Kiek kainuoja daiktų pervežimas į Angliją šiuo metu?

Įvadas

Daiktų pervežimas į Angliją – tai tema, dėl kurios žmonės man rašo ir skambina beveik kasdien. Kainos šiuo metu tikrai nėra mažos, bet ir nebe tokios kaip prieš dvejus metus, kai viskas buvo brangiau dėl Brexit'o ir pandemijos sukelto chaoso. Paprastai tariant, vidutinis pervežimas iš Lietuvos į Angliją tau gali kainuoti nuo maždaug 800 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų veži, kokiu būdu, ir kur tiksliai Anglijoje reikia pristatyti. Bet čia tik pradžia, nes tikroji kaina priklauso nuo daugybės kitų dalykų, kuriuos dabar ir išvardinsime.

Kainos ir kainodara

Kiek tiksliai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją?

Tai turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu, ir atsakymas visada toks pats – priklauso. Rimtai, priklauso nuo tavo kiekio, nuo to, ar nori pilną sunkvežimį, ar tik dalį, nuo sezono, nuo to, ar įmonė veža tik tavo daiktus, ar kartu su kitų žmonių kroviniais. Jei imti vidurkį, tai maždaug 1200–1800 eurų už pilną mikroautobuso krovinį (3–4 kambarių buto daiktai) yra normalesnis intervalas nei tas mažesnis skaičius, kurį minėjau pradžioje. Bet pasitaiko ir pigiau, jei pavyksta suderėti dėl dalijimosi su kitu pervežimu.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Matysi, kad viena įmonė siūlo 900 eurų, kita – 1600. Ir čia nėra taip, kad brangesnė būtinai geresnė, bet dažniausiai pigesnėje kažkas bus neįtraukta į kainą. Kartais tai dokumentų tvarkymas, kartais – draudimas, kartais tiesiog po to pasirodo papildomi mokesčiai už krovinio svorį arba atstumą iki namo Anglijoje. Aš visada sakau žmonėms – klausk, kas įeina į tą kainą, kurią tau siūlo, nes po to bus vėlu pyktis.

Ar galima pigiau nei per įmonę?

Gali bandyti vežtis pats, bet čia reikia paskaičiuoti. Nuoma mikroautobuso Anglijoje, keltas ar tunelis, degalai, nakvynės kelyje, draudimas – viskas susideda. Kartais išeina panašiai ar net brangiau, ypač jei neturi patirties su tokiais pervežimais. Be to, jei veži tik dalį daiktų, gali ieškoti žmonių, kurie jau važiuoja tuo pačiu maršrutu ir turi vietos sunkvežimyje – tai vadinasi dalinis pervežimas, ir čia kaina gali būti 300–500 eurų už mažesnį kiekį.

Kaip sezonas veikia kainas?

Vasara, ypač rugpjūtis ir rugsėjis, kai žmonės grįžta po atostogų arba vaikai pradeda mokyklą – tai brangiausias laikas. Kaina gali būti 20–30% didesnė nei žiemą. Jei gali, planuok pavasarį arba rudenį, bus tikrai pigiau, o ir laisvesnis bus sunkvežimis, nes nereikės laukti eilėje.

Ką veikia su kaina – svoris ar tūris?

Dažniausiai tūris. Perkraustymo įmonės skaičiuoja pagal tai, kiek vietos tavo daiktai užims sunkvežimyje, o ne pagal svorį, nebent veži labai sunkius daiktus, pvz., didelius baldus ar statybines medžiagas. Tai svarbu žinoti, nes galvoji, kad viskas bus gerai, o paskui pasirodo, kad tavo daiktai užima daugiau vietos, nei tikėjaisi, ir kaina pakyla. Geriausia paprašyti, kad atvažiuotų ir įvertintų vietoje, arba bent jau nufotografuoti viską ir išsiųsti.

Pasirinkimas ir įmonės

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Pirmiausia žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie yra įmonės puslapyje – ten visada bus geri. Ieškok Facebook grupėse, kur žmonės dalinasi patirtimi, arba paklausk draugų, ar kas nors turėjo reikalų su konkrečia įmone. Antra – paskambink ir paklausk visko, kas tau neaišku. Jei iš karto sako kainą ir nesiteirauja nieko apie tavo daiktus, jau gali būti įtartina. Trečia – pasidomėk, ar jie dirba legaliai, ar turi licencijas, ar draudžia krovinį. Čia kartais žmonės susižavi žema kaina ir po to turi problemų, kai daiktai dingsta arba sugadinami, o įmonės nebėra.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę įmonę ar vietinę?

Didelės įmonės dažniausiai turi nuolatines komandas, geresnę logistika, bet ir kainos jose paprastai aukštesnės. Vietinės, mažesnės įmonės gali būti lankstesnės, pigesnės, bet kartais rizikingesnės, jei neturi pakankamai patirties. Aš pats dirbu vidutinio dydžio įmonėje, ir mūsų privalumas tas, kad žinome maršrutą puikiai, turime savo sunkvežimius, bet kartu esame mažesni ir galime derėtis dėl kainos. Svarbiausia žinoti, ko nori – jei reikia garantijos ir ramios sąžinės, gali mokėti brangiau, jei nori sutaupyti, gali rinktis mažesnį žaidėją, bet tada reikia labiau pasitikrinti.

Ką daryti, jei įmonė siūlo labai žemą kainą?

Būk atsargus. Kartais įmonės pritraukia klientus žema kaina, o po to prideda visokiaius mokesčius – už kuro priemoką, už laikrodžio rodmenis (jei viršija tam tikrą laiką), už parkingą, už liftą namuose, už tai, kad namas yra ant kalno (taip, ir taip būna). Kartais tiesiog atsisako vežti, jei pamatyti, kad daiktų daugiau, nei sakėjai. Geriausia viską susirašyti iš anksto, kad po to nebūtų staigmenų.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Viena iš mano patarimų – paklausk, ar gali atvažiuoti pasižiūrėti daiktų prieš duodamas užstatą. Jei atsisako arba sako, kad nereikia, jau keista. Taip pat pasidomėk, kas bus atsakingas už perkraustymą – ar tai bus ta pati įmonė, ar jie subrangos kitus. Kartais būna taip, kad užsakai perka kitur, ir po to nežinai, kas tikrai veš tavo daiktus. Ir dar – pasitikrink, ar įmonė tikrai egzistuoja, ar turi biurą, ar atsiliepia telefonu, ar rašo atsakymus, kai klausi.

Dokumentai ir formalumai

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją po Brexit'o?

Po Brexit'o viskas tapo sudėtingiau, bet nebe taip baisu, kaip buvo pirmaisiais metais. Tau reikės sąskaitos faktūros arba sąrašo daiktų, kuriuos veži (invoice arba packing list), nes muitinė norės žinoti, kas konkrečiai yra krovinys. Jei veži naujus daiktus, gali prireikti PVM mokėjimo, jei naudotus – gali būti lengviau. Taip pat reikės paso arba ID, nes prekių muitinėje reikia nurodyti, kas yra siuntėjas. Įmonė, su kuria dirbsi, turėtų tau padėti su šiais dokumentais, bet geriau iš anksto paklausti, ko jiems reikės iš tavęs.

Ar reikalingas draudimas?

Būtinai reikalingas. Dauguma įmonių siūlo draudimą kaip dalį paslaugos, bet pasidomėk, kiek jis galioja. Kartais tai tik minimalus draudimas, kuris padengia labai mažai, jei kas nors nutiks. Jei veži vertingus daiktus, gali papildomai apsidrausti pats, bet čia jau reikia spręsti pagal tai, kiek tavo daiktai verti. Aš visada sakau – geriau turėti draudimą ir jo nepanaudoti, nei neturėti ir po to gailėtis.

Ar reikia kažką deklaruoti muitinėje?

Jei veži asmeninius daiktus, kurie yra naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui, paprastai nereikia mokėti muitinės mokesčių, bet dokumentai vis tiek reikalingi. Jei veži naujas prekes, kurias ketini parduoti arba naudoti versle, tada jau reikia registruotis PVM mokėtoju ir tvarkyti kitus dokumentus. Čia jau reikia specifinės konsultacijos, nes kiekviena situacija skirtinga, ir aš čia ne ekspertas dėl verslo pervežimų – geriau pasiklausti buhalterio arba muitinės specialisto.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Gali būti, kad krovinys bus sulaikytas muitinėje, o tai reiškia papildomas išlaidas ir laiko gaišimą. Kartais tai tik baudų klausimas, kartais – ilgesnis procesas. Geriau iš karto sutvarkyti viską teisingai, nei bandyti kažką praleisti, nes muitininkai tikrai mato, jei kažkas ne taip.

Paslėptos išlaidos ir papildomi mokesčiai

Kokios dažniausios paslėptos išlaidos?

Kuro priemoka – dažnai neįtraukta į pradinę kainą, ypač jei kuro kainos smarkiai keitėsi. Laiko viršijimas – jei perkraustymas trunka ilgiau, nei buvo numatyta, gali tekti mokėti už kiekvieną papildomą valandą. Parkingas – jei tavo namas yra vietoje, kur sunku sustoti, gali reikėti mokėti už leidimą arba už papildomą laiką kraunant. Liftas – jei gyveni aukštai ir nėra liftas, o įmonė turi naudoti keltuvą, tai papildomas mokestis. Išnešimas iki sunkvežimio – jei sunkvežimis negali stovėti arti namo, gali būti papildomas mokestis už atstumą.

Kaip to išvengti?

Geriausias būdas – iš anksto viską aptarti su įmone. Nupasakok tiksliai, kur gyveni, ar yra parkingas, ar yra liftas, koks bus prieinamumas. Jei pats nežinai, nueik ir pasižiūrėk, nes kartais žmonės sako, kad viskas gerai, o paskui paaiškėja, kad sunkvežimis net nepravažiuos iki namo. Ir dar – viską susirašykite sutartyje, kad po to nebūtų ginčų.

Ar verta imti papildomas paslaugas?

Jei įmonė siūlo pilną paketą – supakavimą, išrinkimą, surinkimą, draudimą – dažnai tai gali būti pigiau nei samdyti atskirai žmones. Bet čia vėlgi priklauso nuo tavo situacijos. Jei turi laiko ir nori pats viską susipakuoti, gali sutaupyti. Jei nori, kad viską padarytų už tave, tada mokėk. Aš pats dažnai patariu rinktis aukso vidurį – pakuotę gali susitvarkyti pats, bet baldų išrinkimą ir surinkimą geriau palikti profesionalams, nes čia reikia įgūdžių.

Ką daryti, jei po pervežimo atsiranda papildomų mokesčių?

Pirmiausia – pasiskųsk. Jei tai buvo numatyta sutartyje, tada turbūt nieko nepadarysi, bet jei tai naujas dalykas, kurio nebuvo minėta, turi teisę ginčytis. Čia kartais padeda tiesiog pasikalbėti, paaiškinti situaciją, paprašyti nuolaidos. Bet jei jau pasirašei sutartį su visais punktais, tada jau sunkiau. Todėl dar kartą sakau – skaityk sutartį prieš pasirašydamas, nes ten viskas būna parašyta, tik žmonės dažnai neskaito.

Laikas, logistika ir praktika

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai tai užtrunka 2–4 dienas, priklausomai nuo to, kur Anglijoje yra tavo naujas namas. Jei tai pietų Anglija, gali būti greičiau, jei šiaurė – gali užtrukti ilgiau. Svarbu žinoti, kad kelionėje yra ir keltas arba tunelis, ir tai taip pat užtrunka. Kartais būna taip, kad pervežimas užtrunka ilgiau dėl eismo, orų, arba jei yra kitų problemų kelyje. Bet vidutiniškai skaičiuok 3 dienas nuo pakrovimo iki išpakavimo.

Kaip planuoti laiką?

Geriausia rezervuoti pervežimą bent 2–4 savaites iš anksto, ypač jei tai vasaros laikas arba jei reikia konkrečios datos. Jei reikia tiksliai žinoti, kada daiktai bus Anglijoje, gali būti sunku, nes visada gali kažkas nutikti – eismo kamščiai, blogi orai, problemos su sunkvežimiu.