvos į Angliją, jis nenori grįžti su pažadais. Dalis dirba 50/50 – pusė iš anksto, pusė pristatymo. Bet furgonai nedideli, verslas paprastas, ir jei tu naujas klientas, beveik niekas neduos vežti skoloje. Aš pats esu padaręs išimčių, bet tai galbūt ne mano geriausias sprendimas. Buvo atvejis, bet geriau jau ne. Pinigai kartu arba pavedimas prieš išvažiavimą – patikimiausia.

Ar kuro kainos labai keičia tarptautinių pervežimų kainą nedideliais furgonais?

Taip. Ypač jei važiuoji per Prancūziją, kur jos aukštesnės. Furgonas nedidelis, bet bakas vistiek 70–80 litrų, o nuvažiuoti reikia. Prisimenu 2019-uosius, kai dyzelis buvo žemiau nei litras. Dabar... na, nebe taip. Todėl sezoniškumas matosi. Pavasarį ir rudenį kainos šokteli, nes visi kraustosi. Žiemą kartais galima derėtis. Nemėgstu žaisti akcijų, bet vienas kolega iš Varšuvos sakė, kad jo formulė – žiūrėti kurą kasdien. Per drastiška, mano galva.

Kas stringa kelyje ir ką slepia blogos įmonės

Ką daryti, jei furgoną sustabdo muitinė ir sako, kad dokumentai netvarkingi?

Helovinas. Štai ko bijo kiekvienas vairuotojas. Jei neturi CMR ir tinkamos eksporto deklaracijos, stovi. O stovėjimas furgone – pinigai. Kartą pasienyje Kallėje (ten toks pasienis tarp Prancūzijos ir UK, na, tiksliau keltas) buvo situacija, kad klientas davė sąrašą ant popierėlio. Popierėlio! Muitininkas pažiūrėjo, šyptelėjo ir pasakė: „kitą kartą profesionaliau“. Laimei, tai buvo tik perspėjimas, bet užstrigome 6 valandoms. Dokumentai privalo būti tvarkingi. Tai ne pokštas. Galvojate, kad furgonas mažas, todėl niekas nežiūrės – klystate.

Ar tikrai mano siunta bus pristatyta per 48 valandas, kaip žada skelbimuose?

Niekada nežadu 48 valandų, nes tai matematiškai įmanoma tik geriausiu atveju. Furgonas iš Lietuvos iki Londono – apie 2000 kilometrų. Teoriškai per dvi paras nuvažiuoja, bet reikia miego, keltų, kamščių. Realiai – 3–4 dienos. Vieną kartą važiavome per visą Vokietiją be sustojimo, o paskui vairuotojas prie Doverio prisnūdo 4 valandas. Turėjau eiti žadinti. Nesu tikras, ar per 48 valandas galima visiškai legaliai, bet jei kas siūlo – klauskite, ar dirba du vairuotojai. Dažniausiai ne.

Ar galiu vežtis su furgonu alkoholio ir cigarečių asmeniniam naudojimui? Rimtai klausiu.

Pff, taip, klausiate rimtai, o aš atsakau atsargiai. Asmeniniam naudojimui – ribotas kiekis. Alkoholis – gal kokia dešimt butelių. Cigaretės – du blokai, rodos. Ne, palaukit, dabar po Brexit viskas pasikeitė. Tenka įrodyti, kad tikrai sau, o ne pardavimui. Kartą klientas prisipakavo alaus motociklui, o muitinė pamatė kaip komercinį krovinį. Baudžiamas krovinys, jei meluoji. Geriau neprisišvaistyti ir neprašyti vairuotojo slėpti po čiužiniais. Tokių mes nenorim pažinoti.

Kas būna, kai įmonė, užsakius greitą krovinių pristatymą į Angliją, paprasčiausiai neatsiliepia po apmokėjimo?

O, tai psichologinis siaubas. Aš pažįstu keletą tokių istorijų. Kai kurios įmonės – vien svetainė ir telefonas. Paėmė avansą – dingsta. Ypač jei radote skelbimą lentoje ar grupėje. Furgonų rinka tarptautinėje perkraustymų srityje kaip taksi – yra balta, yra juoda. Aš dirbu tik su pavedimais įmonės sąskaitą. Jei sako: „pavesk į Revolut“ – pagalvokite du kartus. Ne visi blogi, bet dalis tikrai. Mano patarimas – googlinti įmonės vardą prieš mokant.

Pats niūriausias skyrius – dokumentai

Ar reikia EORI numerio, jei siunčiu tik dėžes su drabužiais sesei į Birmingamą?

Jei tai yra komercinis pervežimas – taip. Jei asmeniniai daiktai... hmm... čia aš jau nebe 100 procentų tikras, nes po 2022-ųjų keitėsi smulkmenos. Gerai, pasitikslinsiu: asmeniniai naudoti daiktai artimiesiems turėtų būti be EORI, bet sąrašas privalomas angliškai. Čia vėl apsimetėlių zona – dalis firmų pasako „nieko nereikia“, o paskui siunta stringa. Aš visada sakau – geriau parašykite sąrašą, mes padarysim eksporto deklaraciją. Per daug popierių niekada nepakenkė. O jei muitininkas blogai išsimiegojęs – dar labiau.

Kas yra CMR ir ar tai tik popiergalių žaidimas?

CMR – konvencija, bet fiziškai tai lapas, kuriuo fiksuojame, kas pervežama. Yra elektroninės versijos, bet furgonuose dažnai popierinės. Nes elektroninės reikalauja integracijų, o mažos įmonės to nemoka. Kartą CMR parašiau ranka, nes printeris sugedo. Atrodė kaip mokinio sąsiuvinis, bet galiojo. Žaidimas čia ne popiergalių, o teisių. Jei dings daiktas – be CMR nieko neįrodysite. Net vežant krovinius furgonu į Londoną nedideliais kiekiais, tai saugo visus. Nenurašykit kaip nereikalingo formalumo.

Kuo skiriasi eksporto deklaracija nuo muitinės deklaracijos, ar čia tas pats?

Eksporto deklaracija – iš Lietuvos išvažiuojant. Muitinė deklaracija – Anglijoje įvažiuojant. Dabar, po Brexit, reikia abiejų. Anksčiau, kai UK buvo ES, darydavom vieną pasąmoningą dokumentą ir ramu. Dabar – dvigubas darbas. Tai padidina administracines išlaidas furgonų pervežimams mažais kiekiais. Bet yra ir pliusas: jei deklaracija tvarkinga, Anglijos pasienyje vyksta tik techninis patikrinimas. Blogiausia, kai žmonės rašo sąrašą raktažodžiais: „rūbai, batai“. Reikia detalumo. Kitaip muitininkas gali atidaryti kiekvieną dėžę. O to niekas nenori.

Ar mano draugas gali perduoti furgono vairuotojui pinigus grynaisiais Anglijoje, ir ar tai legalu?

Grynieji... legalu, bet aš kaip vairuotojas nenoriu jų. Pirma, keista muitinei. Antra, sumos didelės. Jei 1000 svarų – ką darysiu kelionėje? O jei pametimas? Geriau pavedimas. Tai neturi nieko bendro su tarptautiniu pristatymu, tiesiog patarimas. Nors anksčiau, vežiojant baldus iš Kauno, pensininkas taip ir sumokėjo. Apsaugota vokelyje. Nepametėm. Bet nuo to laiko stengiuosi atkalbėti. Pinigai – skaitmeniniai, kvitai – elektroniniai. Ramiau visiems.

Praktika, pakavimas ir keistenybės

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neiškristų pro vėjo gūsius ar manevrus?

Pakavimo juosta. Dar kartą – pakavimo juosta. Ne popierinis klijavimas, o juosta. Kartą klientas atidavė dėžes su perrištu siūlu. Furgonas nedidelis, važiuoja dinamiškai, stabdo – ir viskas. Londono gatvėse apskritai reikia F1 technikos. Siūlau: dėžės, burbulinė plėvelė, kampiniai apsaugai veidrodžiams. Vairuotojas nėra pakavimo specialistas, jis vairuoja. Kai furgone perkeliant krovinį į Angliją kažkas subyra? Kaltas vežėjas. Nors dažnai kaltas pakavimas. Fotografuokite iki ir po.

Ar galiu vežti šaldytuvą, stovintį vertikaliai, ar jį galima padėti ant šono furgone?

Šaldytuvas vertikaliai – taip. Ant šono – nebent naujas, originalioje pakuotėje, ir gamintojas leidžia. Furgono grindys ribotos. Kartais fiksuojame diržais, bet jei guli, gali prasivaryti tepalus. Buvęs klientas iš Panevėžio vežė į Notingamą. Sudėjome vertikaliai, pritvirtinome. O jis norėjo dar čiužinio ant viršaus. Pasakiau: per daug. Furgonas turi svorio centrą. Pakėlę aukštį – padidinate svyravimus. Ypač važiuojant greitu krovinių pristatymu į Angliją, kai vairuotojas skuba.

Ar mano šuo gali važiuoti furgone su daiktais, jei jis labai ramus?

Žinote, aš myliu gyvūnus. Bet furgonas nėra pritaikytas keleiviams. Jei šuo salone su vairuotoju – galima, jei sutinka. Dažnai nepageidauja. Bet krovininėje dalyje – tikrai ne. Ten nėra ventiliacijos. Buvęs kolega pervežė katę krovinėje... gyva buvo, bet tai buvo pavasaris, ne rugpjūtis. Aš atsakingai atkalbinėju. Yra specialios veterinarinės tarnybos. Furgonas skirtas daiktams. Kartais atrodo, klientai bando sumažinti kainą: „o tai negaliu tik šuniuką?“ Negali. Tašk.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad jie turi „nuolatinius reisus“ į Londoną?

Tai reiškia, kad norėtumėte pagalvoti, jog jiems pigiau. „Nuolatiniai reisai“ tarptautinių perkraustymų furgonų rinkoje dažnai reiškia: mes turime skelbimą ir laukiame, kol surinksime du furgonus. Yra tikri nuolatiniai reisai, kai įmonė turi 2-3 furgonus su pastoviais vairuotojais. Bet daugelis mažųjų – surenka pagal savaitę. Aš dirbu kitaip: jei turiu datą – vežu. Jeigu ne – neimu avanso ir nemeluoju. Matyt, todėl negyvenu prabangiai, bet ryt miegu ramiai. „Nuolatinis reisas“ kartais gražus žodis rinkodarai.

Kodėl kai kurios įmonės nenori vežti tik vienos didelės dėžės, nors furgonas tuščias?

Logistika. Jei furgonas važiuoja tuščias iš Varšuvos į Londoną dėl vienos dėžės – neapsimoka. Bet jei sutapimas kelyje – kodėl gi ne? Problema: mažų siuntų vežimas į Angliją nedideliais furgonais kartais netelpa į darbo eigą. Vairuotojas važiuoja tris dienas, o dėžė duoda 100 eurų. Ne, važiuojama, kai surenkama pakankamai. Arba kai geras maršrutas atgal. Aš pasiimu, jei pakeliui: jei reikia į Croydoną, o aš ten – imsiu. Bet jei į Škotiją dėl vienos dėžės – rašau ne.

Koks yra blogiausias dalykas, kurį klientas gali padaryti prieš furgono atvykimą?

Nepasiruošti. Furgonas sustoja, durys atsidaro, o tu pradedi galvoti, kur sudėti. Lyg operacija: chirurgas laukia, o tu ieškai pūslelinės. Blogiausia – kai nesurenka parkingo. Londone, Braitone, Birmingame parkavimas katastrofa. Furgonas dvigubai stovintis baudą gaus. Atsimenu atvejį Bristolyje: klientas nuėjo gerti arbatos, o aš 40 minučių saugojau furgoną su avarine. Nes tvarkingai nebūtų pavykę. Pasiruoškite. Taupykite laiką. Tai pinigai.

Po muitinės patikrinimo galiu pasitikrinti, ar mano daiktai furgone nepakito?

Žinoma, galite. Bet vairuotojas neužplombuos su jūsų plombe. Jis turi savo. Jei durys atidaromos pasienyje – daiktai gali būti perkratyti. Nešvarūs batai gali nutrypti sofą, nors stengiamės. Muitininkai perkelia tikrindami. Paskui vairuotojas sudeda atgal. Bet jei supakavote netinkamai – gali neišeiti. Visuomet sakau: fotografuokite prieš pakrovimą. Ne iš paranojos, o dėl ramybės. Pats taip darau savo namuose perkraustymų metu.

Ar furgono vairuotojas padės man nešti daiktus iš buto, ar jis tik atidarys duris?

Dažniausiai nešiojimas neįskaičiuotas, ypač trečiasis aukštas be lifto. Furgono vairuotojas – ne kraustytojas. Jis gali padėti, jei daiktai paruošti prie durų. Buvęs atvejis: kaunietė gyveno trečiame aukšte, aš (tuo metu pats važinėjau) laukiau, paskui pasiūliau – jei padėsiu, gali užmesti papildomą sumą. Ji sutiko. Bet standartiškai – 15 minučių pakrovimas, 15 iškrovimas. Viskas. Jei reikia nešimo – užsisakykite perkraustymo komandą. Furgonas ir krovinys – viena paslauga. Raumenys – kita.

Ką daryti, jei furgonas atvažiuoja, o aikštelėje stovi kitas automobilis ir neįmanoma privažiuoti?

Skambinti savininkui. Jei neaiškus – vairuotojas stovi ir laukia. Mokesčio už laukimo laiką derėkitės iš anksto. Londone tai pasitaiko nuolat. Kartais siūlau pasiruošti alternatyvų adresą. Furgonas nedidelis, bet vis tiek apie 6 metrų. Nesisprausti į kiemą, kur telpa Fiesta. Buvęs klientas iš Liverpulio neturėjo idėjos, kad jo gatvė – vienos krypties. Vairuotojas suko ratus pusvalandį. Geriau parodykite žemėlapį prieš tai, jei abejojate. Sutaupysite nervų.

Jei mano siunta labai skubi, ar nedidelis furgonas tikrai yra geriausias pasirinkimas, ar verta rinktis oro transportą?

Oro transportas – brangu. Furgonas – racionalu, bet ne visada greičiausias. Jei siunta iki 50 kg – gal oras. Bet jei sofa ar dėžės – furgonas yra racionali alternatyva. Skubus krovinių pristatymas į Angliją nedideliais furgonais laimi, kai balansas tarp kainos ir laiko optimalus. Oro uostų logistika gali užtrukti pusdienį dėl patikrinimų. Furgonas iškelia iš durų ir nuveža iki durų. Aš pats rinkčiausi furgoną, kai svoris viršija 30 kg. Lengviau. Nors kartais žmonės nori lėktuvo dėl prestižo. O furgonas per paprastai atrodo.

Kur ieškoti patikimo vairuotojo, jei nenoriu pakliūti ant brokerių kabliuko?

Referencijos. Jūsų draugas, kuris jau vežėsi. Arba facebook grupės, bet atsijoti reikia kritiškai. Aš pats didelę dalį klientų gaunu iš rekomendacijų. Kai dirbi tarptautinių perkraustymų srityje du dešimtmečius, žmonės ateina patys. Tiesiogiai vežančių ypatybė – pasakys, kur yra furgonas. Brokeriai sako: „sužinosiu“. Tada paskambina man. Prideda antkainį. Aš nemėgstu jų. Yra sąžiningų, bet dauguma – tarpininkai. Geriau raskite vairuotoją, kuris atsako telefonu vakare. Jis gyvena tuo, o ne parduoda svetimą furgoną kaip savo.

Išvada

Greitas krovinių pristatymas į Angliją nedideliais furgonais nėra raketų mokslas, bet ir ne žaidimas. Reikia žinoti: furgonas tam tikro dydžio, vairuotojas – ne robotas, o dokumentai po Brexit tapo rimtesni. Aš visada sakau: jei daiktai svarbūs – rinkitės ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal žmogų, kuris atsako be templiukų. Dvidešimt ketveri metai moko, kad sąžiningumas kelyje svarbiau nei greitis reklamoje. Rinkitės protingai.