Aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą: praktinis vadovas be pridangų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, per ką mačiau viską – nuo tvirtai supakuotų pianinų iki vairuotojų, kurie prarado krovinius kelio aplinkraščio metu (nepasakysiu kur). Dažnai klientai sako, kad jie susiduria su chaotiška informacija, todėl šiandien nusprendžiau tiesiogiai paaiškinti, kaip vyksta aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą. Nerašysiu čia jokių reklamų, tiesiog pasakysiu, kaip visa tai atrodo iš vidaus, kai spaudžiasi terminai, o klientai nerimsta dėl savo sofos. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, tad verta žinoti, į ką įsitraukiate, kad nepasidarytumėte nervingių laukdami vairuotojo skambučio.

Kaip pradėti ir ką daryti iš karto

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek daiktų turiu ir kiek tai kainuos?

Tai visada yra didžiausias painiavos šaltinis. Žmonės dažnai sako „taip, turiu kelis dalykus“, o paskui atrodo, kad reikia pilno 20 pėdžių konteinerio. Patarčiau nežiūrėti į akytes, o į tūrį – kubiniais metrais. Jeigu randate internete apskaičiuoklę, įvedate „sofa“, „stalas“, tai gerai, bet dažnai ten būna klaidingos reikšmės. Geriau užfiksuokite kiekvieną dėžę, pvz., standartinė perkraustymo dėžė yra apie 0.1 kubo. Aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą prasideda būtent nuo sąžiningo inventorizavimo, kitaip vairuotojui tiesiog nepaliks vietos.

Ar yra kažkoks minimalus užsakymo dydis, ar galima vežti vos kelis dalykus?

Taip, yra. Nemanau, kad kas vežos tik vieną kėdę per jūrą, nes tai tiesiog neapsimoka. Įmonės turi taikyti minimalias kainas, paprastai tai prasideda nuo 1 arba 1.5 kubo, kad būtų padengti kuro ir muitinės išlaidos. Jeigu turite labai mažai daiktų, galbūt vertesnis pasirinkimas yra siuntos kaupimas (angliškai consolidation), kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų kroviniu tame pačiame vairuotoje. Tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau, bet pinigus taupysite tikrai.

Kiek laiko išties užtrunka tas viskas gabenimas?

Čia visada nukrypstu nuo tiesioginio atsakymo, nes keliai Anglijoje yra siauri. Standartiškai, jeigu viskas eina kaip pačią ranką, nuo paėmimo iki pristatymo Lietuvoje praeina nuo 5 iki 10 darbo dienų. Tačiau jeigu vairuotojas renka krovinius iš penkių skirtingų miestų, tai gali užtrukti ir ilgiau. Be to, reikia atsižvelgti į kelias tarp Lietuvos ir Anglijos – keltas, eismo kamščiai prie Londono ar Birminghamo gali viską pavėlinti. Tai nėra skrydis lėktuvu, tai sunkvežimis, kuris važiuoja pagal taisykles.

Ar reikia mokėti kažkokį avansą ar depozitą?

Dauguma įmonių dabar prašo apmokėti bent nedidelę sumą iš karto, kad užfiksuotų datą. Paprastai tai būna 10-20 procentų visos sumos. Nemanau, kad kas nors imsis dirbti be jokio užstato, nes vairuotojų trūksta, o planavimas ten sudėtingas. Jeigu kas atsisako paskutinę minutę, tai įmonei nuostolis. Likę pinigai sumokami iškrovimo metu arba prieš pasiduodant dokumentus (kai jau gavote daiktus).

Ką daryti, jei neturiu tikslaus adreso iš karto, tik miestą?

Tai dažna situacija, jei perkraustote į naują statybą ar dar ieškote buto. Galima nurodyti tą miestą, bet tada reikia aiškiai pasakyti vadybininkui, kad adresas bus tikslinamas vėliau. Tačiau atminkite, kad jeigu vairuotojas atvažiuos į vieną vietą, o jūs pasakysite „važiuokime į kitą miestą, jis už 100 km“, tai bus papildomai mokama už viršvalandžius ir kuro papildymą. Geriau laikykite mus informuotus.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kokia yra maždauginė kaina vienam kubiniam metrui?

Noriu būti sąžiningas – nepasakysiu tikslios skaičiaus, nes jis keičiasi kas savaitę priklausomai nuo kuro kainos. Bet maždaugai dabar (tiksliau šiandien) tai svyruoja nuo 80 iki 120 svarų ar eurų už kubą. Taip pat įtakos turi, ar tai yra „pilnas“ sunkvežimis (FTL), ar dalinis (LTL). Aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą taip pat priklauso nuo to, ar iškrovimas yra pirmame aukšte su liftu, ar reikia nešti per 5 aukštus be lifto – tai kainuoja brangiau.

Ar kainos įskaitia muitinės formalumus ir mokesčius?

Dažniausiai ne. Tai yra atskira istorija. Kaina, kurią matai svetainėje arba gauni sąskaitoje, paprastai yra tik už transportą. Muitinės deklaravimas, jeigu reikalingas T1 dokumentas arba jeigu daiktai yra nauji (su PVM), tai papildomos išlaidos. Nauji daiktai (mažiau nei 6 mėn. senumo) keliauja į Lietuvą kaip importas ir reikia sumokėti PVM ir veryti faktūras. Pasitikrinkite šią detalę, nes vėliau gali būti nepageidaujamas siurprizas.

Kaip vyksta apmokėjjimas – galiu grynaisiais?

Euru ar svarais? Geriau nebandyti mokėti vairuotojui grynaisiais didelių sumų, jie tiesiog negali turėti tiek pinigų pas save dėl saugumo taisyklių. Be to, kursas gali būti nepalankus. Patogiausia pervesti į saskaitą. Jeigu reikia sumokėti iškrovimo metu, dažniausiai priimami banko kortelės mokėjimai arba pavedimas iš lietuviško banko (tai greičiau nei iš anglų). Vairuotojai turi su savo terminalus (ne visi, bet dauguma dabar jau turi).

Ar taikomas koks nors priedas už kuro brangimą?

Kai kainos degalinei šokas, pervežėjai prideda „fuel surcharge“. Tai normalu. Atrodo, kad kaina fiksuota, bet jeigu degalai pakyla 20%, įmonė bankrotuotų be to priedo. Žiūrėkite į sąskaitos detalę – ten dažnai būna atskira eilutė. Aš visada patariu klientams susipažinti su sąskaita dar prieš važiavimą, kad nėra klausimų paskui.

Kas nutinka, jei mano daiktų tūris pasirodo didesnis nei užsakytau?

Tuomet reikės papildomai sumokėti. Vairuotojas negali įsprausti daugiau daiktų, jei vieta jau užimta kitų klientų kroviniu (jei tai dalinis krovinys). Jeigu tai jūsų privatus sunkvežimis, tai galima ir nebrašti, bet jei vietos nebėra – reikės organizuoti antrą važiavimą. Tas antras važiavimas kainuos dvigubai brangiau nei viskas iš karto. Geriau pervelti ir įdėti tą dėžę į pirmą važiavimą.

Dokumentai, muitinė ir Anglija

Ar reikia ruošti kokius nors specialius dokumentus išvykimui iš Anglijos?

Po „Brexit“ tai tapo svarbiau. Jeigu jūs esate užsienietis ir gyvenate Anglijoje legaliai, turite turėti vizą ar leidimą gyventi, kai išvykstate. Muitinės pareigūnai gali paklausti, kodėl išvežate daiktus. Jeigu išvykstate galutinai, gali tekti pildyti „P85“ formą (jeigu buvote britų sistemoje). Mums, pervežėjams, svarbiausia yra daiktų sąrašas (packing list) ir jūsų asmens dokumentas (pasas).

Kas tas „CMR“ dokumentas ir kodėl jis svarbus?

CMR yra tarptautinis krovinio kvitas. Be jo neišvažiuos joks sunkvežimis. Jame yra parašyta, kas veža, kiek veža ir kas priima daiktus. Aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą visada baigiasi tuo, kad vairuotojas pasirašo CMR su jumis ir perduoda kopiją. Saugokite ją, jeigu dingsta daiktų, tai pagrindinis dokumentas draudžiui. Be CMR draudimas neveiks.

Ar reikia mokėti PVM už savo naudotas daiktas?

Jei daiktai yra naudoti ir asmeniniai (ne parduodami), tuomet PVM mokėti nereikia, jeigu pateikiate teisingą deklaraciją, kad tai „perkelimo tarp valstybių narių turtas“. Tačiau jeigu daiktai atrodo kaip nauji (pvz., su etiketėmis), muitininkas gali abejoti. Būkite pasiruošę parodyti, kad šita viryklė naudota jau 5 metus. Jeigu nenurodysite, gali priskaičiuoti 21 % PVM nuo vertės.

Kas daryti, jeigu turiu važiuoti su mašina, o ne su daiktais sunkvežimiu?

Tai kita paslauga – automobilių pervežimas. Ten procesas šiek tiek kitoks, reikia techninio paso. Bet jeigu kalbame apie tai, kad vairuotojame su savimi turite kelias dėžes asmeninių daiktų tai dažnai leidžiama (pvz., 2-3 dėžes vairuotojo kabinos gale), bet tai turi būti aptarta su įmone iš anksto. Negalima tiesiog užpilti viso buto į savo mašiną ir sakyti „važiuoju su jumis“ – tai draudžiama dėl svorio limitų.

Ar reikia T1 dokumento kiekvienam kartui?

T1 reikalingas, kai keliaujate iš ne ES šalies (Anglija) į ES šalį (Lietuva), tačiau dažniausiai jis išrašomas kroviniui, o ne asmeniniams daiktams, kurie deklaruojami kaip perkėlimas. Profesionalios perkraustymo įmonės dažnai turi savo išankstinio deklaravimo procedūras, todėl T1 gali būti išrašomas „atgaline tvarka“ arba panašiai. Nesijaudinkite, jeigu nežinot kas tai – mūsų užduotis tai sutvarkyti, jūsų – tik pasirašyti muitinės perdavimo dokumentą.

Kas nutinka, jeigu pamiršiu įdėti kažką į sąrašą?

Tai gan įprasta. Jeigu pamiršote nurodyti dviratį ar didelę televizorių, muitinėje gali būti problemų, nes dokumentuose nėra to daikto. Geriausia daryti sąrašą kuo detalesnį, net jei ten yra „viena dėžė su virtuvės reikmenimis“. Tikslumas sutaupo laiko pasienyje. Jeigu muitininkas randa daiktą, kurio nėra sąraše, jis gali jį konfiskuoti arba pradėti ilgą tyrimą.

Pakavimas, krovinys ir vairuotojai

Ar galiu užsakyti tik transportą, o pakuoti pats?

Žinoma, tai pigiausias variantas. Bet tada atsakomybė už tai, kad indai suskilso, yra jūsų. Mums reikia, kad dėžės būtų tvirtos, o ne iš popieriaus, kuris drėgnas oras (Anglijoje jo daug). Jeigu pasidarysite „burbulų“ (plastikinių maišelių su oru), tai bus geriau. Vairuotojas užkraus viską, kas duota, bet jis nesiims atidaryti dėžės ir perrišti jos, jei ji plyšta.

Kaip saugiai vežti elektroniką – kompiuterius, televizorius?

Televizorius turi būti įdėtas į originalią dėžę (jeigu jos neturite, suraskite stora kartoną ir daug putplasčio). Kompiuterius geriausia vežti rankiniame bage, jeigu patys važiuojate, o ne siuntinate. Jeigu siuntite sunkvežimių – uždėkite į tvirtą dėžę, pažymėkite „ŠIAIPI“ (angliškai „FRAGILE“). Vairuotojai mato daug dėžių, jeigu parašysite dideliais raidėmis, jie žinos, kad ten reikia elgtis atsargiau.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Maistą geriau nevežti, ypač mėsą ar sūrius – Lietuvos muitinė labai griežta dėl gyvūninių produktų atvykstant iš trečiosios šalies. Gali konfiskuoti visą krovinių. Alkoholį vežti galima tam tikru kiekiu (asmeniniam naudojimui), bet jeigu bus per daug, tai bus traktuojama kaip prekyba ir reikės mokėti didelius akcizus. Geriau išgerti ten arba palikti draugams (juokauju, bet dal tiesos yra).

Kas daryti, jeigu turiu labai sunkų daiktą, pvz., pianiną?

Privalote tai pranešti iš karto. Pianinai (ypač grandiniai) sveria po 300-400 kg. Įprastas vairuotojas su „kelnių liftu“ (manualine ranka) jo neiškels. Reikės specialios technikos – autokrautuvo su „stiebais“ (hiab). Tai kainuoja papildomai ir reikia planavimo, ar galia šalia pastatyti techniką. Jeigu nepasakysite, vairuotojas tiesiog atvažiuos ir negalės nieko padaryti.

Ar vairuotojas padės mannešti dėžes į namus Anglijoje?

Taip, tai įeina į standartinę kainą (jeigu nenurodyta kitaip). Jis padės nešti iš jūsų buto į sunkvežimį. Tačiau jeigu jūsų butas yra 5 aukšte be lifto ir turi 50 dėžių, tai gali užtrukti valandą ar dvi. Kai kurios įmonės tokiu atveju prideda mokestį už laiptus (pvz., 1 svaras už laiptą). Patikrinkite sąskaitos sąlygas dėl „Long carry“.

Ar saugu duoti vairuotojai brangius daiktus, pvz., juvelyrinius dirbinius?

Niekada neduokite brangių daiktų, pinigų ar dokumentų į dėžes, kurios važiuoja sunkvežimių krove. Vairuotojas užraksto spintą, bet ji nėra seifas. Juvelyriką, grynuosius pinigus, sutartis ir pasus vežkite su savimi rankiniame bage arba draude. Jeigu dingsta iš krovinių, draudžio išmoka gali būti nedidelė (ribota).

Rizikos, draudimas ir problemos

Ar mano daiktai yra apdrausti automatiškai?

Pagal įstatymus, kroviniys yra apdraustas (CMR draudimas), bet ten yra labai mažos sumos – paprastai apie 8.33 SDR už kilogramą (tai yra labai mažai, galbūt 10 eurų). Jeigu turiu brangų kompiuterį, kuris sveria 2 kg, gausiu tik 20 eurų, jeigu jis dings. Todėl visada rekomenduoju papildomą draudimą „visos rizikos“ (all risk). Tai kainuos papildomai 1-2 % nuo daiktų vertės.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba sulaužo daiktą?

Tai nepageidautina, bet nutinka. Jeigu lūžta koja nuo sofos arba dėžė sutrenkiama, reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užfiksuoti pažeidimą CMR dokumente (parašyti pastabą). Be to, niekur nerašykite „viskas tvarkoje“, jei nėra. Vėliau reikės rašyti pretenziją pervežėjui su nuotraukomis. Procesas gali trukti mėnesį, bet pinigai grąžinami, jeigu kaltė vairuotojo.

Ar galiu sekti, kur mano daiktai yra realiu laiku?

Didelės įmonės turi GPS stebėjimą ir gali atsiųsti nuorodą. Mažesnės įmonės dažnai vežia „vadybininku būdu“ – vairuotojas tik paskambina kai yra arti. Nesitikėkite tobulos aplikacijos kaip „Uber“, su krovininiais transportu vis dar kartais būna, kad vairuotojas neatsiliepia prie valandos, nes miegoja arba neturi signalo.

Ką daryti, jeigu atvykstant vairuotojas sako, kad jo dėžės nebeina?

Tai gali būti problema, jeigu esate įsirašęs 5 kubus, o realiai turite 10. Tokiu atveju jis gali atsisakyti vežti. Geriausia iš anksto suvesti sąrašą su mumis. Kartais vairuotojai turi „rezervines“ vietas, bet ne visada. Jeigu jūsų aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą buvo planuotas neteisingai, turite būti pasiruošę palikti dalį daiktų arba mokėti daugiau.

Ar turiu teisę atšaukti užsakymą ir ar gausiu pinigus atgal?

Galite, bet ne iš karto. Jeigu atšaukiate prieš savaitę, pinigus grąžins, be užstato atėmimo. Jeigu atšaukiate dieną prieš važiavimą, kai sunkvežimis jau suplanuotas ir galbūt jau važiuoja į Angliją – užstato negrąžins. Tai logistika, paslaugos jau parduotos.

Kaip pasirinkti tinkamą įmonę, kad nepavogtų mano daiktų?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Pažiūrėkite atsiliepimus „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jeigu įmonė neturi jokios informacijos apie save, arba dirba tik per „Facebook“ be puslapio – rizikuosite. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą Anglijoje. Yra atvejų, kai „firmos“ tik surenka užsakymus ir parduoda kitų pervežėjų, tada kontrolė prarandama.

Išvada

Tiesiog taisyklingai suplanuodami savo kelionę, išvengsite daug streso. Svarbiausia yra būti sąžiningu dėl tūrio ir laiko, bei pasidomėti draudimu. Nors aš ir dirbu šioje srityje seniai, visada stebiuosi, kaip žmonės dažnai palieka viską paskutinei minutei. Sekmės susidorojant su biurokratija ir tikiuosi, kad jūsų aiškus perkraustymo užsakymo procesas iš Anglijos į Lietuvą įvyks be jokių nenumatytų nutikimų.