Aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas: kas slypi už užrašų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, daugelis klientų vis dar svajoja apie tai, kas logistikoje yra beveik neįmanoma – absoliutų tikslumą. Kasdien gaunu laiškus ar telefonu skambučius, kiekvienas klausia tas pačias: „Kada bus?“, „Ar garantuojate?“. Pažvelkime tiesiai į akis – aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas yra mūsų tikslas, bet gamtoje (ir ant britų salų) niekas neįvyksta taip lygiai, kaip Excel lentelėje. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau, daugiau popierių, daugiau krūvos, o keliai lik tie patys. Visgi, stengiamės duoti realias prognozes, o ne fantastiškas datas, kurios vėliau gėdina ir mus, ir jus.

Bendri klausimai apie laiką ir keliones

Kiek iš tikrųjų užtrunka nuvežti krovinią į Angliją?

Visada sakau klientams: planuokite pagal blogiausią variantą. Įprastas standartinis krovinys nuvežamas per dvi–tris dienas, jei viskas bėgražiai. Bet jei kalbame apie aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas, tai turiu omenyje, kad įskaityčias ir dvi dienas tilto užeigos. Vakar pats mašina stovėjau prieš Klaipėdą valandą, tiesiog nebuvo kur važiuoti. Taigi, „standartiškai“ reiškia tarp 48 ir 72 valandų, bet tai nėra fiksatas.

Ar įmanoma tiksliai pasakyti, kai vairuotojas išvažiuos?

Čia dažniai būna nesusipratimų. Vairuotojai žmonės, irgi pavargsta, turi poilsio laikus (tokia tachografo darbas). Aš galiu pasakyti, kad mašina pasiruošta rytoj, bet jei atvyksta vėlai vakare iš kito maršruto, jis privalo pailsėti. Negalima jo leisti vairuoti, jei jam reikia miego – tai ne tik illegalu, bet ir pavojinga. Taigi, išvykimas gali pasidėti parą.

Kodėl kai kurios firmos sako, kad pristatys per 24 valandas?

Tikriausiai meluoja arba turi oro linijas (sako juokas). Sėdėdamas šiame biure jau girdėjau viską. Jei tai nėra ekspresinė siunta kurjeriu, sunkvežimis nenuvažiuoja per 24 valandas iki Anglijos gylies. Atstumas didelis, dar reikia perkelti Lamanšą. Tas skaičius dažniausiai yra rinkodara, siekiant pakerdyti klientą, o ne realybė.

Kas daryti, jei man kroviny labai skubu?

Tada turime žiūrėti į ekspresinius reisus arba dalinius krovinius. Bet čia kaina šokelėja aukštyn. Kartais sumontuojame dvi siuntas į vieną mašiną, jei tenka vienam maršrutui, bet tai liksmė. Geriausia iš karto pasakyti – „man reikia rytoj anglų ryte būti“. Tada galims ieškoti variantų, o ne vėliau verkti.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys dabar?

Tam yra sekimo sistemos, bet... žinote, kartos vairuotojai tiesiog užmiršta įjungti arba nėra signalo. Tada tenka gaudyti jį telefonu. Vieną kartą vairuotojas neatsiliepino tris valandas, jis paprasčiausiai miegojo poilsio zonoje ir nutildė telefoną. Tokios smulkmenos sukuria nervinę atmosferą, nors viskas iš tikrųjų gerai.

Kelias, tiltai ir problemos ant kelio

Kaip dabar vyksta važiavimas per tiltus arba tunelį?

Nebėra tos ramybės, kokia buvo anksčiau. Brexit padarė savo – dabar ten yra dvi eilės: viena europiečiams su dokumentais, kita tiems, kas turi daugiau popierių. Aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas labai priklauso nuo to, kokią dieną ten važiuoji. Penktadienį? Gali būti chaosas. Sekmadienį? Lyg ir tuščiau.

Ar dažnai pasitaiko, kad laivas nebeplaukia?

O taip, ypač žiemą. Anglijoje jūra būna chaotiška. Užpylus vėjui, keltai stovi uoste po dieną, dvi. Tada visi grafikai lenda į šiukšles. Vienąkart turėjome krovinią šaldytuvą, ir laikas stovėjo Calais. Gaila, bet su gamtos jėgomis nieko nepadarysi, tik laukti.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda techniškai?

Tai blogiausias scenarijus. Mes turiam draudimą, turime pagalbą keliuje, bet tai reiškia dieną ar dvi prastovės. Varikliai sensta, o technikos aptarnavimas Vokietijoje ar Prancūzijoje ne visada greitas. Tada turiu skambinti klientui ir prisipažinti, kad terminą prašoksime. Nėra malonu, bet tiesą reikia sakyti.

Ar būna, kad mašina užstrigo spūstyse Belelijoje?

Belelija (Belgium) – tai viena didžiausių spūsčių vietų, ypač šalia Briuselio. Jei ten įvyksta avarija, visa autostrada sustoja. Stovėjau pats toje spūstyje valandas. Tai valandas prarandamos ne dėl mūsų kaltės, bet dėl to, kas nutiko šimtus kilometrų toliau. Tai taip pat veikia pristatymo laiką.

Kiek vairuotojai gali vairuoti be pertraukos?

Yra griežti taisyklės – 4,5 valandos vairavimo, tada 45 minučių pertrauka. Po 9 valandų – 45 minučių poilsis. Negalima juos spausti, jie turi tachografus, kurious fiksuoja policija. Jei klientas sako „skubėk, pravažiuok per raudoną šviesą“, mes tai nesame. Saugumas pirmiau.

O jei mašina pasieka savaitės poilsio limitą?

Tai vadinama „ Weekly rest “. Vairuotojas privalo išlipti iš mašinos ir ilsėtis 45 valandas (paprastai sekmadienį ir pirmadienį). Jei jis atvažiuoja į Angliją šeštadienį ir turi tuos limitus, jis pristatys tik antradienį. Tai įstatymas, ne mūsų galimybė.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ šūkiai

Ar visada reikia deklaruoti krovinius į Angliją?

Dabar, po „Brexit“, taip. Nėra jokios „tiesios“ kelionės be dokumentų (išskyrus asmeninius daiktus mažais kiekiais). Reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos ir importo deklaracijos į Angliją. Jei nepadarysite iš anksto, mašina stovės pasienyje kol bus padaryta, o tai kainuoja pinigus kas valandą.

Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas?

EORI – tai kodas, kuris leidžia dirbti su muitinėmis. Jis būtinas ir Lietuvai, ir Anglijai pusei (kai kurie mano, kad vienas pakanka, bet ne). Be jo neišsiųsite legalios siuntos. Dabar daugelis klientų tai turi, bet kartais dar tenka aiškinti, kad tai ne pasirinkimas, o privalomas dalykas.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tai košmara. Muitininkai labai griežti. Jei parašote neteisingą svorį ar kodą (HS kodą), jie gali uždaryti mašinai vartus. Praėjo metai, kai vienas klientas sumaišė kiekvienos dėžės kiekį – mašina stovėjo tris dienas tol, kol ištaisėme. O tas laikas ir pinigai dingsta.

Ar galima susitvarkyti dokumentus vairuotojui esant uoste?

Galima, bet tai brangu ir ilgai. Yra specialios agentūros (customs brokers), kurios tai darba, bet kai visi vienu metu nori važiuoti, eilės didelės. Geriausia tai daryti iš anksto, kai mašina dar važiuoja Lietuvoje. Taip užtikrinsite aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas (geriau, nei darydami paskutinę minutę).

Kodėl kainos už muitinės paslaugas skiriasi?

Nuo to, koks brokeris. Kai kurie užima fiksuotą kainą, kiti – nuo eilės. Yra tokių, kurie banda pasipelnyti ant skubos. Turiu savo patikimus, su kuriais dirbu jau metus, žinau, kad neapsigausiu. Rekomenduoju ieškoti ne pigiausio, o to, kuris atsilenks telefonu.

Ar mokesčiai (muitai ir PVM) mokami iš karto?

Paprastai taip, kad išleisti krovinią. Jei mokėjimas nevykdomas, muitinė jo neišleidžia. Gali būti, kad jūsų klientas Anglijoje turi savo mokėtojo kodą (deferred account), tai palengvina, bet jei tokio nėra – reikia mokėti tiesiogiai. Tai reikia suprasti prieš siunčiant.

Krovinių tipai ir jų specifika

Ar skiriasi terminas tarp pilno krovinio (FTL) ir dalinio (LTL)?

Žymiai. Pilnas krovinys važiuoja tiesiai į tašką A ir B (taip turi būti). Dalinis krovinys (kai mašina pilna įvairių klientų daiktų) važiuoja per terminalus. Vieną kartą įvyko situacija, kai terminalas Anglijoje prasidėjo remontas, ir viską sustabdė dviem savaitėms. Daliniai kroviniai vis buvo užstrigę. Pilnas – ne.

O kaip su per dideliais krovinais (Overweight)?

Negalima važiuoti viršijant svorį. Anglijoje labai griežti svorių kontrolės, ypatingai ant tiltų. Jei mašina per sunki, ją sustabdys ir baudos didžiulės. Todėl reikia tiksliai paruošti svorio pasiskirstymą dokumentuose. Vieną kartą teko iškrauti dalį krovinius į kitą mašiną vidury kelio... nepamirštu vaizdas.

Ar galima vežti maistą ar vaistus?

Galima, bet tai yra SANS (sanitarijos) kontrolė. Reikia specialių leidimų (vet. pasų). Tai užtrunka ilgiau nei įprasti baldai. Aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas maisto produktams yra sunkiau įgyvendinamas, nes ten daugiau inspekcijų. Būkite pasiruošę, kad maisto siunta gali šiek tiek pavėluoti.

Ką daryti su pavojingais krovinais (ADR)?

Tai visada sudėtingiau. Reikia specialių maršrutų, vairuotojai su pažymėjimais. Anglijoje yra vietų, kur ADR negali važiuoti. Be to, kai tokių krovinių daugiau, reikia pranešti iš anksto apie pervežimą. Tai ne tas pats dalykas, kai vežią statybinę medžiagą.

Ar leidžiama vežti asmeninius daiktus (Packing service)?

Taip, jei tai ne prekybinis kiekis. Jei pervežat visus buto daiktus, tai jau laikoma prekyba (tarp šalių) ir reikia mokėti PVM (ir Import, ir Export). Daugelis to nežino ir vėliau stebisi, kodėl kaina didesnė. Reikia aiškiai pasakyti, kas per siunta.

Kaip vežti ką nors, kas labai jautri šalčiui?

Tada reikia šaldytuvo mašinos. Bet čia ne tik mašina, bet ir vairuotojas turi sekti temperatūrą. Kartais įvyksta gedimas šaldytuve, tada prarandamas visas krovinys. Geriausia tokias siuntas apdrausti. Ir taip, šaldytuvų laukimas keltuose ilgesnis, nes jie važiuoja viršuje.

Neprognozuojamos situacijos ir garantijos

Ar grąžinate pinigus, jei pavėluojate?

Nu, čia smulkmenos. Jei pavėlavome dėl mūsų kaltės (pamiršome nuvežti, pameškome raktus – kas, tiesa sakant, nebeįvyksta), tuomet taip, atlyginame nuostolius. Bet jei pavėlavome dėl spūsties ar muitinių? Tada ne. Dėl ko gamtos įvykių (perkūnija, vėjas) mes neatsakome. Jokia aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas nėra stipresnė už audrą.

Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje neatidaro durų?

Tai dažna problema. Vairuotojas atvažiuoja, o sandėlio darbuotojų nėra (pvz., pietų metu ar paskutinę valandą). Jis privalo laukti. Tas laikas taip pat skaičiuojamas. Vieną kartą vairuotojas laukė 6 valandas, kol kas nors atvyko atidaryti vartų. Tas laikas buvo įskaičiuotas į galutinę sąskaitą.

Ar galima pasitikėti didžiausiais brokeriais internete?

Nebūkite naivūs. Didelios svetainės nereiškia gerų paslaugų. Dažnai jie perleidžia užsakymus mažoms firmoms kaip mūsų, o tiesiog uždirba ant skirtumo. Geriau rasti tą, kuris fiziškai veža arba turi tiesioginį ryšį su vairuotojais.

O jei vairuotojas praranda dalį krovinių?

Tai baisiausia baimė. Bet, tiesą sakant, daugiau tai įvyksta su daliniais krovinais, kai juos perkraunia terminaluose. Pilnų krovinių atveju mašina užrakinta ir seale (spauda) neduoda atidaryti nebent paskirties vietoje. Visgi, visada patariu daryti nuotraukas prieš išsiųstant.

Ar tikslumas priklauso nuo to, ką vežiame?

(pasidomėsiu, ar tai ne per daug abstraktu) Taip, įvairūs dalykeliai turi skirtingus reikalavimus. Kai vežiame įprastą dėžę su knygomis, tai viena. Kai vežiame brangų elektroniką ar pavojingus cheminius elementus, tikslumas tampa kritiškesnis, o procedūros ilgesnės. Negalima lyginti paprasto siuntinio su specialiu. Specialieji visada pavėluoja dėl patikrinimų.

Kaip užtikrinti, kad viskas vyks sklandžiai?

Geriausia – duoti visus dokumentus iš anksto ir būti sąžiningas apie tai, kas viduje. Neslėpkite nieko, nes muitinė turi rentgeno ir šunis. Jei pasakysite tiesą, mes surasime būdą. Jei meluosite, mes visi prarasime laiką. Dirbame kartu, o ne prieš save.

Išvada

Viskas susikerta prie to, kad aiškių pristatymo terminų į Angliją garantija ir tikslumas yra kompromisas tarp jūsų lūkesčių ir realaus pasaulio. Aš čia ne tam, kad parduodam svajones apie teleporciją, o kad parduodam patikimą vežimą. Būna, kad viskas bėgražiai ir būna, kad pasigauname šiukšlyne. Svarbiausia – turėti partnerį, kuris pasakys tiesą, kai kažkas ne taip, o ne išjungs telefoną. Dirbkime su supratimu, o ne su reikalavimais neįmanomo, tada visiems bus lengviau.