Aiškus daiktų transportavimo procesas į Londoną: tiesa be uždažų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo padangų, kurios nukrito tiesiai į „Dover“ uostą, iki klientų, kurie manydavo, kad jų katinas gali keliauti kaip keleivis. Daiktų transportavimo procesas į Londoną iš Lietuvos pasikeitė drastiškai, ypač po „Brexit“, o dabar, kai kainos šoktelnėja, visi nori aiškumo. Bet tiesą sakant, to aiškumo retai kada būna, kol vairuotojas neperžengia sienos. Čia nėra tikslas mokslas, o labiau chaosas, kurį stengiamės suvaldyti. Štai kaip tai atrodo iš vidaus, be rinkodaros šlamšto.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai

Ar tikrai reikia EORI numeris?

Be EORI numerio niekur nebeisi. Žinau, žinau, daugelis sako „o mano draugas vežė be jo“, bet tada tavo siunta stovi sienoje ir kaupia baudas. Šiuo metu Jungtinė Karalystė nebesąrašinėja su Europos Sąjunga, todėl be šio kodo muitininkai net nenužiūrės, ką tu veži. Užtruukia dieną, dvi jį gauti, tai geriau padaryti iš anksto, nei vėliau verkti prie telefono. Be to, jeigu prekes veža ne fizinis asmuo, o įmonė, tai EORI privalomas. Nėra jokios „galvojimės“.

Kas yra eksporto deklaracija ir kas ją užpildo?

Eksporto deklaracija tai tas popierius, kurį reikia paduoti mums prieš išvykstant. Galima užpildyti paties, bet jeigu nesi specialistas, geriau palikti tai logistikos agentui, nes klaidų kaina aukšta. Paprastai mes, kaip tarpininkai, tai darome per savo sistemas. Viskas vyksta elektroniniu būdu. (Bent jau Lietuvoje taip, o kai kur Didžiojoje Britanijoje vis dar mėgsta popierius). Vieni vairuotojai su ja nieko nedaro, kiti – neina be jos į uostą.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Vairuotojas rankose turi laikyti CMR sąvoką (tai yra vežimo taisyklės, nekvieskite tiesiog „popieriaus“), eksporto deklaracijos kopiją ir komercinę sąskaitą. Jeigu trūksta bent vieno, britų muitinė gali iškrauti visą sunkvežimį į tarpinę aikštelę. O tada prasideda pinigai – laikymas, iškrovimas, pakrovimas atgal. Ypač dažnai pamiršama komercinė sąskaita, nors ji yra svarbiausia, kad nustatyti mokesčius. Ir nepamirškite, vairuotojas tai turi susirūpinti prieš išvykstant iš Lietuvos.

Ar galima vežti maistą be specialių leidimų?

Jei tai yra dėžė sausainių seneliui, tai paprastai praeina, jei tai mažas kiekis. Bet jei bando veži mėsą ar pieno produktus komerciniais kiekiais – uždarys. Britai labai griežti dėl gyvūnų ligų, todėl reikia sanitario pažymėjimus. Esu matęs, kaip degindavo visą vagoną su dešrelėmis, nes trūko vieno parašo ant dokumento. Tai nėra verta rizikuoti. Geriau viską patikrinti „GOV.UK“ puslapyje, nors ten ir sunku kas nors suprasti.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Klaida paprastai kainuoja nuo 50 iki 200 svarų (priklauso nuo muitinės nuotaikos). Jei blogai nurodyti svoriai ar prekių kodai (HS kodai), gali prasidėti kontrolė. Kartais tai tiesiog uždelsta siuntą dienai, kartais – trims dienoms. Nebūčiau sakęs, kad tai katastrofa, bet nervų suvalgysi daug. Geriau kartą patikrinti dukart, nei vėliau aiškinti, kad „tai rašybos klaida“. Muitininkai humorą neturi.

Kainos ir mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja transportavimas į Londoną?

Dabar kainos šokinėja kaip šuo ant uodegos. Už pilną sunkvežimį gali tekti mokėti nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo kuro kainos ir to, kas vyksta su „Eurotuneliu“. Dabar, kai kuras brangus, ir prie muitas pridedami papildomi mokesčiai. Mažos siuntos kainuoja pigiau, bet ten kitas skalė – kilogramais ar kubiniais metrais. Aiškus daiktų transportavimo procesas į Londoną be tikslių svorių apskaičiuoti neįmanomas. Viska kinta kas savaitę.

Kas yra importo PVM ir kas jį moka?

Importo PVM (Value Added Tax) moka gavėjas – tas, kuris Jungtinėje Karalystėje. Paprastai tai 20%, nors kai kurios prekės gali būti apmokestinamos mažiau (pvz., knygos 0% ar kai kurie drabužiai 5%). Šis mokesčio mokėjimas vyksta tiesiai muitinėje arba per tarpininką. Jeigu esi užsienio įmonė ir neturi VAT numerio JK, gali būti bėdų, todėl reikia agento, kuris „išpiltų“ tą PVM už tave. Kitaip siuntos neišleis.

Ar kainuoja daugiau, jei siunta būna ne standartinė?

Žinoma, brangiau. Jei turi ilgas juostas, vamzdžius ar ką nors, kas neįeina į standartinę eurostatinę (palete), vairuotojai už tai papildomai ima. Dar jei prekės pavojingos (ADR), tai tai visai kita istorija – reikia specialaus vairuotojo ir leidimų. Kartais toks gabenimas kainuoja dvigubai. Vairuotojai nemėgsta, kai tenka kažką pririšti viršuje, nes tai rizika nukristi kelyje.

Kas daryti, jei klientas nemoka pristatymo mokesties?

Tada siunta lieka sandėlyje ir kaupia laikymo mokestį (storage charges). Britų sandėliai yra žiaurūs – po 5 dienų mokestis gali viršyti pačios siuntos vertę. Esu matęs, kaip po mėnesio siuntos išmeta arba parduoda aukcione, kad padengtų sąskaitas. Negalima žaisti su jais. Jeigu žinoi, kad negalėsi atsiimti, nedarys siuntos. Arba susitark dėl atidėjimo iš anksto, rašytai.

Ar taip, kad kaina priklauso nuo savaitės dienos?

Taip, jei bandomi važiuoti penktadienį ar pirmadienį – brangiau. Vairuotojai nori važiuoti, kad nelaikytų savaitgalio. Geriausia kaina – antradienį ar trečiadienį. Ir dar stenkis vengti švenčių, ypač Kalėdų ar Velykų – tuomet angliškai uostai užsikemša ir kainos šuoliais auga. Aiškus daiktų transportavimo procesas į Londoną tampa painiu, kai visi lieka naktį prieš Kalėdas laukti keltininko.

Techninės problemos ir vėlavimai

Kokį keltą ar tunelį geriau pasirinkti?

„Dover“ – Calais yra populiariausias, bet ten dažniau ešerių (eilės). „Dunkerque” gali būti ramiau, bet toliau važiuoti. Tunelis (Eurotunnel) greičiausias, bet brangesnis, ten 35 min ir esi Anglijoje. Bet jeigu vairuotojas bijo aukščio ar uždarų erdvių (klaustrofobija), geriau leiskite keltu. Aš asmeniškai mėgstu tunelį, nes ten nėra jūros ligos rizikos (nors vairuotojai nekeleiviai, bet vis tiek).

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos?

Idealiu atveju – 3 dienos. Lietuva – Lenkija – Vokietija – Belgija – Prancūzija – JK. Bet realiai? 4 dienos, o jei ešeriai prie sienos ar keltas vėluoja, tai ir 5. Žiema blogiau, nes Vokietijoje dažnai eina rūkai (rūkas) ir važiavimo greitis mažėja. Neklausk manęs, kodėl vairuotojai visada sako „važiuoju“, nors jie jau 10 valandų sėdi prie kavinės. (Žinau, pats taip padariau būdamas jaunesnis).

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Tuomet mums tenka ieškoti vietinio kurjerio, kuris nuneštų siuntą iš sandėlio. Tai vadinasi „on-carriage“. Ir tai kainuoja pinigus – vietiniai britai nešioja brangiai. Kartais gali būti taip, kad sunkvežimis sugenda, ir tada visą krovinį reikia perkrauti į kitą. Tai dideliausias košmaras. Vieną kartą vairuotojas užsidegė variklis ties Londono žiedu (M25), ir mes stovėjome valandas.

Ar dažnai sugenda sunkvežimiai?

Ne, ne taip dažnai kaip anksčiau, nes technikos naujesnės. Bet vis tiek padangos plyšta, o „Scania“ varikliai kartais mėgsta „duoti duonos“. Anglijoje remontas brangus, todėl dauguma bando pataisyti čia, prieš kelionę. Bet jei kažkas nutinka ten, tai draudimas (jeigu yra) padengia remontą, bet ne laiko nuostolius. Laikas – pinigas.

Kas tas „M25“ ir kodėl visi jo bijo?

M25 tai Londono žiedkelis. Tai viena didžiausių streso vietų vairuotojams. Ten nuolatos ešeriai, avarijos, ir dar ten yra ULEZ zona (Ultra Low Emission Zone), kur seni sunkvežimiai negali važiuoti arba turi mokėti didžiulius mokesčius (kasdien po 100 svarų). Jeigu turi seną sunkvežimį, į Londoną centre verčiau nevažiuoti. Geriau iškrauti išoriniame sandėlyje.

Siuntos pabaiga – pristatymas

Ar galiu pristatyti tiesiai į namus?

Gali, jei gatvė leidžia. Londono centre gatvės siauros, sunkvežimui ten nebus kur pasukti. Dažnai tenka pristatyti artimiausioje perkėlos vietoje arba važiuoti naktį (naktinis pristatymas brangesnis). Jeigu gyveni namuose su privažiavimu, problema mažesnė. Bet jei butas be lifto penktame aukšte – vairuotojas nešios tik iki durų pradžios, ne aukštyn.

Kas yra „tail lift“ ir kada jis reikalingas?

„Tail lift“ tai yra pakėlimo platforma gale sunkvežimio. Jeigu netei fork lifto (keltuvo) sandėlyje ar parduotuvėje, be šios platformos neišsiversite. Vairuotojai fiziniu būdu nekelia 500 kilogramų dėžių. Tai turi būti numatyta iš anksto. Už šią paslaugą paprastai reikia papildomai sumokėti, jei tai ne standartinis krovinys. Dažnai pamirštama tai surašyti į užsakymą.

Ar reikia buvti vietoje pristatymo metu?

Privalomai. Jeigu tavęs nėra, vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti su siunta atgal (ir tu moki už klaidingą pristatymą). Arba paliks ties vartais ir tada neatsakingai už pavogtą prekę. Geriau būti ten su telefonu arba pasirūpinti, kad kažkas priimtų. Vieną kartą klientas negalėjo atsiimti, ir vairuotojas paliko dėžę kieme, po to ji dingo.

Kas daro taisymus (pakuotės pažeidimai)?

Jei pakuotė sutrupėjusi, reikia pažymėti tai CMR sąvokoje. Nerašyk „viskas gerai“, jei dėžė suvirinta. Vėliau draudimo kompanija nieko nekompensuos, nes dokumentai pasakys kitaip. Aiškus daiktų transportavimo procesas į Londoną baigiasi tada, kai pasirašai dokumentus. Pasirašyk – reiškia, kad priimi. Jei matai dėmęs – rašyk protestą.

Kodėl vairuotojai niekada nenori palikti siuntos, jei nėra pažymėjimo?

Jei jis paliks be parašo, ir kažkas dingsta, jis turi mokėti iš savo kišenės. Vairuotojai labai bijo to. Jie dirba už procentą, o prarastas krovinys gali atimti metų uždarbį. Todėl jie gali būti agresyvūs, reikalaujant parašo. Nesiulkink jiems, tai jų apsauga.

Specifiniai dalykai ir patarimai

Ar galima veži asmeninius daiktus (PAS)?

Galima, bet tai turi būti deklaruojama kaip „Personal Effects“. Reikia sąrašo su vertėm ir pasirašyto deklaracijos, kad tai nėra prekybinis krovinys. Jeigu bandysi vežti 10 televizorių ir sakyti, kad tai dovana broliui – muitinė juos konfiskuos. Turi atrodyti įtikinamai. Dažnai žmonės bando taip padaryti, kai persikrausto, bet dažnai suklaidina dokumentus.

Kaip elgtis su pavojingomis medžiagomis?

Jos turi būti pakluotos pagal ADR taisykles. Negali tiesiog mesti degių dažų į sunkvežimį su drabužiais. Gali gauti baudą arba uždaryti į kalėjimą Anglijoje, jei kils gaisras. Tai rimta dalykas. Reikia specialios žymėjimo (etiketės) viršuje. Vairuotojas turi turėti specialius sertifikatus.

Ar verta pirkti draudimą?

Be abejo. Net jei manai, kad krovinys saugus. Vienas suolas (posūkis) Vokietijoje gali sugadinti viską. Standartinis draudimas (CMR draudimas) padengia tik apie 8.33 SDR/kg, kas yra labai mažai (apie 10 eurų). Jei veži elektroniką, reikia papildomo draudimo. Kainos tikrai didelės, bet ir nuostoliai dideli.

Kas daryti, jei siunta dingsta?

Pirmiausia skambink brokeriui Anglijoje. Jis patikrins, kur siunta buvo paskutinį kartą matyta. Jei tiesiog dingo iš uosto – reikia rašyti pareiškimą. Tai ilgas procesas, gali užtrukti mėnesius. Esu matęs, kaip siuntos „nyksta“ sandėliuose tiesiog dėl klaidingų etikečių. Žymek savo siuntas ryškiai.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma sistemų leidžia tai padaryti, tačiau vairuotojai kartais išjungia GPS arba važiuoja vietomis, kur nėra signalo (pvz., tunelyje ar kažkur kalnuose). Tau gali atrodyti, kad jis stovi vietoje jau valandą, o jis tik važiuoja. Nereikia panikuoti kiekvieną valandą. Skambink tik tada, kai jau pavėluoja.

Kuo skiriasi gabenimas į Škotiją nuo Londono?

Škotija toliau. Reikia važiuoti per visą Angliją. Jeigu sunkvežimis turi važiuoti į Glazgow ar Edinburgą, tai brangiau, nei į Londoną, nes sugrįžti tuščia ilgiau. Be to, kai kuriems vairuotojams nepatinka važiuoti toli šiaurėn dėl blogų kelių. Ten daugiau kalnų ir vėjuota.

Ar galiu siųsti atgal (iš Londono į Lietuvą)?

Taip, procesas panašus, tik atvirkščiai. Tada jau reikia importo deklaracijos Lietuvoje (tai dabar labai aktuali tema). Muitinė Lietuvoje taip pat gali uždelsti. Bet dažnai vairuotojai ieško grįžimo krovinių (backload), todėl kartą gali gauti geresnę kainą. Užsakyk iš anksto.

Ar turiu patys rasti brokerį Anglijoje?

Paprastai mes, kaip pervežėjai, turime savo partnerių. Jei esi privatus asmuo ir siunti dėžę, gali rasti patys, bet tai brangu. Brokeriai moka už kiekvieną deklaraciją. Geriau, kad tai darytų tarpininkas, kuris turi sutartis su jais. Tau tai paprasčiau – tik moki vieną sąskaitą.

Kas yra „customs clearance“?

Tai yra muitinės išvalymas – procesas, kur met duomenis apie prekes, o muitinė patvirtina, kad jos gali įeiti į šalį. Be to niekas nepraslys. Tai būtent tas momentas, kurį dažniausiai užtrunka. Jeigu dokumentai tvarkingi, tai trunka valandą, jei ne – dienomis. Aiškus daiktų transportavimo procesas į Londoną be šio žingsnio neįmanomas.

Kodėl kainos svyruoja tiek stipriai?

Priklauso nuo euro kurso, kuro kainos ir paklausos. Jeigu yra daug prekių Kalėdoms, vietų trūksta ir kainos šoka. Vasarą dažnai būna ramiau (ir pigiau), bet ne visada. Taip pat įtakoja politika (pvz., riaušės ar streikai Prancūzijoje). Negaliu užtikrinti kainos ilgam laikui.

Ar galima veži automobilius?

Taip, tai labai dažna paslauga. Bet automobilis turi būti deklaruojamas kaip transporto priemonė. Reikia VIN kodo, metų ir vertės. Jei automobilis senas ir rūdijantis, gali būti problemų su įvežimo mokesčiais (jei jis nėra „classic“). Kartais reikia specialios leidimo transportuoti (jei nevažiuoja).

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų?

Jokiu būdu nemokėgrynais į rankas. Viskas turi eiti per sąskaitas. Jei jis reikalauja „gėrimų pinigų“ ar „už keltą“, kuris buvo įskaičiuotas, skambink man iš karto. Tai yra sukčiavimas. Deja, tokių atvejų yra, ypač su atsitiktiniais vairuotojais i� „Transportigo“ tipo platformų.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Galima, bet reikia labai gerai drausti ir sekti. Geriau naudoti ekspedinius krovinius (o ne dalinius), jeigu vertė didelė. Daliniame krovinyje (groupage) tavo dėė gali būti padėta po kitu sunkiu sunkvežimių. Rizika didesnė.

Kaip apmokėti paslaugas?

Paprastai sutartame terminu (pvz., 7 dienos). Pervežėjai mėgsta, kai pinigai atsiranda laiku, nes jie turi mokėti vairuotojams ir degalams. Banko pavedimas geriausia. Nebūk tas klientas, kuris laukia sąskaitos mėnesį, tada keikia, kad vairuotojas nevažiuoja. Verslas remiasi pasitikėjimu.

Kokia ateitis šioje srityje?

Manau, kainos nesiliaus augti. Ir dokumentų bus dar daugiau. Technologijos (pvz., blokų grandinės) gali padėti sekti, bet vairuotojų trūkumas jaučiamas. Jaunasis nebepanoro važiuoti, todėl turėsime dirbti su tuo, kas yra. Bet Londonas visada reikės prekių, tai verslas nešvaistoms.

Išvada

Na, štai ir tas aiškus daiktų transportavimo procesas į Londoną. Iš tikrųjų jis nėra toks jau aiškus, bet jeigu žinai pagrindus – bus daug lengviau miegoti naktį. Svarbiausia yra ne rūpintis tuo, ką negali valdyti (pvz., rūkis Vokietijoje), o užtikrinti, kad tavo dokumentai būtų tvarkingi. Pasitikėk savo brokeriu ir būk kantrus. O jei kas nors nueina negerai – nerašyk man į Skype vidurnaktį, vis tiek nieko nedarysiu ryte (juokauosi... o gal ne).