Aiškus transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės: kas pasikeitė po Brexit ir kaip neišprotėti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir galiu pasakyti viena – kadaise į Angliją važiuodavo beveik kaip pas kaimynus į kepsnį, o dabar? Dabar be gero transportavimo planavimo į ir iš Jungtinės Karalystės net nepabandykite rūkyti. Buvau laikais, kai tik reikėjo pakrauti ir važiuoti, bet po „Brexit“ visiškai pasikeitė žaidimo taisyklės, ir ne visos jos paaiškios net man. Dažnai klientai klauso: „kodėl taip sudėtinga?“, o aš tik galiu pasakyti, kad dabar tai ne fizinis, o biurokratinis pervežimas. Reikia žinoti ne tik kelią, bet ir tai, koks kodas turi būti ant tos dėžės, kas nutinka, jei vairuotojas pamiršo pasą, ir kodėl muitinės Kent’e kartais sustabdo viską kas antrą furgoną. Štai trumpas, bet kažką prasakantis vadovas, kaip tai veikia praktiškai, be jokių gražių frazių iš vadovėlių.

Burokratija ir dokumentai (nuobodu, bet būtina)

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi krovininiams pervežimams į JK?

Nebesuprantu, kas dedasi galvoje tiems, kurie mano, kad galima važiuoti su vienu pavedimu. Dabar transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo stalo su popieriais. Jums būtinai reikalingas prekių sandėlio sąrašas (Packing List), komercinė sąskaita faktūra (Invoice), ir aišku, TIR knygelė, jei važiuojate pilnu vagonu. Be to, turi būti užpildytas eksporto deklaracijos archyvas, o jei prekės yra pavojingos – tada ir ADR liudijimas. Be viso šio rinkinio, jūsų vairuotojas ties siena užsilies į barjerą ir sugrįš tuščias.

Ar visada reikalingas EORI numeris?

Taip, be jokio abejojo, jei norite, kad transportavimas į Jungtinę Karalystę ir atgal vyktų sklandžiai, EORI numeris privalomas. Tai kaip asmens kodas – jo nėra, tavęs nėra sistemoje. Vieną kartą teko laukti tris dienas, kol klientas išsiregistravo šį numerį, nes jis manė, kad jei maža įmonė, tai nereikia. Muitinės sistema jo tiesiog nepriėmė. Užsiregistruokite iš anksto, tai nemokama, bet reikalingi duomenys iš VMI. Be to, įsitikinkite, kad numeris atitinka JK standartus (jis prasideda GB...), jei esate ten registruoti.

Kas dėl EX1 deklaracijos?

Tai tas popierius, kuris patvirtina, kad prekės išvyko iš ES (Export Accompanying Document). Be to, negali gauti PVM mokesčio atgal, kas yra labai svarbu verslui. Aiškus transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės visada įtraukia šią deklaraciją į sąrašą. Dažnai vairuotojai ją pamiršta pasiimti iš muitinės posto Lietuvoje arba Lenkijoje, o tada kyla problems Dovyje. Geriau užtikrinti, kad tarpininkas (brokeris) išsiųs ją elektroniniu būdu tiesiai į vairuotojo telefoną arba planšetę.

Ar sunkvežimio vairuotojas turi turėti specialų leidimą (Kent Access Permit)?

Jei važiuojate pro Kento tiltą arba tunelį (Eurotunnelas), taip, būtinas KAP leidimas. Be jo, tiesiog neįleis į tą zoną. Tai kaip bilietas į VIP klubą, tik čia VIP yra visi, o kas neturi bilieto – lieka stovėti. Tą leidimą turi užsakyti ekspeditorius arba vairuotojas iš anksto per internetinę sistemą. Kartais užtenka ir standartinio, bet jei krovinys pavojingas arba sunkiasvoris – reikės specialaus. Ne užtenka tik turėti gerą mašiną, reikia ir biurokratijos.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?

O čia prasideda tikras siaubas. Vieną kartą klientas parašė neteisingą svorį – parašė 500 kg vietoj 5000 kg. Nežinau, ką jis galvojo (tikriausiai klaviatūra paslydo), bet muitininkai pamatė ir sustabdė visą kelią. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės reikalauja 100 % tikslumo. Jei klaida, gali tekti mokėti baudą arba iškrauti krovinį patikrinimui. O patikrinimas Dovyje kainuoja brangiai, be to, laikas eina, o maistas genda.

Kas toks „customs clearance“ brokeris ir kodėl jis reikalingas?

Tai tarpininkas, kuris kalba muitinės kalba. Jūs galbūt ir sugebėtumet užpildyti formas, bet ar tikrai norite rizikuoti? Brokeris užtikrina, kad transportavimas į Jungtinę Karalystę neužstringa ties pirmu barjeru. Jis suveda visus duomenis į CHIEF sistemas (dabar GVMS – Good Vehicle Movement Service). Būtent jis įveda tą EX1 ir Import Entry deklaracijas. Pas mane ne kartą buvo, kad be gero brokerio vairuotojas stovėdavo ilgai valandas, kol tik išsiaiškindavo, koks kodas tenka metalui ar plastikui.

Praktiniai dalykai ant kelio

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Londoną?

Nesakykite niekam, bet tai kaip loterija. Teoriškai, jei nieko neįvyksta, nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Londono važiuojant su kroviniu užtrunka apie 48-60 valandų. Tačiau praktinis transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės turi numatyti atlyginimą už eismą ir užkaitas. Užlaikymai prie Kento arba prie Kalė gali pavėlinti kelionę dar para, o ir daugiau. Tarkime, savaitgaliais dažnai būna didžiulės spūstys, tad planuokite atvykti pirmadienio ryte, o ne penktadienio vakare.

Ar galima vežti maisto produktus (gyvūninius kilmės)?

Čia viskas yra labai griežta. Po Brexit įsigaliojo naujas sanitarninis reglamentas (SPS). Negali tiesiog taip paimti ir vežti dešrelės ar sūrio į JK be veterinarijos pažymos. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės, kalbant apie maistą, reikalauja specialių sertifikatų (Export Health Certificate). Karta, mums teko grąžinti visą krovinią atgal, nes klientas neįsivaizdavo, kad reikia šio popieriaus. JK muitinė labai greitai suranda neteisingus produktus ir juos konfiskuoja.

Kaip su kainomis degalams ir mokesčiais Anglijoje?

Degalai ten brangesni nei Lietuvoje, tad gerai suskaičiuokite biudžetą. Be to, dabar taikomi PVM (VAT) mokesčiai importuojant prekes. Jei nesate registruoti JK PVS mokėtojai, turite mokėti muitinėje tiesiogiai arba per savo atstovą. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės taip pat apima ir DKV kortelių naudojimą, kurios veikia gerai didžiuosiuose miestuose, bet mažesniuose kažkas gali sukibtis. Nepamirškite ir kelių mokesčių (M6 toll ir panašiai), nors jie nėra tokie dideli kaip Prancūzijoje.

Ar reikia bijoti vagystių?

Anglijoje, ypač priešpilo vietose (pvz., pagal M20 ar M1 kelių), vagystės dar pasitaiko, nors manau, kad praeityje būdavo daugiau. Dabar saugumas šiek tiek pagerėjo, bet aiškus transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės vis tiek rekomenduoja neleisti vairuotojų stovėti be saugios vietos priešpilyje be priežiūros. Geriau užsukti į saugią stovėjimo aikštelę (kaip Truckstop), mokėti šiek tiek daugiau, bet išvengti iškrauto furgono rytą.

Kas dėl GVMS (Good Vehicle Movement Service) sistemos?

Tai dabar yra širdis viso proceso. Kiekvienas krovinys turi turėti unikalų Movement Reference Number (MRN). Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės neįsivaizduojamas be šio skaičiaus, kuris susieta su jūsų prekių deklaracija. Kai vairuotojas artinasi prie sienos, jis skenuoja MRN, ir sistema patvirtina, ar galima važiuoti. Jei kas nors nors užstrigs (pavyzdžiui, brokeris nenuėjo deklaraciją), sistema parodys raudoną šviesą. Vairuotojai reikalauja, kad šie skaičiai būtų pasiųsti dar prieš išvykstant.

Ar galima pristatyti krovinius į Škotiją ar Velsą?

Žinoma, tik transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės turi numatyti papildomus kilometrus. Glasgow ar Edinburgh yra gan toli nuo pietų uostų, tad važiavimas ten užtrunka ilgiau. Be to, atminkite, kai kurie uostai (pvz., Immingham ar Hull) gali būti patogesni pristatant į šiaurines sritis nei Doveris. Reikia stebėti maršrutą, kad nebūtų važiuojama per visą Angliją su tuščiais ratais, kai galima išlipti kiek arčiau.

Problemų sprendimas ir „pavojingos“ zonos

Kas daryti, jei vairuotojas sustojo taisyklių pažeidimo?

Čia nieko gražaus. Jei vairuotoją sustabdžia policija dėl techninės būklės arba per ilgų darbo valandų, prasideda ilgas procedūras. Gali tekti šaukti kitą vairuotoją, kas smarkiai brangia. Geriausias transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės patarimas – tikrinti tachografą prieš išvykstant. Angliška policija labai griežtai žiūri į poilsio laiką, ir jei vairuotojas vairavo 5 minutes be atostogų, gali būti didelė bauda.

Ar tarpininkai (brokeriai) visada patikimi?

Galbūt nemandagu taip sakyti, bet ne visi. Buvau atvejų, kai brokeris nenuėjo importo deklaraciją laiku, o klijentas jau gavo prekes. Taip, sistema dabar leidžia gauti prekes pirmiau (Delayed Declarations), bet jei tą deklaraciją nenužengiate mėnesį, gausite labai nemalonų laišką iš HMRC (JK mokesčių tarnybos). Rinkitės patikimus partnerius, o ne tuos, kuriasi siūlo „pigiausius“ mokestis rinkoje, nes tai gali atsieiti brangiai.

Kas nutinka su paštomis ar nedideliais siuntiniais?

Čia situacija dar blogesnė. DHL, UPS ir kiti dideliežiai sugeba susitvarkyti, bet mažesnės įmonės dažnai klysta. Jei siuntinį užfiksuosite kaip „prezentą“ (gift) su maža verte, o tai bus prekės pardavimui – gausite baudą už neteisingą deklaravimą. Aiškus transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės taip pat reikalauja sąžiningumo deklaracijose. Muitinės sistemos dabar moka skaityti etiketes ir pažvelgti į pakuotę, jei įtaria sukčiąavimą.

Ar galima vežti pavojingas krovežius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja ypatingo dėmesio. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės su ADR kroviniais turi būti suderintas su uostu, kad ne visi uostai juos priima. Be to, vairuotojas privalo turėti visus leidimus. Kartais Anglijoje reikalaujamos papildomos transportavimo leidimai (Special Category A), ypač jei tai yra sprogmenys arba radioaktyvios medžiagos. Tai ne kasdienybė, tad tokius dalykus geriau patikėti ekspertams.

Kaip elgtis, jei krovinys pažeistas arba dingęs?

Pirmiausia, tikrinamas CMR draudimas. Jei prekės atkeliauja sulaužytos, turi būti sudarytas „Reservation“ protokolas vietje (taip, prie vairuotojo). Nesunku suprasti, kad be šio popieriaus draudimas nieko neatsiskaitys. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės turi numatyti ir šią riziką, ypač jei prekės yra trapios (stiklas, keramika). Nuimkite nuo vairuotojo kaltę, jei jis nekalta (pavyzdžiui, buvo avarija, dėl kurios jis negalėjo pasipriešinti).

Ar verta naudotis savo furgonu ar nuomoti?

Tai priklauso nuo to, kaip dažnai važiuojate. Jei transportavimas į Jungtinę Karalystę yra kartą per mėnesį, geriau pasinaudoti ekspeditoriaus paslaugomis. Jei kas savaitę – galite vertinti savo vairuotoją. Tačiau atminkite, kad savo mašina turite registruoti JK sistemoje, jei ten ilgiau laikotės (nors dabar taisyklės keistos, bet vis tiek reikia žiūrėti). Nuoma dažniau įtraukia visus mokesčius, todėl galite ramiau miegoti.

Grįžtant atgal (iš Anglijos į ES)

Ar sunkiau vežti iš Anglijos nei į ją?

Stai, čia įdomus klausimas. Man asmeniškai atrodo, kad išvykti iš Anglijos kartais būna sudėtingiau dėl to, kad JK muitinė (jei ten kažką tikrina) gali būti labai smulkmeniška. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės abiem pusėmis turi būti tobulas. Kai išvykstate, turite užtikrinti, kad vairuotojas nepasiima nieko negalimo (pavyzdžiui, nelegalo cigarečių), nes tikrinimas Lietuvoje gali būti griežtesnis.

Kaip su PVM grąžinimu iš JK?

Dabar tai atrodo kaip mokslas fantastika, bet galima. Jei prekės buvo importuojamos į JK ir jums atliko PVM, tai galite šį mokestį reikalauti atgal (acquisition). Reikia turėti registrą JK ir teisingai pateikti deklaracijas. Daugelis mažų įmonių to nedaro ir tiesiog praranda pinigus, o o! tas PMS gali būti nemažas. Geriau pasitarti su buhalteriu, kuris supranta tarptautinę apskaitą.

Ar reikia importo leidimų į ES?

Žinoma. Kai grįžtate su kroviniu (nors jis yra Lietuvos įmonės grįžtantis), jis vėl turi būti deklaruojamas į ES. Negalima tiesiog pravažiuoti. Čia taikomi tie pati principai kaip ir importuojant iš trečiosios šalies. Aiškus transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės užtikrina, kad jums nereikės mokėti dvigubai muitų – dėl to yra „Inward Processing“ režimas (tai kai prekės buvo remontuotos arba apdorotos Anglijoje). Tai sudėtinga, bet galima.

Kas dėl „Returned Goods“ taisyklių?

Jei išsiuntėte prekę į Angliją, ji ten nepavyko (buvo sugadinta arba klientas atsisakė), ir grąžinate ją atgal – galima kreiptis dėl mokesčių atleidimo. Tačiau tam reikia įrodymų, kad tai ta pati prekė, tu paciantas. Reikės originalios eksporto faktūros. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės tokiu atveju turi būti labai tikslus, kadangi muitinė neketina duot pinigų atgal be kovos.

Ar „Driver“ gali būti ne ES pilietis?

Čia gana sudėtinga situacija. Jei vairuotojas yra pavyzdžiui, iš Ukrainos ar trečiosios šalies, jam reikės vizos. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės turi apimti ir vairuotojo dokumentų patikrinimą. Britai dabar labai griežtai tikrina pasus. Jei vizos nėra arba ji nebegalioja, vairuotojo tiesiog neįleis į šalį arba neleis išvažiuoti (išdeportuos). Tai labai didelė rizika, todėl geriau naudoti ES piliečius.

Kaip susisiekti su vairuotoju, kai jis Anglijoje?

Dėl „Roaming“ mokesčių dabar nėra didelio problema (dauguma tarpininkų turi EU tarifus), bet vis tiek geriau turėti planą B. Pavyzdžiui, jei vairuotojo telefonas sugenda, kaip mes su juo kalbėsimės? Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės reikalauja, kad vairuotojas turėtų užrašytą telefono numerį vietoje kur jis statosi arba mums duotų savo vietinę (Anglišką) SIM kortelę (jei naudoja). Ne visur Lietuviški operatoriai veikia gerai.

Ar reikia bijoti „No Deal“ scenarijaus ateityje?

Nemanau, kad „No Deal“ bus, tačiau... tikiuosi (tikrai nežinau, kas ten politikams galvoja). Bet esamas variantas jau sudėtingas. Visada reikia turėti atsarginį planą. Aiškus transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės turi numatyti, kad jei siena užsiveria (pavyzdžių, streikas iššūkio), turi būti kur laikyti prekes (sandėlis prie sienos). Tokių atvejų buvo, kai vairuotojai stovėjo po 4 dienas ties siena.

Ar galima sutaupyti laiko naudojant keltą ar tunelį?

Tunelis (Eurotunnelas) dažniausiai greitesnis, nes ten važiuojami traukiniais (35 min). Tačiau, jei transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės numato pavojingas krovežius, geriau eiti keltu (Dover-Calais arba Dunkirk-Dover). Keltai dažniau vyksta, bet gali būti vėluojami dėl blogo oro. Turi būti tikras orakulas, kad pasakyti, kas bus greičiau šiandien. Aš asmeniškai dažniau siūlau tunelį dėl stabilumo.

Kas dėl atsakomybės už vėlavimus?

Jūsų sutartyje su klientu turėtų būti parašyta, kas atsakinga, jei krovinys vėluoja dėl muitinės. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės (o ir bet kur kitur) skatina rašyti „Force Majeur“ punktus. Jei vairuotojas sėdi sienoje, tai ne jis kaltas, o sistema. Klientai dažnai nenori suprasti, kad šiuolaikinis logistika nebe taip greita kaip anksčiau.

Galutinis patarimas naujokams?

Nebandykite daryti visiškai be pagalbos. Pasamdykite gerą ekspeditorių, kuris moka šią naują Brexit tiesų giją. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės turi būti atliekamas ramiai, su galva, o ne paskutinę minutę. Pasidarykite „checklist“ sąrašą ir tikrinkite du kartus. Ir viena svarbiausia – mylėkite savo brokerį, jei jis geras, nes jis išgelbės jūsų biudžetą.

Išvada

Viskas kas susiję su prekių judinimu per Lamanšą dabar atrodo kaip bėdų lavynas, jei žiūri iš šalies, bet viduje tiesiog reikia kantrybės ir tvarkos. 20 metų patirtis sako, kad svarbiausia yra ne greitis, o tikslumas – jei dokumentai tvarkingi, krovinys pasieks paskirtį. Transportavimo planavimas į ir iš Jungtinės Karalystės nebe toks paprastas kaip anksčiau, bet visiškai įgyvendinamas, jei nebandote apgauti sistemos. Tikrinkite pasą, brokerį ir orą, o tada viskas gerai suveiks.