Ar galima pasitikėti perkraustymo įmone gabenant daiktus į Angliją? Nuo patirties iki realios patikros

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, tą tą. Matyta viskas – nuo puikių, gerai organizuotų vadybininkų iki tokių, kurie net telefono neatsiliepia arba sustingsta prie paprasčiausio klausimo. Klientai dažnai klauso: ar galima pasitikėti perkraustymo įmone gabenant daiktus į Angliją? Paprastas klausimas, bet atsakymas, turiu pripažinti, ne visada yra vienareikšmis. Anglija po „brexito“ pasikeitė, tad ten keliauti tiesiog taip, kaip anksčiau į Lenkiją ar Vokietiją, nebeina. Reikia žinoti detales, o ne tik žiūrėti į mažiausią kainą skelbime. Pasitikiu ne visada, galiu atvirai pasakyti, nes genas vadybininkas – tai pusė darbo, o blogas – vos ne nervų lūžis. Ypač tada, kai tavo baldai praranda pusę kelio.

Bendrai apie pasitikėjimą ir paiešką

Vistiek ar visos firmos vienodos?

Nebūtų teigęs, kad visos vienodos, nors iš pažiūros atrodo panašiai. Yra didelių, gerai žinomų kompanijų, kurios veikia kaip šviesai, o yra mažų "garažinių", kurios padarys darbą net geriau ir atidžiau, bet didelio pavadinimo neturi. Bėda ta, kad tarp tų mažų pasislėpsia ir tokių, kurie tiesiog nukels daiktus ir dingsta. Pasitikėti reikia tiems, kurie tiražuoja sutartis, o ne tik žodžiužina.

Kaip atpažinti, kad firma – „vėduoklė“?

Dažniausiai jie siūlo kainas, kurios atrodo per geros būti tiesos. Jei gedi 2000 kilometrų pervežimą už kainą, už kurią neįsigysi net bilieto lėktuvu – tai signalas. Taip pat patikrink, ar jie turi realią svetainę, ne tik „Facebook“ puslapį, sukurtą prieš savaitę. Jei pavadinime trūksta rekvizitų arba jie vengia kalbėti apie draudimą, geriau nedaryk sandorio.

Kodėl viena kaina 500, o kita 2000 eurų?

Skirtumas slypi ne tik jų pelne, bet ir rizikoje. Už 500 eurų tau gali atvykti vairuotojas be kėbulo (kaip plekšnė), nieko nepakalbėjus, įkrauti viską į vieną didelę krūvą su kitų klientų daiktais ir važiuoti. Už 2000 eurų gali gauti pakavimo medžiagas, dėžes, kruopštų įkrovą ir garantiją. Ar galima pasitikėti perkraustymo įmone gabenant daiktus į Angliją už pigiausią kainą? Tikėtina, kad gausi tai, už ką sumokėjai – galvos skausmą.

Ar reikia atvažiuoti pas juos į sandėlį?

Labai rekomenduoju. Jei atvažiuoji į jų buveinę ar sandėlį ir matai, kad ten tvarka, nevaikšto kažkokie pikti šunys, o sunkvežimiai atrodo techniškai tvarkingi – tai didelis pliusas. Jei įmonė slepia adresą arba sutinka susitikti tik parkingo aikštelėje po prekybos centru... hmm, tai keista. Stabdyk penką minutes ir pagalvokk.

Ar galiu pasitikėti intuicija kalbėdamas su vadybininku?

Sakoma, kad pačių patikimiausias indikatorius yra pokalbis telefonu. Jei vadybininkas atsako aiškiai, neklausia „o Kas tu?“ po minutės tylėjimo, ir sugeba paaiškinti proceso detales (muitinė, terminai), tai gerai. Jei jis tik žada: „viskas bus gerai“, bet neįvardija nei keltų, nei dokumentų – tai įspėjamasis signalas.

Pinigai, kainos ir pavojingi pasiūlymai

Kodėl kaina smarkiai šokuoja?

Kainos keičiasi priklausomai nuo degalų, sezono ir euro kurso. Vasarą viskas brangsta, nes vyksta atostogų sezonas, o angliškas uostas gali būti užšakęs. Taip pat įtakoja, kiek vietos kelyje užims tavo krovinys. Kartą turėjau klientą, kuris stebėjosi, kodėl per savaitę kaina pakilo 10 proc. – tiesiog pasikeitė kuro tarifai ir užsidaro vietos keltuose.

Ar reikia mokėti užstatą ir kiek?

Įprasta praktika yra paprašyti 10–30 proc. avanso. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto – bėk skubiai. Normali įmonė turi turėti apsukimą, kad padengti išlaidas kelionei. Užstatas taip pat rodo, kad klientas rimtas, o ne šiaip čiūžia.

Kas yra „mokėk pristatymo metu“ ar tai apgaulinga?

Tai yra gana rizikingas variantas, ypač jei tu esi mažesnė pusė. Kurjeriškai tai galimybė veikia, bet su perkraustymu – ne. Vairuotojas gali atvykti, pareikalauti dvigubos sumos „prie vartų“, ir tu stovi su dėžėmis rankose. Ar galima pasitikėti perkraustymo įmone gabenant daiktus į Angliją tuo atveju? Griežtai neigu nėra rašytinės sutartys ir garantijų.

Ar derėtis dėl kainos?

Galima, bet iki tam tikros ribos. Jei numušinėji kainą iki tiek, kad ji tampa nepelninga įmonei, jie pradės taupyti kur kitaip – gali paims techninę būklę blogesnį sunkvežimį arba važiuos per ilgą maršrutą, kad sutaupytų kelyje. Geriausia susitarti dėl paslaugų apimties, o ne tik skaičių lentelėje.

Kas dėl labai žemos kainos skelbime?

Žemiau rinkos kainos reiškia, kad kažką įdeda į kainą ne jie. O gal tai tik užkabnos kaina (hook). Skambini, o tada pasirodo, kad „ta kaina buvo be PVM“, „be keltų“, „be aikštelių London centre“. Būk atsargus ir klausk iš karto „ar tai galutinė kaina?“.

Anglija, muitinė ir (angliškas) chaosas

Kas dabar vyksta su ta Anglijos muitine?

Po „brexito“ tai tapo absoliučiu šiaip sau reikalu. Iš tiesų, ne visada nukrenta taip sklandžiai, kadangi reikia surinkti visus dokumentus, įvesti duomenis į jų sistemas. Kartais sistema užšąla arba kažką neprisileidžia. Vieni vairuotojai jau įpratę, kiti vis dar pyksta.

Ar turiu pats eiti deklaruoti daiktus?

Nereikia, jei turi geriems brokerį arba perkraustymo įmonė apie tai pasirūpina. Bet turi būti sąžiningas ir pateikti sąrašą. Jei šiaip užrašysi „baldai“, o ten bus iš tiesų brangūs antikvariniai daiktai, gali susidurti su problema. Muitininkai turi akis kaip sakalai.

Kas nutinka, jeigu pamiršau užpildyti ką nors svarbaus?

Gali atsitikti taip, kad tavo krovinys bus sustabdytas uoste ir laukia tol, kol viskas suformuluos teisingai. O laukimas brangiai kainuoja – vairuotojo laikas, sandėlio mokestis uoste. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris pamiršo paminėti savo motociklą dėžėje perkele – buvo didelės painos su numeriais.

Ar turiu mokėti PVM ar mokesčius už naudotus daiktus?

Jei krauni daiktus, kurie buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius, ir tai yra tavo asmeniniai daiktai perkraustymui (perkeliant gyvenamąją vietą), tai paprastai mokesčių nereikia. Reikia pateikti ToR01 (Transfer of Residence) dokumentą. Be to, gali tekti mokėti aišku DANG (Import Duty) jei daiktai nauji.

Ar gabenantis automobilį įeina į tą pačią kainą?

Retai kada. Automobilis – tai atskira istorija dėl registracijos, mokesčių (HMRC) ir techninės buklės patikrinimo (tikrina vin numerius). Dažnai įmonės tai kaip papildomą paslaugą. Nežinau tiksliai dabar Kiek kainuoja tas mokestis už seną automobilį (prieš metus buvo kitokia), bet tikrai nėra 0 eurų.

Kiek laiko užtruks muitinės procesas?

Galima džiaugtis, jei tai trunka porą valandų, kartais gali užtrukti ir dvi dienas (ypač jei uostas yra užšakęs, o dokumentai klaidingi). Viskas priklauso nuo to, kiek tinkamai vadybininkas atliko savo darbu namuose, kol sunkvežimis dar nebuvo išvyko. Gera perkraustymo įmonė tai apskaičiuos.

Kelionės detalės – kas laukia kelyje?

Kiek laiko reikia važiuoti iki Londono?

Pats važiavimas trunka apie dvi dienas viena kryptimi (nors viskas priklauso nuo krovinio, vietų uoste). Bet pridėk muitinę, keltą (2-4 valandosKelias uosto laukimas) ir galima sakyti, nuo išvykimo iki durų atidarymo Londono priemiestyje praeina 3–5 dienas. Jei tai dalinis krovinys, gali praeiti ir iki dviejų savaičių, kol surinks kitus keleivius.

Kas, jei vairuotojas vėluoja?

Angliški keliai yra... specifiniai. Užstojimai M25 žiediniame kelyje – kasdienia naujienos. Vairuotojas gali tiesiog užstringti spūstyje. Jei jis tavęs informuoja, tai pusė reikalo. Jei nieko nekalba ir telefono neatsiliepia – tada gali susirūpinti.

Ar jie gabena dalinius krovinius (t.y. mano daiktai su kitų žmonių)?

Tai puikus būdas taupyti, bet yra rizika, kad tavas dėžės pakels kažką papildomai ant viršaus. Ar galima pasitikėti perkraustymo įmone gabenant daiktus į Angliją, kai kalba eina apie dalinį krovinius? Tik tada, jei turi ypatingą sąrašą (inventorius) ir dėžės yra tvarkingai pažymėtos. Buvau atvejų, kai vairuotojas susimaišė ir išsidėstė dėžes neteisingai, tai buvo šokas klientui.

Kas nutinka, jei keltas nebevažiuoja?

Vasarą ir rudenį keltų būna „pilnas“ arba atšaukiami dėl audros. Tai ne įmonės kaltė, bet ji turi turėti Plan B – pvz., važiuoti per kitą uostą (pvz., Ostenda-Briuselio, Hook of Holland). Klausyk, ar jie tokių variantų.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Sutartyje turi būti parašyta. Paprastai „kompaktiškas iškrovimas“ reiškia, kad jie nuneša dėžes į kambarį. Jei reikia surinkti baldus arba padėti į spintas – tai už papildomą mokestį arba reikia iš anksto susitarti. Nereikia manyti, kad vairuotojas bus tavo asmeninis budelis jums valandą.

Problemų sprendimas, dėžės ir draudimas

O kas, jei dėžė subyrėja?

Tai baisioji svajonė. Jei dėžės buvo negerai pakrautos arba paotos, gali būti, kad kažkas nulūžta. Gerai, jei turi draudimą. Draudimas dažniausiai dengia tik tais atvejais, jei dėžės buvo pakrautos profesionalios įmonės. Pats pakavęs dėžę (su „Selotipu“ iš prekybos centro) gali būti sunkiau gauti kompensaciją.

Ką daryti, jei trūksta dėžės?

Pirmiausia – nepanikuoti. Patikrink inventorius sąrašą, kurį vairuotojas davė pasirašyti. Gali būti, kad liko kitoje dalyje sunkvežimio (jei dalinis krovinys) arba tebu pavogta (reikia skambinti policijai). Skubiai pranešk vadybininkui. Jis turi sužinoti, kas vyksta.

Ar verta drausti visus daiktus?

Absoliučiai visų draudimas brangiai kainuoja. Dažniausiai pasirūpama apdrausti apskritą sumą, pvz., 5000 ar 10 000 eurų. Parašyk brangiausių daiktų sąrašą. Jei turi paveikslus arba brangią elektroniką, geriau ją vežti su savim automobiliu arba pasilikti namuose (o ne „vežti“).

Kas dėl taisyklių, ką galima gabenti, kas ne?

Negalima gabesti degalų, ginklų (be leidimų), narkotikų (aišku) ir kai kurių maisto produktų (mėsos, pieno produktų). Dėl alkoholio ir tabako gilaus ribojimai. Vieną kartą turiu istoriją, kai klientas bandė įvežti sūrį su kirmėlėmis – anglai iš viso pasijuokė.

Ar galiu padėti į dėžę maistą?

Gali, tik būk atsarges. Muitinė gali klausti dėl maisto produktų, ypač jei tai mėsos arba vaisiai. Geriau viską suvalgyti arba palikti čia, kad išvengti nereikalingų klausimų. O taip, dėžės daiktai Anglija reikalauja kantrybės.

Išvados

Taigi, ar galima pasitikėti perkraustymo įmone gabenant daiktus į Angliją? Taip, bet tik jei pasiduobi šiek tiek ir pasidomėsi. Nereikia liesti pirmo pasiūlymo. Pasitikėjimas susideda iš sutarties, aiškios komunikacijos ir pažinties su įmone. Anglija ne taip toli, bet jos biurokratija gali būti pavojingesnė nei šiaurės automagistralės. Pasirinkk tą, kuris nebus jaustis nemusęs tavo klausančiai apie brangias dėžės turinį ar muitinę. Gerai pasiruošk – ir visa eis sklandžiai (ar bent jau be didelių nenusipratimų).=