Ar apsimoka vežtis baldus į Angliją mikroautobusu savo jėgomis? Patirtis be filter’o

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tėvų, kurie sėdo į seną „Volkswagen“ su dviem kėdėmis, iki didžiulių konvojų, kurie vos neprasilenkė Tilbury uoste. Dažnai žmonės man klausia: o gal apsimoka vežtis baldus į Angliją mikroautobusu savo jėgomis? Jie matytą tik degalų kainą svetainėse ir mano, kad tai šūsnis pinigų. Bet tiesą sakant, ten yra daugiau pavojų ir paslėptų išlaidų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ne visada taip paprasta uždirbti ant tos savo „ekspedicijos“, o nervai gaišti tikrai nenorite. Čia neaiškinimu, kaip reikia vežti, o tiesiog bandau parodyti, kaip tai atroda realiame pasaulyje, kur vairuotojai miega kabinoje, o muitinėje kartais užstringa ne dėl dokumentų, o dėl blogos nuotaikos. Jei svarstote apie baldų gabenimą į Angliją savo jėgomis, gerai pagalvokite, ar jums to tikrai reikia.

Kaina ir pinigai – kas tikiai kainuoja?

Kokia tikroji kaina tokių kelionių?

Visiems atrodo, kad pasiskaičiuoti paprasta: degalai ten ir atgal, tačiau tai didžiausia klaida. Jūs turite įsivaizduoti, kad keltų kainos Dovere arba Hull’e tikrai kandžios. Jei važiuojate su 3,5 tonų mikroautobusu, keltas gali kainuoti net šimtus svarų viena kryptimi. Pridėkite tai prie degalų, kurie Anglijoje irgi ne pigūs (ypač jei tenka statyti automobilius ant eismo juostos „M“ keliuose), ir gausite sumą, kuri gali prilygti profesionalios pervežimo firmos pasiūlymui. Dar pridėkite pusryčius kelyje, galbūt vieną naktį viešbutyje, jei pavargsite. Tai nėra taip pigu kaip galvojate.

Ar degalai pigiau nei išsinuomoti firmą?

Dažnai klientai mane klausia, ar nėra taip, kad savaeigėmis keliaujant degalai išeiga pigiau nei mums. Jei jūsų mikroautobus senas ir kąsą daug degalų, tai galbūt netgi brangiau. O jei naujas, tai dar ir draudimas bus didesnis. Tarkime, kad sudeginat 200-300 eurų degalų viena kryptimi. Tai jau 400-600 eurų. Pridėkite bilietus į keltą – tai dar 300-400 eurų. Jau esame beveik tūkstantyje, o dar nepradėjėme kalbėti apie savo laiką. Tas laikas – tai pinigai, kurius jūs prarandate, nes važiuojate vieną, du, tris dienas. Tai nėra grynas pelnas.

O kokia kaina, jei reikia greitai vežti?

Jei jums reikia baldų gabenimas į Angliją įvykdyti per dvi dienas, tuomet jūsų organizavimo galimybės ribotos. Turėsite važiuoti be ilgos pertraukos, o tai kelia pavojų. Greitas režimas reiškia didesnes degalų sąnaudas, nes važiuosite greičiau. Be to, greitas režimas reiškia, kad galite praleisti savo darbo vietoje laiką. Kiek jūs uždirbate per dieną? Pridėkite tai prie kelionės kainos. Taip pat galite tekti mokėti greitąją muitinės patikrą, jei norite prasilenkti eilėje, nors tai ne visada įmanoma. (Nors iš tiesų, greitosios patikros nėra – ten eilė bendra, aš čia suklydau, galvojau apie ką kitą).

Ar verta vežti senus baldus?

Mano nuomone, ne. Dažnai žmonės vežia senas sofas, kurias Londone nusipirktų už 50 svarų „Gumtree“ portale. Jūs sumokėsite už keltą daugiau nei tas sofas kainuoja. Baldų gabenimas į Angliją turi prasmę tik tada, kai tai brandži baldai, arba kai jūs perkate visą buto komplektą, kuris brangesnis čia. Nešioti nulūžusią spintelę per visą Europą – tiesiog beprotybė. Geriau ją palikti čia arba atiduoti nemokamai, o ten nusipirkti naują. Taip jums užteks vietos mikroautobuse kitoms daiktams.

Kas daryti, jei kainos peršoka biudžetą?

Jei pastebite, kad suskaičiuotos kainos viršija tai, ką galite sumokėti pervežimo firmai, sustokite. Nereikia tingiuoti ir skambinti jiems. Kartais įmonės turi tuščias vietas („backload“) ir gali pasiūlyti pigiau, jei jūsų kryptis sutampa. Jums nereikės rūpintis technine bukle ar keltų rezervavimu. Tai bus pigiau ramybės atžvilgiu. Nemanau, kad verta skolintis dėl tos kelionės, jei galite padaryti paprastai.

Ar galima uždirbti veždami kitų daiktus?

Tai yra pilna afera. oficialiai galima, jei turite licenciją, tačiau kelių policija Anglijoje tikrai tikrina. Jei jūsų mikroautobuse guli ne jūsų daiktai, o svetimi, ir jūs neturite teisės vežti krovinių (komercinės veiklos), gausite didelią baudą. Girdėjau istorijų, kai žmonėms pasiūlydavo po šimtą svarų už papildomą spintelę. Nepaisykite to. Baldų gabenimas į Angliją savo jėgomis turi būti tik jūsų daiktams, kitaip tai taps verslu, į kurį jūs nesate pasiruošę.

Dokumentai ir muitinė – kodėl galimas „šūdis“?

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Turite turėti pasą ar ID kortelę, vairuotojo pažymėjimą, techninį liudijimą (draudimo „Green Card“ dabar nebūtinas, bet patikrinkite savo draudimo polisą – ar jis galioja UK). Taip pat reikalingas sąrašas daiktų, kurį jūs vežate (pavadinimas, apytikslė vertė). Jeigu vežate naujus daiktus, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Senų baldų atveju tai netaikoma, jeigu tai ne komercinis siuntinys. Geriausia turėti pirkimo kvitus, kad įrodytumėte, kad tai ne nauja prekė.

Ar sunku gauti leidimą važiuoti?

Jei turite teisę vairuoti B kategoriją, tai 3,5 tonų mikroautobusą vairuoti galite (jei jis nėra naudojamas verslui). Tačiau jei įrašytas daugiau nei 8 vietos (neįskaitant vairuotojo), gali reikėti C kategorijos. Dažnai žmonės nenusiperka tokių mikroautobusų, būtent tam, kad išvengtų C kategorijos. O jei jūsų automobilis viršija 3,5 tonas (dažna 9 vietų „Sprinter“ viršija), tuomet be C kategorijos nevažiuosite. Tai didelis rizikos faktorius.

Kas daro muitininkai?

Jūsų tikrai neapkabins. Muitininkų darbas yra užtikrinti, kad jūs nevežate narkotikų ar nelegalių migrantų. Taip pat jie tikrina, ar daiktai ne iš Europos Sąjungos verslo poreikiams. Jei jūsų sąraše yra 50 vienodų monitorių, jūsų užklaus. Taip pat tikrina, ar nėra maisto produktų, kurie draudžiami. Mėsos, pieno produktų negalima vežti (išskyrus mažus kiekius asmeniniam naudojimui, bet tai painu). Geriau jokio maisto nevežti, kad išvengtumėte problemų.

O jei pamiršau pasą ar dokumentus?

Tai tiesiog katastrofa. Jūs nepraeisite sienos. Kelto kompanija jums neleis įlaipinti laivo, jei neteisingi dokumentai arba jų nėra. Reikės sugrįžti namo ir pradėti iš naujo. O jei jau esat per jūrą? Tuomet jums niekur nebus ką daryti, kai atvyksite į Doverį – jus suims ir pasodins į lėktuvą atgal (jūsų sąskaita). Tikrinimas prasideda dar Lietuvoje arba Lenkijoje, jei važiuojate per Kaliningradą (kas aštuoniolika metų dirbu, niekas taip nebevažiuoja per ten dėl vizų chaoso).

Ar turginės kvitai padeda?

Labai padeda. Jei jūs nusipirkot sofą už 50 eurų ir turite kvitą, nėra ką manyti. Muitininkas matys, kad tai ne verslas. Bet jeigu jūs nusipirkot „BMW“ ir sakote, kad tai dovana, gali būti įtarimų. Kadangi baldų gabenimas į Angliją dažnai apima ir techniką, viską užrašykite. Nekalbėkite melagingai, jie turi tuos „liūdžius“ akis, kurios viską pastebi.

Ką daryti su draudimu?

Draudimas yra sudėtingas dalykas. Jūsų Lietuvoje įsigytas KASKO gali neveikti JK. Tikrinkite tai. Civilinis atsakomybės draudimas (CTP) privalo veikti, bet geriau pasidarykite papildomą draudimą kelionei. Anglijoje jei susidursite su avarija, be draudimo jums bus labai sunku. Be to, jei jūsų daiktai pavogs iš mikroautobuso, standartinis draudimas jų neapkels. Reikalingas „bagazo“ draudimas, kurį sunku gauti pigiai.

Kelias ir techninė problemos – kas laukia kelyje?

Kur geriau važiuoti – per Klaipėdą ar Lenkiją?

Dauguma dabar važiuoja per Lenkiją-Slovakiją, nes tai trumpesnė kelionė į vakarus. O jei norite į Angliją, tai dažniau renkasi keltą iš Kaliningrado arba iš Vokietijos/Olandijos (Hooks of Holland). Keltas iš Klaipėdos į Karlshamn (Švedija) taip pat yra variantas, bet tada tenka važiuoti per Daniją. Kalbant apie baldų gabenimą į Angliją, man asmeniškai patinka maršutas per Zelandiją ir tada keltu iš Doverio. Yra daug variantų, bet reikia atsižvelgti į kainą. Manau, per Olandiją dabar populiariau.

Kas jei sugenda mikroautobus?

Jei sugenda Anglijoje, tai jums bus brangu. Jūs negalite tiesiog paskambinti draugui su virve. Reikės profesionalios pagalbos. Vilkikas kainuoja nuo 200 svarų valandą. Jei jūs turite seną „Ford Transit“, tai tikrai gali nutikti. Prieš išvažiavimą patikrinkite tepalus, vandenį, stabdžius. Neklauskite manęs, kiek kartų mačiau žmones stovinčius prie „M1“ magistralės su užkaitusiu varikliu. Tai nėra gražu.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį yra ramesnis eismas, tačiau yra daugiau pavojų. Anglijoje naktį daugiau kelių draudžių plėšikų, kurie stebi sunkvežimius. Jie gali manyti, kad jūs irgi sunkvežimis. Jei statote automobilį poilsio zonoje, užrakinkite visus skyrius. Baldų gabenimas į Angliją yra rizikingas tuo požiūriu, kad jei kas nors įlips į automobilį ir pims daiktų, jūs nieko nebedarysite. Policija ten retai pasirodo naktimis poilsio aikštelėse.

Kelionės trukmė – kiek laiko praleisi vairuodamas?

Nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800-2000 km. Tiesiogiai be sustojimų tai būtų 18-20 valandų, bet jūs negalite važiuoti taip. Turius daryti poilsio pertraukas. Tai užtruks maždaug 24-30 valandų važiavimo. Jeigu važiuojate vienas, tai taps mirtina. Būtina bent vieną kartą užmigti (ne vairuodamas!). Dauguma važiuoja poromis – vienas vairuoja, kitas miega. Tai taupo laiką, bet ne pinigus.

Ar Anglijoje greičio kameros?

Visur. Yra tiek fiksuotos, tiek mobilios. „Smart Motorways“ juostoje stovi kameros, kurios seka vidutinį greitį. Jei jūs pavažiuosite 120 km/h ir sustosite ant kalnelio, o tada vėl paskubėsite, vidurkis gali viršyti leistiną. Baudos ateina paštu po savaičių ar dviejų į jūsų namus Lietuvoje. Jei nebus apmokėta, kito kartą galite nepraeiti sienos.

Kas su parkavimu London?

Londonas ne skirtas mikroautobusams. Dauguma gatvių turi aukštas leidžiamas mases arba apribojimus. Ir ULEZ zona (Ultra Low Emission Zone) – tai dar viena bėda. Jei jūsų mikroautobus neatitinka standartų (dauguma senų neatitinka), turėsite sumokėti 12,50 svarų dienai, jei įvažiuosite. Be to, parkavimas mieste yra milžiniškai brangus. Geriau susitarti su gavėju, kad jis pasitiktų už miesto ribų prie „M25“ žiedauto.

Kas vyksta realybėje – ir kodėl nori eiti atostogauoti?

Ar sunku pakrauti baldus?

Fiziškai – labai sunku. Sofos nešis per laiptus, o tada reikės ją įkelti į aukštą mikroautobuso dugną. Nugarą susirgsite garantuotu. Be to, reikia tai viską užfiksuoti, kad niekas nešoktų. Jei kelionės metu spintelė atsirus, gali sudaužyti viską aplinkui. Naudokite apklotą, plastikinę dėžę. Bet dauguma tiesiog ima ir bando „kažkaip“ pritempti. Tai blogai.

Ar dažnai pasitaiko gūžtos?

Muitinės įėjime į keltą Dovere gali būti gūžtos po 2-3 valandas. Stovėti vietoje su įjungtu varikliu draudžiama, todėl tenka nuolat išjungti ir įjunginėti. Tai suėda degalus (o jie ten brangesni nei Lietuvoje). O jei atsitinka incidentas (kažkas užstrigo sienoje), gali stovėti ir valandas. Baldų gabenimas į Angliją reikalauja kantrybės, kurios dažnai trūksta.

O jei aš pavogiu kažką? (Juokas)

Žinoma, pavogti negalima, bet kartais situacija keista. Vieną kartą man klientas pasakė, kad jis „pasiėmė“ palikta grindų dangą iš daugiabučio koridoriaus, kai išsikraustė. Sakiau jam, kad tai vagystė. Jis sakė, kad kas gi juos naudos. Negerai taip elgtis. JK teisė yra griežta, jei jus pagaus su svetimais daiktais. Nekreipkite dėmesio į kvailystes, vežkite tai, kas jūsų.

Ar klientai laiku pasiruošia?

Retkarčiais. Dažniausiai, kai atvykstate į vietą, jie vis dar deda daiktus į dėžes. Jūs stovite, laukiate, laikas bėga. O jei turite užtikrintą laiką keltui, tai sukelia stresą. Reikia aiškiai pasakyti: „būkite pasiruošę valandą prieš mano atvykimą“. Nors vis tiek vėluos. Tai amžina problema ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje. Anglai yra šiek tiek drausmingesni, bet vis tiek.

Ar galima pasivežti keleivį?

Negalima. Jei jūsų mikroautobuse yra vietos keleiviams (prikabintos sėdynės), jūs galite vežti šeimą narių. Bet jei tai krovininis mikroautobus (be langų gale), tai draudžiama vežti žmonių už kabina. Policija tai patikrina. O jei bandysite pasivežti „auto-stopininką“ už pinigus – tai be galo nelegalu. Galiat prarasti automobilį.

O ar ten lietus?

Anglijoje lyja dažnai. Jei kraunate daiktus į automobilį lauke, viskas gali sušlapti. Užtikrinkite, kad būtų palapinė arba kad nebaigtų lyti. Niekada nepasitikėkite orų prognoze. Drabužiams ir baldams drėgmė yra mirtinas. Ant ašalto keli vanduo gali purtyti į vidų, jei blogai uždarytos durys.

Ar maistas brangus?

Užtenka. Degalinėse „Welcome Break“ ar „Road Chef“ vienas karštas gėrimas ir sumuštinis gali kainuoti 10-15 svarų. Geriau pasidaryti kanapių su savim iš namų. Lietuviški duona sūris geriau nei angliškas „sandwich“ su majonezu. Taip sutaupysite nemažai pinigų, kurias vėliau išleisite už benziną.

Ką daryti su atliekomis?

Negalima išmesti šiukšlių prie kelio arba degalinėje, jei nupirkote mažai. Ten konteineriai su kodais. Jei turite daug šiukšlių (pakuotės nuo baldų), turite rasti legalią savivaldybės aikštelę („tip“). Už tai reikia mokėti. Nekraukite savo šiukšlių į gavėjo kiemą, jei jis nesutiko. Jūs tiesiog pabėgsite su problema.

Ar ten geri keliai?

Iki Londono – puikūs, asfaltas lygus kaip staldas. Bet kiek atvažiuojate į kaimus arba miestelius (pvz., šiaurės Anglijoje), keliai tampa siauresni, turi daugiau žiedo „roundabout“. Mikroautobusu ten važiuoti sunkiau. Be to, daugelis namų turi siauras privažiuojamasias takas. Įsivaizduokite, kad jūs turite atsukti 6 metrų ilgio „Sprinter“ į taką, kurio plotis 3 metrai. Tai košmara.

Ar verta rizikuoti dėl laiko?

Jeigu jums reikalingi daiktai rytoj, geriau skambinkite profesionaliai kompanijai. Jie žino, ką daro. Jūs, pirmą kartą važiuodamas, galite užstrigti, susigadinti automobilį arba tiesiog pavargti. Nėra nieko blogiau nei atvykti į apyvartą su nusilpusiomis kojomis ir pradėti nešti sofos į ketvirtą aukštą be lifto. Tiesa sako, kad baldų gabenimas į Angliją savo jėgomis tinka tik tiems, kurie turi laiko, ir mėgsta nuotykius.

Išvada

Viskas priklauso nuo to, ką jūs prioritizuojate – pinigus ar savo nervų sistemą. Jei esate jaunas, turite geros būklės mikroautobusą ir norite pamatyti pasaulį – pabandykite, tai galimybių mokykla. Bet jei jums tiesiog reikia nugabenti dvi spinteles ir lovą į Londoną apgyvendinti dukterį, geriau pasidarykite kavą atsigerti ir išsiųskite daiktus ekspedicija. Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti vieną – niekas nesakė, kad bus lengva, bet nebūtinai viską reikia kelti ant savo pečių. Pasidarykite skaičiavimus atidžiai, įsiskaičiuokite paslėptas išlaidas ir tik tada sprendžiate. Sėkmės kelyje, ir tegul jūsų „Ford Transit“ neverksta tarp Londono ir Doverio.