Aiški ir detali informacija apie perkraustymą iš UK: vadovas be retušių

Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug tiek, kiek Lietuva nepriklausomybės atgavo (o gal ir daugiau). Matęs esu viską – nuo tų laikų, kai važiavom su seniokais „Scania“ be jokių GPS, iki šiandieninių biurokratinių siaubų. Žmonės dažnai klauso: „kaip viskas vyksta?“ Taigi, štai jums aiški ir detali informacija apie perkraustymą iš UK, be jokių gražių žodžių ir rinkodaros triukšmų. Čia geros nuotaikos nebus, bus tik tas, kas reikia žinoti, kad jūsų daiktai pasiektų Lietuvą, o banko sąskaita – išliktų gyva. Nesuklysiu pasakęs, kad dabar yra sudėtingiau nei bet kada anksčiau, ypač su šiais naujaisiais dokumentais.

Dokumentai ir formala (Brexit sukrėtė viską)

Kur reikia pradėti su dokumentais?

Pradėkite nuo pasų, be jų niekur nebeišvažiuosite. Dabar, po Brexito, mums reikalingi ne tik jūsų asmens dokumentai, bet ir tiksli daiktų deklaracija, vadinama „inventory list“. Be šio sąrašo muitinėje nepraeisite, net jeigu vežiate tik senus daržo kėdes. Viskas turi būti surašyta aiškiai, anglų kalba, nurodant apytikslę vertę. Negalima būti per daug detaliam, bet ir „baldai“ užrašyti nepakanka – reikia išskirti, kiek yra sofa, lentynos, stalai. Vieną kartą važiavom su klientu, kuris parašė tiesiog „daiktai“, ir mus sulaikė pasienyje dviem paroms, tai nemanau, kad norite tokią patirtį.

Ar turiu būti fiziškai toje vietoje, kai krovinys važiuoja?

Ne, nebūtinai, nors taip būna lengviau išspręsti galimus nesklandumus. Jei jūsų niekur nėra, tada viską sutariate su vairuotoju arba logistikos vadovu telefonu. Svarbiausia, kad kąsčiai nebūtų užrakinti, kai atvyksta vairuotojas įsiimti kroviniio. Yra buvę atvejų, kai klientas išvyksta į Lietuvą anksčiau, o namuose palieka raktus kaimynui, o kaimynas dingsta. Tada viską sustoja. Geriausia, jei kažkas yra vietoje arba užkoduotas raktų dėžutėje. Bet dėl paties pervežimo dokumentų – juos galima viską padaryti ir nuotoliniu būdu, siuntant el. paštu.

Kas tas „Customs Declaration“ ir ar jis brangus?

Tai yra oficialus eksporto deklaravimas, kurį dabar privaloma atlikti išvykstant iš Jungtinės Karalystės. Anksčiau važiuodavom kaip Europos Sąjungos viduje, tai čia nebuvo jokio „customs“. Dabar be šio popieriaus fura neišvažiuoja iš terminalo. Kaina svyruoja, bet dažnai tai įeina į bendrą pervežimo kainą, nors kai kurios firmos ima atskirai mokestį už deklaravimą. Pasidomėkite iš karto, kad nenuviltumėte. Deklaracija nurodo, kas yra krovinys, kieno jis ir kur keliauja. Be to, Lietuvoje taip pat reikia atlikti importo procedūrą, tad tai yra dviejų pusių procesas.

Ar galiu bet ką įsirašyti į daiktų sąrašą?

Negalima, nes muitinė nekvaila. Jei įrašysite „seni baldai“ o viduje bus visiškai nauja, su etiketėmis technika, jums teks sumokėti muito ir PVM. Sąrašas turi atitikti realybę. Yra tokia dalis kaip „Transfer of Residence“ reliefas, kai grįžtantys gyventojai gali atvežti daiktus be mokesčių, jei juos naudojo ne mažiau kaip 6 mėnesių. Jeigu bandysite įvežti prekybai skirtas naujas prekes kaip asmeninius daiktus, gausite didelią baudą. Būkite sąžiningi, dirbu su daugybe klientų, kurie bandė apgauti sistemą, ir niekas to nelabai pasiekė.

Kas daryti, jei neturiu vizos ar leidimo gyventi?

Tai sudėtingesnė situacija. Jei esate pilietis, bet neturite galiojančio leidimo gyventi UK, gali kilti problemų su tokiu „Transfer of Residence“ statusu. Muitinė gali užklausti, kodėl išvykstate ir ar jums priklauso ši lengvata. Geriausia turėti bent kokį nors dokumentą, patvirtinantį jūsų buvimą ten, pvz., buto nuomos sutartį ar atsiskaitymų už komunalines išrašus. Be to, jeigu esate trečiosios šalies pilietis, reikės patikrinti vizų reikalavimus. Aš čia ne teisininkas, tiesiog žinau, kad brangūs muitinės brokeriai moka už tai pinigus, kai dokumentai tvarkingi.

Kainos ir mokesčiai (kodėl brangsta?)

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Londono?

Kaina priklauso nuo to, kiek turite kubinių metrų. Mažam krovininiui „vane“ (apie 10-20 kubų) gali tekti sumokėti nuo 800 iki 1500 svarų, priklausomai nuo to, kur Anglijoje esate. Šiaurėje ar Škotijoje bus brangiau dėl didesnių atstumų. Dideliam, pilnam namui reikalingam konteineriui (30 kubų ar daugiau), kaina gali šokti iki 2500–4000 svarų. Taip pat įtakos turi rūpavimai – ar tik bazinė nuoma, ar su įkėlimu/iškėlimu. Londono centre dar reikia galvoti apie „Congestion Charge“ mokestį vairuotojui, tai taip pat prisideda prie galutinės sumos.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau, kitos brangiau?

Pigiausios firmos dažnai važiuoja tokiu vadinamu „party cargo“ principu – jie surenka kelis klientų krovinius ir važiuoja tik tada, kai fura užsipildo. Tai gali užtrukti savaitę ar dvi. Brangesnės firmos siūlo dedicuotą (išskirtinį) pervežimą – fura važiuoja tiesiai pas jus ir į Lietuvą be sustojimų. Taip pat įtakos turi draudimas – ar jis apima viską, ar tik bazinį 10 tūkst. Jei nemokate už gerą draudimą, o susidurs su šiaudo įvykiu, prarasite daugiau nei sutaupėte. O dar tas benzinas... jo kaina dabar tokia, kad daugelis tiesiog negali leistis pigiai vežti.

Ar į kainą įeina pakuotės ir dėžės?

Paprastai ne, nebent tai nurodyta kaip „VIP“ paslauga. Dažniausiai kaina yra už transportą, o dėžės, lipdukai, burbuliukai ir juosta – tai papildomi kaštai. Rekomenduoju nusipirkti dėžių patys, jose pigiau (pvz., „Robert Dyas“ arba panašiose parduotuvėse), arba pasidaryti iš „B&Q“. Kai kurios pervežimo firmos gali siūlyti dėžes, bet jas parduoda pelningai. Jei reikalaujate, kad vairuotojas viską užpakuotų, tai bus vadinama „packing service“ ir tai kainuoja kaip nuleistas kaulas – valandinis mokestis darbuotojams plius medžiagos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Būkite tikri, kad tie, kurie skambina „nuo 300 eurų“, tų paslėptų mokesčių turi daug. Pavyzdžiui, mokestis už krovinio iškėlimą antrame aukšte su liftu, arba už „long carry“ (kai fura negali privaziuoti prie pat durų). Dar yra „waiting time“ mokestis – jei vairuotojas laukia jūsų ilgiau nei valandą. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų įrašyta „all included“, jei nenorite staigmenų. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientui ant galo prikaišiojo 100 svarų už tai, kad vairuotojas turėjo eiti pėsčiomis 50 metrų, nes gatvė buvo uždaryta remonto darbams.

Ar galima susiderėti dėl kainos grynais?

Kai kurie vairuotojai, ypač privatūs, sutiks grynaisiais, be PVM (kas yra neteisėta, bet gyvename tokioje realybėje). Tačiau didelės firmos dirba tik sąskaitomis. Nebijokitis derėtis, jei turite didelį kiekį daiktų arba lanksčias datas. Jei galite laukti, kol jie surinks kitą krovinį tame pačiame regione (pvz., Mančesteryje), gautumėte nuolaidą. Bet atminkite – per pigu yra pavojinga. Jei kas nors pasako, kad vežs visa butą už simtą svarų – bėkite tolyn.

Baldai, dėžės ir įkraunimas (kaip nesiautinti)

Kaip suskaičiuoti, kiek dėžių man reikės?

Vidutiniškai vienai kambariui su baldais reikia apie 10–15 dėžių (standartinio dydžio). Naudokite paprastą formulę: stumkite visus stalius, spintas ir sofas prie sienos, tada įsivaizduokite, kiek vietos jie užima grindyse. Tą patį padarykite su dėžėmis. Jei turite daug knygų – dėžės bus sunkios, reikės daugiau mažesnių. Geriau truputį pervelti nei sugebėti. Vienas mano klientas bandė viską sudėti į didžiules bananų dėžes, kurias gavo iš parduotuvės, ir jos tiesiog neišlaikė svorio – apačia iškrito. Naudokite normalias, statybos tipo dėžes.

Ar jūsų vairuotojai gali man padėti supakuoti?

Gali, bet tai papildoma paslauga. Vairuotojai dažniausiai yra vairuotojai, ne kėdikiai. Jie gali padėti nešti sunkius dalykus, bet nebus laukiantys, kol jūs lankstote servetėles. Jei reikalingas pilnas „pakingas“, tai reikia specialios komandos, kuri atvažiuoja dieną anksčiau. Tai kainuoja, bet sutaupo daug nervų. Ypatingai rekomenduoju tai tėvams su mažais vaikais arba senjorams. Pats mačiau, kaip viena ponios bandė nešti indų dėžę nėščia (net nebuvo, tik atrodė taip sunkiai), beveik nukrito laiptuose.

Ar saugu vežti pianiną ar senovinius baldus?

Pianinas yra mūsų košmaras, tiesiai sakant. Jis sunkus, jis trapus, jis netelpa pro duris dažnai. Reikalingi specialios įrangos vairuotojai, kurie moka jį pakelti ir užtvirtinti. Jeigu tais „upright“ pianinu dar būna kažkas nors įmanoma, tai su „grand piano“ reikia įrangos pro langą. Senovinius baldus reikia gerai apvynioti, kad jie nebeišsitrintų. Vieną kartą vežėme brangų 19 amžiaus veidrodis, ir vairuotojas taip stipriai užtvirtino juostas, kad veidrodis atsisakė... tiesiog subyrėjo į druskas. Gerai, kad buvo draustas.

Kas nutinka, jei dėžės nebeuždarytos?

Jeigu dėžės neuždarytos arba prastos būklės, vairuotojas gali atsisakyti jų paimti, arba nebus atsakomybės, jei kas iškris. Užsakykite gerą pakavimo juostą, netaupykite jos. Geriau uždarykite kiekvieną dėžę gerai, pasirašykite viršuje, kas viduje („virtuvė“, „drabužiai“). Jei dėžė atsidaro kelyje – tai jūsų problema, nebent užsakėte pakuotę pas mus. Tarkime taip: jei ne uždarysite, tą dėžę vairuotojas tiesiog paliks furoje arba uždarys kaip nors „laiukai“, o tuomet turėsite šiukšlių vietoje daiktų.

Ar galima vežti maistą ir skysčius?

Maistą galima, bet tik uždarą, ilgaamžį, neperšlamstantį. Neeikite nešti kątik atidaryto sūrio arba vaisių. Muitinė gali uždrausti įvežti mėsos ir pieno produktus iš JK (dėl ligų), tai čia būkite labai atsargūs. Skysčius – aliejų, vyną – reikia dėti į specialias dėžes, kad nesužalotumėte kitų daiktų. Jei sulažysite vyno butelį ant sofos, kurią vėliau atidarysite Lietuvoje... kvapas bus nepakartojamas. Geriausia maistą išgerti arba atiduoti kaimynams išvykstant.

Kelionės taisyklės ir vairuotojai (kas vyksta kelyje)

Kiek laiko užtrunka kelionės iš Anglijos į Lietuvą?

Paprastai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tachografas), tai jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Taip pat reikia atsižvelgti į kelio eismą, ypač apie Londoną ar Birminghamą. Jei važiuojate daliniu krovininiu (kai fura užpildoma kitų žmonių daiktais), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia apsukti kitus miestus. Vieną kartą mums teko važiuoti per sniegą Lietuvoje, ir fura stovėjo tiesiai už Kauno beveik parą. Tai nepamirštama patirtis, bet laukimas buvo nemalonus.

Ar vairuotojai pasakoja, kada atvyksta?

Geri vairuotojai tikrai skambina arba rašo SMS maždaug valandą prieš atvykdami. Tačiau nereikia laukti, kad jie skambins iš karto, kai persikelia sieną. Jie gali būti užimti vairuojant arba užsibarstanti muitinėje. Patogiausia turėti kontaktą su dispečeriu Lietuvoje, kuris tiksliai žino, kur yra fura. Jeigu vairuotojus draustelėja, nesigauna susisiekti – nesijaudinkite, tiesiog laukite. Kartais jie tiesiog pamiršta įjungti telefoną arba yra zonoje be ryšio (kažkur tarp Lenkijos ir Lietuvos dar tokių vietų yra).

Kas nutinka, jei fura sugenda kelyje?

Tai reta, bet įvyksta. Tada firma privalo siųsti kitą fura arba mechaniką. Jūsų daiktai dažniausiai yra apdrausti, tad jei kas nors nukentėtų dėl avarijos, galima gauti kompensaciją. Bet dėl vėlavimo – kompensacijos nėra. Vienas mano kolegos turėjo padangų protektoriai plyšą netoli Bruselio, ir jis praleido naktį furoje. Klientas buvo labai nervingas, skambino kas valandą. Reikia kantrybės šioje srityje, mes ne stebukladariai, mes tik vairuojame sunkvežimius.

Ar galiu užsakytu ekskursiją į Lietuvą (partijinį pervežimą)?

Taip, tai vadinamasis „part load“ arba „groupage“. Jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais tame pačiame vone. Tai yra pigiausias variantas, bet lėtesnis. Gali tekti laukti, kol jie surinks pilną fura jūsų regione (pvz., visą Pietų Angliją). Gali būti, kad jūsų dėžės bus iškraunamos tarpiniam sandėlyje Vilniuje arba Kaune, o tada atvežamos jums. Tai ne visuomet patogu, jeigu jums reikia daiktų „jis ką“. Bet kainos dėlei verta palaukti.

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo furos vietą žemėlapyje. Mažesnės firmos dažnai tikriausiai sako vairuotojui „skambink, kai atvyksi“. Jei jums svarbu tikslumas, klauskite apie GPS stebėjimą užsakant. Tačiau nereikia laukti, kad matysite judantį tašką realiu laiku kaip taksi programėlėje – ten gali būti delay ir atnaujinimas kas valandą. O dar tas internetas kelyje... kartais jis dingsta tarp kalvų, ir taškas stovi vietoje, nors fura važiuoja.

Muitinė ir draudimas (blogiausias scenarijus)

Ar tikrai tikriną viską Lietuvos muitinėje?

Ne, ne visada. Dažniausiai tikrina elektroninę deklaraciją ir praleidžia. Jei deklaracijos duomenys atrodo įtartinai arba atsitiktinė patikra, gali sustabdyti. Jeigu viską tvarkingai parašėte (seni daiktai, ne prekybinių kiekiais), tikrinimas trunka trumpai. Bet jei bandote įvežti dešimt naujų televizorių – bus problemų. Muitininkai turi akies pirštą tokiems dalykams jaučti. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė įvežti cigaretes per daiktus, ir jį tiesiog apžiūrėjo su rentgenu. Tai nebuvo gražu.

Kas daryti, jei pasigirsta, kad mano daiktai „nauji“?

Reikės įrodymų. Jeigu netyčia neįrašėte, kad tai seni daiktai, o jie atrodo kaip nauji (pvz., vis dar su plastikinėmis apsaugomis), gali tekti mokėti PVM ir muito. Jei turite pirkimo kvitus, kurie rodo, kad nupirkote prieš metus – puiku. Jei ne, teks įrodinėti žodžiu, kas nėra lengva. Geriausia iš anksto pasidaryti nuotraukas, kurioje matosi, kad daiktai jau naudojami, stovi jūsų name UK. Tai padeda išvengti nesklandumų.

Ar reikia mokėti PVM grįžtant į Lietuvą?

Jei naudojate „Transfer of Residence“ statusą, tai nereikia mokėti PVM ir muito jums priklausančiuose asmeniniuose daiktuose (baldai, drabužiai, buitinė technika). Tačiau jei grįžtate po trumpesnio laiko (pvz., po 6 mėnesių) arba daiktai yra labai nauji, mokesčiai gali būti taikomi. Taip pat alkoholis ir tabakas visada apmokestinami, netgi grįžtantiesiems. Nemanau, kad verta važiuoti su pilna vyno rūsiu, tikrai atsieis brangiau nei nupirkti čia. (Žinau, kad Lietuvoje vynas brangesnis, bet muitinės mokesčiai dar padidina kainą).

Ką daryti, jei kažkas susilaužo kelyje?

Skambinti į draudimo kompaniją. Turi būti pateiktas CMR sąskaita-faktūra, kurioje pažymėta, kad kai kas buvo sugadinta. Be to, reikia nuotraukų iš įkrovos ir iškrovos vietų. Būtinai patikrinkite daiktus dar prieš vairuotojui išvažiuojant. Jei pamatysite dėmę ant sofos – užfiksuokite iš karto. Vėliau jie pasakys, kad taip atvežėte. Draudimas padengia žalą, tačiau ne visada viską (pvz., lūžusios senovinės vaznos vertę sunku įrodyti). Rekomenduoju sudaryti „Vertinimo aktą“ su vairuotoju, jei yra didelė žala.

Ar dabar sunkiau nei buvo „prie Brexito“?

Žymiai sudėtingiau. Anksčiau tai buvo tiesiog „įkrovai ir važiuok“. Dabar reikia spręsti biurokratiją abiejose pusėse. Vėlavimai dėl dokumentų trūkumo yra įprasti dalykai. Tačiau rinka prisitaikė, dabar yra daug gerų brokerių, kurie viską užrašo. Svarbiausia – nedarykite savo galvos, pasiduokite profesionalei informacijai apie perkraustymą iš UK, kurią suteikia patyrusi įmonė. Nenoriu gąsdinti, bet jei bandysite tai padaryti savarankiškai su „nuoma“ furos be leidimų, gali užstrigti sienoje ir dienomis.

Išvada

Taigi, aiški ir detali informacija apie perkraustymą iš UK yra prieinama, jei tik klaustate teisingų žmonių. Nebandykite taupyti ant dokumentų ir draudimo, tai ta vieta, kur pinigai užtikrina ramybę. Pasidarykite daiktų sąrašą atsargiai, būkite kantrūs su vairuotojais ir pasiruošti tam, kad procesas gali truputį užtrukti. Gyvenimas Anglijoje buvo gražus laikotarpis, bet grįžtant namo reikia sutvarkyti techninius dalykus. Sėkmės kelyje, tikrai tikisi, kad jūsų baldai pasieks Lietuvą sausai ir sveikai.