Aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją: vadovas iš vidaus

Dirbu su šia sritimi jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir galiu pasakyti vieną – aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją paprastai atrodo tik brošiurose. Realybėje tai yra chaosas, kurį valdo gerai sutvarkyti dokumentai ir šiek tiek sėkmės. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir dabadabar tenka daugiau rašyti nei kraustyti. Žmonės dažnai galvoja, kad tiesiog užsako „kibirą“ ir jis atvažiuoja, tačiau ten yra daugiau niuansų, susijusių su muitinės paslaptimis ir keltų grafikais. Čia išvardinsiu tai, ką tikrai reikia žinoti, kad neišprotėtumėte bandydami nukeliauti per Lamanšą.

Visa tai prasideda nuo paprastų dalykų (dažnai juos pamirštame)

Kaip tiksliai pradėti visą šitą procesą?

Viskas prasideda ne nuvežti dėžės, o nuo telefono skambučio arba laiško. Negaliu tiesiog atvažiuoti pas jus ir sakyti „važiuokim“. Pirmiausia reikia sužinoti, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Jei sakykite „tiek kiek telpa į „Volkswagen“ transporterį“, man tai nieko nekalba. Mums reikia tūrio, matmenų ar bent jau sąrašo. Nes kitaip važiuosime su tuščia mašina, o jums tai kainuos pinigus. Be to, reikia nustatyti adresą tiksliai – Anglijoje kai kurios gatvės turi vienodus pavadinimus skirtinguose rajonuose, tai dar viena bėda.

Ar tikrai reikalingas išsamus daiktų sąrašas (inventorius)?

Be abejo, taip. Be galo svarbu. Dažnai klientai sako: „Štai čia dėžės su virtuvės reikmenimis, o čia drabužiai“. Muitininkui to nepakanka. Jie nori matyti, kas yra viduje, nors jiems ir taip nuobodu tai skaityti. Kai kurios firmos sako, kad galima „apibendrintai“, bet aš nebegaliu rizikuoti. Paskutinis kartas, kai bandžiau praslysti su trumpu sąrašu, mes stovėjome Dover’io uoste penkias valandas. Rašykite viską: „3 vėžiantys kėdės, 1 stalas, 10 dėžių su knygomis“. Tai padės išvengti rūpesčių vėliau.

Kaip apskaičiuoti, kiek man reikia vietos mašinoje?

Čia dažniausiai visi suklysta. Žmonės matai didelį sofą ir mano, kad jis užima pusę mašinos. Iš tiesų, sofą galima padėti į šoną, o viršuje sukrauti dėžių. Aš dažnai sakau, kad geriau padaryti „vizualinį“ matavimą – surinkite dėžes vienoje kambario dalyje, ir tada pažiūrėkite. Jei abejojate, geriau pasakykite, kad daugiau. Daliniai kroviniai (kai keli klientai važiuoja viena mašina) taip pat yra galimybė, bet tada turi būti tiksliai, kad neišvažiuoti per savaitę, nes laukia kitų krovinių.

Ar jūs atvykstate su dėžėmis, ar aš turiu pats jas rasti?

Geriau pasirūpinkite patys, nes mūsų dėžės kainuoja. Nors, jei užsakote pilną paslaugą „su rėmimu“, tai mes viską atsivežame. Bet tada atsiranda rizika, kad dėžių per daug arba per mažai. Kartais atsitinka taip, kad klientas užsisako 50 dėžių, o panaudoja tik 30 – tai jau neišsigryninę pinigai. Jei galite, nusipirkite statybinių parduotuvėje, bus pigiau. O jei norite, kad viską padarytume mes, tai pridėsime prie sąskaitos, bet nereikės jaudintis dėl jų suradimo.

Kas daryti su dideliais baldais, pvz., spinta ar klifu?

Dideli baldai yra problema, ypač jei gyvenate 5 aukšte be lifto. Mes turime nešiklius, kurie gali nunešti viską, bet tai laiko klausimas. Kartais reikia išmontuoti spintas. Aš visada sakau – jei spinta įeina pro duris, galima nevežti išardytą, jei neina – tenka išsukti plokštes. Vairuotojai dažnai nusprendžia patys, kaip geriau. Turime įrankių, tačiau jei turite labai seną, brangią baldą, geriau pasakykite iš anksto, kad jis trapus (nors aš manečiau, kad seni baldai kartais būna stipresni už šiuolaikinius).

Burokratija ir muitinė (nervingiausia dalis)

Kas yra tas „ToRR“ dokumentas, apie kurį visi kalba?

Tai yra „Transfer of Residence Relief“ – atleidimas nuo mokesčių. Jei gyvenate ne ES (ar ne UK) teritorijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir perkeliate savo daiktus į Didžiąją Britaniją gyventi galutinai, jums neturi mokėti PVM ir muito. Bet tai neįvyksta automatiškai. Reikia užpildyti formą ir gauti patvirtinimą. Be to, daiktai turi būti naudoti mažiausiai 6 mėnesius. Negali tiesiog nusipirkti naujus televizorių Lietuvoje ir vežti be mokesčių – tai bus sukčiavimas, ir britai tai sužino.

Ar man reikia EORI numerio?

Taip, dabar jis būtinas be išimties. Anksčiau (kai buvo ES) nebuvo tiek daug problemų, bet dabadabar be EORI (Economic Operator Registration and Identification) jūsų krovinys neprižengs prie sienos. Jį gaunate internetu, nemokamai, bet procedūra trunka kelias dienas (kartais ilgiau, jei sistema „užstrigs“). Neįsivaizduoju, kaip žmonės bando važiuoti be to – tiesiog pasiliksite pasienyje su pilna mašina ir vairuotoju, kuris nori namo.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

Kai viskas tvarkinga – valandą, dvi. Jei trūksta dokumentų – gali trukti dienomis. Esu matęs situaciją, kai viena trūkstama parašo vienoje deklaracijoje priverčė laukti 48 valandas Kent‘o uoste. Vairuotojai tenka miegoti mašinoje. Aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją numato tai, kad dokumentai turi būti patikrinti mūsų brokerio dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Mes tą darome dažniausiai, kad jums nereikėtų galvoti apie tai, bet kartais reikia jūsų pasirašymo elektroniniu būdu.

Kas nutinka, jei aš padėjau į dėžę draudžiamų daiktų?

Tai blogiausias scenarijus. Britų muitinė labai griežta dėl maisto produkų, ypač mėsos ir pieno produktų. Jei rasus dešrelių ar sūrio – gali konfiskuoti visą dėžę ar net visą krovinį (labai retai, bet įmanoma). Taip pat nustatyti vaistai be receptų. Geriau suvalgykite visą keptą mėsą prieš išvykdami. Nė vienas „aiškus procesas“ neišgelbės, jei bandysite įveži kilogramą lašinio nelegaliai. Tikrai nerekomenduoju rizikuoti.

Kas yra T1 dokumentas arba tranzitas?

Tai techninis dalykas. Jei važiuojate tranzitu per kitas šalis (pvz., per Vokietiją ar Belgiją), gali reikėti T1 dokumento, kuris rodo, kad prekės keliauja iš vienos šalies į kitą neapmokestintos. Mūsų atveju, keliaujant tiesiai į UK, dažniausiai naudojame tiesioginį eksportą. Bet jei dėl kokių nors priežasčių keliama keleiviams ar kitaip, reikia žinoti. Aš asmeniškai stengiuosi vengti tranzito per Europą, nes daugiau galvos skausmo su dokumentais.

Ar galiu vežti alkoholį ir tabaką?

Galite, bet tam yra ribos. Beveik visada reikės sumokėti mokestį (akcizą), jei kiekis viršija nustatytą asmeninį normą. ToRR atleidimas daiktams netaikomi alkoholiui ir tabakui (išskyrus atvejus, bet tai labai sudėtinga). Geriau nesukti galvos, nes deklaruoti 100 butelių vodka gali kainuoti brangiau negu jį nusipirkti Londone. Tiesiog palikite tai čia, nusipirksite ten – pigiau.

Kelionė, keliai ir vairuotojai (realus gyvenimas)

Kiek laiko trunka pati kelionė į Angliją?

Standartiškai, jei važiuojame į Londoną ar pietryčius, tai apie 24-30 valandų važiavimo su pereinamaisiais laikais. Jei į šiaurę, prie Mančesterio ar Edinburgo – pridėkite dar 4-6 valandų. Bet tai yra „grynas“ važiavimas. Reikia prisidėti laiką krovimui, iškrovimui, galbūt laukimui kelto. Vieną kartą užtrukome 3 dienas, nes Buve (Boulogne) uoste buvo didelės bangos ir kelai nebuvo išlydyti (taip, ten taip pat būna). Tai ne taip paprasta kaip važiuoti į Rygą.

Kokius keltus dažniausiai naudojate?

Pagal situaciją. Dažniausiai Dunkirk’as arba Kalė (Calais), nes trumpiau plaukiama. Kartais, jei eilės didžiulės (o jų būna, ypač vasarą arba kai „P&O“ taiso keleivinius keltus), nukreipiame į Zeebrugę ar net Oostendę. tai keičia maršrutą, bet vairuotojai to nebijosi. Svarbiausia nespardyti grafiko, kad klientas nelauktų be galo. Aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją reiškia turėti atsarginius planus, kuriais net ir klientai nesužino.

Ar vairuotojas gali mane paimti į savo mašiną?

Techniškai negali. Jis turi licenciją tik krovinių vežimui, o ne keleivių pervežimui. Draudimas neapima keleivių, o jei policia sustabdys, gausią didelį baudą. Taip pat vairuotojas turi poilsio laiko režimą (tachografas). Jis negali tiesiog važiuoti 10 valandų be sustojimo. Taigi, jei planuojate važiuoti kartu, greičiausiai teks nusipirkti bilietus į keltą ir lėktuvą. Aš visada patariu susitikti tiesiog paskirties vietoje, taip saugiau ir pigiau.

Kas daroma, jei vairuotojas užstrigs spūstyje ties Londonu?

Tai kasdienybė. M25 žiedkelis gali stovėti valandomis. Vairuotojas praneša, kad vėluos. Čia nieko padaryti negalima, nepamenu, kada paskutinį kartą ten buvo tuščia. Jei turite planų ryte – geriau pasirūpinkite, kad daiktai atvyktų diena anksčiau arba prašykite mus perspėti. Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, išvengti Londono centro, bet į šiaurę tenka važiuoti pro jį. Kartais naktis nėra gelbėjimas – ten ir naktis stovi.

Ar galima sekti krovinio vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS sekimo sistemas. Galiu siųsti nuorodą, kur matote, kur dabar yra vairuotojas. Bet ne visada tikslu – kartais signalas dingsta uoste arba tunelyje. Ir neprašykite vairuotojo skambinti kiekvieną valandą, jam reikia susikoncentruoti. Aš asmeniškai stebiu sistemą ir jei matau, kad sustojo ilgiau nei įprasta – pats susisiekiu su juo.

Ar saugu duoti raktus nuo naujojo namo vairuotojui?

Dažniausiai taip ir daroma, kadangi jis turi iškrauti daiktus, kai jūsų nėra. Bet tikrai rekomenduoju turėti du raktų rinkinius – vienus palikite dėžėje su savimi (arba pas draugą), o kitus duokite vairuotojui. Kartais vairuotojas gali užrakinti duris ir išmesti raktą į kišenę (kas nutiko su vienu mano kolega iš Kretingos), ir tada prasideda ieškojimai. Geriau turėti atsarginį variantą.

Kainos ir paslėpti mokesčiai (apie ką nenori kalbėti)

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Nuo tūrio, atstumo, kelto bilietų kainos (jos svyruoja kaip šuoliuose su tramplinu) ir degalų. Taip pat, ar reikia nešiklių, ar yra prieigos kelias. Jei gyvenate miesto centre, kur reikia specialių leidimų (pvz., Londono zonoje), tai taip pat įeina. Negaliu pasakyti tikslios kainos be matmenų. Bet galiu pasakyti, kad pigiau važiuoti antradienį priešpiet nei penktadienį vakare.

Ar kainos apima ir iškrovimą?

Paprastai taip, jei tai yra standartinis „prie durų“ pristatymas. Bet jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto arba gabenti per 50 metrų nuo mašinos (nes negalima priartėti), gali būti papildoma mokestis už nešiklius. Aš visada to papildomai neišklystu – geriau pasakykite iš anksto apie blogą prieigą, nei mes sužinosime vietovėje ir pradėsime ginčytis.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei turiu mažai daiktų?

Galite bandyti, bet mažai daiktų (pvz., 2-3 m³) verčia mus važiuoti daliniu reisu, o tai brangu. Kartais pigiau nusipirkti bilietą ir važiuoti su savo mašina. Mes dažnai sakome – jei telpa į keleivinį automobilį, nenaudokite mūsų, išskyrus atvejus, kai nenorite vairuoti ar neturite teisės. Mūsų paslauga apmokama už logistikos sudėtingumą, ne tik už kelius.

Kokios mokėjimo sąlygos? Ar galima atsiskaityti atvykus?

Standartas – 50 % avansas, 50 % gavus daiktus arba prieš išvykstant (prieš išvykstant geriau mums, kad nepasimestume su pinigais, jei klientas pasikeis mintį). Kartais leidžiame atsiskaityt ir atvykus, bet tik tada, kai klientas yra mums pažįstamas arba yra didelė įmonė. Su naujais klientais aš esu griežtas – pinigai turi būti saskaitoje prieš tai, kai vairuotojas užsiveža mašiną į keltą. Tai mūsų apsauga.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įeita, bet tik pagal standartines sąlygas (paprastai tai apie 3-5 EUR už kg krovinio). Tai nėra pilnas draudimas „viskas įskaičiuota“. Jei turite brangių paveikslų ar antikvariatą, tai reikia juos specialiai aprašyti ir papildomai apdrausti. Paskutinis kartą vienas klientas bandė pinigus padėti į dėžę su drabužiais – pinigai nebuvo apdrausti, ir, aišku, dingo (nors manau, kad jis pats juos pamiršo). Žiūrėkite sutartį dėl draudimo ribų.

Kas daryti, jei gavau pigesnį pasiūlymą iš kitos firmos?

Tikriausiai jie sutaupo ant kažko. Gali būti, kad jie neturi drudžio mokesčio, arba vairuotojams moka algą „vėliau“. Aš žinau keletą firmų, kurios uždirba tik ant to, kad neneša daiktus, o įleidžia klientą į mašiną (jei tai įmanoma). Taip pat yra firmų, kurios vežia be draudimo. Aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją negali būti per pusę pigesnis nei rinkos kaina, tame sakyčiau yra logika. Jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai greičiausiai melas.

Po atvykimo ir smulkmenos

Ką daryti, jei dėžė atėjo sužalota?

Tai nemalonu, bet įvyksta. Reikia susirasti pažeidimų protokolą (kurią vairuotojas turi duoti) ir parašyti pastabas. Negalima pasirašyti dokumentų, kad „viskas gerai“, o tada vėliau skųstis. Aš sakau vairuotojams – jei kas nors sužalota, pasirašykite ant dėžės, kad įrodymų liktų. Kitiems padėti sunku, jei matysite tik dėžę be parašų. Fotografuokite viską iš karto.

Ar padėsite surinkti baldus atgal?

Taip, tai įeina į mūsų darbą, jei mes juos išmontavome. Jei juos išmontavote patys – mes tik padėsime surinkti, bet už tai gali paimti nedidelį mokestį, jei tai užtrunka ilgiau nei planuota. Ne visi vairuotojai yra meistrai baldų surinkimo srityje, nors daugelis jau moka. Kartais reikia kantrybės – vairuotojas pavargęs po kelio, tai gali surinkti lentą į kitą pusę (nutiko kartą su spyna). Bet visgi sutvarkome.

Ar galite atvežti daiktus į sandėlį, jei namas dar nebaigtas?

Galime, bet reikia žinoti adresą ir darbo laiką. Tiesiog nepamirškite pasiimti jų laiku, nes vietos sandėliuose brangios. Mes galime laikyti kelias dienas mūsų baseine, bet tai taip pat kainos. Geriausia derinti su savo brokeriu ar agentu, kad sandėlis būtų pasiruošęs. Kartais įvyksta, kad atvykstate, o raktų nuo sandėlio nėra – tai tas momentas, kai nori numesti rankas.

Ką daryti su pakuotės medžiagomis (dėžėmis, plėvele)?

Jeigu nurodėte, kad tai „pakuotės atliekos“, mes jas išsivežame. Jei norite palikti dėžes sau – pripažinkite, kad dauguma jų po to vis tiek nuplėšiate ir išmetate. Geriau leiskite mums išvežti į mūsų konteinerį. Anglijoje labai griežta atliekų rūšiavimas, negalima tiesiog mesti dėžių prie gatvės. Vairuotojas susirinks viską ir išveš į reciklavimo centrą (arba deginimo, jei tai bloga diena).

Ar vežiate ir į toliau esančias vietas, pvz., Škotijos aukštumas?

Vežame visur, kur yra kelias. Bet kainos auga proporcingai atstumui. Į Škotiją važiuoti ilgiau, degalų sunaudojama daugiau. Taip pat reikia žiūrėti, ar ten nėra ribojimų dideliems sunkvežimiams (kai kur kaimeliai uždaro kelią). Aš vieną kartą važiavau į vieną kaimą prie Insneso (Inverness) ir teismis važiuoti atgal, ką matėme vietiniai. Patikrinkite, ar sunkvežimis gali privažiuoti prie jūsų namų.

Kas nutinka, jei aš negaliu atvykti priimti siuntos?

Tada reikia įgaliojimo (power of attorney) arba raštiško leidimo ką nors kitam. Be to, gali reikėti papildomo mokesčio už laukimą, jei vairuotojas ten privalo stovėti. Geriau, kas nors būtų vietoje – kaimynas, draugas ar turtų agentas. Negaliu palikti dėžių ant gatvės, nes jas pavogs arba policia nuveš.

Ar galima užsakyti grįžtantį krovinį (atgal į Lietuvą)?

Žinoma, tai mums labai naudinga, nes kitaip važiuojame tuščiomis. Jei turite ką nors vežti atgal (drabužius, baldus, senas mašinas), pasakykite iš karto. Duosime didelę nuolaidą. Kartais žmonės perveža net senus automobilius, kuriuos nusipirko UK. Tik su automobiliais daugiau dokumentų, bet mes su tuo išsiaiškiname. Tai puikus būdas sutaupyti abiem pusėms.

Kokia tikimybė, kad viskas pavyks be problemų?

90% atvejų viskas vyksta sklandžiai, jei klientai klauso ir neduoda melagių apie turinį. Likę 10% tai vėlavimai, blogas oras ar muitinės kaprizai. Esu matęs viską – nuo sprogstančių padangų po Londonu iki dingusių pasų. Bet su patirtimi mes sugebame išspręsti beveik viską. Aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją yra apie tai, kad mes turime būti žingsniu priekyje problemų.

Kaip elgtis, jei dingo daiktas?

Pirmiausia – nepanikuokite. Dažniausiai jis nukrito po kitų dėžių arba liko ankstesnėje stotelėjeje. Mes susisiekiame su vairuotojais ir vietiniais agentais. Jei po 24 valandų nerandame – rašome prašymą draudimo kompanijai. Turime statistiką – dingsta labai retai, dažniau žmonės tiesiog pamiršta, kur padėjo. Tikrai patikrinkite visus kampus prieš skundžiantis.

Ar rekomenduojate vežti gyvūnus?

Čia mes neespecialistai, tiesiog kartosime juos tame pačiame reise, jei turiu tinkamą gardą (priklausomai nuo gyvūno). Bet rekomenduoju kreiptis į specialized firmas, kurios žino apie veterinarijinius reikalavimus. Britams labai griežti taisyklės dėl šunų ir kačių – čipai, skiepai. Mes negalime prisiimti atsakomybės už gyvūną, jei jis susirgs ar pabėgs (o jie mėgsta bėgti po pietų).

Ar galiu su jumis susisiekti poilsio dienomis?

Galiu rašyti žinutę, aš tikrai ją pamatysiu, bet atsakau tik rytoj. Darbo dienomis aš dažnai esu užsiėmęs, bet stengiuosi padėti. Nereikia skambinti 3 valandą naktį, jei dėžės nepasieke (vairuotojai miega). Tikrumu sakau, dauguma problemų išsprendžiamos ir be manęs tiesiogiai, jeigu viskas buvo užtepta teisingai pradžioje.

Apibendrinant

Visas šis procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol pradedi suprasti, kodėl tiek daug rašymo. Aiškus užsakymo procesas kraustymui į Didžiąją Britaniją yra ne tada, kai nieko nedaro, o tada, kai viską iš anksto suplanavai ir paruošei dokumentus. Svarbiausia – būkite nuoširdūs su logistika, nes net mažiausias melas apie krovinių svorį gali sukelti didžiulius nesusipratimus. Jei viską padarysite teisingai, galėsite ramiai gerti arbatą Londone, o jūsų daiktai jums ves.