Ar galima gabenti dalinius krovinius į UK? Atsakome į klausimus apie logistiką po „Brexit“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – po „Brexit“ viskas pasikeitė, nors išoriškai atrodo, kad gabenti dalinius krovinius į UK (JK) galima lyg taip ir nieko. Bet realybėje, kai pareiškia dokumentų chaosas prie Karalienės (dabar Karaliaus) žemės, prasideda nuotykiai. Dažnai klientai klausia: „o ar verta?“, „o ar bus problemų?“. Čia ne tik apie vairuotojo pažymėjimą ar kuro kainą. Čia daugiau apie Custom procedūras, kurios gali užstrigti dienomis. Taigi, bandysiu paprastai, kaip su pažįstamu prie alaus, paaiškinti, kaip tas dalinių krovinių gabenimas į Angliją vyksta dabar ir ką reikia žinoti, kad nebūtum nustebęs už kelių savaičių. Naujienos geros – galima, blogos – reikės kantrybės.

Bendrai apie dokumentus ir reikalavimus

Kas dėl to EORI numerio – ar jis vis dar būtinas?

Žinoma, be EORI numerio judėti negali. Tai kaip vairuotojo pažymėjimas – be jo nevažiuosi. Nors daug kas manė, kad po išstojimą visos smulkmenos bus panaikintos, anglai savo sistemos nekeičia. Jei turi Individualų EORI – būk laimingas, jei verslo – dar reikės susiderėti su brokeriais. Kartos situacijos, kai klientas užmiršta pasakyti savo numerį, o mašina jau stovi pasienie. Tada prasideda tas „gražus“ skambutis vidurnaktį klausti kodėl dokumentai nejuda. Taip kad, patikrink du kartus prieš siunčiant.

Ar sunku gauti muitinės leidimą eksportui iš Lietuvos?

Iš tiesų, Lietuvos muitinė dabar veikia gan sklandžiai elektroniniu būdu, jeigu turi visus duomenis. Problemos kyla, kai parduodate įrangą, kurios originalas nėra aiškus arba trūksta PVM SF sąskaitos. Vieną kartą buvau įstrigęs su dalykais, kai klientą iš Holando pardavė lietuvis, o mes gabenam į UK – dokumentai suėjo tik po trijų dienų. Eksporto deklaraciją išrašyti paprasta, bet jei kyla abejonių apie kilmę, tai gali užtrukti. Geriausiai viską turėti prieš akis.

Kas vyksta su CMR konsignacija?

Standartinis dalykas, bet anglai mėgga, kai visa informacija ten yra. Ne užtenka parašyti „siuntos“ – būtina nurodyti svorį, tūrį, ir tikslų gavėjo adresą. Kartais vairuotojai uždirba tiek, kad net nebežiūri į tuos lapus, o tais pasieniečiai tikrina kiekvieną tašką. Jei CMR bus klaidingas, gali tekti keisti jį tiesiogiai sienoj, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Gerai, kai logistika tvarkinga, bet jei pasidarai chaosą ant popieriaus, būsi baudžiamas.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo deklaracijos?

Tai dažna problema tiems, kas gabena nebendrus krovinius. Anglijoje tai labai griežtai tikrinama, ypač jei tai mediena arba maisto produktai. Jei neturi deklaracijos, gali tekti gražinti atgal, o tai atsieina kaip pasaka. Geriau iš karto pasakyk savo brokeriui, kad ką tai pamiršai, jie padarys „atgalinę“ deklaraciją, nors tai brangu. Nepatartima slapstyti, nes britai turi savo būdų tai sužinoti.

O jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Tuomet turi būti viskas 100%. Kortelės, ženklai, oranžinės etiketės. Angliška policija mėgsta stovėti autostradose ir tikrinti sunkvežimius su keliais akseleratoriais. Jei trūksta vienos smulkmenos, tavo dalinių krovinių gabenimas į UK baigiasi čia pat. Esu matęs, kaip mašina stovėjo tris dienas, nes vairuotojas neturėjo teisingo ADR sertifikato tam tipui. Geriau nešioti su savimi visus dokumentus dėžutėje.

Ar reikia drausti krovinius privalomai?

Techniškai neprivaloma, jei nenori, bet tu tesi būsnas. Jei mašina užsidegs arba krovinys nukris į vandenį, be draudimo prarasi viską. Kainos nedidelės, palyginti su krovinio verte. Yra tokios įmonės, kurios sako „odraustukai įeina į kainą“, bet tada paaiškėja, kad draudimo suma tik 10 eurų. Patikrink tą polisą. Geriau du kartus klausti negu vėliau gailėtis.

Kiek laiko užtrunka muitinės iškrovimas Anglijoje?

Priklausys nuo uosto. Folkstonas ar Doveris gali būti kaip šventė, o gali būti kaip pragare. Įprastai, jei dokumentai tvarkingi, tai valanda, dvi. Bet jei kas nors įkliūva – gali eiti ir dieną. Esu matęs, kaip 5 turginiai su baldais „užstrigo“ dėl to, kad vienoje dėžėje nebuvo nurodyta medžiagos sudėtis. Nukrypstant nuo temos, anglai mėgsta procedūras, jos jiems svarbiau nei greitis.

Brexit realijos ir muitinės

O kas tas „pasienio kontrolė“ dabar?

Tai tas taškas, kur kurkas šiaip užlipa į mašiną ir žiūri, kas ten per daiktai. Po „Brexit“ JK tapo trečiąja šalimi, taigi viskas kaip su Švedija ar Šveicarija. Tik važiuoti reikia keltu arba per tunelį. Kontrolė vyksta ir pradžioje (išsivadavimas), ir pabaigoje (įvežimas). Nereikia manyti, kad pravažiuosi kaip per Senąjį kontinentą – čia siena tikra, nors fizinių barjerų ir nėra daug.

Ar dažnai sustoja sunkvežimiai patikrinimams?

Pastarąjį metą rečiau, bet vis tiek nutinka. Jei vairuotojas atrodo įtartai arba mašina sena, sustodami tikrai. Tas dalinių krovinių pervežimas į UK tampa ilgu nuotykiu. Yra tokios sritys, kur „Random“ pasirinkimas yra labai dažnas. Tenka tiesiog laukti. Vienas mano klientas skundėsi, kad jo mašina buvo patikrinta tris kartus per vieną savaitę. Smagu, ne.

Gal reikės fizinės patikros?

Nebūtinai, bet gali būti. Jei sistema šviečia raudonai, tave nuves į „Red Lane“. Ten viską iškrauna. Jei turi dalinius krovinius – tai bėda, reikės viską išimti. Taigi, užpildyk deklaracijas taip, kad niekas neabejotų. Jei rašai „metalas“, o ten bronzos statulėlės, gali būti nubaustas už neteisingą deklaravimą. Anglai tuo labai keliauja.

Kas jei vairuotojo pasas ne toks (ne ES)?

Dabar, kai JK ne ES, reikalavimai pasikeitė. Jei vairuotojas iš trečiosios šalies (pvz., Ukrainos ar Baltarusijos), jam reikės vizos ar leidimo. Tarkime tiesiai (ir čia galiu klysti, bet tikriausiai taip yra dabar), kai kurios šalys turi specialias sutartis, bet dažniausiai tai komplikuota. Geriausia pasirinkti lenką ar lietuvį vairuotoją, kad išvengtum galvos skausmo prie sienos. Nors kalbant apie dalinius krovinius į JK, dažniausiai važiuoja vietos žmonės.

O dėl GVVS – ar viskas tvarkoje?

Kalbant apie anglus, jie priėmė mūsų GVVS (galioja iki 2024 metų pabaigos, arba jau pratęsė? Nepasakysiu tiksliai, tikrina kasmet). Jei turi lietuvišką GVVS, gali važiuoti. Jei ne, turi gauti britišką leidimą. Tai papildomi rūpesčiai daugeliui vežėjų. Tiesiog patikrink dokumento galiojimo prieš išvykdamas. Nėra nieko blogiau negu sustoti tinkle su negaliojančiais popieriais.

Ar veikia „TIR“ tranzitas į UK dabar?

Nebenaudojamas tarp ES ir JK, bent jau ne taip, kaip anksčiau. Dabar reikia eksporto ir importo procedūrų. TIR kaina nepadidėjo? Padidėjo, bet prasmės dingo. Dabar tiesiog darome transito (T1) arba tiesioginį importą. Daugelis klientų vis dar klausia apie TIR kapsules, bet aš juos išblaškau – nereikia jų, šiandien tai nenaudingi dalykai šiam maršrutui.

Kainos ir laikas

Kiek dabar kainuoja dalinių krovinių gabenimas į UK?

Kainos šokinėja kaip kiaulės sprandoje. Priklausomai nuo kuro, kuris, deja, brangesnis nei Lietuvoje. Vienu metu buvo 1,5 euro, dabar – žiūrėk. Be to, yra „priešpiloštės“ mokestis už keltą. Tarkime realiai, už kilogramą ar paletę gali tekti sumokėti nuo 30 iki 70 eurų, priklausomai nuo tūrio. (Čia labai apytiksliai, nes kasdien kas kita). Geriausia klausti konkretaus pasiūlymo, o ne bendros kainos.

Kiek laiko važiuoja mašina iš Vilniaus iki Londono?

Standartiškai 3-4 dienos, jei viskas gerai. Jei yra konsolidacija Lietuvoje arba Lenkijoje – pridėk dieną. Jei užstrigs Anglijoje – dar dvi. Neskubėk nusipirkti bilietų į lėktuvą tuo pačiu metu, kai išsiunti krovinių pervežimą į Angliją. Nekalbu apie tą kartą, kai klientas laukė vestuvių kostiumo, o mašina gulėjo techninėje Vokietijoje. Buvo nepykantys.

Ką daryti, jei užvėlė?

Tik vieną – laukti. Arba skambinti brokeriui ir girdėti, kad „jums viskas rytoj atkeliaus“. Kartais galima paspartinti, mokant už „greitąją“ procedūrą, bet tai nenuostabu. Neteisinga manyti, kad logistika – tai tikras laikas. Čia daugiau apie spėjimą. Tiesa pastaruoju metu dalinių krovinių gabenimas į UK pagerėjo, bet vis tiek neskubėk.

Ar kuro kaina įskaičiuota?

Daugelyje atvejų – taip, tai yra fiksuota kaina. Bet jei benzinas staiga pakils 20 proc., vežėjas gali paprašyti priedo (fuel surcharge). Taip elgiasi didelės kompanijos. Mažiems sunkiau, jie dažnai praras pinigus, jei neįvertina rizikos. Pasižiūrėk į sutartį – ar ten yra punktų apie kuro pakeitimus.

O dėl pristatymo išlaidų Londone?

Londonas – atskira istorija. Ten užeiti su sunkvežimiu be leidimo yra beveik nerealu. Jei turi pristatyti į centrą, gali tekti iškrauti mažąją mašiną užmiestyje. Tai papildomi 50–100 svarų. Žinai, kaip yra – angliškas biurokratas miega su tokiu reglamentu rankose. (Galiu klysti dėl tikslios sumos, bet brangu tikrai). Geriau pristatyti į Sandvichą ar kaimą.

Galima kažkaip sutaupyti?

Jei turi pilną mašiną (FTL), tai tikrai pigiau nei dalinis (LTL). Jei turi tik dvi paletes, bandyk rasti ką nors, kas važiuoja toliau – konsolidacija yra raktas. Nebandyk nuvežti vienos dėžės savo „Golfu“, nes muitinės procedūros tau kainuos daugiau nei dėžės vertė. Taip pat, nebūk per daug reikalaujantis dėl terminų, jei nori pigiau.

Pakavimas ir specifinės siuntos

Ar galiu siųsti maistą į Angliją?

Gali, bet tai gyvenimas. Yra griežtai apibrėžtas "Animal Origin" produktų sąrašas. Pavyzdžiui, kiaulienos ar kruopų gabenti negalima (asmeniniam naudojimui galima šiek tiek, bet ne prekybai). Reikės veterinarijos pažymos. Esu matęs, kaip sulaikė vilkiką su lietuviškais pyragais, nes trūko vieno parašo. Nekvailok. Pasitikrink "gov.uk" svetainę (nors ten lietuviškai vertimas kartais būna keistas).

O buitinę techniką?

Čia svarbiausia – elektros įranga. Anglijoje kitokia kišenė (230V taip pat, bet kišenės skirtingos). Jei siunti daug, gali tekti mokėti PVM (Import VAT). Be to, jei tai naudota technika, gali būti problemų su atliekų (WEEE) direktyva. Ne visi vežėjai nori tokių dalykų imti, nes anglai mėgsta baudas už nešvarią techniką.

Kas su paletėmis – kokių turi būti?

Standartas EUR (800x1200) arba UK (1000x1200). Geriau tavei EUR, nes įtelpa daugiau į vilkiką. Jei turi „chaotiškas“ paletes, kurios keičia formą, gali tekti mokėti daugiau. Vienas klientas padėjo prekes ant senų, sulūžusių padėklų – mašinos krovikas atsisakė kelti, nes buvo pavojinga. Tai nusivelkė brangiai.

Ar reikia fumiguoti medį?

Jei turi medinę pakuotę (pallets, dėžės), ji turi būti pažymėta ISPM 15 ženklu. Be to – tuoj išmes. Anglija dabar labai griežtai tikrina vabzdžius medyje. Jei bus matyti tarakonų ar kito gyvūnėlio pėdsakų – visa sulaikys. Fumiguoti nereikia jei tik medis apdorotas (šildomas). Tikrink tą ženklą ant šono, jis turi būti aiškus.

Kas dėl pavojingų krovinių (ADR)?

Jau minėjau, bet kart kartojus. Dalinių krovinių gabenimas į UK su ADR brangesnis. Reikia specialios mašinos. Ir anglai labai nemėgsta, kai toks dalykas važiuoja per Londono centrą. Geriau į sandėlį užmiestyje. Be to, dėl kai kurių medžiagų (sprogmenų) gali reikėti speciali leidim.

O jei aš neturiu pakavimo?

Tuomet turi tai nupirkti arba pasamdyti ką nors, kas supakuos. Nieks neprieks krovinių, jei tai tiesiog krūva ant grindų. Yra įmonių, kurios daro „vyniojimą“ (stretch wrap). Tai nėra taip brangu, bet už tai reikia sumokėti. Nerašyk man, kad „tai tik kelios dėžės“, nes jos gali nukristi kelyje ir sugadinti kitus klientų daiktus.

Problemų sprendimai ir patirtis

Kas jei krovinys sugadintas?

Pirmiausia, susirask CMR, kur paršyta „užfiksuota klaida“ arba „pastebėta žala“. Jei vairuotojas nepažymėjo – bus sunku įrodyti. Draudimo išmokos gali užtrukti mėnesį. Kartais būna, kad klientas pats blogai supakavo, tai tada jo kaltė. Nekaltok vairuotojo be reikalo, jei pats neįdėjai polistirelo.

Ar buvo atvejų, kad pradingo mašina?

(Čia kažkaip užgriuvau... taip, buvo). Ne pradingo kaip tiesiogiai, bet „dingo“ iš sistemos. Buvo atvejis, kai vairuotojas išsijungė telefoną ir važiavo po savo reikalus tris dienas. Klientas buvo piktas. Tokių įmonių reikia vengti. Patiems angliškiems krovinių pervežėjams taip pat nutinka. Visada tikrask, kur tavo mašina yra, naudokis GPS (jei suteikia).

Kas daryti, jei klientas atsisako priimti prekę?

Didelė bėda. Tada tenka vežti atgal, ir tai kainuoja dvigubai. Kartais galima parduoti sandėlyje Anglijoje pigiau, bet ne visada. Pasižiūrėk į sutartį – dažnai ten parašyta, kad atsisakymas atšaukiamas tik iki išvykimo. Po to – mokėk už kelionę abi pusėmis. Tai ne mano taisyklės, tokia logistika.

Ar galima siųsti atgal iš UK į LT?

Žinoma, tas pats procesas tik atvirkščiai. Tik anglai dabar imasi mokesčių už eksportą, kas anksčiau nebuvo. Importas į Lietuvą iš JK dabar taip pat reikalauja EORI ir deklaracijų. Tai tas piesinys tik kita kryptimi. NManyk, kad dalinių krovinių gabenimas iš UK dabar yra tiek pat sudėtingas.

Ką daryti su nelaimėmis (Force Majeure)?

Jeigu sūkrys, tiltai griūva ar pandemija – nieko nedarysi. Visi tais laikais sustoja. Negali reikalauti atlyginimo iš vežėjo, jei jis fiziškai negali važiuoti. Tikriausia tavo draudimas tai padengs, jei esi jį įsigijęs. (Aš vėl primenu apie tą draudimą, jis svarbus).

Ar verta rinktis pigų brokerį?

Manau, kad ne. Pigus brokeris reiškia, kad jis dirba su šimtais klientų vienu metu ir tave nemato. Jei kils problema, jis neatsilieps. Geriau mokėti 10 eurų daugiau ir turįt ką nors, kurį gali paskambinti. Patiems anglų brokeriams reikia mokėti brangiau, bet jie geriau pažįsta savo muitinę.

Taip, dalinių krovinių gabenimas į UK visai įmanomas ir vyksta kasdien, bet neprognozuojamumas – tas dalykas, kurio visi bijome. Niekas nesako, kad bus lengva, ypač kai susiduriai su biurokratija. Geriausia rasti patikimą brokerį (nebrangiausia, o patikimą) ir laikytis instrukcij. Jei viską padarysi tvarkingai, tave tiks savininkas. O jei bandysi išsisukti – gali tekti traukti krovinius iš Didžiosios Britanijos atgal savo sąskaita. Sėkmės keliuose.