Aiškus transportavimo procesas į Angliją – kaip išvengti galvos skausmo ir nesusipratimų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – dažniausiai žmonės baiminasi ne paiko kelio, o to, ko nežino. Anksčiau, prieš šį visą „Brexitą“, buvo paprasta: pakrovei, parašei gražą popierių ir mašina važiavo. Dabar situacija kiek kitokia, bet pasakysiu tiesą – aiškus transportavimo procesas į Angliją vis dar įmanomas, jei žinai, kur gali užstringti ratas. Dažnai klientai sako, kad tai kaip kokios mistikos, bet iš tiesų tai tik biurokratija ir kelių eismo taisyklių derinys. Čia nėra raketų mokslo, tiesiog reikia kantrybės ir gero brokerio.

Kas reikia žinoti apie dokumentus ir pradžią (aiškus transportavimo procesas į Angliją prasideda čia)

O kas tau ten reikalinga iš manęs?

Štai čia dažniausiai viskas prasideda. Paprastai mums reikia TFS arba EXS deklaracijos, kurias užpildo jūsų atstovas (brokeris), bei komercinio dokumento – faktūros ir pakavimo sąrašo. Be šių dalykų mašina neišvažiuos iš sandėlio, nes nebus ant kurios užregistruoti krovinio. Kiekvienas atvejis individualus, bet tai yra bazė, be kurios neiseina pradėti kalbėti apie aiškus transportavimo procesas į Angliją.

Ar galiu tiesiog duoti dėžę be papildomų raštų?

Negalima, deja. Jei duosite tiesiog dėžę be jokio aprašymo, vairuotojas neįsileis į keltą Doveriuje arba Folkstone’e, o jei įsileis, tai anglišai customininkai tuoj pat ją sugrąžins atgal. Ten sistema tokia, kad viskas turi būti suvesta į jų duomenų bazę anksčiau, nei krovinys fiziniu lygmeniu pasiekia sieną.

Kodėl man reikalingas EORI kodas?

Tai kaip asmens kodas prekybai. Be jo anglikai neleidžia importuoti ar eksportuoti nieko. Kadangi Anglija dabar yra trečioji šalis (po Brexito), jie nebegali naudotis savo senaisiais vidaus režimais. Be EORI kodas, aiškus transportavimo procesas į Angliją tampa tikrai nebe toks aiškus, o tiesiog neįmanomas techniniu požiūriu.

Kiek laiko užtrunka suruošti visus šitą popierius?

Normalu, jei turate gerą brokerį, tai trunka vieną darbo dieną. Kartais, kai yra didelis krūvis prieš šventes arba anglikų sistemos guldo (kaip buvo praėjusią savaitę), tai užtrunka ir dvi, ar net tris. Geriau viskas parengti iš anksto, o ne velti į paskutinę valandą, kai vairuotojas jau stovi pas jūsų vartuose.

Ar sunku susitvarkyti su MVG registracija?

Sunku, jei niekada nedariai. MVG (Motor Vehicles of Goods) reikalingas, jei vežate prekes, kurios nebuvo parduotos (pavyzdžiui, perkėlimas savo reikmėms). Tai tenka daryti per „GVMS“ sistemą, kuri kartais veikia, kartais ne. Bet jei viskas tvarkoma su proga, tai nėra tragedija, tik reikia dėmesio.

Kas dėl to MRN kodo, kurį visi prašo?

MRN (Movement Reference Number) – tai tas magiškas numeris, kuris gaunamas, kai deklaracija yra patvirtinta. Be jo neįmanoma užpildyti T1 Transit deklaracijos. Vairuotojas turi jį turėti rankinėje arba telefone, kai važiuoja pro kontrolę. Be šio kodo, kelias sustoja tiesiai pradžioje.

Customininkai ir Brexit realijos – kaip išgyventi užsienyje

Ar tikrai dabar reikia customininką Anglijoje?

Taip, reikalingas vietinis atstovas. Lietuvoje galima padaryti išvežimo (eksporto) formalumus, bet kai krovinys atvyksta į Britaniją, ten reikia atstovo, kuris „atskleistų“ tą T1 arba galutinę importo deklaraciją. Be jo krovinys gali būti sulaikytas uoste ne vieną dieną (ir mokėsite saugojimo mokestį, kuris ten kažkoks baisiai didelis).

Kas vyksta, jei pamečiu dokumentą kelyje?

Tai tikri rūpesčiai. Viskas dabar yra digitalizuota, bet vairuotojai vis dar mėgsta spausdinti popierius. Jei dings CMR (tarptautinė vežimo sąskaita faktūra), tai bus problema, nors nebe mirtina. Dabar dažniau spausdinamos nuotraukos iš telefonų, geriau turėti kopiją el. paštu. Bet geriau vis tiek neprarasti originalo, nes anglišai mėgsta tvarką.

Kas yra tas „Safety and Security“ deklaracija?

Dar vienas dalykas, apie kurį anksčiau negalvojome. Dabar reikia paskelbti apie krovinį ir saugumo duomenis (ENS/EXS) iki tam tikro laiko prieš išvykimą. Jei nepaskelbsite, gausite baudą arba draudimą važiuoti. Tai vienas iš tų dalykų, kuris daro aiškus transportavimo procesas į Angliją šiek tiek sudėtingesniu, bet privalomu.

Kodėl kartais sulaiko vairuotoją uoste?

Priežastys gali būti pačios įvairiausios – nuo blogai užpildytos deklaracijos iki to, kad tiesiog lūžo pasienio kontrolės sistemos. Buvo atvejų, kai sulaikydavo dėl to, kad faktūroje buvo parašyta „mašina dalys“ pernelybžiai bendrai, o reikėjo detalaus aprašymo. Anglišai dabar yra labai griežti dėl to, kas yra dėžėje.

Ar dažnai pasitaiko patikrinimai?

Ne, ne taip dažnai kaip atrodo, bet kai pasitaiko – tai bėda. Gali iškrauti visą sunkvežimį ir peržiūrėti kiekvieną detalę. Už tai paprastai reikia mokėti patikrinimo mokestį, kurį dažnai įtraukia į sąskaitą. Tai tikrai nelabai padeda taip vadinamam aiškus transportavimo procesas į Angliją, bet tokių situacijų reikia tikėtis.

Ką daryti, jei vairuotojas nežino angliškai?

Dabar dažniausiai visi naudojasi vertėjais telefonuose, bet seni „vilkai“ vis dar važiuoja su žodynu arba rankų kalba. Bet esminių dokumentų jis skaityti turi mokėti, bent skaitmenis. Problemas sukuria, kai reikia paaiškinti sudėtingą situaciją su krovinio trūkumu ar sugadinimu.

Kainos, laikas ir kiti nemaloniai dalykai

Kiek dabar kainuova gabenti puspriekabę į Londoną?

Kainos šokinėja priklausomai nuo degalų ir kursų (na ir kuro priedai, žinoma). Paprastai kalbame apie 1200–1500 eurų už vieną kryptį, jei tai pilna krovinių puspriekabė (FTL), bet tai labai apytikslis skaičius. Gal tikrai neįsivaizduojate, kiek brangsta šiuo metu vieta kelyje, ypač jei skubate. Bet jeigu planuojate atidžiai, galima ir pigiau rasti variantų.

Ar brangiau gabentą dalinius krovinius (LTL)?

Žinoma, daliniai kroviniai (angliškai groupage) visada brangniau vienetui, nes ten reikia sudėlioti keletą klientų vienoje mašinoje. Dar reikia perkrauti terminale, o tai pinigai. Bet jei turite tik dvi pades, neapsimoka kviesti visos puspriekabės.

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Birminghamą?

Jeigu viskas gerai, tai maždaug 3–4 dienos iš Lietuvos. Tačiau jei įvyksta avarija ant A1 (o ten jų dažnai būna) arba užstringa keltas, tai gali užtrukti ir savaitę. Negalėčiau garantuoti tiksliaus laiko, nes toks verslas yra neprognozuojamas. Nors mes stengiamės, kad aiškus transportavimo procesas į Angliją būtų tikrai laiku.

Kas dėl mokesčių už uosto aptarnavimą?

Tie mokesčiai (kitaip „terminal handling charges“) dabar yka įtraukti į daugumą tarifų, bet kartais gali būti papildomų. Verta patikrinti, kas įeina į kainą, kad gi nebūtų staigmenų. Kai kurios didelės firmos mėgsta tose sąskaitose užrašyti keletą eilučių nereikalingų dalykų, tai reikia žiūrėti akis.

Ar galima susitarti dėl atidėjamo mokėjimo?

Su nuolatiniais klientais – taip, čia nėra problemų. Bet jei ateinate pirmą kartą ir reikalaujate atidėti, tai tikrai nebus įmanoma. Šioje srityje pasitikėjimas svarbiausia valiuta. Kartais pasitaiko, kad klientas neapsimoka, ir tada tenka išsiųsti inkasatorius, kurie dar labiau gudrina aiškus transportavimo procesas į Angliją.

Kas dėl draudimo? Ar jis įskaičiuotas?

Draudimas paprastai yra pagal CMR konvenciją, bet jo sumos dažnai būna per mažos (apie 8,33 SDR/kg). Jei vežate brangius elektronikos dalykus, geriau papildomai juos apdrausti. Nemanau, kad norite rizikuoti, jei kas nors įvyks kelyje, ypač per kalnus.

Realios situacijos ir patarimai iš vidaus

Ar galiu siųsti maisto produktus?

Galima, bet yra griežtų apribojimų, ypač mėsai ir pienui. Reikia veterinarinių sertifikatų, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Kartais paprasčiau nusipirkti tų prekių Anglijoje, nei kankintis su sertifikatais. Be to, customininkai labai atidžiai tikrina maistą.

Kas nutinka, jei prekės sugenda kelyje?

Tai blogiausia diena. Turiu prisipažinti, kad kartais mes ir patys ne iki galo žinome, kas tiksliai atsitiko – ar vairuotojas staigiai stabdė, ar krovinys nebuvo tvirtai užsegtas. Reikia rašyti pretenziją, daryti nuotraukas. Procesas gali užtrukti mėnesį, kol bus išsiaiškinta kaltė.

Ar saugu duoti brangias prekes pigiems pervežėjams?

Manau, kad ne. Kartai atsitiko tokia situacija (dar tais metais), kai viena maža įmonė pasiėmė brangų siuntą, o paskui tiesiog „išgaravo“ su juo. Dabar mes labai atidžiai žiūrime, su kuo dirbame. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramiam.

Kodėl tokios didelės eilės prie keltų?

Priežastis paprasta – formalumai. Dabar ten ne tik važiuoja mašinos, bet ir tikrinami kiekvieno krovinio numeriai sistemoje. Kartais vairuotojai nenuvažiuoja laiku į uostą, prasideda spūstys. O kai vairuotojas pavargęs, jis gali tiesiog praleisti savo eilę, o tai viskas priverčia laukti kitą.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Daugelis suteikia galimybę sekti per GPS, bet kartais signalas dingsta tunelyje arba kalnuose. Nereikėtų tikėtis 100 proc. tikslumo, bet apytiksliai žiūrėti galima. Kai kurie vairuotojai išjungia trackerius, kad nebūtų stebimi, bet mums to draudžiame daryti.

Ką daryti, jei gavėjas negali priimti prekių planuotu laiku?

Tai kebliau, kadangi vairuotojas negali laukti be perstojo. Jei laukti ilgiau nei valandą-dvi, pradedą skačiuoti stovėjimo mokestį (demurrage). Geriau iš anksto susitarti dėl laiko arba surasti sandėlį, kur galima laikinai padėti prekes. (Tikrai gana dažnai tas sandėlis kainuoja brangiau nei pati transportavimo paslauga).

Ar tikrai verta rūpintis tuo pačiu ekspedicijos braižu?

Kai prekių daug, tai tikrai verta. Nors braižas atrodo sudėtingas ir daug rašto, jis užtikrina, kad viskas judės viena sistema. Be jo, kai reikia jungti dalinius krovinius, tampa chaosas.

Kas dėl tobulumo ir galutinio įspūdžio?

Ar tu visada žinai viską apie kiekvieną kroviny?

Tikrai ne. Kartais klientai veža tokių dalykų, kuriuos ačia pirmą kartą gyvenime matau. Turiu tik pasikliauti tuo, ką jie parašo dokumentuose. Jei ten parašyta „plastiko atliekos“, tai aš tikiu, kad tai plastikas, o ne kažkas kas kitur. Pasitikėjimas čia pagrindas.

Kodėl systemos kartai lūžta?

Nes jos yra sudėtingos ir priklauso nuo žmonių. Angliškų sistemų (pvz., CHIEF arba naujoji CDS) serveriai kartai tiesiog nebeatlaiko apkrovos, ypač pirmadieniais rytais. Tada sustoja visas aiškus transportavimo procesas į Angliją ir niekas negali nieko daryti, tik laukti.

Ar galiu patikėti savo vairuotoją?

Dauguma vairuotojų – sąžiningi žmonės, kurie tiesiog nori uždirbti ir važiuoti namo. Bet kaip ir visur, čia pasitaiko ir tokių, kurie pagrobia dalį krovinio arba parduoda dujų. Mes stengiamės dirbti tik su patikimais, bet 100 proc. garantijos niekas neduoda.

Kas dėl pavojingų krovinių (ADR)?

Tai atskira pasaulis. Ten reikia specialių leidimų, ir vairuotojas turi turėti specialius pažymėjimus. Jei bandysite slėpti pavojingas medžiagas – gausite didžiules baudas ir galutinai uždraudymą vežti į Angliją.

Ar verta viską daryti patys ar naudotis tarpininku?

Jei turite laiko ir norite išmokti visus tų deklaracijų niuansus – bandykite. Bet manau, kad greičiau ir pigiau pasitarti su tuo, kas tai daro kasdien. Mums tai atrodi paprasta, bet naujokam tai tikrai gali atrodyti kaip kinų kalba.

Apibendrinant

Na, štai ir viskas toje vietoje. Kaip matote, aiškus transportavimo procesas į Angliją nėra toks jau baisus, kai žinai, ką tikėtis. Svarbiausia – nebijoti klausti ir tikrinti dokumentus prieš išvykstant. Nors sistema kartais suka galvą, bet su kantrybe ir gerais partneriais viskas įvyksta sėkmingai. Tiesiog ne tikėkite, kad viskas vyks taip lyg pagal laikrodį, nes mes vis dar kalbame apie realų gyvenimą kelyje, o ne apie idealų modelį. Sėkmės jūsų siuntims!