Aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų: Vadovas, kuris išgelbės Jūsų nervus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Mačiau viską – nuo tada, kai Anglija buvo beveik savo, iki šių dienų, kai kiekviena mažiausios vertės siunta sukelia daugiau galvos skausmo nei didžiulis konteineris anksčiau. Dažnai klientai sako: „Galiu tiesiog paduoti prekes į sunkvežimį, o jie patys atsirbs Londone?“ Po Breksito tai nebeveikia taip paprastai. Norint, kad aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų iš tikrųjų įvyktų, reikia suprasti mechanizmą, kuris dabar yra sudėtingesnis nei bet kada. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris laiko vairą, čia apie dokumentus, muitines ir anglų biurokratiją, kuri nemiega.

Esu čia, kad papasakotų, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų. Kartais bus šiurkštų detalių, kartais pasakysiu, kad nežinau (kas nutinka retai, bet nutinka), bet tikslas vienas – kad Jūsų krovinys nenuklyptų į „Red Lane“ ir nepradėtų kaupti baudų vietoje to, kad pasiektų pirkėją.

Kaip viskas prasideda ir kodėl viską reikia rašyti ant popieriaus

Ar EORI numeris vis dar būtinas, jei važiuojam tik vieną kartą?

Absoliučiai taip, be to Jums jo tiesiog neleis įvežti. Daugelis manoma, kad jei siunta maža, ar tai vienkartinis siuntimas, tai galima apeiti. Nieko panašaus. EORI (Economic Operator Registration and Identification) tai kaip asmens kodas Jūsų verslui muitinėje. Be jo sistema tiesiog sustoja. Dabar reikalingi du numeriai – vienas ES (Lietuvos) ir kitas GB (Jungtinės Karalystės), jei norite mokėti PVM atidėtai. Užtrunka pora dienų jį gauti, todėl nedelskite paskutinę dieną, kitaip aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų taps tiesiog neįmanomas jau paties pradžioje.

Ką tiksliai reikia rašyti komercinėje sąskaitoje faktūroje?

Čia dažniausiai daromos klaidos. Negalima rašyti „įrankiai“ arba „drabužiai“. Muitinė reikalauja detalaus aprašymo – iš kokio metalo, kokia markė, modelis, serijinis numeris, paskirtis. Vienas mano klientas rašė „buitinė technika“ – krovinią sulaikė trims dienoms, kol aiškinomės, kad tai yra du duonkepiai, o ne mikrobangų krosnelė. Kuo tiksliau parašysite, tuo mažiau šansų, kad anglai uždels krovinią patikrinimui. Būkite konkretūs, net jei tai atrodo per daug detalu.

Packing list – tai tik formalumas ar įrankis?

Tai ne formalumas, o Jūsų draugas arba priešas, priklausomai nuo to, kaip jį užpildysite. Ten turi būti tikslios svorio, matmenų ir kiekio informacijos. Jei sąskaitoje parašysite, kad svoris 500 kg, o pakavimo sąraše bus 520 kg, sistema arba pareigūnas pastebės nesutapimą. Angliškai muitinė labai mėgsta tikslumą, o netikslumas kelia įtarimą dėl kontabandos. Geriau sverdžiukite krovinius kartą daugiau, nei vėliau mokėsite sandėliavimo mokestį Anglijoje, kol aiškinsitės, kodėl skiriasi duomenys.

Kodėl visi kalba apie HS kodus ir ar aš turiu juos žinoti?

Jūs nebūtinai turite juos mokėti iš galvos, bet Jūsų brokeris turi žinoti. HS kodas (tarifinis kodas) nulemia kiek mokesčių sumokėsite. Neteisingas kodas gali lemti ne tik didesnę muito mokesčio sumą, bet ir baudas už neteisingą deklaravimą. Aš asmeniškai kartais užstrigu su tais kodais, nes jie keičiasi, bet turiu žmonių, kurie specializuojasi tik tuo. Nerašykite kodo „atsitiktinai“ iš interneto, geriau klauskite profesionalų, kadangi aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų prasideda būtent teisingo kodo parinkimu.

Kokias Incoterms sąlygas geriau pasirinkti naujokam?

Jeigu nesate profesionalas, rinkitės DAP (Pristatyta iki vietos) arba DDP (Apmokestinta iki vietos). EXW (gamykloje) reiškia, kad Jūs turite organizuoti viską iki pat vartų Anglijoje, o tai reikalauja žinių. DDP brangiau, bet tada pervežėjas imasi viso rizikos ir dokumentų valdymo. Jei pasirašysite EXW ir nesuprasite, ką reiškia „importo išleidimas“, gali būti, kad Jūsų prekės stovės Doverio uoste ir nebevešės toliau, kol neatsirastų kas nors, kas jas „legalizuotų“.

Ar reikia eksporto deklaracijos išvykstant iš Lietuvos?

Taip, be jos neišvažiuosite. Daugelis galvoja, kad svarbiau įvažiuoti į Angliją, bet Lietuvos (ir ES) muitinė taip pat turi žinoti, ką išvežate. Be išvykimo deklaracijos krovinius gali sulaikyti jau Lietuvoje arba Lenkijoje. Tai standartinė procedūra, kurią dabar atliekame elektroniniu būdu, bet ji būtina. Nėra tokios situacijos, kad „tiesiog užvežiau“, viskas turi būti užregistruota.

Kelias, pasienis ir anglų ypatumai – kas laukia kelyje?

Ar tikrai geriau važiuoti pro Eurotunelį nei keltu?

(Žiūrėjau prognozes...) Paprastai Eurotunelis yra greitesnis variantas – užeiti, 35 minučių po vandeniu ir išvažiuoti. Tačiau jei yra stiprus vėjas, keltai gali nebevažiuoti, o tunelis veikia visada. Keltai (Dover-Calais) gali būti pigesni dideliems kroviniams, jei užsakyta iš anksto, bet laiko atžvilgiu rizikingesni. Be to, tunelyje dažniau vyksta greitas kontrolė, o uoste gali tekti laukti eilėje įkrovui. Aš dažniau rekomenduoju tunelį dėl pastovumo, jei klientui skubama.

Kas vyksta tiesiogiai prieš Anglijos pasienio kontrolę?

Čia prasideda tikrasis adrenalinas, jei trūksta dokumentų. Viskas priklauso nuo to, ar kroviniui buvo pateiktas išankstinis pranešimas (Entry in Declarants Records). Jei viskas gerai, vairuotojas važiuoja „Green Lane“ (žalia juosta). Jei trūksta duomenų arba sistema „pamiršo“ krovinius, važiuojama į „Red Lane“ (raudona juosta). Ten gali tekti laukti valandą, o kartais ir visą dieną, kol bus išspręstas klausimas. Yra atvejų, kai vairuotojai praleidžia naktį tiesiog prie vartų laukdami brokero skambučio.

Kas tas T1 dokumentas ir ar jis apsaugo mane?

T1 tai tranzito dokumentas. Jis leidžia vežti krovinius per ES (arba į ES) nemokant muito tarpinėse šalyse, kol krovinys nepasiekia galiniojo tikslo. Vežant į UK, dažnai naudojame T1, kad muitinę atliktume tik Anglijoje. Be to, jei netyčia nukrypstate maršruto ir važiuojate pro Vokietiją ar Olandiją be T1, gali būti didžiulės problemos. Tai kaip garantas, kad krovinys legaliai keliauja iki galiniojo taško.

Kiek laiko užtrunka muitinės išbraukimas Anglijoje?

Idealiu atveju – tai klausimų valandos, kai brokeris įveda duomenis į sistemą. Bet realybėje? Pavargau numatyti. Kartais britų sistemos užstringa (o tai nutinka dažnai), arba pareigūnas nusprendžia atsitiktinai patikrinti krovinių vidų. Tada gali prasidėti ilga laukimo melodija. Esu matęs, kaip mažas krovinys su buitine technika gulėjo sandėlyje 4 dienas, ne todėl, kad buvo kas negerai, o todėl, kad buvo savaitgalis ir šventė, o britų muitinė nedirbo papildomai.

Vairuotojas gali kažką padaryti pats, kad išvengtume laukimo?

Jis gaišti laiką būdamas aktyvus. Geras vairuotojas, pamatęs, kažką ne taip, skambina brokeriui iš karto, o ne laukia, kol jį uždarys vartuose. Tačiau jis negali tiesiog „uždėt“ ant muitinės pareigūno, kad greitai patikrintų. Viskas vyksta elektroniniu būdu, o fizinio pasirodymo dažnai nereikia. Vairuotojo pagrindinis darbas yra būti vietos, turėti popierius (jei reikia fizinio) ir neprarasto kantrybės.

Ar saugu vežti maisto produktus ar gyvūnus?

Čia yra atskira istorija su veterinarija. Maisto produktai iš ES į UK dabar yra labai griežtai kontroliuojami. Jei bandysite nuvežti kiaulieną ar sūrį be specialių sertifikatų (sanitarijos pažymų), Jūsų krovinys bus sunaikintas tiesiogiai pasienyje. Nėra jokios diskusijos – tiesiog degina arba siunčia atgal Jūsų sąskaita. Gyvūnams reikia mikroschemų, pasų ir ilgo preparavimo. Negeriau išvis bandyti tai daryti be patyrusio brokerio, jei nežinote taisyklių.

Pinigai, mokesčiai ir kur jie dingsta?

Kodėl galutinė kaina pasididina, kai krovinys jau važiuoja?

Tai viena nemaloniausių dalių, bet tokia yra logistika. Jei muitinė nustato, kad Jūsų prekės vertė yra didesnė nei parašėte (o jie turi prieigos prie eBay ir kitų duomenų), PVM ir mokestis padidėja. Taip pat gali atsirasti „Unexpected costs“, pavyzdžiui, sandėliavimas Anglijoje, jei pavėlate jį pasiimti. Aš visada sakau klientams – palikite 15-20% rezervą, kad aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų nebaigtųsi ginču dėl 50 svarų.

Kaip sumokėti PVM Anglijoje, jei aš esu Lietuvoje?

Dabar veikia „Postponed VAT Accounting“ sistema. Tai reiškia, kad Jums nereikia mokėti PVM tiesiogiai sienoje grynaisiais. Jį galite užregistruoti savo PVM deklaracijoje Lietuvoje. Tam reikia turėti GB PVM kodą. Jei jo neturite, teks mokėti brokeriui iš anksto, kad jis padengtų PVM Jums, o tai uždels prekių išleidimą, kol pinigai „nusės“ į brokerio sąskaitą.

Kas yra import duty (muitas) ir kodėl jis toks skirtingas?

Muitas priklauso nuo prekės kilmės (Origin) ir to paties HS kodo. Jei prekė pagaminta Kinijoje, muitas gali būti didelis, net iki 20-30%. Jei pagaminta ES ir turite kilmės sertifikatą (EUR1), gali būti 0%. Aš niekada negaliu pasakyti tiksliai, kol nepažiūrėju į dokumentus. Buvau atvejų, kai klientai manydavo, kad mokesčiai bus maži, o pabaigoje sužinojo, kad mokesčiai sudaro trečdalį prekės vertės.

Kas nutinka, jei neprenumeruojame brokerio iš anksto?

Tada krovinius užrakins „Customs Hold“. Viskas sustoja. Jūsų vairuotojas liks prie vartų arba bus nukreiptas į artimiausią sandėlį, kur pradės rinkti mokestį už kiekvieną praleistą valandą ar dieną. Standartinės laukimo kainos Anglijoje yra žiaurios – 50-100 svarų per valandą pradedia skaičiuoti greitai. Užsakyti brokerį reikia dar tada, kai krovinys tik ruošiamas Lietuvoje.

Ar galima išvengti „handling charges“ Anglijoje?

Sunku, labai sunku. Anglijos uostų terminalai (pvz., Felixstowe, Immingham) turi savo mokesčius už kiekvieną operaciją – tai vadinami „THC“ (Terminal Handling Charges). Jie nėra mūsų mokesčiai, tai vietos mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti kiekvienas, kas išsiima konteinerį. Kartais galima susitarti dėl „self-offload“, jei krovinys nedidelis ir vairuotojas gali iškrauti pats, bet tai retai įmanoma dideliuose uostuose.

Ką daryti, jei neturiu svarų sterlingų sąskaitos?

Tai dažna problema, kuri sukuria nemažai neaiškumo. Muitinės mokesčius Anglijoje reikia mokėti svarais. Jei neturitės sąskaitos, turi naudoti mūsų brokerio tarpininkavimą. Jis pavers eurus į svarus ir sumokės už Jus. Už šią paslaugą ir valiutos keitimą imamas nedidelis, bet nemažas procentas. Kartais pigiau tiesiog atidaryti sąskaitą kurioje fintech companijoje, kad nebūtų galvos skausmo su kursais.

Gyvenimas kelyje, problemos ir kaip iš jų išsiveržti

Ką daryti, jei vairuotojas prarado dokumentus kelyje?

(Pasidaviau rankas į galvą...) Tai blogiausias scenarijus, bet nutinka. Reikia viską spausdinti iš naujo ir siųsti skubiai. Jei tai CMR (vežimo orderis), tai dar pusė darbo, jei muitinės dokumentai – tai katastrofa. Todėl visada prašome vairuotojus dėti dokumentus į vokiškąją mapę, o ne ant priekinės sėdynės, kur jie užslenka po kavos puodeliu. Negalima pasikliauti tik elektroninėmis versijomis, nes Anglijoje kartais reikia įrodyti spaudą.

Ar galiu siųsti dalis, jei trūksta vienos detalės komplekte?

Galite, bet tada deklaracijos turi būti tikslios. Negalima deklaruoti „komplektas santechnikos“, jei jo nėra. Muitinė gali tai interpretuoti kaip neteisingą duomenų pateikimą, jei patikrins. Geriau deklaruoti kaip atskiras dalis su jų tikra verte. Buvo atvejis, kai klientas siuntė traktorių be ratų – laikė kaip metalo laužą, nors tai ne laužas, ir vos išvengė baudos.

Kas daro „Red Lane“ patikrinimą ir kodėl taip ilgai tai trunka?

Anglijos „Border Force“ pareigūnai. Jie turi teisę atidaryti sunkvežimį arba konteinerį. Jei jie randa kažką, kas neatitinka deklaracijos (net jei tai tiesiog klaida apraše), gali skirti baudą arba priversti išvežti prekes atgal į ES (tai labai brangu). Todėl aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų priklauso nuo Jūsų sąžiningumo užpildant dokumentus. Jei bandysite apgauti, jie tai pastebės.

Kodėl kai kurie brokeriai dirba taip lėtai?

Žinai, aš ir pats nekenčiu kai taip yra, bet dažnai kaltė nėra brokerio. Jis turi laukti, kol gaus duomenis iš vairuotojo arba iš Jūsų. Jei neatsakiniate į telefonus ar el. laiškus dėl kainos ar kodo, jis negali pajudėti toliau. Dirbam su žmonėmis, o ne su robotais. Bet yra ir blogų brokerių, kurie tiesiog per daug užsimoję ir ima per daug darbo. Todėl reikia rasti tuos, kurie „gyvi“.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku ir kiek tai tikslu?

Teoriškai taip, naudojant GPS vairuotojo telefone. Bet praktiškai, kai vairuotojas atsisuka į „Red Lane“ arba užstringa eilėje prie Kanalo, GPS gali rodyti, kad jis juda, nors jis stovi vietoje. Neklauskite manęs „kur jis dabar?“ kas 10 minučių – jei yra problemų, aš pats Jums pranešiu. Vienas mano vairuotojas užmigo po medžiu Vokietijoje ir sistema rodė, kad jie važiuoja pro mišką dvi valandas.

Dėl ko dažniausiai kivirčijasi klientai ir pervežėjai?

Dėl pinigų už laukimą. Klientas mano, kad krovinių gabenimas į Angliją turėtų trukti tiksliai 48 valandas. Jei užtrunka 60 valandų dėl audros arba muitinės, klientas reikalauja nuolaidos. Mes nevaldom orų, mes nevaldom britų muitinės. Mums reikia supratimo, kad logistika – tai gyvas organizmas, ne traukinys, kur važiuoja tik pagai grafiką. Tokios ypatybės būna.

Ar reikia draudimo, ar CMR užtenka?

Privalomai. CMR draudimas, kurį turi pervežėjas pagal konvenciją, dengia labai mažą sumą – paprastai apie 8-10 SDR vienetų už kilogramą. Jei vežate brangias prekes, pvz., elektroniką, ši suma nebus net trečdalis nuo nuostolių. Aš mačiau, kaip vienas verslininkas prarado 30 tūkstančių eurų, kai sunkvežimis užsidegė, o CMR padengė tik 3 tūkstančius. Užsirašykite papildomą krovinių draudimą.

Kas nutinka su paletėmis – ar grąžinamos atgal?

Tai priklauso nuo susitarimo, kurį darėte. Jei tai „Exchange pallets“ (keičiamosios EUR paletės), tada vairuotojas paima tuščias vietoje pilnų. Jei tai „One way“ (vienos krypties, dažniausia pigios), tada jos lieka gavėjui Anglijoje. Anglijoje dažnai naudoja „CHEP“ paletes, kurios yra padengtos nuomos sistema – nepaimkite jų sau, jei nenorite problemų su jų agentais, kurie ieško kiekvienos neteisingai paimtos paletės.

Kaip elgtis, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti krovinį?

Tai baisiausia, kas gali nutikti. Tada krovinius reikia grąžinti atgal (return shipment) arba sandėliuoti Anglijoje. Abu variantai labai brangūs ir sukelia daug streso. Prieš siunčiant, visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia ir ar jis žino, kad jam tenka sumokėti muitus. Negi būna taip, kad žmogus nieko nežino? Būna, ir dažnai, o tada klausimas „kodėl aš turiu mokėti“ tampa mūsų problema.

Ar įmanomas visiškai aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų?

Žiūrėkime tiesiai. 100% garantijos nėra niekam, netgi didžiausiems koncernams. Galima tik sumažinti riziką iki minimumo. Jei turite gerus dokumentus, patikimą pervežėją ir brokerį, kuris atsako į telefonus, tuomet 99% kartų viskas vyks sklandžiai. Bet tas 1% – tai audros, techniniai gedimai ar užstrigęs sistemuose dokumentas. Tam reikia būti pasiruošusiam psichologiškai, ne tik finansiškai.

Išvados

Dirbu šioje srityje jau ilgai ir galiu pasakyti vieną – aiškus transportavimo procesas į UK – be netikėtumų yra įmanomas tik tada, kai nėra melagingų lūkesčių. Negalima tikėtis, kad po Breksito viskas vyks taip pat kaip anksčiau. Reikia pasiruošti dokumentams, mokesčiams ir tam, kad kartais reikės kantriai palaukti. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, nes jis yra Jūsų akys ir ausys toli nuo namų. Gerai suplanuokite kelionę, ir tada Anglija nebus toli, o tik dar viena maršruto atkarpa.