Aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – „aiškus“ dalykai tarptautiniuose pervežimuose yra reti išimtys. Ypač kalbant apie judėjimą po Brexit. Anksčiau užkliudę Angliją buvo kaip važiavimas pas kaimyną, o dabral aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę virtu tikru biurokratiniu labirintu. Klientai dažnai sako: „o man tik reikia sofa nuvežti“, tačiau už to sofa stovi dešimtys formų, muitinės procedūrų ir vairuotojų, kurie jau nebeįvažiuoja taip lengvai. Čia nėra tik apie tai, kad pakrauti ir nuvažiuoti, viskas vyksta sudėtingiau, bet nesijaudinkite, išmesiu viską ant stalo kaip yra, be jokių gražių viršelių.

Dokumentai ir biurokratinės painys

Kokius dokumentuos reikia surinkti prieš kelionę?

Pagrindas yra TIR karnetas (jei vaziuojat su savo mašina), bet dažniausiai klientams reikia tik asmens dokumentų ir daiktų sąrašo. Būtinai reikia Transfer of Residence (ToR) numerio, kuris leidžia atsiskaityti su mokesčiais be PVM. Be jo, aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę taps labai brangus pramogas, nes mokėsite 20% mokestį nuo vertės. Taip pat reikės kopijų iš paso ar ID kortelės. Geriau turėti viską dviem kopijomis, vieną duoti vairuotojui, kitą pasidaryti sau, jei kas dingsta kelyje (o tai nutinka dažniau negu galvojote).

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis būtinas?

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad persikeliate gyventi į JK ir atsivežate asmeninius daiktus. Be jo, muitinės anglai jums neleis įvežti baldų be mokesčių. Užpildykite jį internetu, tai nemokama, bet gali užtrukti kelias savaites, kol gausite patvirtinimą. Vieną kartą važiavome be jo, klientas sakė „susitvarkysiu“, ir pasirodo, teko mokėt beveik tūkstantį svarų baudos už laiko praleidimą. Tai nėra jokia būtinybė jeigu jums visiškai nereikia pinigų (juokauju), bet geriau tai padaryti iš anksto.

Ar turiu būti fiziškai pasirašinėjamas muitinėje?

Ne, nebūtinai, jeigu turite patikimą pervežėją. Vairuotojas gali pateikti dokumentus už jus, tačiau jūs privalote būti pasiekiamas telefonu, jei iškils klausimų. Kartais muitininkai nori pakalbėti su savininku, kad patvirtintumėte, kad tarkim, televizorius nėra naujas ir neperkančiamas. Jei neatsiliepsite, gali sustabdyti krovinį iki išaiškinimo. O laukimas Doverio uoste (arba Eurotunelyje) kainuoja brangiai, kas valandą eina vairuotojo darbo laikas.

Ar reikalingas detalus daiktų sąrašas?

Taip, būtinai. Ne tiek „knygos, drabužiai“, o konkrečiai: „3 dėžės knygų, 2 vnt. indų komplektai“. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei parašysite tiesiog „baldai“, gali pradėti galvoti, kad ten slypi prekės prekybai. Kai kurie klientai bando parašyti „seni daiktai“, bet tai neveikia, reikia nurodyti apytikslę vertę (nulinę, jei seni). Nereikia kiekvieno šaukšto numeruoti, bet bendras supratimas turi būti.

Kas nutinka jeigu pamiršau kokį nors dokumentą?

Tada prasideda problemos. Vairuotojas gali būti nusiųstas atgal arba gali tekti laukti, kol jums nusiunčiate skenuotą kopiją el. paštu. Dabar, su visa šia elektronika, dauguma dalykų galima išspręst nuotoliniu būdu, bet tikrai ne visada. Kartais uosto pareigūnai gali būti... na, taisyklių laikytojai. Geriausia turėti viską susirūpinta dar prieš mašina atvykstant pas jus.

Ar galiu vežti ne savo daiktus?

Techniškai galima, bet tai vėlgi ToR klausimas. Jei tai dovana, reikės deklaruoti ir mokėti mokesčius, jei vertė viršija tam tikrą ribą. ToR numato tik asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei brolis nori atiduoti savo sofą tau, tai gali būti traktuojama kaip dovanos importas. Geriau pasikalbėti su mūsų brokeriu, kad netyčia nesukeltumite painiavos.

Pakavimas ir logistika: kas iš tikrųjų vyksta

Ar geriau pakruoti patys ar pasitikėti pervežėju?

Žinoma, jei turite laiko ir kantrybės, pakavimas patims pigiau. Bet tada ir atsakomybė už tai, kad lėkštės nebus sulaužytos, liepia jums. Mūsų komanda padarys greičiau ir, svarbiausia, tvarkingiau. Žinau, kad daugelis sako „ką čia ypatingo pakrauti“, tačiau matęs esu, kai žmonės krauna vaza į plevele neapvyniotą dėžę su metalinėmis detalėmis. Vėliau stovi ir keikiasi, kad „jūs sužalojote“. Aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę prasideda ne nuo vairo, o nuo teipimo.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenkami?

Tai problema. Didelės spintos ar sofos dažnai netelpa pro duris arba į sunkvežimį, jei ne išrenkamos. Jeigu neišsirenka, gali reikėti išmontuoti langą arba naudoti kėbulą su „keliamu galu“ (krautuva), kas kainuoja brangiau. Vieną kartą teko klientui išimti langą antro aukšto bute, nes jis tikrai norėjo vežti tą seną, didžiulę vitriną, kuri, tiesa sakant, buvo verta mažiau nei to lango iėmimas.

Ar galiu vežti maistą ir skysčius?

Dėl maisto būkite atsargūs. Mėsa, pieno produktai, vaisiai – griežtai draudžiami arba labai apriboti. Anglija labai stropiai tikrina maisto produktus dėl ligų. Skysčiai (alkoholis) leidžiami ribotos kiekyje. Geriau neišgerti butelio viskio ir bandyti jį įvežti atidarytą – nesuveiks. Viskas turi būti uždaryta originalioje pakuotėje. Vienas klientas bandė įvežti šaltą rūkytą mesą, dėl ko visa mašina buvo nukreipta į papildomą patikrą.

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Jeigu turite paveikslus, tūkstančius vertinančius vyną ar elektroniką, tai turi būti paminėta sąraše ir, geriausia, apdrausta. Standartinė draudimo apsauga ne visada dengia viską. Rekomenduoju daryti nuotraukas prieš pakavimą. Jei ką nors sugadiname, turės įrodymų. Be to, brangius dalykus geriau nekrauti į pačią galą sunkvežimio, kur gali užkristi kitos dėžės.

Ar reikia ištuštinti spinteles?

Taip, būtinai. Niekas nenori nešti 100 kilogramų spintės, pilnos knygų, rūbų ir senų užklijuotų atvirukų. Tiesiog taip yra saugiau. Ištuštintos spintės mažiau tikėtina, kad susilūžt per kelių tūkstančių kilometr� kelionę per bumps Anglijos keliuose (ten keliai vietomis prastesni nei mūsų autostradose, o po Londonu – tiesiog siaubingi).

Ką daryti su augalais?

Augalai – tai sudėtinga istorija. Turi būti be žemės (šaknys nuvalytos) arba specialiai paruoštos, be kenkėjų. Muitinė gali sunaikinti augalus, jei matys kokią ligą. Nerekomenduoju vežti mėgstamą mamytės fikusą nebent užtikrintai žinai, kaip tai padaryti legaliai. Geriau nupirkti naują Londone, nei verkti pasienyje.

Muitinės procedūros ir pasienio kontrolė

Ar tikrai sustos pasienio kontrolėje?

Ne visada, tačiau tikimybė didelė. Po Brexit viskas tapo oficialiau. Anksčiau tiesiog pravažiuodavai, dabar gali būti, kad turi apsistoti ir laukti eilėje patikrai. Kartais tai trunka valandą, kartą teko laukti ir dvi paras, nes buvo problema su sistema. Tai neprognozuojama. Vairuotojai jau įprato, bet klientai visada stresuoja, kai maty GPS, kad mašina stovi vietoje prie Doverio.

Kas daroma, jei atsiranda problemų su deklaracija?

Tuomet kviečiamas muitinės brokeris. Mums jų turi keletas, kurie dirba 24/7. Jie pildo formulas, aiškina situaciją. Jei klaida jūsų (pamiršote nurodyti dėžę su alkoholiu), gali tekti mokėti mokesčius ir baudą. Jei mūsų, mes stengiamės išspręsti savo lėšomis, bet... žinote, kaip būna. Visi kalba apie aiškų baldų pervežimo procesą į Jungtinę Karalystę, bet realybėje kartą per metus viskam kažkur „užstringa“.

Ar tikrina kiekvieną dėžę?

Retai. Tai užtruktų amžinai. Jie dažniausiai tikrina vizualiai, pasiskaito sąrašą ir patikrina kelias atsitiktines dėžes. Jei atrodo įtartai (pvz., labai didelės dėžės pažymėtos kaip „drabužiai“), gali atidaryti. Todėl nerašykite „drabužiai“, jei ten yra variklio dalys (kaip buvo vienoje istorijoje). Nesąžiningumas sukelia daugiau problemų nei paprasta klaida.

Kokios baudos už neteisingą deklaravimą?

Gali būti nuo šimto iki kelių tūkstančių svarų, priklausomai nuo to, ką bandėte įvežti. Jei tai tiesiog pamirštas šampūnas – nusipirksite brangų šampuną. Jei bandėte įvežti prekybai skirtą prekę neapmokestinai – gali būti didelės bėdos. Anglija labai stropiai seka, kas atvežama iš ES, nes dabar tai trečioji šalis.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei turite ToR01 ir persikeliate gyventi, ne. Jei grįžtate atgal po ilgesnio laiko arba vežate daiktus, kuriuos nepirko prieš 6 mėnesių (tarkim, naują kompiuterį), tada gali tekti mokėti. PVM JK yra 20%, tai nemažai. Viskas priklauso nuo dokumentacijos teisingumo.

Kaip veikia „Transfer of Residence“ apribojimai?

Negalite pardavinėti tų daiktų 12 mėnesių po atvykimo. Tai nėra, kad jie ateina pas jūsų namuose tikrinti, bet tai įstatymas. Jei sužinos, kad atvežėte „asmeninį“ automobilį ir jį pardavėte po savaitės su pelnu, gali reikalauti mokesčių ir baudos. Aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę numato, kad tai jūsų gyvenimo pradžia, ne verslas.

Laikas, kaina ir kitos smulkmenos

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 3-5 dienos nuo pakrovimo iki iškrovimo. Priklauso nuo to, ar tai išskirtinis reisas (dalies krovinys), ar pilna mašina. Jei dalinis, gali tekti laukti, kol surinksime kitus keleivius tame pačiame rajone. Be to, laukimas uoste gali užtrukti. Geriau planuoti atvykti savaitę po to, kai išsivežite daiktus, kad nereikėtų gyventi tuščiuose kambariuose.

Nuo ko priklauso kaina?

Nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo, pakoavimo poreikio ir aukšto (ar reikia keltis su kėbulu). Taip pat degalų kaina ir keltų bilietų kaina svyruoja. Dabar brangiau nei prieš 5 metus. Taip pat įeina draudimas. Dėl to aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę sunkiai įvardinamas kaip „pigus“, bet viskas įmanoma su tinkamu biudžetu.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį krovinį?

Taip, tai būdas sutaupyti, jeigu turite mažiau daiktų (pvz., 10-15 kubų). Tuomen dalijamės mašina su kitais klientais. Bet tada laukimas ilgesnis, o daiktai gali būti perkraunami (pakraunami į sandėlį, po to į kitą mašiną). Kiekvistas perkrovimas didina sugadinimo riziką, nors mes stengiamės saugoti.

Kas daryti, jei netelpu į planuojamą tūrį?

Tada reikia arba atsisakyti daiktų, arba imti didesnę mašiną. Kartą klientas sakė, kad turi tik „keletą dėžių“, o atvažiavome ir jis buvo iškrautęs butą. Teikėme tą mašiną, kur buvo vietos, bet teko dar vieną važiuoti. Geriau tiksliai nurodyti kiekį arba leisti mums atlikti apžiūrą (taip, mes galime nuvažiuoti pažiūrėti nemokamai arba už simbolinį mokestį, priklausomai nuo atstumo).

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Įprastai taip, bet tai bazinė draudimo suma. Rekomenduoju pasitikslinti, ar dengia „viską“. Kai kurie brangūs daiktai gali būti neapdrausti pilnai. Geriau pasakyti apie brangius dalykus iš karto. Ir vėl gi – nufotografuokite. Be nuotraukų įrodymai sunkūs.

Ar reikia mokėti už laiptus be lifto?

Taip, darbo užmokestis už fizinį nešimą laiptais (jei nėra lifto) paprastai neįeina į standartinę kainą ir apmokestinamas atskirai. Vairuotojai yra fiziškai stiprūs žmonės, bet nešti 50 kg sofas penktu aukšte be lifto yra pavojinga ir brangu. Reikia tai suprasti.

Atvykimas ir iškrovimas Anglijoje

Kas vyksta atvykus į adresą?

Vairuotojas iškrauna daiktus į patalpas, kur jūs nurodysite. Jei reikia, gali susidėti kojas ant baldų (jeigu tai ne pirkinių parduotuvės baldai, kurie dažnai būna surinkti vienoje dalyje). Mes tiesiog padėsime viską atgabenti. Nesame baldų surinkėjai, bet pagrindinius dalykus susirinksime, jeigu sutarsime iš anksto (už papildomą mokestį).

Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu?

Būtinai. Londone ir didžiuosiuose miestuose parkavimas sunkvežimiui be leidimo (permit) yra neįmanomas arba labai brangus. Jūs turite susitvarkyti vietą prie namų. Jei vairuotojas praleis valandą rinkdamas vietą, tai gali būti įskaityta kaip laiko nuostoliai. Anglijos taisyklės dėl „yellow lines“ yra griežtos.

Kas daryti, jei baldas neperėja pro duris?

Tai jūsų rizika. Mes stengiamės įvežti viską, bet jei durys per siauros, gali tekti išmontuoti. Jei tai neįmanoma (pvz., masyvius durys), baldas liks lauke. Todėl labai svarbu išmatuoti viską iš anksto. Vieną kartą teko palikti sofas kieme, o klientas vėliau kėlė ją per langą su kranu – tai ne mūsų darbas.

Ar išnešate pakuojimo atliekas?

Taip, surinkome visas dėžes, pleveles ir panašiai ir išvežame. Nenorite, kad jūsų naujuose namuose stovėtų kalnas šiukšlių. Tai įskaičiuota į paslaugą, nebent jūs patiems norite palikti dėžių (kai kas jų reikia rūsiui).

Kas nutinka jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Anglijoje spūstys (M25 apatinė žiedkelė) yra legenda. Vairuotojai prasiveržia kaip gali, bet jei užstrigsta, jums tiesiog reikia laukti. Mes negalime skraidyti. Informuosime, jei bus didelis vėlavimas. Kantrybė čia svarbiausia.

Ar galima keisti atvykimo laiką paskutinę minutę?

Galima, bet tai gali kainuoti. Jei vairuotojas jau važiuoja link jūsų adreso, o jūs sakyti „atvykite po 2 valandų“, jis turi kažkur laukti. Laukimas Anglijoje (užmokestis už stovėjimą) yra brangus. Geriau planuoti atsargiai.

Išvada

Viskas šitaip atrodo sudėtinga, kai tai skaitote, bet praktikoje aiškus baldų pervežimo procesas į Jungtinę Karalystę susideda iš kelių pagrindinių dalykų: teisingi dokumentai (ypač ToR), geras pakavimas ir kantrybė su muitine. Esu matęs tūkstančius persikėlimų ir dauguma vyksta sklandžiai, nors būna ir komplikacijų. Svarbiausia – neslėpti informacijos ir pasitikėti patirtimi. Tada ir sofa pasiegs Londoną, ir nervai išliks sveiki.