Mikroautobusų krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų: ką verta žinoti prieš paskambinus vežėjui?

Į tarptautinių perkraustymų verslą aš įklimpęs jau gal tryliktą metą. Per tą laiką mikroautobusų krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų buvo mano kasdienybė – Londonas, Birmingamas, mažesni miesteliai šalia Mančesterio. Daugelis galvoja, kad tai paprasta: paskambini, furgonas atvažiuoja prie tavo laiptinės Vilniuje ir dings prie angliškų durų kaip pašto paukštis. Realybė kiek bangesnė. Būna dienų, kai viskas klojasi puikiai, o būna, kai norisi išeiti iš kambario ir išgerti kavos vien tam, kad nebūtų paragauti gaidžio. Toliau – atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat, ir tie, apie kuriuos patys klientai dažnai net nepagalvoja.

Kaip viskas vyksta praktiškai

Ką tiksliai reiškia „nuo durų iki durų“? Ar tikrai niekur nereikės tempti?

Pasakysiu tiesiai – durų iki durų paslauga reiškia, kad krovininis mikroautobusas atvažiuoja pas jus ir nuveža tiesiai adresatui. Tačiau niuansas toks: jei jūsų namas yra siauroje Vilniaus senamiesčio gatvelėje ar Londone – tarp kiemų, kuriuos mašina mato tik žemėlapyje – teks nešti daiktus iki artimiausios prieinamos vietos. Terminalo nereikia. Vairuotojas neprivalo kelti daiktų į penktą aukštą be lifto, bet daugelis padeda, jei mato, kad žmogus vienas ir beviltiškai žiūri į sofą.

Atvažiuos mikroautobusas kieman Kaune, jei gyvenu individualiame name?

Taip, jei kelias normalus. Pavasariais kai kurie kaimo keliai prastoki – būna, suklimpus net visureigis liūdnai nurymi. Bet standartinis krovininis mikroautobusas dažniausiai pravažiuoja. Jei vartai siauri ar laiptai terasiniai, praneškite iš anksto. Aš kartais pamirštu paklausti, ir tada vairuotojas skambina iš kažkokios Gargždų gatvės: „Tai čia kaip man apsisukti?“ Buvo panašiai. Individualiuose namuose paprasčiau nei daugiabučiuose – ten dar reikia rasti vietą stovėjimui, o kartais ten net baubas neprisiparkuoja.

Kiek laiko prieš tai reikia užsakinėti pervežimą į Angliją?

Savaitė ar dvi – saugus laikas, ypač jei kraustotės birželio–rugsėjo sezono metu. Tada net mėnesio gali neužtekti. Būna, kad kas nors atsisako, ir per tris dienas surenkame. Dėl kuro kainų, o gal dėl orų, rinka skiriasi kasmet. Tiesą sakant, nežinau, ar kitąmet bus lengviau, bet dabar geriau užsakyti anksčiau nei vėliau. Vienas klientas paskambino penktadienį, o pirmadienį jau važiavome – bet tai buvo laimingas atsitiktinumas, o ne taisyklė, kuria galima remtis.

Ar galiu vienu metu vežti asmeninius daiktus ir verslo siuntas?

Taip, mišrūs kroviniai pasitaiko dažnai. Kas nors kraustosi į Londoną ir pasiima penkias dėžes su telefonų priedais parduoti internetu. Problema tik muitinėje – asmeniniai daiktai deklaruojami kitaip nei prekės. Vieną kartą klientas surašė viską kaip „dovanos“. Muitininkai Doverio pusėje nė krust nekrust – atidarė, klausė, trikdė pusdienį. Verslui reikia sąskaitų, asmeniniams – tiesiog sąrašo. Nemaišykite šių dalykų, jei nenorite nemalonių pokalbių su uniformuotais žmonėmis.

Kainos, laikas ir kodėl skaičiai taip šokinėja

Kiek kainuoja pilnas mikroautobusas iki Londono?

Apskaičiuoti kaina pagal kilometrą nėra taip paprasta, bet rough estimate – pilnas krovininis mikroautobusas iš Lietuvos į Londono sritį kainuoja nuo tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Kartais mažiau, jei dalinamas krovinys. Kainą sudaro dyzelis, sietuvas per Prancūziją, keltas arba Eurotunelis, nakvynė, draudimas. Daugelis lygina su lėktuvo bilietu. Ne. Vairuotojas praleidžia kelias dienas kelyje, o kuro sąnaudos vien maršrutui siekia keturis–penkis šimtus eurų, be to, reikia dar ir atlyginimo.

Ar brangiau, jei pristatymo adresas ne Londone, o Birmingame ar Lidsu?

Taip, Londonas yra logistinis magnetas. Į jį važiuoja daugiau krovininių mikroautobusų, todėl ten lengviau gauti grįžtamąjį krovinį. Birmingamas, Lidsas ar Liverpulis – dar pakeliui, bet papildomi kilometrai kainuoja. Jei reikia į Niukaslį, Jorką ar Šiaurės Angliją, ten prašys pašto. Klientai kartais sako: „palikite Londone, pasiimsime patys.“ Galima, bet paskaičiuokite nuomą, kurą UK ir savo laiką. Kartais tai kainuoja panašiai, tik dar ir vairuojate patys po kairę pusę svetimoje šalyje.

Kodėl viena įmonė prašo 800, o kita – 1800 eurų? Kas čia per tricks?

Gal nei viena. 800 dažnai reiškia dalinį krovinį – jūsų baldai keliaus su kažkieno skalbimo mašina, o jūs laukiate, kol surinks pilną buksyrą. 1800 – dedicuotas mikroautobusas, važiuoja tą pačią dieną. Tačiau pigūs skrajų vežėjai kartais važinėja be normalaus draudimo, su sena technika, ir daiktai atvažiuoja apibraižyti. Ne visada, bet pasitaiko. Paklauskite, kas įskaičiuota. Jei atsakymai aptaki, kaip politikų pažadai prieš rinkimus – atsargiai. Sutaupyti šimtą eurų ir prarasti sofą – prasta matematika.

Ar galima mokėti dalimis, ar reikia viskės sumos iš karto?

Dažniausiai reikalingas išankstinis apmokėjimas arba bent avansas. Dalimis sutinka ne visi – rizikos didelės. Grynieji vairuotojui pasitaiko, bet rizikinga. Buvo atvejis, kai kolega paėmė grynuosius Birmingamo gale ir vėliau, na, truputį pasislėpė nuo buhalterės. Problemos. Aš pats mieliau pavedimą – viskas skaidru, viskas ant popieriaus. Ypač jei suma didesnė nei tūkstantis eurų. Jei įmonė nori tik grynųjų ir slepia sąskaitą – tai raudona vėliava.

Krovinių pakavimas ir ribojimai

Ko absoliučiai negalima kišti į mikroautobusą, važiuojantį į Angliją po Brexit?

Dėl maisto produktų – mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – žmonės vis dar bando gabenti dešrą tėveliams. Nuo 2021-ųjų sausio draudimas griežtas. Ginklai, narkotikai, savaime suprantama. Pavojingi skysčiai: dažai, aerozoliai, benzinas žoliapjovėje – tam reikia ADR leidimų, kurių paprastas mikroautobusas neturi. Augalai su žemėmis irgi problemiški. Kartą du vazonus su medeliais norėjo vežti į Essexą. Pasakiau – ne. Pašiurpęs žiūrėjo, bet muitininkai tikrai neleistų. Geriau palikite tuos medžius sodyboje ir nereikės problemų.

Ar privalau viską supakuoti pats, ar vairuotojas padės sutvarkyti?

Vairuotojas – ne pakuotojas. Jis krauna ir pritvirtina. Jei prieš jį – krūva dubenėlių be dėžių, jis dės kaip mokės, bet ne taip saugiai kaip profesionalus pakuotojas. Pakavimas – jūsų darbas. Nenaudokite šiukšlių maišų – jie plyšta, ypač apačioje knygų. Aš tai sakau kaskart, o žmonės vis dar bando. Pirkit normalias dėžes, apsiklijuokit juosta, kad patys vėliau neatidarytumėt. Tada apsidraudėte bent jau nuo savo neatsargumo. Vairuotojas jau turės mažiau galvos skausmo.

Ar būtinas daiktų sąrašas su vertėmis, jei tai asmeninis turtas?

Būtinas packing list. Net jei tai seni džinsai. Muitinei reikia apytikslių verčių ir aprašymų. Nors, veikiau, ne vertybės čia svarbiausia, o aprašymas – „buitinė technika, drabužiai, knygos“. Užtenka kategorijų. Jeigu baldai sunumeruoti, ir sąraše atitinka – šaunu. Be popieriaus jūs tampate tik probleminiu kroviniu. Vienas mano buvęs kolega vis kartodavo: „be sąrašo – tu pats sąrašas.“ Vis dar juokiuosi, bet tai tiesa. Ir muitininkai juoktis nemėgsta.

Kokia tikroji talpa? Ar tilps dviejų kambarių butas?

Krovininis mikroautobusas, pavyzdžiui, ilgas Sprinteris, telpa apie dvylika–penkiolika kubinių metrų arba aštuonios–dešimt Euro palečių. Svoris – iki pusantros tonos kroviniui. Jei kraunate knygas, tilps mažiau nei manote, nes svoris baigiasi greičiau nei erdvė. Jei pagalvės – sutalpinsit daugiau. Kartą vežėme klientui, kuris sakė tik keli daiktai. Galiausiai nebetilpo didelė sofa. Mikroautobusas neišsiplečia. Jeigu namų apyvokos daug – matuokite arba rašykite sąrašą su matavimais, kad vėliau netektų palikti spintos kieme.

Ar galiu kartu gabenti šunį su baldais į tą patį Anglijos adresą?

Techniškai galima, bet nerekomenduočiau. Šunims reikia veterinarinio paso, skiepų, o Anglijoje galioja griežtos DEFRA taisyklės. Be to, gyvūną priglausti prie fotelių pavojinga – stresas, karštis, nežinia, kaip reaguos. Aš vežu krovinius, o ne gyvūnus, todėl šunų taisyklės... na, tikrai ne mano stiprioji pusė, su tuo geriau pasitikrinkite pas veterinarus. Yra specializuoti pervežėjai keturkojams – verčiau kreipkitės ten. Blaškytis tarp dviejų specializacijų – nuotykiai, kurių geriau išvengti.

Muitai, draudimas ir popieriai

Ar po Brexit asmeniniams daiktams vis dar taikomas muito atleidimas?

Taip, jei daiktai naudoti ilgiau nei šešis mėnesius ir nėra prekybai. Bet dokumentų reikia daugiau nei anksčiau. Eksporto deklaracija iš Lietuvos, importo į UK. Anksčiau varydavome beveik tiesiai, dabar – popieriai. Kartais muitininkai tikrina, kartais ne. Aš nemėgstu muitinių – būna dienų, kai viskas stringa, ir tenka gerti kavą Calais, kol kompiuteriai susikalba. Bet jei popieriai tvarkingi, baimintis nereikia. Tiesiog kantrybės reikalaujantis procesas.

Kas nutiks, jei muitinė nuspręs atidaryti mano dėžes?

Atsidarys. Pažiūrės. Jei sąrašas tikslus – paleis per kelias valandas. Jeigu ras kažką neaiškaus, neaprašyto – stabdo. Buvo atvejis, kai klientas įdėjo detales į šautuvą be deklaracijos. Doveris laikė dvi dienas. Vairuotojas ilsėjosi lauke, kol aš aiškinau. Jei esate sąžiningi ir sąrašas pildytas teisingai, blogiausia, ką patirsite – kelių valandų delsa. Nebandykite slėpti. Muitininkai turi rentgenus ir kantrybės daugiau nei jūsų tėtis žvejyboje.

Ar vežėjo CMR draudimas mane pilnai saugo, jei kas nors nutiks?

Ne. CMR galioja pagal svorį – apie 8,33 SDR už kilogramą. Jei vežate nešiojamąjį kompiuterį, kuris sveria du kilogramus, gausite juokingą atlygį. Nejuokauju – skaičiai traginiai. Geriau drausti krovinį atskirai už visą vertę. Kaina – du–trys procentai nuo vertės, miegoti ramiau. Daugelis taupo tuos keliasdešimt eurų, o paskui rašo pykto laiškus, kai televizorius atvažiuoja įtrūkęs. Nedarykite taip. Pasitarkite apie pilną draudimą prieš pakrovimą.

Ar verslo siuntai – elektronikai – reikia papildomų sertifikatų?

Jei nauja elektronika, gali prireikti sąskaitos, kilmės įrodymo. Brexit taisyklės dėl ženklinimo... na, keičiasi taip greitai, kad kartais net administratoriai nežino tiksliai. Aš nesu sertifikavimo specialistas, vežu krovinius. Rekomenduoju pasitarti su muitinės tarpininku, jei verslo siunta didelė. Paprasti asmeniniai daiktai to nereikalauja. O jei prekės parduotuvei – jokių abejonių, tvarkykite popierius iki galo. Kitaip rizikuojate, kad siunta grįš arba įstrigs sandėlyje savaitėmis.

Kas realybėje gali pakrypti blogai

Ar buvę, kad mikroautobusas tiesiog fiziškai netelpa į anglišką gatvelę?

Kas antras kartas Londone. Terraced house gatvelės siauros kaip ranka. Mūsų mikroautobusai dideli – kartais net pašto indeksas neatitinka realybės. Tada vairuotojas vežimėliu tempia kelis šimtus metrų. Buvo atvejis – klientas gyveno užkampyje, kur net televizoriaus furgonas netilpo. Teko krauti į mažesnį vietinį automobilį, o tai kainavo dar šimtą penkiasdešimt. Jeigu žinote, kad gatvė siaura, pasakykite. Mes galime suplanuoti mažesnį transportą UK pusėje arba susitarti dėl artimiausios aikštelės.

Ką daryti, jei siunta atvyksta, o Anglijos gale niekas neatidaro durų?

Vairuotojas palaukia sutartą laiką – pusvalandį, valandą. Paskui – saugojimo mokestis arba pakartotinio pristatymo kaina. Būna, kad klientai prašo palikti prie durų. Negalima. Mes nepaliekame krovinio gatvėje kaip pasibaigusio aukciono daikto. Jei negalite būti, suraskite kaimyną arba draugą. Vairuotojas turi važiuoti – jis ne turistas, o kiekviena prastovima valanda kainuoja. Buvęs atvejis Birmingame – prastovėjo dvi valandas, gavėjas neatsiliepė. Teko vežti į sandėlį.

Kodėl kai kurie žada pervežimą per dvi dienas, o daiktai važiuoja savaitę?

Dalinio krovinio logika. Jie renka, kaupia, važiuoja tik pilnam furgone. Jums pažadėjo dvi dienas, o realiai – laukiate savaitę. Dedicuotas mikroautobusas važiuoja tą pačią dieną, bet kainuoja dvigubai. Kai kurie vežėjai tiesiog meluoja arba nutyli, kad tai rinkiminis reisas. Buvęs klientas sumokėjo avansą firmai, kuri du mėnesius tempė. Galiausiai jis suprato, kad jie laukė, kol užpildys. Nesumokėkite visos sumos, jei jums sako, kad furgonas stovi prie vartų, o jo nematote nei nuotraukoje.

Ar daiktai dažnai atvažiuoja apgadinti?

Pasitaiko. Jei blogai pritvirtinti, jei vairuotojas skuba arba jei mikroautobusas važinėja su supuvusia pakaba. Aš matavęs visko: sudaužyti veidrodžiai, subraižytos spintos. Geros įmonės naudoja apklotus, diržus, kampekius. Blogos – krauna tetrisą, kur svarbu tik talpa. Prieš pakrovimą fotografuokite. Jei krovėjas juokiasi iš jūsų prašymo apvynioti stiklą – neraminkitės. Vienas apgadintas vitrinos stiklas dažnai brangesnis už patį pervežimą. Nepiginkite saugumo dėl kelių papildomų eurų.

Ar pasitaiko, kad žmogus paprasčiausiai neatvažiuoja pasitikti ir nekelia telefono?

Praėjusį mėnesį. Birmingame turėjo būti gavėjas. Vairuotojas skambino valandą. Telefonas išjungtas. Galiausiai vežėm į saugyklą. Klientas atsiliepė kitą dieną, pyko, kodėl nepalikta. Atsakymas paprastas: mes nesame Senelis Šaltis, kuris palieka dovanas po egle. Turėkite atsarginį kontaktą Anglijoje. Ir dar vieną. Nes išsikrovęs telefonas arba užmigtas po pietų miegas gali sugadinti visą logistikos grandinę per pačią geriausią valandą.

Ką rinktis pabaigoje

Kaip atskirti normalų vežėją nuo pavienio, kuris gali pasiimti avansą ir dingti?

Žiūrėkite, ar įmonė turi registracijos kodą, tikrą svetainę, o ne tik gražų Facebook įrašą. Paklauskite, koks mikroautobuso numeris ar maršrutas – jei vengia atsakyti, nors turėtų žinoti, verta susirūpinti. Pavieniai vairuotojai gali būti auksiniai, o gali ir neatvažiuoti. Buvo girdėtas atvejis, kai vyras paėmė du tūkstančius avanso ir mėnesį „važiavo pro Vokietiją“. Realiai – įkabino sau. Tikrinkite, ar gaunate sąskaitą. Jei tik grynieji į kišenę – bėkite, nes garantijų nėra jokių.

Ar verta siųsti mikroautobusu, o ne dideliu vilkiku, jei turiu daug daiktų?

Vilkikas per vieną reisą pigiau už kubinį metrą, bet Anglijoje siauros gatvės, draudimo zonos sunkvežimiams, reikia mažesnių pervežimėlių. Mikroautobusas universalesnis. Dviejų kambarių butui – idealu. Buvo atvejis, kai klientas vežėsi viso namo turtą ir vylėsį, kad sutalpins. Netilp. Teikėtis vėl. Vilkikas didesniam kiekiui, bet organizaciškai sudėtingesnis. Paskaičiuokite, kiek daugiau reikia – jei daugiau nei dvylika kubų ir pusantros tonos, svarstykite alternatyvas. Kitaip gausite tik piktą žmoną ir paliktą šaldytuvą.

Jei galėtumėte duoti tik vieną patarimą pirmą kartą vežančiam daiktus į Angliją?

Sąrašai. Nuotraukos prieš pakrovimą. Ir nebūkite optimistais, kad „tils viskas, nes ten didelis furgonas“. Mikroautobusų krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų – puikus dalykas, kai viskas apgalvota. Pasirūpinkite popieriais muitinei, pasiklauskite apie siauras gatves pristatymo taške, ir neišsižadėkite draudimo. O jei vairuotojas pakeliui pasiūlys kavos – neatsisakykite. Tai dažnai reiškia, kad prieš jus – žmogus, kuris suvokia: kava ir šiltas pokalbis kartais svarbiau už bet kokį CMR numerį.

Išvada

Viskas sukasi apie planavimą ir sąžiningumą abiejose pusėse. Mikroautobusų krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų nėra kažkoks mistinis procesas – tiesiog reikia žinoti, kad furgonas nėra burtų dėžė, kuri praplečiamomis sienomis talpina viską, o Anglijos gatvės ne visuomet skirtos europiniams mikriukams. Rinkitės vežėją, kuris atsako į klausimus tiesiai, nepiginkite draudimo ir visada turėkite atsarginį kontaktą gavėjo vietoje. Jeigu planas aiškus, dokumentai tvarkingi ir gavėjas budi – pusė darbo jau padaryta. Sėkmingo gabenimo – tegul jūsų daiktai pasiekia naujus namus sveiki, net jei oras apsiniaukęs, kelias tolimas ir gatvelėje vietos labai mažai.