Aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – daiktų pervežimas į Angliją visada sukuria galvos skausmą, jeigu nežinote taisyklių. Nerašau čia jokių mokslo darbų, tiesiog noriu paprastai, savo žodžiais, paaiškinti, ką su jumis kalbuos vadybininkai ar brokeriai, kai prašysite pasiūlymo. Buvo laikai, kai keliaudavome pro Dover’ą be jokių problemų, bet dabar, po „Brexit“, viską sukalbėjo kitaip. Jei suprasite šiuos aiškius pristatymo terminus daiktų pervežimui į Angliją, jums bus daug lengviau išvengti nep malonių staigmenų ir papildomų sąskaitų, kurios kartais atkeliauja vėliau nei pati siunta.

Pagrindinės sąlygos – ar tikrai taip sudėtinga?

O kas tas Ex Works ir kodėl visi bijo jo?

Ex Works, arba lietuviškai „gamyklos sandėlis“, reiškia paprasčiausiai tai, kad jūs, kaip pirkėjas, privalote atvažiuoti prie pardavėjo ir nusivežti prekę patys. Pervežimo į Angliją atveju, tai reiškia, kad mūsų vadybininkas jums pasakys: „paėmkit prekę ir važiuokit“. Jums tenks susitvarkyti viską – nuo pakrovimo iki draudimo. Vieną kartą klientas man skundėsi, kad pardavėjas padėjo dėžę antinkelio ir pabėgo, taigi Ex Works tikrai nereiškia, kad kas nors padės sulipdyti juostelių. Čia jūsų galvos skausmas nuo A iki Z, o mūsų – tik jei užsisakysite transportą nuo tos pačios gamyklos.

Ar DDP tikrai apima viską?

DDP (Delivered Duty Paid) – tai svajonių rūšis kiekvienam, kuris nenori girdėti apie muitinę. Mums įmonė tai reiškia, kad mes imame viską ant savęs: ir vežame, ir mokame mokesčius, ir atiduodame tiesiai į jūsų rankas arba sandėlį. Tai patogiausias variantas tuo atveju, jeigu norite aiškios kainos be jokių „priedų“, kurie pasirodo vėliau. Žinoma, kiekvienas girdi „mokesčius“ ir staiga tampa drąsus, bet tikiuosi, suprantate, kad angliškoje sistemoje be mokesčių niekas neprasilenks.

Kod�l pasiūlymai skiriasi, kai aš klausiu apie kainą?

Nes dažnai viename pasiūlyme įrašyta „tik“ krovinių vežimas, o kitame – ir terminaliniai mokesčiai, ir anglų muitinės išlaidos. Esu matęs situacijų, kai žmonės rinkosi mažiausią skaičių, o paskui galėjo duoti už ausų, kai teko mokėti britams už MVG registraciją (angliškai VAT). Aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją padeda atskirti šiuos dalykus, todėl visada klauskite, ar į kainą įeina ir išrinkimas Anglijoje (angl. handling charges).

Ar FOB kažkas skiriasi nuo Ex Works?

Firmos mėgsta naudoti FOB, kai prekę reikia pristatyti iki uosto (pavyzdžiui, Klaipėdos). Skirtumas tas, kad eksportuotojas pasirūpina kroviniu iki jo laivo, o tuo metu jums dar reikia susitvarkyti dokumentais kelyje į Angliją. Asmeniškai man FOB geriau nei Ex Works, nes bent jau nevažiuoju su vairuotoju į kur kas kažkokio gamyklos kiemą kur nors Lietuvos gilumoje ieškoti tos dėžės.

Kas tas CIF ir ar jis tinkamas mažoms siuntoms?

CIF reiškia, kad prekė keliauja jūra ir draudimas yra įskaičiuotas, bet atsakomybė pasibaigia, kai kroviniu įlipdo į laivą. Jei pervežate butą ar mažą partiją į Londoną, CIF gali būti rizikinga, nes jeigu laivas pavėluos ar ką nors užplikš, pinigų grąžinimas su draudimo kompanijomis – tai dar viena istorija. Geriau šiuo atveju galvoti apie saugesnius kelių transporto arba DDP variantus.

Ar galiu būti tikrai tikras, kad daiktai atvyks laiku?

Tikrumo čia nėra nieko. Vieną kartą važiavome gražiai, pro Tilbūrą praėjome per valandą, o kitą – stovėjome tris dienas dėl vėjo ar kažkokio kontrolės darbininko strike. Todėl aiškiai pasakykite, kada jums būtina, kad atvyktų aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją, bet nustatykite sau laiko atsargą. Gyvenimas yra toks, kad skersai vėjo gali neužpučti, net jeigu ir turi gerą vadybininką.

Ką daryti, jei pardavėjas siūlo „atiduoti“ prekę Ourosluose?

Ourosloose (Roterdame) – tai labai populiari vieta, kur suka dėlė didžiosios prekės. Jei jums siūlo atiduoti ten, reiškia, kad jūs turite pasirūpini tinklu iki tos vietos ir galbūt muitinės procedūromis. Nėra blogai, jeigu turite patikimą partnerį Olandijoje, bet jei ne – galiu pasakyti, kad ten vietiniai brokeriai moka už savo paslaugas neblogai.

Pasienio niuansai – ką tiksliai reiškia „Brexit“?

Ar dabar reikia EORI kodas kiekvienam?

Beveik visiems. Jeigu anksčiau užtekdavo mūsų, kad nuvežtume daiktus į Angliją, dabar jei vykstate asmeniniai daiktai ar prekėms, gali reikėti ir jūsų (GB) EORI kodas. Nereikia jų gąsdinti, nes jį gaunate gana greitai internetu, bet be šio numerio britų sistema tiesiog neleis „praeiti“ kroviniui per jų sieną.

Kas dėl Muitinės deklaracijos – kas ja rašo?

Paprastai tai daro brokeris. Kai sakome „aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją“, dažniausiai turi omenyje būtent tai, kas bus parašyta dokumentuose. Blogas brokeris gali sumaišyti mokesčių kodus (HS codes), ir tada gausite sąskaitą, kuri nudžiugins. Patirtis sako, kad geriau leisti mums pasirinkti brokerį, kuris žino, kaip kalbėti su HMRC (jų mokesčių tarnyba).

Kod�l kai kurioms prekėms mokesčiai aukštesni?

Angliška sistema yra sudėtinga. Vieną kartą vežėme baldus ir mokesčiai buvo maži, o kitą – mažą siuntą su elektronika, ir teko mokėti beveik 20 proc. PVM (VAT) bei importo muitą. Priklauso nuo to, iš kur prekė pagaminta (tiek Lietuvoje tiek Azijoje skiriasi). Negaliu tiksliai pasakyti dabar, kiek procentų būtų jūsų atveju, be specifikacijos, tai tikslaus skaičiau negaliu pažadėti.

Ar galiu vežti maistą ar vaistus?

Gali, bet yra griežtų apribojimų. Mėsa ir pieno produktai – tai didelė problema, jeigu nėra certifikatų. Vieną kartą mums teko atsisakyti siuntos, nes klientas norėjo vežti keletą kilogramų dešros, o anglai už tai gali tiesiog nusavinti ir sudeginti visą krovinią (ne, jei tai ne mėsa, bet pavyzdžiui sūris, gali būti ir lengviau, bet geriau nesirizikuoti be konsultacijos).

Kas nutinka, jeigu pamečiu dokumentus?

Tai būna kaina. Jei pamestate krovinių manifestą ar CMR dokumentą, kuris pridedamas prie siuntos, laivas arba vairuotojas gali būti sustabdytas terminaluose. Tada tenka ieškoti notaro, daryti kopijas, o tai laiko ir pinigų. Todėl visada darokite kopijas sau į telefoną arba el. paštą, jeigu keliaujate.

Ar tikrai reikia MVG (VAT) mokėti, jeigu aš asmuo, ne įmonė?

Taip, jeigu prekės vertė viršija 135 svarų (tiksliau dabar gali būti kitokios ribos, reikia patikrinti, nes kas keičiasi). Nors anksčiau buvo lengviau atsiskaityti su paštu, dabar logistikos įmonėms tenka apmokestininti viską, kas įeina į šią ribą. Tai yra vienas dažniausiai painų dalykų, kai aiškinamasi aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją.

Ar „Import Entry“ yra tas pats kas Muitinės deklaracija?

Taip, Anglijoje tai vadinasi Import Entry. Būtent tą deklaraciją sistema sukuria, kai krovinyje pasirodo jų šalyje. Be šios „įėjimo“ procedūros niekas negalės išrinkti jūsų dėžės iš terminalo.

Pristatymas paskutiniam taške – ar tikrai į duris?

Kas yra „Tail Lift“ ir kodėl apie jį klausiate?

Tail Lift – tai keltuvas vairo gale. Tiesiog dauguma vairuotojų neabejaus padėti, jeigu yra keltuvas, bet jei jo nėra o svoris – 500 kilogramų, tada laukit bėdų. Vienas klientas nupirko milžinišką spintą ir negalėjo ją įvežti, nes vairuotojas atsisakė nešti tiesiai į antrą aukštą be keltuvo. Tai ne tinginys, tiesiog saugos reikalai.

Ar pristatysite į Londono centrą (C zoną)?

Galime, bet tai papildomai kainuos. Anglijos miestuose yra daug ULEZ (Low Emission Zone) zonų. Reikia specialios leidimo korteles, o jei mūsų vilkikas netenkina standartų, gausime baudą. Pasakysiu tiesiai – jei gyvenate giliai centre, geriau susitarti dėl mažesnio sunkvežimio arba atsiimti pačiam (ne, geriau visgi užsisakyti mažesnį).

Kas tas „Kerbside Delivery“?

Kerbside reiškia, kad vairuotojas padeda dėbę tiesiai ant šaligatvio arba kuo arčiau jūsų namų vartų. Jis neįeina į vidų, nekelia laiptais. Tai standartinis logistikos pasaulio dalykas, net jei ir atrodo šaltai. Turite numatyti, kas padės tuos daiktus nuvežti į butą.

Ar galite pasakyti tikslų pristatymo laiką Anglijoje?

Galiu pasakyti dieną, bet tikslų valandą – labai sunku. Angliškas „trafic“ gali sustabdyti viską M25 žiede. Viskas vyksta taip: išvyksta, važiuoja, sustoja pietų, vėl važiuoja. Vadybininkas paskambins likus valandai, o ne prieš savaitę. Tokia jau čia specifika.

Kas nutinka, jei nieko namuose nėra?

Siunta turi sugrįžti atgal (atgal). Klientui tai atsieis brangiai, ne tik kelią, bet ir sandėliavimą terminaluose (kurie yra labai brangūs). Geriau turi geros ryšio su vairuotoju.

Ar reikia pranešti apie pristatymą iš anksto?

Būtina. Anglijoje dauguma vietų yra apribotos prieiga (pvz., sandėliai su kodais arba privažiavimai be stogų). Jei nepranešame, vairuotojas tiesiog negalės atsidaryti vartų ir nuvažiuos tuščias – o tai jums kainuos nepavykusio pristatymo mokestį.

Kuo skiriasi pristatymas į vs. pristatymas į šiaurę?

Didelis skirtumas. Šiaurės Anglijoje ar Škotijoje keliai gali būti siauresni, o taip pat tenka ilgiau važiuoti. Ne visi vairuotojai pažįsta kiekvieną kaimelį, todėl koordinatės turi būti tikslios. Aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją visada turi omenyje ir vietovės ypatumus, todėl nenuimkite marškutės, kol nepasitvirtinote adresą.

Rizikos, draudimas ir pinigai – ko bijoti?

Ar mane apdraus automatiškai?

Draudimas gali būti įtrauktas, bet jis dažniausiai yra ribotas (pavyzdžiui, 10 EURų už kilogramą arba fiksuota suma). Jei vežate brangią techniką, privalote tai pasakyti iš anksto. Buvo atvejis, kai klientas nepranešė apie 15 tūkstančių vertės furą, o ji griuvo... gerai, kad tada draudimas padengė, bet buvo daug pykčio su dokumentais.

Kas nutinka su kroviniu, jei jis sugenda pervežimo metu?

Reikia sukurti „protokolo“ (angl. damage report) pačiame vietoje, vairuotojui esant. Jeigu pasirašote dokumentą, kad viskas ok, o namie atsidarote ir matote, kad televizorius sukrūtas – gaila, draudimas nepadės. Būtinai patikrinkite važiuojant.

Ar galiu padaryti išankstinį apmokėjima?

Taip, tai įprasta. Kai kurios įmonės (ir mūsų rekomenduojamos) reikalauja 50 proc. avanso, kad užfiksuotą laiką ir vietą. Likutį mokate, kai krovinyje pasirodo. Tai saugo jus nuo kainų pokyčių degalams (tikriausiai pastebėjote, kad degalai nebe toks pigūs).

Kas dėl britų svarų (GBP) ir eurų?

Geriau visada susitarti dėl mokėjimo eurais, jeigu esate Lietuvoje, kadangi banko kursai gali įkandti. Tačiau jeigu mokate tiekėjui Anglijoje, jis norės svarų. Suprantu, tai keblu, bet finansai yra finansai.

Ar galiu pasitikitį su vairuotoju iš anksto?

Taip, jeigu jis duos numerį. Bet dažnai jie skambina tik iš paties gatvės. Žinau, kad nenuostabu, kai nori numatyti laiką, bet vairuotojai turi savo grafikus, kurie keičiasi kas valandą dėl užduočių.

Ką daryti, jeigu man atėjo sąskaita, kurios nėra nebuvo?

Tikrinti skyrius „Terminal Handling Charges“ ar „Customs Clearance“. Dažnai pasitaiko, kad brokeris prideda savo administracijos mokestį už kiekvieną deklaraciją. Jei jums atrodo per daug – drąsiai rašykite mums, paaiškinsime. Nieko nenuėjus iš mūsų, tik patikrinsime, ar nėra klaidų.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Nerekomenduoju. Logistikoje taisyklė paprasta: pigu – reiškia lėtai arba rizikinga. Yra įmonių, kurios renka krovinius dideliuose „gateriuose“ (tarpiniuose sandėliuose) ir po savaitės išveža. Jeigu jums skubia – tuomet geriau mokėti už tiesioginį važiavimą (direct load).

Išvada

Galiausiai, svarbiausia yra ne tiek pažiūrėti į žodyną, kiek suprasti, kas atsakomybė už ką. Dirbant su Anglija, po visų tų „Brexit“ pokyčių, reikia kantrybės ir geri dokumentų rūšiavimo įgūdžiai. Tikslūs aiškūs pristatymo terminai daiktų pervežimui į Angliją padės išvengti to, kad jūsų siunta užstrigtų Dortmunde ar Kentyje be paaiškinimo. Pasiklauskite, derėkitės ir nedarykite prielaidų, o viskas turėtų atvykti sausai ir laiku.