Apdrausti baldai kraustymui į Angliją: ką daryti, kad neprarastum protą ir pinigų

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, todėl mačiau viską – nuo nuostabių, kaip iš žurnalo, kraustymų iki tokių istorijų, po kurių nori užsidaryti namuose ir niekur nebeitižti. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų, ypač kai kalba eina apie pervežimus į užsienį, yra tai, kad žmonės sutaupyti nori viską, o tada stebisi, kai atvyksta sulaužyti baldai. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją nėra privalomas dalykas pagal įstatymus, bet pasakykiau tiesiai – be to šiais laikais judėti yra tiesiog pavojinga. Žmonės dažnai klauso: „Ar tikrai reikia?“, o aš atsakau: „Ar tikrai norite rizikuoti savo gyvenimo darbu?“ Anglija toli, keliai blogi, o vairuotojai – žmonės, todėl kas nors visada gali nueiti ne taip.

Pagrindai ir kodėl tai reikalinga (iš mano patirties)

Ar tikrai reikalingas draudimas, jei vairuotojas sako, kad jis vairuoja saugiai?

Sakyčiau taip – nerealūs yra tie, kurie tikisi, kad viskas nuės lyg pagal komandą. Vairuotojas gali būti ir profesionalas, bet kelyje įvyksta staigmenų, kurių jis nevaldo. Tąsyk vienas mano klientas atsisakė draudimo, nes vairuotojas „pažadėjo važiuoti lėtai“. Rezultate? Paslydo sunkvežimis Lenkijoje, ir sofos kojos nulūžo. Draudimas čia ne apie tai, kad vairuotojas blogas, o apie tavo ramybę. Jei vairuotojas tikrai saugus – puiku, tada draudimas liks nepanaudotas, kaip šalmas, kai nenukrenti. Geriau turėti ir nenaudoti, nei verkti vėliau.

Ką tiksliai apima tas „apdrausti baldai kraustymui į Angliją“ pasiūlymas?

Čia viskas priklauso nuo to, ką pasirašai sutartyje. Paprastai tai yra transporto draudimas, kuris apima dėvėjimąsi, gadinimą ar visišką praradimą kelionės metu. Svarbu suprasti, kad tai nėra stichinių nelaimių draudimas (tai kitas reikalas), o būtent rizikos, susijusios su pakrovimu, vežimu ir iškrovimu. Kartais įeina ir montavimas, jei tą atlieka pati firma, bet tai reikia tikrinti. Geriausia užduoti klausimą: „Ką darysime, jei sulaužysit vitrinos stiklą?“ Jei jie įstriža, tikriausiai viskas tvarkoja.

Kaip suskaičiuojama turtinės atsakomybės draudimo suma?

Tai paprasta matematika, bet žmonės čia dažnai suklysta. Turi susiskaičiuoti, kiek tavo turtas realiai kainuoja šiandien, o ne kiek tu nupirkai jį prieš dešimt metų parduotuvėje. Nurodyk realią rinkos vertę. Jei turi seną sofos komplektą, kurio rinkoje nebeįmanoma nusipirkti, vertink jį kaip naudotą daiktą. Draudikai niekada nemokės už „naują“ sofa, jei tu veži seną. Būk sąžiningas pats sau, nes perdrausti taip pat neverta – mokesčiai bus didesni, o išmokėjimas vis tiek neviršys realios vertės.

Ar galiu apdrausti tik dalį daiktų, pvz., brangiausią elektroniką?

Techniškai galima, bet ar verta? Apdrausti baldai kraustymui į Angliją dažniausiai reiškia visą krovinį, nes jei sunkvežimis užsidegs (Dievaži, kad ne taip nutiktų), tai sudegs viskas, o ne tik televizorius. Jei nori apdrausti tik kelis daiktus, gali būti, kad draudikai reikalaus sąrašo su serijiniais numeriais. O tas burokas su sąrašais... tampa per daug komplikuota. Geriau sudaryti visą krovinio sąrašą (inventorių) ir drausti visą vertę. Taip pigiau ir ramiau miegi.

Kuo skiriasi „All risk“ draudimas nuo įprasto CMR?

CMR – tai bazinis dalykas, kurį turi kiekvienas vežėjas pagal įstatymą, bet jo ribos žemos, tik apie 8-10 SDR už kilogramą. Tai labai nedaug, tikrai užteks tik keletui knygų atlyginti. „All risk“ (visų rizikų) draudimas yra tas, kurį tu nuperki papildomai, ir jis dengia visą turtą pagal jo vertę. Tarkime, sulaužei brangų stalą – su CMR gausi šimtus eurų, su visų rizikų – pilną vertę. Skirtimas milžiniškas.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (franshizę) iš savo kišenės?

Dažniausiai taip, ypač jei pasirašai „All risk“ polisą. Franshizė (arba dedukcija) – tai suma, kurią turi sumokėti pats prieš gaudamas draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei tavo franshizė 200 eurų, o žala 120 eurų, nieko negausi. Jei žala 1000 eurų – gausi 800. Dirbant su apdrausti baldai kraustymui į Angliją paslaugomis, būna įvairių variantų, kartais galima nupirkti draudimą be franshizės, bet tai kainuoja brangiau. Aš visada patariu pasidaryti be franshizės, jei turi daug trapių daiktų.

Kas nutinka, jei pats sugadinu daiktą pakraudamas?

Tuomet draudimas nedirba. Draudikas moka tik tada, kai kaltė yra pervežėjo arba įvyksta staiga nelaimė kelyje (pvz., avarija). Jei tu pats nukrenti su vitrina į rankas, tai tavo problema. Čia svarbu suprasti pakavimo reikšmę. Jei firma pakuoja – jie atsako. Jei pats pakuoji ir blogai užlipai juostele, o tada viskas išbyra – niekas nepataisys. Todėl rekomenduoju nešioti rankas ir leisti profesionalams tai daryti.

Kainos, dokumentai ir biurokratinės paininos

Kiek maždaug kainuoja apdrausti baldai kraustymui į Angliją?

Kainos svyruoja, bet paprastai tai nuo 2 iki 5 procentų nuo turtinės vertės. Jei tavo turtas vertinamas 10 tūkstančių eurų, tau teks mokėti apie 200-400 eurų už draudimą. Atrodo, daug? O pabandyk pirkti naujus baldus Anglijoje – ten kainos tokios, kad akis iškrenta. Be to, kaina priklauso ir nuo to, kiek kartų reikia krauti/iškrauti. Kuo daugiau rankų liečia turtą, tuo didesnė rizika, tuo brangiau polisas. Tai investicija į nervus.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojame?

Taip, šiek tiek. Jei važiuojame į Londoną ar Mančesterį, kaina gali būti šiek tiek aukštesnė dėl didesnės eismo įtampos ir mažesnių galimybių laisvai parkuoti sunkvežimį. Bet jei į kaimą šiaurėje, kur vairuotojas gali užstrigti sniege (nors dabar klimatas keičiasi, bet vis tiek), rizika irgi vertinama kitaip. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją reiškia įvertinti maršrutą. Ilgesnės kelionės – didesnė pavojų tikimybė, tai logiška, kad draudikai tai įvertina.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Pagrindinis dalykas – draudimo polisas (arba draudimo liudijimas), kur turi būti aiškiai parašyta tavo pavardė, adresas, krovinio vertė ir draudimo rūšis. Be to, būtinas krovinio priėmimo-pavaldymo aktas. Tame akte turi būti pažymėta būklė prieš išvežimą. Jei ten nieko nerašyta, o atvykus randama įbrėžimas, bus sunku įrodyti, kad jis atsirado kelionės metu. Visada perskaityk tą smulkių raštų dalį, nors ji ir nuobodi.

Ar reikia rodyti pirkimo čekius kiekvienam daiktui?

Idealiai – taip, bet realybėje ne visi juos turi po penkiolikos metų. Jei turi čekių nuo brangios elektronikos ar meno kūrinių – būtinai parodyk. Jei ne, daiktus galima vertinti pagal panašių naudotų daiktų kainas „eBay“ ar kituose šaltiniuose. Draudikai turi savo vertintojus, kurie žino, kiek kainuoja naudota „IKEA“ spinta. Nepaisydamas to, geriau turėti bent kokius nuotraukas ar sąrašą su serijiniais numeriais, kad įrodytum, kad tą daiktą iš vis turėjai.

Kas daryti, jei draudimo sutartyje parašyta tik lietuviškai?

Nebūtų problema, jei viskas vyksta Lietuvoje, bet kai važiuoji į Angliją, gali kilti nesusipratimų su vietinėmis institucijomis ar policija, jei įvyks įvykis. Geriausia, kad sutartis būtų dvikalbė (lietuvių ir anglų kalbomis) arba bent jau anglų kalba. Dauguma gerų firmų taip ir daro. Jei turi tik lietuvišką, paprašyk vertimo. Nenukrypime nuo temos, angliškai dokumentai visada sutaupo laiko pasienio kontrolėje, jei kils klausimų.

Ar galima susidrausti su pačiu vairuotoju be įmonės?

O Dieve, neskubėk taip daryti. Tai yra didžiausia klaida. Jei susidrausi su vairuotoju „iš rankos į ranką“, tu neturi jokios garantijos. Jis gali paimti pinigus, išvažiuoti ir niekada daugiau nebeatsiskambinti, o jei kas nutiks – teks ieškoti jo per visą Europą. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją gali tik legali vežėjo įmonė, turinti licenciją. Vairuotojas yra tik darbuotojas. Nepasitikėk užrašais ant popieriaus lapo.

Kiek laiko trunka draudimo galiojimas?

Draudimas galioja nuo to momento, kai vairuotojas pasimauna turtą iš tavo namų (arba sandėlio), iki momento, kai jį išduoda adresatui Anglijoje. Tai nėra metų draudimas. Jei dėl kažkokių priežasčių (pavyzdžiui, laivą atidėjo dėl streiko) baldai stovi sandėlyje tarpininko, reikia tikrinti, ar draudimas ten taip pat galioja. Paprastai galioja, bet yra ribojimas, pvz., 7-14 dienų sandėliavimui be papildomo mokesčio.

Ar galiu atšaukti draudimą, jei nusprendžiu nevažiuoti?

Taip, jei dar neprasidėjo krovinio priėmimas. Tuo atveju grąžinama visa draudimo suma (arba didžioji jos dalis), atėmus nedidelę administracinių išlaidų mokestį. Bet jei vairuotojas jau atvyko, pakrovė baldus į sunkvežimį ir tu pasakei „nebevažiuoju“, tu greičiausiai neteko atsiimti pinigų, nes rizika jau prasidėjo. Vairuotojo laikas ir kuras – tai pinigai.

Realios situacijos ir problemos (kai kažkas nueina ne taip)

Kas daryti, jei atvykus radau sulaužytą vitriną?

Pirmiausia – nepyk ant vairuotojo (nors norisi), o imkis dokumentų. Reiškia būtinai pažymėti „protokole“ (krovinio priėmimo-pavaldymo akte), kad vitrina sulaužyta. Nenusileisk tol, kol vairuotojas tai nepasirašo. Be to, daryk nuotraukas. Tada skambink savo priemonininkui (kuris tau užsakė vežimą) ir pranešk apie žalą. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją be to įrašo akte nieko nereiškia. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – skambink policiją, nors ir skamba drąsai, bet Anglijoje tai normalu.

Ar buvo pas tave atvejų, kai draudimas nepadėjo?

Buvo. Vienas klientas turėjo seną antikvarinės vertės stalą, bet sutartyje jis buvo įrašytas kaip „medinis stalas“ be specialios vertės. Stalas buvo pažeistas. Draudikas pasiūlė atlyginti 50 eurų už „naudotą stalą“, nors reali vertė buvo tūkstantis. Čia kaltė ne draudimo įmonės, o mūsų, nes nepateikėme išsamios informacijos. Todėl labai svarbu išskirti brangius dalykus (meno kūriniai, vintage baldai) ir juos vertinti atskirai.

Kas nutinka, jei dėžės atvykta drėgnos?

Tai klasika. Vazganiantis per Lamanšą arba tiesiog lietus Anglijoje. Jei dėžės drėgnos – tai vairuotojo kaltė (blogai uždengė tentą). Tuomet draudimas turi padengti drėgmės sukeltą žalą. Bet čia yra vienas „šunų“ dalykas (pardon už išsireiškimą) – jei viduje buvo daiktai, kurie nėra įpakavoti į plastikinius maišus, draudikas gali sakyti, kad pakavimas buvo netinkamas. Geriau užsidėk daiktus į maišus, tada klausimų nebus.

Ar apdrausti baldai kraustymui į Angliją apima ir daiktus, pavogtus poilsio metu?

Pavogimo atveju – taip, tai yra viena iš draudžiamų rizikų. Bet čia yra niuansas. Jei vairuotojas palieka sunkvežimį be priežiūros neapsaugotoje vietoje ir jį apiplėšia, draudikas gali bandyti vengti mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad vežėjas neįvykdė saugumo priemonių. Jei vairuotojas miegoja mašinoje (kaip dažnai būna) ir kažkas įlenda per langą – tuomet viskas tvarkoja. Vagystės reikia pranešti policijai per 24 valandas.

Kas jei vairuotojas užstringa kalne Anglijoje ir vėluoja?

Draudimas paprastai nedengia vėlavimo. Tai vadinasi „finansinė nuostolis“, o ne turtinė žala. Jei tu dėl to prarandi darbo galimybę ar turi išsinuomoti butą kelias dienas, draudikas to neatlygins. Jis atlygins tik tada, jei dėl to vėlavimo sugadėsi daiktai (pvz., gėlės užgesta, šaldytuve suirs maistas). Bet baldų atveju vėlavimas paprastai nekenkia jų būklei, tik nervams.

Ar galima kažką padaryti, jei firma atsisako mokėti draudimo išmoką?

Žinoma, jei turi visus įrodymus. Pirmiausia rašomas pretenzija įmonei. Jei jie nusisuka, kreipiamasi į draudikų asociaciją arba teismą. Bet pirmiausia – įskaityk visas sąlytas. Kartais klientai skaito tik antraštę „Viskas apdrausta“, o smulkiausią šriftu parašyta, kad „neapdrausta, jei žala mažesnė kaip 200 eurų“. Būk atidus. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją reiškia ir savo teises žinoti.

Anglijos specifika ir kiti nepatogūs dalykai

Ar Anglijoje galioja mūsų Lietuvos draudimas?

Jei tai tarptautinis draudimas (kaip ir turi būti), taip, jis galioja visoje Europoje (ir po Brexit, nes draudimo teisė yra tarptautinė pagal CMR konvenciją). Svarbu, kad polis būtų išduotas legalios vežėjo įmonės. Anglijos draudikai turi savo specifiką, bet jei turi lietuvišką polisą su „Green Card“ arba atitinkama užuomina, jis veikia. Nebūtų pakeisti draudiko į vietinį, nebent jis būtų pigesnis (kas retai nutinka).

Ar sunkiau įvežti baldus į Angliją dėl muitinės po Brexit?

Muitinė nebe taip baisi, kaip anksčiau, jei veži savo asmeninius daiktus (perkeliant gyvenamąją vietą). Tuomet galima gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence). Bet jei nesi apdraustęs ir muitininkai nuspręs patikrinti krovinią ilgiau, o tavo baldai stovi lauke lietuje – gali būti bėdų. Draudimas čia tiesiogiai nesusijęs su muitinės mokesčiais, bet jis apsaugo turtą tais pačiais muitinės terminaluose, kur dažnai vyksta „nepaaiškinami“ įvykiai su dėžėmis.

Ar reikia specialiai drausti vyną ar maisto produktus?

Maistas ir gėrimai – tai atskira istorija. Dėl maisto produktų draudimas taip pat gali veikti, bet jų vertę sunku įrodyti, jei jie sugenda (sugenda, nes užsidegė šaldytuvas arba sutrūko butelis). Vynas – brangus dalykas, jį būtinai reikia įrašyti į sąrašą su konkrečia verte. Bet žinau, kad kai kurios draudimo kompanijos visai nenori drausti „jų ir maisto“, todėl klausk iš anksto. Geriau išgerti vyną Lietuvoje ir nenukentėti (juokauju, bet dalis tiesos yra).

Ar galima vežti augalus ir ar jie apdraudžiami?

Augalus vežti galima, bet Anglija turi griežtas fitosanitarines taisykles. Jei turi tą draudimą, jis gali atlyginti augalo vertę, jei jis užšąla arba sulaužomas. Bet jei anglai muitinėje sunaikina tą augalą, nes jame yra kenkėlių – draudimas to neatlygins, nes tai yra valstybės sprendimas. Taip pat augalai dažnai nudžiūsta ilgos kelionės metu, o tai laikoma natūraliu procesu, ne draudžiamu įvykiu. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją nėra tas pats, kas apdrausti gyvus augalus.

Kodėl kai kurios firmos atsisako drausti senus baldus?

Nes jų vertė lygi nuliui, o rizika sugadinti didelė. Senas, supuvęs stalas gali išsirti vos prisilietus. Draudikai nemano, kad verta rizikuoti dėl 5 eurų vertės daikto. Jei turi tokių daiktų, geriau juos palikti čia arba išmesti. Jei labai nori vežti, gali drausti tik „pakavimą“, t.y. jei tą seną daiktą uždėsi ant kitos, naujos baldų dalies ir ją sugadinsi – draudimas neveiks, nes kaltė seno daikto.

Ar galima pasitikėti „pigia“ firma be draudimo?

Niekuomet. Jei firma siūlo kainą, kuri yra pusantro karto mažesnė nei rinkoje, tai reiškia, kad ji kažkur taupo. Dažniausiai taupo būtent draudimą arba vairuotojus. Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti – nemokamas sūris yra tik muilo gabalėlis. Pigioje firmoje, jei kas nutiks, gausi tik „atsiprašome“ ir tuščias rankas. Geriau sumokėk šimtą eurų daugiau, bet miek ramiai.

Kas daryti, jei turiu daiktų be vertės (dovanos, paveldėti)?

Viskas turi savo vertę, net jei 0 eurų. Bet draudimui reikia nustatyti „simbolinę“ vertę arba vertę, kurią reikėtų sumokėti, jei norėtum nusipirkti panašų naudotą daiktą. Paveldėtas paveikslas gali būti vertas tūkstančių, jei jis tikras. Tuo atveju reikės eksperto vertinimo. Jei tai paprasti suvenyrai – įrašyk mažą vertę, bet įrašyk, kad jie egzistuoja. Neįrašytų daiktų nebus (ir negalima būti) atlyginta.

Ar reikia drausti, jei baldus veža „dalina“ kroviniu (partija)?

Taip, netgi labiau. Kai vairuotojas paima kelis klientų krovinius, jis dažnai krauna ir iškrauna keletą kartų kelionės metu. Kiekvienas perkėlimas – dar viena proga sulaužyti koją ar subraižyti lentą. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją dalinimo būdu yra būtina, nes rizika čia daug didesnė negu tuomet, kai visa mašina yra tavo. Būk tikras, kad tavo dėžės nebus naudojamos kaip pagalvinimas kitiems daiktams.

Išvada

Galiausiai, viskas susikerta į vieną paprastą tiesą – geriau išleisti šiek tiek daugiau laiko pasiruošimui ir pinigų draudimui, nei gailėtis visą likusį gyvenimą. Apdrausti baldai kraustymui į Angliją nėra tiesiog formalumas, tai tavo vienintelė apsauga prieš chaotišką realybę, kurią matome keliuose. Neklausau kiekvieno, ar pasiruošęs rizikuoti savo turtu, bet patariu – neskubėk. Gerai pasirinkk partnerį, perskaityk sutartį (nors ir ilga) ir tik tada leisk į kelionę. Sėkmės Anglijoje, ir tegul turtai atvyksta sausai ir sveiki. O jei kils klausimų – visada galite pasiklaustyti tiek savo, tiek mūsų, pažiūrėjęs į situaciją realiai, be reklamų.