Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę: kaip išvengti chaoso ant kelio ir muitinės

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir jei kas mane išmokė, tai tai, kad aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę niekada nevyksta taip, kaip parašyta vadovėlyje. Vieną dieną viskas vyksta kaip pažangos metraštis, kitą dieną – vairotojas užstrigs Doverio uoste be pusdienio, o klientas skambins ieškodamas, kur dingo jo siunta. Po „Brexit“ visas tas procesas tapo dar sudėtingesnis, ir dabar be tvarkingų sutarčių (Incoterms) bei supratingumo, tenka mokėti dvigubai. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – jei nesusitarėte iš anksto, kas moka muitinės mokesčius, tas pinigą praras. Štai paprasta tiesa iš aikštės, kurią dažnai užmirštame, kol neperžengiame ribos.

Kas tas terminai ir kodė jie svarbūs (arba kodėl klientai visada klysta)

Ką reiškia „aiškūs terminai“ ir kod�l jie būtini?

Dažnai klientai sako „vežkite“, bet nenurodo, kas atsakingas už ką. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo to, ką pasirašėte sutartyje. Jei nurodėte EXW (gamyklos sandėlis), jūs turite nuvežti krovinį iki mūsų arba susitvarkyti pakrovimą. Jei DAP (pristatytas vietovėje) – mes viską padarome už jus. Be šių žymenų, tiesiog susidaro chaosas, kur vairuotojas gali atsisakyti pakrauti, jei tai nebuvo numatyta.

Koks skirtumas tarp EXW ir FCA terminų?

EXW reiškia, kad prekę paimame iš jūsų kiemo, o jūs neturėtumėte rūpintis niekuo kitu, tik paduoti dėžę. FCA (Free Carrier) – jau daugiau jūsų atsakomybė, nes turite ją paruošti ir paduoti mūsų pervežėjui, dažniausiai išvalytą ir paremtą eksporto deklaracijai. Žinoma, dažnai tai sumaišoma, bet praktiškai EXW yra patogiausia tiems, kurie nori pamiršti logistiką ir pasakyti „va jūsų prekė, vežkite“.

Kod�l verta rinktis DDP terminą pervežiant į JK?

DDP (Delivered Duty Paid) – tai mano mėgstamiausias dalykas, kai noriu išvengti galvos skausmo. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę su DDP reiškia, kad mokėsite viską čia, Lietuvoje, o gavėjas Anglijoje tik atidarys duris. Nėra jokių staigmenų muitinėje, jokių papildomų mokesčių gavėjui. Taip, brangiau, bet ramybes užtikrina. Ypač kai vežate brangias elektronines dalis arba įrangą.

Ar galima keisti sutarties terminus pačioje kelionės eigoje?

Techniškai – taip, bet tai tiesioginis kelias į prarastą pinigą ir nervus. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pačioje kelionės eigoje nusprendė, kad nori mokėti tik iki uosto, nors sutartyje buvo DDP Londoną. Vairuotojas jau buvo įvežęs į miestą. Teko skambinti į Angliją, aiškinti, kad reikia padengti skirtumą. Geriau to nedaryti.

Kas nutinka, jei terminai sutartyje nenurodyti?

Tuomet įsigalioja civilinis kodeksas arba įpročiai, o logistikoje tai paprastai reiškia, kad moka tas, kas siunčia. Bet ypatingai aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę be sutarties – tai loterija. Muitininkai gali reikalauti mokesčių nuo to, kas fiziškai atvyksta su krovininiu, o jei jis neturi pinigų – krovinys stovi. Stovi ir laukia, kol aš susitvarkysiu bankinius pavedimus.

Ar visada verta tiksliai laikytis Incoterms taisyklių?

Kartais ne. Gyvenime esame priklausomi nuo situacijos. Pavyzdžiui, kai vairuotojas pasako „aš čia užstrigau, reikia 50 eurų už papildomą valandą“, o sutartyje to nėra. Tada tenka derėtis tiesiogiai su vairuotoju, ignoruojant standartines taisykles, kadangi tikslas – atvežti prekę. Standartai yra geri, bet realumas kartais lemia savus.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ naktmaros

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti keliaujant į JK?

Pirmiausia – komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Be jos niekur nepraeisi. Turi būti nurodytas tikslus prekių kiekis, svoris ir branguma. Be to, reikia pakavimo sąrašo (Packing List), jei dėžių daug. Ir žinoma, CMR konosamentas. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę dabar be šių popierių yra neįsivaizduojamas – tiesiog neišvažiuosite iš Lietuvos, o jei išvažiuosite, neišvažiuosite iš Kalė.

Ar reikia EORI numerio?

Absoliučiai taip. Jei jūsų įmonė siunčia prekes į JK, turite turėti Lietuvos EORI numerį. O jei prekes gaunate JK pusė – jie turi turėti savo JK EORI. Vieną kartą dingo siunta, nes gavėjas Anglijoje užmiršo pasidaryti EORI. Mes sužinojome tai tik po savaitės, kai vairuotojas jau buvo grįžęs tuščias. Būkite protingi ir patikrinkite iš anksto.

Kas daryti, jei muitinė užklausa papildomų dokumentų?

Tokia situacija įvyko praėjusią mėnesį su mūsų klientu, kuris vežė mašinų dalis. Muitinė pareikalavo sertifikatų, kurių nė nebuvo. Teko laukti tris dienas, kol gamintojas išsiuntė kopijas. Nieko nedarysite – tik laukite ir siųskite, ką prašo. Nėra jokios „magiškos“ komandos, kad praleistum.

Ar galima deklaruoti mažesnę vertę (kad mažiau mokėti mokesčių)?

Nedarykite to. Tai nelegalu ir labai pavojinga. Muitinės sistemos dabar sujungtos, ir jei jie pamatys, kad prekė kainuoja 10 kartų brangiau nei parašyta, gali uždaryti visą įmonę arba nubausti dideliu baudos dydžiu. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę turi būti sąžiningas, kitaip prarasite daugiau nei sutaupysite.

Kaip greitai reikia pateikti prekiautojo deklaraciją?

Geriausia tai padaryti prieš pat išvykdami. Kai vairuotojas jau fone ant keltų, pervežėjui turi būti viskas pasiruošta elektroniniu būdu. Jei deklaracija vėluoja, krovinys gali būti nukreiptas į „raudonąją juostą“ patikrai. Tai reiškia papildomą laiką, pinigus ir nervus.

Ar sunku gauti eksporto licenciją, jei prekė yra specifinė?

Jei tai ne ginklai ar vaistai, paprastai nesunku. Bet yra tokių dalykų kaip chemikaliai arba aukštos technologijos įranga, kur gali prireikti specialių leidimų. Čia aš asmeniškai nėra 100% tikras, kiek laiko tai trunka, nes tai retas atvejis mūsų praktikoje, bet geriau klausti brokerio iš anksto.

Kod�l kartais reikia importo licencijos JK pusėje?

Nes jie taip pat turi savo apribojimų. Pavyzdžiui, kai vežate maistą ar augalus. Be to, kai nors įvežėme medų be tinkamo sertifikato, ir jis buvo sunaikintas uoste. tiesiog supiltas į šiukšliadėžę. Gaila, bet taisyklės yra taisyklės.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir vairuotojų istorijos

Kiek dabar kainuoja standartinis pervežimas į Londoną?

Kainos šokinėja kaip šuo. Prieš metus buvo viena, dabar – kita. Priklausomai nuo kuro kainos, keltų bilietų (jie dabar brangūs!) ir rinkos paklausos. Maždaug galima skaičiuoti nuo 1,5 iki 2,5 eurų už kilometrą visam reisui. Bet tai labai apytiksliai, reikia prašyti pasiūlymo konkrečiai datai.

Kas yra „feribio mokesčiai“ ir kas juos moka?

Tai didžiausia staigmena tiems, kurie nenaudojo DDP termino. Kelto bilietas iš Kalė į Doverį arba iš Roterdamo gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų (kartais daugiau, jei vairuotojas važiuoja be užsakymo). Jei sutartyje nenurodyta, kad tai moka siuntėjas, mokesčius pridės gavėjas. Ir jis bus nepatenkintas.

Ar vairuotojas gali paprašyti pinigų kelyje?

Kartais taip nutinka. Pavyzdžiui, jei jis užstrigo spūstyje ir praleido laiką, arba jei reikėjo naudoti mokamą tualetą (yra ir tokių vietų). Tačiau profesionalios kompanijos to nedaro. Jei jums skambina vairuotojas ir prašo 50 eurų „kavai“, tai signalas, kad kažkas ne taip su pervežėju.

Kod�l kaina pasikeičia, jei vėluojame su pakrovimu?

Logistika – tai laikas. Jei vairuotojas atvyksta 8:00 ryto, o jūs pradėjote krauti tik 12:00, laukimas bus apmokėtas. Standartiškai laukimas gali kainuoti 40-50 eurų už valandą. Tada aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę tampa brangiausiu pasaulyje dalyku.

Ar taip, kad pigiau vežti dalinį krovinį (LTL)?

Teoriškai taip, jei turite tik 2 paltus. Bet praktiškai LTL krovinius Anglijoje sunku surinkti. Vairuotojas gali važinėti po visą šalį ieškodamas kitų siuntų. Tai gali užtrukti savaitę. Jei jums skubu – mokėkite už pilną sunkvežimį (FTL) arba dalį jo.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Kuras, mokesčiai už užterštą orą Anglijoje (Clean Air Zone), mokesčiai už uosto paslaugas. Be to, jei krovinys yra pavojingas (ADR), kaina padidėja 30-40%. Tenka mokėti už specialų vairuotoją ir apsaugą.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei vežate reguliariai. Bet vienkartiniam reisui pervežėjai retai ką nuleis. Jų maržos nėra tokios didelės, kaip atrodo. Didžiausia dalis eina keltui ir kurui.

Praktiniai patarimai ir blogos patirties istorijos

Kaip geriausiai supakuoti prekes, kad nenukentėtų?

Naudokite paletę ir obružą (plėvelę). Vieną kartą gavome dėžę su stiklo indais, kuri buvo tiesiog padėta ant grindų sunkvežimyje. Atvyko visus sulaužyta. Supakuokite taip, kad jei vairuotojas staigiai stabdytų, niekas neišristų. Nėra nieko blogiau nei gauti skaldų krovinį tūkstančių kilometrų atstumu.

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę be draudimo – tai lošimas. Draudimas kainuoja mažai, bet jei vairuotojas užsideg sunkvežimį (o tai Anglijoje greitkeliai įvyksta dažnai), jūs gausite atlyginimą. Be to, jūsų prekė gali būti pavogta stovint uoste.

Kas nutinka, jei gavėjo adresas neteisingas?

Vairuotojas praranda galvą. Jis važiuoja GPS, bet jei gatvės nėra arba pastato numerio nėra, jis stovi. Skambina man, aš skambau jums. Jei niekas nepaįmus, krovinys grįžta atgal. Ir tai kainuos dvigubai – tiek į priekį, tiek atgal.

Ar galiu siųst asmeninius daiktus?

Galima, bet tai turi būti deklaruota kaip nekomercinė siunta. Jei bandysite siųsti 10 televizorių ir pasakysite, kad tai dovana kaimynui, muitinė juos konfiskuos. Yra ribojimai, kiek alkoholio ir cigaretų galima įvežti be mokesčių.

Kaip elgtis, jei prekė atvyko sugadinta?

Pirmiausia – nufotografuokite ant paltės, kol vairuotojas dar ten yra. Parašykite CMR pastabą „sužeista“. Jei vairuotojas išvažiuoja be pastabos, vėliau įrodyti, kad jis tai sulaužė, bus beveik neįmanoma. Turi būti įrodymai.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Nebent samdote apsauginį. Paprasti sunkvežimiai nėra saugyklos. Jei vežate auksą ar brangųjų metalų, praneškite iš anksto. Yra specialios transporto priemonės su seifais. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas miegos su galva po pagalviu.

Kod�l reikia tikslaus svorio nurodymo?

Nes tiltai Anglijoje turi apribojimus. Jei nurodote 5 tonas, o yra 10, vairuotojas gali būti nubaustas, o sunkvežimis – nušalintas. Tada laukiate krovinio savaitę. Svorio klaidos yra viena dažniausių problemų.

Techniniai niuansai ir specifinės situacijos

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kuriuo keliu Anglijoje?

Ne. Yra daug mažų kaimelių kelių, kur sunkvežimiui draudžiama. GPS kartais vedą pro siaurus tiltus. Vairuotojas turi būti patyręs, kad to išvengtų. Jei jums atrodo, kad maršrutas per trumpas, gali būti, kad jis neįvežiamas.

Kas yra „Kent Access Permit“?

Tai leidimas važiuoti per Kento grafystę (ten yra Doveris). Jis reikalingas, kad mažinti spūstis. Be jo, sunkvežimis gali būti nukreiptas apeliavimo keliu, kas pridės valandų kelionei. Mums viską tvarko brokeriai, bet žinoti apie tai naudinga.

Ar reikia specialios leidimų vežant maistą?

Taip, maisto produktai turi atitikti JK standartus. Reikia Veterinarinio sertifikato. Be jo, prekės bus sugražintos arba sunaikintos. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę maisto atveju yra vienas sudėtingiausių procesų.

Kaip vežami pavojingi kroviniai (ADR)?

Tik su specialiais vairuotojais, turinčiais pažymėjimus. Pavyzdžiui, degalai arba chemikalai. Jie turi būti pažymėti specialiais ženklais (apelsinas). Už tokį pervežimą imamas didesnis mokestis, bet čia saugumas pirmiausia.

Ar galima vežti temperatūrinį krovinį?

Taip, jei sunkvežimis turi šaldymo įrangą. Reikia nurodyti reikiamą temperatūrą CMR dokumente. Jei vairuotojas išjungs šaldymą per nakvietę, o jums tirs sūris, – prarasite prekę. Būkite tikri, dėl įrangos veikimo.

Kas daro „Brexit“ taip sudėtingą?

Pasienio kontrolė. Anksčiau buvo tiesiog važiavai. Dabar reikia praeiti kontrolę tiek išvykstant, tiek atvykstant. Tai sukuria eiles. Ir jei vienoje vietoje kažkas nepataiko, visa grandinė sustoja. Tai kaip dominos – viena dėžė kritusi, ir viskas stovi.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma modernių pervežėjų siūlo GPS stebėjimą. Jūs matote, kur yra vairuotojas. Bet ne visada signalas tikslus, ypač uoste arba tunelyje. Geriausia tiesiog skambinti vairuotojui, jei jums labai skubu.

Pabaigos ir išvados

Ką daryti, jei viskas nuklysta į blogą pusę?

Ilikti ramiam. Panika nieko nepagerina. Skambkite savo logistikos partneriui (man) ir klauskite. Mes matome situaciją platesniau židiniu. Kartais reikia tiesiog palaukti dieną arba dvi. Tai normalu šioje šalyje dabar.

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Nepatarčiau. Pigiai – dažniausiai reiškia be draudimo, su senais sunkvežimiais ir be jokios atsakomybės. Gali būti, kad jūsų siunta išvis nenuvyks. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti tikram, kad prekės atvyks.

Kaip pasiruošti pirmajam pervežimui?

Suskambinkite su brokeriu, pasidarykite EORI, paruoškite dokumentus. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę nėra mokslas, bet jis reikalauja disciplinos. Jei viską padarysite teisingai iš anksto, vairuotojas vos užsuksis prie jūsų sandėlio.

Ar ateityje taps lengviau?

Tikiuosi. Sistema sužings, elektroniniai dokumentai taps standartu. Bet kol kas, turime dirbti su tuo, kas yra. Rinkitės patikimus partnerius, kurie žino, ką daro, ir nebandykite taupyti ant dokumentų.

Galutinis patarimas tiems, kurie bijo.

Nebijokite. Tūkstančiai sunkvežimių važiuoja kasdien. Tiesiog būkite atidūs ir nebandykite apgauti sistemos. O jei kažko nežinote – klauskite. Geriau klausti dešimt kartų, nei vieną kartą padaryti klaidą, kurios kaina bus didelė.

Išvada

Viskas, kas susiję su logistika, yra apie žmones ir pasitikėjimą, o ne tik apie sunkvežimius. Aiškių terminų daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę gali būti tiesus ir paprastas procesas, jei iš anksto susitarsime dėl taisyklių. Nerašau šio straipsnio kaip mokslininkas, o kaip žmogus, kuris matė daug prarastų krovinių ir nuliūdusių vairuotojų. Pasirūpinkite dokumentais, pasirūpinkite aiškia sutartimi, ir viskas gerai susisieks. O jei kas nors ne taip – skambinkite, išspręsime.