Aiškus ir sklandus transportavimo procesas į Angliją: kas iš tiesų vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, todėl galiu pasakyti – svajoti apie idealų "aiškus ir sklandus transportavimo procesas į Angliją" yra gražu, bet realybė pasirodo daug raupščiau. Klientai dažnai mano, kad tai tiesiog "pakrauk ir važiuok", tačiau po Breksito viskas tapo sudėtingesnė su dokumentais, muitinės procedūromis ir neprognozuojamais uždelėjimais. Visgi, su gera komanda ir žiniomis, mes suvaldome net ir tas chaotiškiausias situacijas, kurios kyla ant kelio. Svarbiausia yra nuoširdumas ir supratimas, kartais reikia tiesiog iškęsti ilgą eilę prie Kalyjaus ar Doverio. Stengiamės, kad jūsų krovinys pasiektų paskirties tašką laiku, nors orai ar techniškos problemos dažnai mėgina sukti planus kaip nori.

Dokumentai ir pradžios smulkmenos (kurios dažnai užmirštamos)

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi išvykstant?

Privalai turėti CMR konosamentą, kuris yra pagrindinis viskas, ir komercinę sąskaitą faktūrą. Be šių dviejų dalykų niekur nepraeisi, net jei vairuotojas būtų tavo brolis. Taip pat, jei veži ne tai, kas prekybai, o turtą, reikės sąrašo su vertėmis. Dabar, po Breksito, dar reikalingas EORI numeris, jis privalomas įvežant prekes į Angliją. Be jo, muitinė tiesiog nepaleis krovinio, ir stovėsi pasienyje iki pilno atbulai. Gerai, kai klientas viską pateikia iš karto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi sienos.

Ar reikia EORI numerio, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Tai įdomus klausimas, nes taisyklės pasikeitė. Iš pradžių manyta, kad asmeniniai daiktai jo nereikia, bet vėliau Anglijos pusėn suabejojo. Manau, kad saugiausia turėti, arba bent jau naudoti tarpininko numerį, jei tokį pasirinksi. Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti, nes procedūros užtenka sudėtingos be to, kad dar ieškotum, kodėl sistemos atmeta. Vieną kartą teko laužti galvas su klientu, kuris tiesiog perkėlė baldus, o muitininkas reikalavo to kodo. Geriau užtikrint, kad viskas būtų tvarkingai.

Kas daryti, jei sąskaitoje padariau klaidą pavadinime?

Tai nuožmūs dalykas, ypač jei muitinė tiksliai tikrina. Jei pavadinimas skiriasi nors viena raidė nuo to, kas yra pakuotėje, galiu užtikrinti – bus nepasitenkinimo. Teks rašyti paaiškinimą, tikslinimo dokumentą, o tai laiko. Geriau pasidaryti "korektiškai" (tarkime, teisingai) iš karto, kad nereikėtų vėliau gaišti laiko rašant laiškus. Muitinės sistemos dabar labai automatizuotos, ir jei kodas neataitinka, tiesiog užšoka. Patirtis rodo, kad geriau kelias minutes patikrinti, nei vėliau keisti.

Koks skirtumas tarp eksporto ir importo dokumentų?

Techniškai tas pats, tik pusės keičiasi vietomis. Kai išvežame iš Lietuvos, mes darome eksporto deklaraciją, o kai atvyksta į Angliją, jie daro importą. Bet mums, kaip siuntėjui, svarbiausia užtikrinti, kad mūsų dokumentai būtų tvarkingi čia. Angliškoji pusė dažnai nusiperka savo tarpininkus, kurie užbaigia procesą ten. Taigi, mums atsakingiau už tai, kas vyksta čia, tiesiog reikia žinoti, kur keliauja dokumentų kopijos. Kartais pasidaro, kad vienas lapas dingsta siuntimo metu.

Ar reikia drausti kroviniį privalomai?

Neprivalomai, jei esi pasiruošęs prarasti jį avarijos atveju. Kiekvienas pasirenka pats, bet aš, dirbęs tiek metų, galiu pasakyti – geriau drausti. Keliuose yra visko, nuo gatvės įlūžimų iki rimtų avarijų. Draudimas kainuoja nedaug lyginant su krovinio verte. Ypač jei veži brangias elektronikos ar baldų partiją. Vieną kartą mašina užsidegė (ne mūsų, bet pažįstu), ir tas, kas neturėjo draudimo, liko su niekuo.

Kelionės eiga ir laiko tikslingumas (kai planas griūva)

Kiek vidutiniškai trunka kelionė į Angliją?

Anksčiau buvo paprasta: 2 dienos ir tu jau ten. Dabar, su visomis muitinėmis ir kelių darbais, "aiškus ir sklandus transportavimo procesas į Angliją" užtrunka maždaug 3-4 dienas. Tai priklauso nuo to, kiek užtruks išlaikyti procedūras Kalyjuje ar Doverje. Kartais, jei vairuotojas atvyksta ne tuo metu, kai daugiausia mašinų, gali prastovėti 10 valandų. Taigi, skambinkime dėl terminų, bet neįsipareikaukime, kad bus būtinai antradienį ryte. Gamta ir pareigūnai turi savo planus.

Ar kelionės laikas priklauso nuo to, kur Anglijoje važiuojame?

Žinoma, jei reikia važiuoti į šiaurę, prie Edinburgo ar Glazgo, tai tas pats keliauti iki Londono ir dar pusės Anglijos. Tai prideda dar vieną dieną ar bent jau pusę. Pietinė Anglija, prie Londono ar Mančesterio, yra greičiau pasiekiama iš uosto. Todėl, kai kalbame apie kainą ir laiką, visada klausiu adreso. Negaliu tiesiog pasakyti "3 dienos", jei reikia važiuoti į pačią Škotijos gilumą. Ten keliai šiek tiek kitokie, ir vairuotojai taip pat pavargsta.

Kas daro didžiausias uždelėjimus?

Be abejo, muitinė ir keltų laukimo laikas. Jei trūksta kokia nors maža detalė dokumentuose, visa eilė stovi. Tais atvejais "sklandus transportavimo procesas į Angliją" tampa prastos nuotaikos šou. Be to, Anglijoje dažnai vyksta protestai arba darbai ant kelių, pavyzdžiui, M25 žiede. Vieną kartą vairuotojas užstrigo tame žiede 6 valandas dėl avarijos. Tokio dalyko neįmanoma numatyti. Tai gyvenimas.

Ar vairuotojas skambina, kai artėja prie tikslo?

Normalus vairuotojas tikrai skambins, jei turi gavėjo numerį. Mes visada raginame klientus nurodyti tiesioginį kontaktą, o ne tik bendrinį pardavimų. Vėlgi, kai vairuotojas atvyksta į sandėlą, o jis uždarytas, prasideda problemos. Jis negali laukti amžinai, turi eiti toliau į kitą užsakymą. Todėl komunikacija yra raktas. Jei gavėjas neatsiliepia, vairuotojas gali tiesiog iškrauti prie durų (jei ten saugu) arba važiuoti į atsarginę vietą.

Kaip veikia keltų bilietų rezervacija?

Tai visa paslaptinga sistema. Reikia rezervuoti vietą mašinai ir vairuotojui. Jei dėl kažko praleidžiame laiką, bilietas gali nueiti, o tą reikia pirkti naują, o tai brangu. Mes stengiamės sekti, kur yra vairuotojas, kad nespėtume. Kartais būna, kad vairuotojas užmiega poilsio vietoje ir praleidžia laiką – tada būna skambučiai ir šūksniai. Geriau, kai viskas tvarkingai suplanuota.

Muitinės procedūros ir problema vardu "Breksitas" (kurios vis kankina)

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną siuntą į Angliją?

Taip, dabar jau nebe taip paprasta, kaip buvo anksčiau. Nuo tada, kai Anglija išėjo iš ES, kiekviena prekė, net jei ji maža vertės, turi būti įrašyta į sistemos. Be deklaracijos neišvažiuosi iš Lietuvos arba neįvažiuosi į Angliją. Tai reiškia, kad turi būti pateikta tikslia informacija apie tai, kas yra pakuotėje. Muitininkai dabar yra labai griežti ir tikrina viską labai detaliai, todėl negalima bandyti nieko paslėpti.

Kas nutinka, jei užmiršau paminėti vieną detalę?

Tada pradedasi "malonumai" su muitinės paaiškinimais. Gali tekti rašyti oficialų prašymą pataisyti duomenis, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Kartais gali būti bauda, jei muitininkas nuspręs, kad bandei apgauti. Geriau iš karto parašyti viską, kas yra, net jei atrodo, kad tai nėra svarbu. Tikslumas dabar yra brangiau už greitį. Vieną kartą teko iškrauti visą sunkvežimį tik tam, kad patikrintume, ar tikrai ten yra toks kiekis, kaip parašyta.

Ar dažnai patikrinimai kelyje?

Ne visada, bet kartais taip nutinka. Anglijos pusėje jie turi skanerius, kurie gali pamatyti, kas yra viduje be iškrovimo. Jei kažkas įtartina, gali nurodyti važiuoti į "inland clearance" centrą. Tai vėlgi uždelčia visą procesą. "Sklandus transportavimo procesas į Angliją" pasibaigia tada, kai pasirodo miglotas vaizdas skeneriuose. Tiesa, jei viskas tvarkai, dažniausiai tiesiog praleidžia.

Kokia mokesčių situacija? Ar visada reikia mokėti PVM?

Jei esi registruota įmonė Lietuvoje ir siunti į registruotą įmonę Anglijoje, dažniausiai taikoma PVM 0 proc. tarifas (intra-Community supply, nors dabar tai nebe ES, bet principas panašus su susitarimais). Jei siunti privatių asmenų, jis gali būti taikomas. Viskas priklauso nuo to, ar gavėjas turi savo PVM numerį Anglijoje. Tiesiog reikia aiškiai nurodyti sąskaitoje abiejų pusių kodus. Klientai dažnai šito nemoka, o taisoma vėliau.

Ar sunku gauti muitinės leidimą iš Anglijos pusės?

Jei turi tarpininką, jis viską padarys už tave. Jei bandai tai daryti pats, galiu pasakyti – gailėsi laiko. Anglijos sistemos yra specifinės, ir ten viskas kitaip vadinasi. Geriau mums patikėti šią dalį, mes dirbame su patikimais partneriais ten. Jie užtikrina, kad kai vairuotojas priartėja prie uosto, viskas jau būna suleista sistemoje. Taip išvengiame streso ir neplanuotų stovėjimų.

Kainodara ir paslėpti mokesčiai (kas nustebina klientus)

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Pagrindai yra distancija (degalai) ir kuro kainos, kurios šoktelėja kaip nori. Tada pridedame keltų bilietus, kurie taip pat nebeciaži. Dar reikia įskaičiuoti vairuotojo darbo laiką – jei jis ten laukia, tai mokame jam valandas. Ir, žinoma, mokesčiai už muitinės paslaugas (customs clearance). Taigi, kaina nėra pastovi, ji juda kasdien. Kai sakau, kad "aiškus ir sklandus transportavimo procesas į Angliją" turi savo kainą, turiu omenyje, kad tai ne tik nuvažiavimas.

Ar kaina keičiasi, jei krovinių daugiau?

Taip, jei nebetelpa į vieną mašiną, reikia antrios. Arba jei krovinius reikia pakrauti ne į grindis, o ant viršaus (tentingas), tai taip pat brangiau. Kiekvienas papildomas kubinis metras ar kilogramas reiškia daugiau degalų. Stengiamės optimizuoti, bet jei tuoriškai užpildo pilną sunkvežimį, tai kaina bus atitinkama. Kartai klientai mano, kad jei liko maža vietos, tai nemokamai – deja, logistika taip neveikia.

Kas yra "standartinių" išlaidų, kurių nėra sąskaitoje?

Pavyzdžiui, jei reikia specialios technikos iškrovimui Anglijoje (kraninis sunkvežimis), tai papildomai. Arba jei vairuotojui reikia užtikrinti nakvynę viešbutyje (jei nebegali važiuoti pagal taisykles). Taip pat, gali būti mokestis už uosto apsaugą arba už tai, kad krovinys pavojingas. Visada geriau aptarti iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Aš stengiuosi viską įrašyti, kartais tik pamirštu pasakyti apie "Carnet" paslaugas, jei reikia.

Kodėl keltų kaina toks didelis?

Nes jie turi monopolį (be juoko). Keltų kompanijos žino, kad nėra kito kelio per kanalą, be to, kad važiuotum pro Eurotunelį. Ir kainos auga kartu su energetinėmis išlaidomis. Be to, Anglija dabar yra "užsienio šalis", todėl tarifai skiriasi nuo tų, kurie buvo ES viduje. Nereikia stebėtis, kad bilietas gali kainuoti šimtus eurų vienam. Tai kaip bilietas į lėktuvą, tik be piloto.

Ar galima sutaupyti renkantis kitą maršrutą?

Galima važiuoti pro Vokietiją ir Olandiją, bet tai ilgiau ir daugiau degalų. Paprasčiausia ir greičiausia eiti per Kalių arba Zeebrugge. Kartais, jei reikia į šiaurę, galima važiuoti pro Hulą (Hull), bet tai jau labai specifiška. Sutaupyti galima pakeičiant laiką – pavyzdžiui, važiuojant naktį (tačiau taisyklės neleidžia viską važiuoti naktį). Taigi, pigiau nebūna dažniausiai, būna greičiau.

Specifiniai kroviniai ir realios situacijos (kai klysta patys geriausi)

Ar galima vežti maistą į Angliją?

Ribotai. Kiaulienos ar jautienos produktų negalima, išvis, jie už tai sulaiko. Kava, miltai, džiovinti vaisiai – taip, bet reikia deklaracijos. Vieną kartą teko matyti, kaip vairuotojas nešė dešrų dovanų giminaičiams, o anglai juos visus konfiskavo. Tai buvo liūdna. Geriau nieko maisto nevežti, jei esi 100% tikras, kas yra leidžiama. Taisyklės dėl maisto produktų yra vienos iš griežčiausių po Breksito. Nenori, kad tavo picos būtų paimtos pasienyje.

Kaip vežami baldai ar dideli daiktai?

Juos reikia gerai supakuoti, kad nenukristų ant kelio. Vairuotojai nėra meistrai pakavimo, jie tiesiog užfiksuoja, ką duodi. Jei duodi neįtrauktą sofa, ji galų gale atrodys kaip senas šiukšlė. Rekomenduoju dėžes ir plėvelę. Tąkart, kai vežėm virtuvės komplektą, viena durys atsilošė per posūkį ir nulūžo. Niekas nenorėja to pakartoti, todėl klausiau apie pakavimą iš anksto.

Ar vežame pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, jei turime tinkamus pažymėjimus ir mašinas. Bet tai brangiau ir reikalauja daugiau dokumentų. Negali tiesiog įmesti degių dažų į pilną sunkvežimį su drabužėmis. Jie turi būti atskirai ir specialiai pažymėti. Anglijoje prie jų yra labai griežti tikrinimai, jei kažkas ne taip – baudos didžiulės. Jei tokio daiko turi nedaug, geriau siųsti kaip pavojingą siuntą (dangerous goods) kurjeriu, o ne pilnu reisu.

Kas daryti, jei krovinys sulūžo kelyje?

Tada įsijungia draudimas. Turiu nufotografuoti viską, surašyti protokolą su vairuotoju. Be to, reikia pranešti gavėjui, kad atvyks sugedęs. Kartais galima sutaisyti vietoje, kartais ne. Esu matęs, kaip buvo sulūžusi paminklo dalis – tai buvo tragedija. Bet kas yra, tas yra. Svarbiausia, kad draudimas padengtų žalą. Žinoma, reikalavimai dėl pakavimo tada būna labai griežti patikrinimo metu.

Ar padedame su iškrovimu Anglijoje?

Mes galime organizuoti "tail lift" (keliamąją galą) arba rasti vietinę komandą, kuri iškraus. Jei tai paprastas sandėlys su įranga, vairuotojas iškraus pats. Bet jei tai butas be lifto trečiame aukšte, mums tenka ieškoti pagalbos. Anglijos darbuotojai yra brangūs, todėl tai atsispindi kainoje. Negaliu tiesiog liepti vairuotojui nešti 50 kilogramų dėžes penkus aukštus, jis tiesiog atsisakys arba susirgs. Tegul tai darba atlieka specialistai.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti kroviniį?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas negali jį grąžinti nemokamai, jis turi važiuoti atgal (return load), o tai kainuoja. Tokiu atveju reikia mokėti už grąžinimą ir laiką. Vienąkart klientas tiesiog neatsiliepė telefonus, ir vairuotojas praleido dieną stovėdamas. Mes turėjome rasti sandėlį, kur laikinai galima padėti tą daiktą. Pasidaro brangu, kai žmonės nebegarantuoja priėmimo.

Išvada

Viskas susideda iš to, kad nėra tokios dalykos, kaip visiškai tobulas ir be jokių nesklandumų procesas, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus po Breksito. Mūsų tikslas yra padaryti ta "aiškus ir sklandus transportavimo procesas į Angliją" kiek įmanoma artimesniam realumui, naudojant patirtį ir ryšius. Jei tik sužinojome apie problemą anksčiau nei ji taps kritiška, pusės darbo padaryta. Svarbiausia yra bendravimas – tarp mūsų, vairuotojų ir jūsų, klientų. Tada netgi didžiausios urgos tampa tik nedideliu nukrypimu nuo plano, o ne katastrofa.