Aiškus daiktų pervežimo procesas į UK ir atgal: kas vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – daiktų pervežimo procesas į UK ir atback (t.y. atgal) niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš šono. Nuo to laiko, kai Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos Sąjungos, pasikeisė viskas: nuo dokumentų iki to, kaip vairuotojai kalba su muitininkais. Dažnai klientai klauso „o kiek tai kainuoja?“, tačiau tikrasis klausimas turėtų būti „kiek nervų tai kainuoja?“. Štai jums realus, be jokių apvalinimų, vaizdas į tai, kaip funkcionuoja tarptautiniai pervežimai šiuo maršrutu.

Šiandien daiktų pervežimo procesas į UK ir atback yra ne tik fizinis krovinių judėjimas, bet ir biurokratinis šokas. Mums, kurie esame viduje, tai kasdienybė, bet jums tai gali atrodyti kaip chaosas. Čia nėra idealijos – kartais vairuotojas užmiega prie Kelto, kartai dokumentai dingsta sistemoje, o kartai tiesiog blogai orai uždrožia visą grafiką. Būtina suprasti, kad kiekviena siunta turi savo istoriją, o mūsų darbas yra ją nugabenti nepažeidžiant (nors kartais nutinka ir įbrėžimų). Jei norite suprasti, kaip tai veikia iš tiesų, skaitykite toliau – aš jums nieko nepaslėpsiu.

Kaip viskas prasideda ir kiek tai laiko

Kiek laiko trunka važiuoti iki Anglijos?

Tai vienas dažniausių klausimų. Paprastai sakau: „planuokite tris-penkerias dienas“. Jei viskas gerai – vairuotojas išvažiuoja pirmadienį, antradienį jau jau per Lamanšą, trečiadienį iškrauna. Bet realybėje? Angliškas oras ar eismo kamščiai prie Londono gali viską padėti ant galvos. Taigi, aiškus daiktų pervežimo procesas į UK ir atback laiko atžvilgiu yra gana lankstus. Kartais įvyksta nepageidaujamų dalykų, pavyzdžiui, vairuotojas laukia kelyje „M20“ eilėje į „Eurotunnel“, nes ten kažkas sugedo. Tada pridėkite dar dieną. Geriausia būtų, jei jūs būtumėte kantrūs.

Kiek kainuoja viena paletės vieta?

Kainos šokuoja kaip šuo ant krosnies. Priklauso nuo degalų, kurie dabra brangu (ir, atrodo, niekada nebe pigės), ir nuo to, ar turime grįžtantį krovinį. Jei vaziuojam tuščiai atgal – kaina aukštesnė. Vidutiniškai galima sakyti, kad viena paletės vieta iš Lietuvos kainuoja nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, ar tai pilna sunkvežimio mašina, ar dalinis krovinys. Žinoma, jei reikia skubaus pervežimo, pridėsime dar ant viršaus. Neklauskite manęs, kodėl taip brangu – paklauskite degalinių savininkų.

Ar galima vežti asmeninius daiktus be PVM?

Taip, galima, bet tai nėra taip paprasta. Turi būti "Transfer of Residency" dokumentai, t.y. įrodymas, kad jūs persikeliate gyventi į Angliją ilgam. Jei tiesiog norite nuvežti senus sofas ir televizorių sesei, tai jau bus komercinė siunta, ir PVM tenka mokėti. Muitinės Anglijoje labai griežtos šiuo klausimu – vos pamato, kad tai ne pirkėjo parduotuvės kvitas, o dovana, pradeda klausinėti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė įvežti "dovanų" rinkinį, kuriame buvo 50 butelių degtinės. Nepavyko. Muitininkai juos konfiskavo. Taip pat, daiktų pervežimo procesas į UK ir atback su asmeniniais daiktais visada reikalauja detalaus inventoriaus sąrašo – jei jo nėra, gali tekti grįžti atgal.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą Anglijoje?

Taip, jei vairuotojas atvyksta, o joks nekas gauna. Sandėliai ten brangūs, viena diena gali nukainuoti dešimtimis ar net šimtais eurų, priklausomai nuo svorio. Viskas turi būti suderinta iš anksto. Niekada nesakykite "aš atsiimsiu vėliau", jei nesate tikri, kada. Mes esame tik pervežėjai, mes ne laikome daiktų amžinai. Gaila, bet taip yra.

Burokratija – mūsų blogas sapnas

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Minimalus rinkinys yra komercinė invoice (pVM sąskaita-faktūra) ir pakavimo sąrašas (packing list). Be jų niekas nepraeis per sieną. Dar reikia EORI numerį – jis būtinas ir siuntėjui, ir gavėjui. Be EORI, daiktų pervežimo procesas į UK ir atback tiesiog sustoja ties muitinės vartais. Anglai pasižymi tuo, kad jei viena raidė blogai, viską sustabdo. Būkit dėmesingi užpildydami dokumentus. Vieną kartą teko laikyti sunkvežimį pasienyje 12 valandų, nes klientas parašė "vienetai" vietoje "kg". Bjaurota.

Kas tas T1 dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

Jei važiuojate per kitą ES šalį, pavyzdžiui, per Lenkiją ar Vokietiją, tada taip, reikia T1. Tai tranzito deklaracija, leidžianti gabenti krovinią neapmokestinant per ES teritoriją, kai jau judate į trečiąją šalį (UK). Dabar daiktų pervežimo procesas į UK ir atback be T1 būtų neįsmanomas, jei maršrutas ne tiesiogiai iš Lietuvos (ir net tuomet reikia išvykimo deklaracijos EX). Mūsų brokeriai tai sutvarko, bet tai kainuoja papildomai. Nenoriu gąsdinti, bet be to nė nebandykite važiuoti.

Kas daryti, jei Anglijos pusėje neturiu muitinės agento?

Tuomet jums bus baisiai sunku. Muitinės atleidimą (clearance) gali atlikti tik įgaliotas asmuo arba agentas, turintis licenciją. Jei jūsų gavėjas to neturi, turime rasti mūsų partnerį Anglijoje. Tai papildomi rūpesčiai ir papildomi pinigai. Geriau iš karto susitarti su gavėju, kad jis turi "customs clearance" galimybę. Dabar daiktų pervežimo procesas į UK ir atback tiesiog reikalauja šių žmonių – be jų tai kaip važiuoti automobiliu be vairo.

Ar sunku gauti EORI numerį Lietuvoje?

Iš tiesų ne, dabar viskas daroma per „Mano VMI“ sistemą elektroniniu būdu. Pateikiate paraišką ir per keletą dienų gaunate numerį. Vienintelis dalykas – jis turi būti aktyvus. Buvo atvejų, kai sistema strigsdavo arba numeris būdavo užblokuotas dėl senų skolų (nors tai jau reta). Tikrai patariu tai patikrinti prieš siuntiant krovinius, nes vėliau bus per vėlu. Nereikia papildomo streso, jūs suprantate.

Ką daryti, jei prekės yra su apribojimais (pavyzdžiui, maistas)?

O čia jau pavojinga zona. Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės, turi griežtus reikalavimus – reikia sanitarinių sertifikatų. Jei bandysite pro smulkų įvežti dešrelę, gali baigtis dideliais baudais ir krovinius konfiskavimu. Aš asmeniškai nebūčiau drįsęs siųsti maisto be tikslius instrukcijas ižinęs specialisto. Daiktų pervežimo procesas į UK ir atback su maistu yra skyrius pats sau. Geriau nesiųskite kepto viščiuko, pirktite ten – jie ten puikiai gamina keptas viščiukas (nors be druskos).

Praktiniai dalykai: kaip tai vyksta fiziškai

Ar vairuotojas padės man pakrauti daiktus?

Standartiškai – ne. Vairuotojas atvyksta su sunkiasvoriu sunkvežimiu, jo darbas vairuoti ir gabenti. Jei reikalingi krovėjai, tai reikia šito užsakyti iš anksto. Tiesa, jei vairuotojas geras žmogus (o daugelis jų yra), gali padėti pastumti vieną-dvi dėžes, tačiau ne tikėkitės, kad jis įnešs pianiną į antrą aukštą be lifto. Tai ne jų darbas. Vieną kartą važiavome su vienu "bobu" kuris padėjo senolei nešti krepšius, bet tai buvo išimtis.

Ką reiškia "tail lift" arba pakėlimo galas?

Jei neturite keltuvo ar krovininio lifto sandėlyje, jums būtinas sunkvežimis su "tail lift". Tai tokia(platforma) galinėje dalyje, kuri pakyla ir nuleidžia krovinį žemyn. Būtent daiktų pervežimo procesas į UK ir atback dažnai apsiriboja tuo, kad vairuotojas tiesiog nuleidžia krovinius ant žemės arba pristato prie rampų. Jei užmiršite paprašyti tokios mašinos, vairuotojas gali tiesiog nenuvažiuoti, arba reikės ieškoti kitos sprendimų vietoje.

Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma sunkvežimių turi GPS stebėjimą, tačiau mes neduodame prieigos prie mūsų sistemų klientams dėl saugumo. Bet galite tiesiog paskambinti mums ir paklausti "kur jis?". Aš paprastai rašau žinutę vairuotojui ir atsakau po 10 minučių. Kartais vairuotojai neatsiliepia, nes ilsėjasi (ir tai jų teisė!), bet paprastai sužinome. Tikriname, ar jau perėjo Kanalo sąsiaurį, ar dar laukia.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali privažiuoti prie adresą?

Tai labai dažna problema Londone ar miestuose su siauromis gatvėm. Tada vairuotojas privalo rasti netoliese esantį saugų vietą statyti mašiną, o toliau reikia organizuoti pristatymą smulkesniu transportu (kuris vadinamas "courier"). Tai papildomai kainuoja. Geriau iš anksto sužinoti, ar ten gali "sava" įvažiuoti 18 metrų ilgio sunkvežimis. Daiktų pervežimo procesas į UK ir atback dažnai sustoja ties tuo, kad prie gyvenamojo namo tiesiog negali užvažiuoti sunkvežimis.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tik su specialia licencija. Benzinas, dažai, chemikalai – tai viskas eina pagal griežtas taisykles. Reikia specialaus pakavimo ir žymėjimų. Jei bandysite slėpti tokius daiktus įprastose dėžėse ir įvyks avarija – atsakomybės bus milžiniškos. Aš asmeniškai labai nemėgstu vežti ADR, nes daugiau rūpesčių nei pelno, bet jei klientas sumoka, darome. Tik turi žinoti, kad tai neįeina į standartinę kainą.

Kaip tvarkomos paletės? Ar jas gražina?

Jeigu tai keičiamos paletės (EUR/EPAL), tai vairuotojas jas išsikeičia vietose. Jei ne, tada gavėjas pasilieka paletes, o siuntėjas gaus jas vėliau arba bus kompensuota pinigais. Dažnai klientai pamiršta, kad paletė tai ne mūsų nuosavybė. Jei į Angliją vežate krovinius ant pigių, sugadintų paletės, tenkinės, kad juos tiesiog nepriims. Taigi, daiktų pervežimo procesas į UK ir atback taip pat priklauso nuo to, kokia kokybės įranga naudojama.

Grįžtant atgal: ar viskas taip pat?

Ar sunkiau vežti iš Anglijos į Lietuvą?

Sunkiau todėl, kad tenka rasti krovinius, kad mašina nevažiuotų tuščia. Bet techniniu požiūriu – panašu. Tik Anglijos muitinė (Export side) gali būti lėtesnė nei įvažiavimas į UK. Be to, dabar, po "Brexit", taip pat reikalingi importo dokumentai jau Lietuvos pusėje. Viskas simetriška, tik atvirkščiai.

Ar galiu užsisakyti dalinį krovinį (part load)?

Žinoma, tai labai populiari paslauga. Jei jūs turite tik 3 paletes, mes susigroupuojame jas su kitais klientais į vieną sunkvežimį. Daiktų pervežimo procesas į UK ir atback su daliniais krovinais trunka šiek tiek ilgiau, nes reikia aplankyti kelis sandėlius ir iškrauti kiekvienam. Bet tai užtikrina tas mažesnes kainas. Būna, kad vairuotojas apvažiuoja visą Angliją, kol surinks visus "gaidžius" prieš grįžtant.

Kas daryti, jei daiktai atvykta sugadinti?

Tai blogiausia scenarijus. Reikia tikrinti būklę prieš pasirašant dokumentus (CMR). Jei matote įbrėžimą – užrašykite tai ant dokumentų. Jei pasirašote tvarkingai ir vėliau pastebėsite, kad televizorius laužtas – draudimo kompanija nieko nekompensuos. Aš visada sakau vairuotojams – žiūrėkite ką vežate. Bet jie irgi žmonės, kartais praleidžia. Turi būti tikri, ką pasirašote.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo termino?

Standartiškai mes prašome apmokėti iki išvykimo arba gavėjo pusėje. Jei esate ilgametis klientas, galime derėtis, bet naujiems klientams – tik pinigai pirmyn, tada kelia. Tai neasmeniška, tai verslas. Per tiek metų matęs daug tų, kurie pažadėjo "pirmadienį pervesti", o nebuvo girdėti jų mėnesį. Daiktų pervežimo procesas į UK ir atback turi būti finansiškai užtikrintas.

Kodėl kainos skiriasi skirtingomis savaitėm?

Rinkos situacija. Jei yra daug siuntų ir mažai mašinų (kaip būna prieš šventes), kaina šoka. Jei yra pavojus, kad vairuotojai reikalingi kitur, taip pat. Mes stengiamės laikyti stabilias, bet kartais privalome kelti kainas, kad tiesiog butu kas vairuoti. Neapykanta.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Draudimas yra, bet jis apsaugo tik nuo katastrofų (gaisras, avarija), o ne nuo pavogimo. Brangius daiktus (auksas, brangūs elektronika) reikia siųsti specialiu, lydinčiu transportu. Paprastame tentiniame sunkvežimyje nelabai. Nemanau, kad verta rizikuoti.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagų?

Galime užsakyti pakavimą pas mus arba tiesiog uždėti ant paletės ir užrišti juosta. Bet jei daiktai subyrės, mes neatsakome. Geriausia patys užpakuoti tvirtai. Vieną kartą klientas įdėto keramiką į dėžę be užpildo. Atvyko – miltai. Kas galime padaryti? Niekas.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Vairuotojai taip pat turi šeimas, tačiau Anglijoje, pavyzdžiui, Kalėdos ar Velykos yra labiau švenčiamos (ir darbo laikas apribotas), todėl tenka laukti. Bet jei labai skubu, galima rasti kurį nors "narsų" vairuotoją už didelį atlyginimą. Paprastai stengiamės nevežti šventėmis, kad nebūtų problemų su sunkvežimių stovėjimo taisyklėmis.

Problemos ir sprendimai (kai kažkas nepaeina)

Kas nutinka, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tada mes skambiname techninei pagalbai. Jei sugenda ten, kur nebuvo signalo, gali užtrukti. Kartais reikia keisti ratą arba vairuotoją. Mes visada stengiamės informuoti klientą. Vieną kartą mums virš galvos užvirto variklis Vokietijoje. Visas krovinys buvo perkrautas į kitą mašiną. Užtruko dvi dienas. Toks yra gyvenimas.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Labai retai. Mes turime GPS ir dokumentus. Kartais gali pasimesti sandėliuose Anglijoje, jei ten sutvarkymas blogas – ten dažnai dirba tiek įvairių tautų žmonės, kad kartai net nesupranta ko liepia. Bet paprastai randama. Niekada neišklausiau istorijos, kad siunta dingo be pėdsakų, nebent tai buvo mažas siuntinys kurjeriu.

Kas jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai kažkas blogiausio. Tada mums reikia vežti ją atgal arba ieškoti sandėlio Anglijoje laikinam laikymui. Tai kainuoja pinigus, ir sąskaitą išsiunčiame jums. Todėl taip svarbu tiksliai patikrinti, ar gavėjas tikrai laukia. Negerai, kai žmogus tiesiog neatsiliepia į telefonus.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Standartinis draudimas (CMR Insurance) apima apie 10-12 eurų už kilogramą (priklausomai nuo sutarties). Jei vežate brangius dalykus, pasirašykite papildomą draudimo polisą. Geriau saugu nei gaila. Aš asmeniškai niekada neleistų važiuoti be draudimo.

Kaip elgtis, jei dokumentuose klaidos?

Reikia skubiai susisiekti su mumis arba brokeriu. Kartais galima pataisyti „iš karto“, jei dar nepraeita siena. Jei jau praeita – reiks rašyti koreguojančius dokumentus ir mokėti baudas (geriau žodį "mokestis"). Anglijoj muitinės ne taip griežtos su smulkiom klaidom, jei jas pastebi patys, bet jei jie sustabdo, problema didelė.

Kodėl vairuotojai negali laukti ilgiau valandos?

Jie turi tvarkaraščius poilsio ir vairavimo. Tachografas viską fiksuoja. Jei vairuotojas praleis laiką laukdamas jūsų, gali neturėti laiko vairuoti toliau ir privalės sustoti. Tai uždelia visą maršrutą. Todėl prašome būti laiku. Tai ne jo kaltė, kad jūs užstrigote eilėje parduotuvėje.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Jei dar neįvyko, galima bandyti. Bet jei jau vairuotojas važiuoja į vieną vietą, apsisukimas kainuoja laiką ir pinigus. Daiktų pervežimo procesas į UK ir atback yra suplanuotas kaip mūšio strategija – keisti planus viduryje karo pavojinga.

Apibendrinant

Taigi, kaip matote, daiktų pervežimo procesas į UK ir atback nėra tik kelias tarp taško A ir taško B. Tai sudėtingas mechanizmas, kurjame sėkmė priklauso nuo tikslumo, dokumentų ir (negi negalima paminėti) šiek tiek sėkmės. Nors pasaulis pasikeitė ir tapo sudėtingesnis, mes vis tiek darome savo darbą. Svarbiausia – būkite nuoširdūs, reikalingi dokumentus ir nebijokite klausti. Jei kas nors neaišku – paskambinkite, aš visada patarsiu, nors kartais galiu ir įniršti (juokinga). Sėkmės su jūsų siuntomis, ir tikiuosi, jos pasieks adresatą saugiai!