Aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galite tikėti, kad mažai ką mane gali nustebinti. Bet tiek keičiasi pasaulis, o ypač po to įvykusio „Brexit“, kad kartais net man sunku susigaudyti. Klientai visada klauso to paties – kaip tai veikia dabar? Kaip pervežti krovinius į Angliją, kad nereikėtų raudonuoti prie muitinės ar mokėti baudų už trūkstamus popierius? Nerašau čia jokių mokslinių veikalų, tiesiog papasakosiu, kaip viskas vyksta iš vidaus, su tomis smulkmenomis, kurios paprastai lieka už užuolaidų. Mūsų tikslas – padaryti, kad tie aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų taptų jūsų kasdiena, o ne košmaras vidurnaktį. Čia bus tiesiogiai, kartais šiokius tokius „netvarkingai“, taip kaip ir gyvenimas su sunkvežimiais.

Ką reikia žinoti prieš darant bet ką (Popierizmas ir pasiruošimas)

Ar tikrai visada reikia EORI numerio?

Na, techniškai aišku, kad taip, jei norite legaliai vežti prekes tarp ES ir JK, be šio kodo niekas nebeveikia. Bet realybėje esu matęs situacijų, kur klientas įsivaizduoja, kad jo pavardės ir telefono numerio užtenka paskelbti pietų siuvinėjimų forume. Reikia EORI, jis gaunamas per Lietuvos muitinę nemokamai, nors užtrunka keletą dienų. Neduok to kodo brokeriui – nebus išrašyta importo deklaracija, o anglai tą krovinį tiesiog neįleis į šalį arba jis liks uoste kol kas nors sumokės mokesčius. Geriau turėt ir nenaudot, negu skubot ryte.

Kas dėl to HS kodo, ką jis reiškia?

Tai tas magiškas skaičiukas, kuris nulemia kokia mokesčių norma taikoma jūsų prekėms. Dažnai klientai sako „nu tai tik paprasta virvelė“, o mums reikia žinoti ar tai medvilnė, poliesteris ar kas sudėtingesnį. Blogiausia, kad jei nurodysite blogą kodą, HMRC (britų muitinė) gali priskirti didesnes mokesčių normas ar net padaryti patikriną. Kai kurie tiesiog spėja čia, o tai kažin ar gerai. Tiksli klasifikacija yra pusė sėkmės todėl, kad aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų prasideda būtent su teisingai užpildyta komercine dokumentacija.

Kiek laiko užtrunka paruošti visus dokumentus?

Jei viskas tvarkinga, tai pusvalandį, tačiau taip nutinka retai. Prieš savaitę vienas klientas atsiuntė SAS (priedėlių lapą) be jokių prekių pavadinimų, tik su svoriais – kažkas per taisykle. Teko rašyti, klausinėti, laukti kol jie susiranda sandėlio žurnalą. Geriausia visus dokumentus (pVM sąskaitas, sąrašus) pateikti iš anksto, bent prieš dieną iki krovinio išvykimo. Tada brokeris spėja padaryti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir užtikrinti, kad vairuotojas turės visus reikalingus MDR numerius kelyje.

Ar galima važiuoti be eksporto deklaracijos?

Eksporto deklaracija iš Lietuvos pusės privaloma, nors nedaug kas tai suvokia. Be jos vairuotojas neįvež krovinijo į uostą ar terminalą, nes sistema nieko neleis. Kartais žmonės galvoja, kad svarbiausia tik įvežti į Angliją, bet ne – mūsų muitinė taip pat turi matyti, kad prekės išvyksta legaliai. Buvau, kai vairuotojai stovėjo pasienio punkte ir negalėjo pravažiuoti, kadangi elektroninis leidimas dar nebuvo gautas. Tai tiesiog laiko švaistymas ir pinigai. (geriau viską patikrinti du kartus).

Kas nutinka jei sąskaita faktūra neteisinga?

Tada prasideda dramos angliškojoje muitinėje. Jei svorio skirtumas 5 kilogramai, jos nereaguos, bet jei pastebės, kad prekių kiekis ar vertybė neatitampa deklaracijos, pradės tyrimą. Vieną kartą teko keisti sąskaitą jau kroviniui buvant Kelio uoste (Anglijoje), o tai kainavo papildomus brokeriaus mokestis ir vėlavimą. Dėl to labai svarbu, kad dokumentai būtų tikslūs, nes kitaip tie aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų tampa tikrai migloti.

Ar reikia drausti krovinius?

Dauguma kasdienių prekių yra draudžiamos pagal CMR draudimą, kuris yra įtrauktas į pervežimo kainą, tačiau jo ribos dažnai būna per žemos (apie 8-9 SDR vienam kg). Jei vežate brangią elektroniką ar vertybes, reikia specialios draudimo polisos. Neseniai girdėjau istoriją, kaip degė vilkikas su baldais, ir klientas negavo pilnos kompensacijos, nes tikėjo standartiniu draudimu. Geriau užsidrausti iš anksto ir miegoti ramiau.

O jei aš tik asmeninį daiktą vežu?

Tai kitas pasakojimas. Asmeniniai siuntiniai turi savo procedūras – jie dažnai atleidžiami nuo muito, jei vertė maža, bet vis tiek turi būti deklaruojami. Negalima tiesiog padėti senų sofa į sunkvežimį ir sakyti, kad tai dovana. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kada kas bando išvengti mokesčių. Turi būti aiškus siuntėjo ir gavėjo ryšis, o ne kažkokia abstrakti dovana broliui.

Ką daryti su priedų sąrašu (Packing List)?

Sąskaita faktūra parodo kainą, bet priedų sąrašas parodo kas fizikai keliauja. Kartais klientai tiesiog nupunktyruoja „prekės“ – tai nepriimtina. Reikia surašyti dėžių skaičių, svorius, matmenis, pažymėjimus. Vienas vairuotojas sakė man, kad kai atvyko į sandėlį, ten negalėjo surasti vienos dėžės, nes sąraše buvo parašyta „30 dėžių“, o iš tikrųjų buvo 31. Tokios smulkmenos sukelia didžiaulį stresą iškrovimo metu.

Ar galima keisti gavėją jau kelyje?

Galima, bet tai kaip pyktis su vėju. Jei pakeičiate gavėją, reikia perrašyti visus muitinės dokumentus (importo deklaraciją), o tai kainuoja pinigus ir laiką. Anglijoje tai daromos pataisos (corrections), už kurias brokeris tikrai neišleis nieko nemokamai. Geriau iš karto žinoti, kur keliauja krovinius, nes vėliau gali būti per vėlu, o tie aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų gali sužlugti paskutinėj minutei.

Kiek kainuoja brokerio paslaugos?

Priklausys nuo to ką jie daro. Eksporto deklaracija Lietuvoje kainuoja maždaug 20-30 eurų, importo Anglijoje – 40-60 svarų, priklausomai nuo brokerio ir kiekvienos prekių grupės (krovinių linijos) skaičiaus. Jeigu ten yra 50 skirtingų rūšių, kaina didesnė. Nenusipirskite pigiausių paslaugų iš atsitiktinių žmonių internete, gali būti, kad jie tiesiog „užmirš“ padaryti deklaraciją.

Kelionės eiga ir kas vyksta kelyje

Kur geriausia kirsti kanalą?

Dauguma važiuoja per Kalė (Dover) – Doverio uostu, nes tai trumpiausias kelias, bet ten ir didžiausios eilės. Kartais stovėjimas trunka valandas ar net dienas (ypač po Brexit‘o). Alternatyva – „Eurotunelis“. Tai brangiau šiek tiek, bet greičiau, vairuotojas užsuka į vagoną ir po 35 minučių jau Anglijoje. Taip pat yra uostai kaip Hull ar Zeebrugge, bet ten kelias ilgesnis. Tiesiog reikia pasirinkti kas dabar aktualiau – laukas ar kaina.

Kiek trunka nuvežti krovinius į Londoną?

Įprastai tai trunka apie 24-36 valandas nuo pakrovimo Lietuvoje, jei nėra didelių užkardų. Bet man atrodo, dabar dėl visokių patikrinimų tas laikas pailgėjo... ar ne? Galbūt jau tik mano įvaizdis. Vakar kalbėjau su vairuotoju, kuris sakė, kad Kelio uoste (Felixstowe) stovėjo beveik dieną tik dėl to, kad buvo per daug krovinių iš Azijos. Taigi, nenurodžite klientams tikslios valandos, sakykite „diena-dvi“.

Ar vairuotojas gali važiuoti be sustojimų?

Žinoma, kad ne. Yra griežti tachografo reikalavimai. Jis turi po 4,5 valandos vairavimo pasidaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų turi ilsėtis 11 valandų. Tai reiškia, kad net jei atstumas nedidelis, jis negali tiesiog spaisti gas iki pat kol pasibaigs degalai. Planuoti reikia atsižvelgiant į poilsio laikus, o ne tik į Google Maps rodomą laiką.

Kas yra Kent Access Permit (KAP)?

Tai leidimas važiuoti į Kentą (tas sritis kur yra Doveris ir Eurotunelis). Jei vairuotojas neturi teisingai paskelbtos EXS deklaracijos (išankstinė prekių deklaracija), jo neįleis į Kentą. Sistema automatiškai neleidžia gauti KAP. Tai vienas svarbiausių dalykų, kad tie aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų nevirtų stovėjimu pasienio zonoje be galimybės grįžti atgal.

Ar dažnai tikrina krovinius kelyje?

Fiziniai patikrinimai yra reti, bet statistiniai – dažni. HMRC tikrina dokumentus ir rizikos vertinimu. Jei kažką atrodo įtartai – palygina svorius, rūšis, gali nukreipti į patikrinimo aikštelę. Ten gali būti iškrautas vilkikas ir patikrinta kiekviena dėžė. Tai užtrunka porą dienų ir apskritai nemalonu. Tinkamas dokumentavimas sumažina šią riziką.

Kas dėl „Green Lane“?

Ta, girdėjau apie tai, kad turint teisingus dokumentus reikia važiuoti „žaliuoju keliu“. Teoriškai tai turėtų greitinti procesą. Bet praktikoje? Kartais ir tas žalias kelias kažkaip neveikia taip sklandžiai kaip mums būtų norima. Sistemos užstringa, arba kažkas ne taip su skenavimu. Bet visgi, tikrai geriau būti toje eilėje, kurioje tikrina dokumentus elektroniškai, ne fizinių.

Kas jei vairuotojas susirgsta?

Tai koja kojon. Turi būti atsarginis vairuotojas arba tada reikia skubinti pagalbos. Jei jis nebeatvyksta į paskirtą vietą laiku, prasideda baudos už terminalą. Vieną kartą turėjome atvejį, kai vairuotojas užgiedojo kelyje ir teko skubiai rasti kitą netoli esantį, kad pabaigtų maršrutą. Sveikata svarbiausia, bet verslui tai sukelia nervus.

Ar saugu į Angliją vežti maistą?

Maistas ypač jautrus tema dėl veterinarijos taisyklių. Reikia specialių sertifikatų (sanitarinės pažymos). Be jų, maisto produktus (ypač gyvūninės kilmės) tiesiog sugrąžins arba sunaikins. Nerekomenduoju bandyti slėpti kiaulienos dešrelės tarp drabužių – muitinės šunys susiranda viską. Bausmės didelės.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma modernių vilkikų turi GPS sekimą. Mes galime parodyti klientui kur yra mašina. Bet ten būna ir „baltų dėmių“ (pvz., tuneliuose arba kai vairuotojas užmeta telefoną į kraštą). Taigi, sekimas yra gana tikslus, bet ne 100% geodezinis tikslumas. Nereikia hysterijuoti jei rodo, kad mašina stovi vietoje valandą – gali būti tiesiog pietų pertrauka.

O jei keliauja dalinis krovinių (part load)?

Tada sudėtingiau su terminais, nes turi apsidrausti su keliais klientais viename vilkike. Reikia suvesti grafikus, kad vienam neprailgtų laikas. Daliniai krovniai pigiau, bet labiau priklauso nuo kelių vežėjų derinimo. Kartais viena dėžė gali nukeliauti per pusės Anglijos, prieš tai pakišta į sandėlį.

Pinigai, mokesčiai ir nemalonios staigmenos

Kiek kainuoja importo mokesčiai (Import Duty)?

Tai priklauso nuo prekių kilmės. Jei prekės pagamintos ES (ir turite origin sertifikatą), mokesčio gali nebūti visai (0%). Jei iš Kinios – gali būti ir 10%, ir 20%, ir daugiau. Niekas negali pasakyti tiksliai nežiūrėjęs į prekę. Nemandagu klientui pasakyti „nu tai žiūrėk“, bet tiesos tikrovė tokia – mokesčių sistema yra komplikuota.

Kas ta VAT (PVM) Anglijoje?

Importuojant prekes į Angliją, beveik visada tenka mokėti PVM (20%). Tačiau jei esate užsiregistravęs Anglijoje PVM mokėtoju, galite šį PVM atgauti (postponed accounting). Jei ne – jis turi būti sumokėtas iš karto, kitaip krovinys neišeis iš muitinės. Tai svarbi dalis, kad suprasti tuos aiškius transportavimo į UK etapus – be jokių neaiškumų.

Kas dėl LEZ (kelių mokesčių)?

Anglijoje yra mokesčiai už važiavimą keliais (LEZ), ypač aplink Londoną ir didmiesčius. Nauji vilkikai tenka mažiau, seni – daugiau. Kartais klientai stebisi, kodėl sąskaitoje atsiranda papildoma eilutė „angliškas mokesčiai“. Tai ne mūsų privalumai, tai jų vyriausybės. Reikia tai įskačiuoti į biudžetą.

Ar galima mokėti vairuotojui grynais?

Nerekomenduoju. Visi mokesčiai turi eiti į sąskaitas. Jei vairuotojas reikalauja grynųjų „protarpinei“ (briusui) – tai jau didžiausia raudona vėliava. Normalios pervežimo kompanijos apmoka viskas kortelėmis. Grynaisiais mokamos tik uždarbio išmestuvės Rytuose, ne Anglijoje.

Kodėl kaina brangsta paskutinę minutę?

Todėl, kad vietų nebelieka. Logistika – tai kaip lėktuvų bilietai. Paskutinę minutę reikia samdyti tą vieną vienintelį vilkiką, kuris laisvas, o jis žino, kad esat įkalamieji, ir kainą kelia. Geriausia rezervuoti savaitę-dvi iš anksto (bet ne per ankstai, nes kainos gali kristi).

Ką daryti jei gavėjo atsisako priimti krovinius?

Tai blogiausias scenarijus. Vilkikas negali važiuoti toliau, jis turi grįžti. Klientas turi sumokėti už pilną maršrutą ten ir atgal, bei už laiką. Negalima tiesiog nuspėti vairuotojui „keliauk į kitą sandėlį“, nes reikia naujų dokumentų ir leidimų. Buvau tokiuose kvailuose situacijose, kai sandėlio vadovas tiesiog neatsiliepė į telefonus.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Jei kaina per žema, lyginant su rinka – turėtumėt įtarti. Gali būti, kad tai „keliaujantis turgus“, kuris surenka 5 klientus, juos sumaišo, paskui praranda dokumentus. Dabar yra daug firmų, kurios vežia be jokios atsakomybės. Kai kas nutunksta su minimaliomis apdraudimo sumomis. Nekitaip sakysiu – pigu dažnai būna labai brangu.

Pristatymas ir kas vyksta pas paskutinį tašką

Ar sunkvežimis gali važiuoti į miesto centrą?

Angliški miestai, ypač Londonas, turi griežtus apribojimai. Sunkvežimis negali važiuoti į „Low Emission Zone“ (LEZ) ar „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) be atitinkamo sertifikato. Jei reikia pristatyti į centrą, dažniausiai tenka perkrauti į mažesnę mašiną (7,5t arba furgoną). Tai papildomi kaštai.

Kas jei paskutinis gavėjas neturi keltuvo?

Tada vairuotojas gali atsisakyti iškrovos, jei tai nenumatyta. Jis atsineša krovinius iki ratų, bet ne į antrą aukštą be įrangos. Reikia iš anksto užtikrinti, kad sandėlyje yra kas paims prekes. Viena kartą vairuotojas teko padėti rankomis dėžes su plytomis, nes klientas pamiršo pasamdyti keltuotojo. Nėra tai jo darbas.

Kiek laiko vairuotojas laukia iškrovimo?

Įprastai yra 1 valanda nemokamai, paskui pradedamas skaičiuoti laukimo mokestis (po 30-50 EUR/val). Angliškuose sandėliuose viskas griežta – jei atvykote 5 minučių vėlai, gali būti atšauktas registracijos laikas ir reikia laukti visą dieną (arba savaitei!). Taip, tai realybė. Kartais sistemos sukelia, kad vairuotojas stovi po vartais tris valandas.

Ar galima pristatyti penktadienį?

Galima, bet rizikinga. Jei įvyks klaida ir krovinys „užstrigs“ po pietų, jis gali likti sandėlyje užrakintas iki pirmadienio. Anglijai reikalingas „Cut off“ laikas, paskui sandėliai užsidaro. Geriau planuoti pristatymą antradienį-ketvirtadienį ramiau.

Kas dėl CMR draudimo priteisimo?

Jei krovinys sugadintas pristatymo metu, reikia užpildyti „Reserv“ pastabą CMR kortelėje. Jei vairuotojas pasirašo be pastabų, vėliau bus sunku įrodyti, kad dėžė buvo daužta jau prieš tai. Tarkime tiesiai – be įrašo, draudimo kompanija pasakys „pasižiūrėkite, viskas tvarkoje“.

Kaip elgtis jei dingo dėžė?

Skambinti brokeriui ir vežėjui. Reikia tiksliai pasakyti, kiek svorio trūksta ar koks prekinis ženklas. Kartais dėžė tiesiog nukrito iš vilkiko kelyje (retai, bet būna). Dažniau – pavogta sandėlyje arba sumaišta su kitu kroviniu. Tyrimas trunka ilgiau nei visiems patinka.

Ar reikia grąžinti pakuotes?

Jei tai grindų dangos ar statybinės medžiagos dažnai būna „Returnable pallets“ ar „stillages“. Reikia tai užtikrinti iš anksto, kad grąžinimas būtų suplanuotas. Jei ne, grąžinimas gali kainuoti tiek pat kip ir pristatymas.

O jei aš nėra Anglijoje registruotas?

Tai komplikuoja mokesčių grąžinimą (PVM). Jei norite prekiauti Anglijoje, bent jau rekomenduojama turėti atstovą (fiscal representative), kuris galėtų susitvarkyti su mokesčiais. Be to, kai kurie pirkėjai neįsileis prekių jei nėra JK PVM mokėtojo kodo, nors tai nebūtinai įstatymų reikalavimas, bet komercinis.

Ką daryti su likučiais?

Jei liko daugiau prekių nei užsakyta arba atėjo blogi, reikia išsiųti „Return to sender“ (grąžinti siuntėjui). Tai reikalauja naujų eksporto dokumentų iš Anglijos pusės. Negerai, kai klientai tiesiog palieka tai ten metams. Sandėliai tuomet pradeda skaičiuoti saugojimo mokesčius (gali būti dideli).

Kaip pasibaigia visas procesas?

Kai gavėjas pasirašo CMR arba iškrovimo kvitą. Tada mes išsiunčiame dokumentus klientui. Viskas pasibaigia, kol ateina kitas užsakymas.

Išvada

Na, trumpai tariant, logistika į Angliją nėra joks mokslas, bet ji reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Jei pasiruošsite dokumentus, nebandysite įkyriai taupyti ant kainos ir pasiklausysite patirties, viskas vyks sklandžiai. Tiek aiškūs transportavimo į UK etapai – be jokių neaiškumų yra įmanomi, tiesiog reikia žinoti kuriose vietose gali užstrigti. Nerašyčiau taip ilgai, jei nebūčiau matęs tiek kvailų klaidų, kurios kainavo tūkstančius. Sekmės kelyje ir tikiuosi, jūsų kroviniai nebus tie, kuriuos liks pasienyje užrakinti.