Užsisakykite daiktų pervežimą į Vokietiją paprastai ir greitai

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ar jau turi ten gyventi, bet dalis daiktų liko Lietuvoje – šis tekstas tau. Per pastaruosius 8 metus vežiau šimtus pervežimų į Vokietiją: nuo mažų vienkiemio gabenimo iki pilnų namų išvežimo iš Kauno į Miuncheną. Pasakysiu tau tiesiai – procesas nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti, bet yra keli dalykai, kuriuos būtina žinoti, kad nepermokėtum ir nesusidurtum su nemaloniais siurprizais. Parašysiu tau čia viską, ką pats sužinojau per darbą – be gražių žodžių ir bereikalingų terminų.

Ką reikia žinoti prieš užsakant pervežimą

Ar man tikrai reikia profesionalų pagalbos, ar galėčiau vežtis pats?

Klausimas, kurį girdžiu kas antrą kartą. Priklauso nuo to, kiek daiktų veži ir kokios jie būklės. Jei turi tris dėžes ir automobilį – vežkis pats, sutaupysi. Bet jei pervežimas į Vokietiją reiškia baldų, buitinės technikos ar sunkesnių krovinių gabenimą, čia jau reikia bent pusės sunkvežimio vietos. Kartais žmonės bando sutaupyti ir samdo "vairuotoją iš Facebook" – ir čia prasideda istorijos. Vienas mano klientas taip vežėindamą lovą, gavęs ją sutrupėjusią prie Berlyno. Permokėjo dvigubai – sugadinta lova + naujos baldų pirkimas. Taigi: mažiau nei 5 dėžės – vežkis pats. Daugiau – skambink mums.

Kokios kainos laukti perkraustymui į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų, iš kur į kur važiuoji, ir ar reikia papildomų paslaugų (kėlimas, pakavimas). Vidutiniškai pusės sunkvežimio pervežimas iš Vilniaus į Frankfurtą kainuoja maždaug 600–900 eurų. Pilnas sunkvežimis – 1200–1800 eurų. Kartais žmonės sako "per brangu", o paskui pasakoja, kaip patys vežėsi ir galiausiai sumokėjo daugiau už degalus, kelių mokesčius ir viešbutį kelyje. Čia reikia žiūrėti visą sąmatą, o ne tik pradinę kainą. Beje, jei veži tik kelis daiktus, yra galimybė naudotis dalinto krovinio paslauga – tada moki mažiau, bet lauki, kol pripildysis sunkvežimis.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Patikima įmonė visada duoda rašytinę sąmatą, turi aiškią kontaktinę informaciją ir nebijo atsakyti į jūsų klausimus. Aš visada sakau klientams: jei kas nors žada "viską labai pigiai ir greitai" – jau čia raudona vėliava. Taip pat žiūrėk, ar įmonė veikia legaliai – ar yra įmonės registracijos numeris, ar galima rasti atsiliepimų ne tik jų pačių puslapyje. Vienas mano kolegų dirbo įmonėje, kuri turėjo puikių atsiliepimų savo puslapyje, bet realybėje buvo tik vienas vairuotojas ir jis visur vėluodavo. Taigi – atsiliepimai Google žemėlapyje ar nepriklausomose svetainėse yra gerokai patikimesni.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia planuoti bent 2-3 savaites į priekį, ypač jei pervežimas reikalingas konkrečią dieną. Vasaros mėnesiai – rugpjūtis, liepa – pats pikas, nes daug žmonių kraustosi prieš mokslo metus arba po jų. Vieną kartą turėjau klientą, kuris paskambino likus trims dienoms iki norimos datos ir stebėjosi, kad niekas neturėjo laisvų sunkvežimių. Jei turi lankstumo – kitos savaitės vidurys dažnai būna pigiau nei penktadieniai ar pirmadieniai. Ir dar vienas dalykas: jei veži į Vokietiją ir gali palaukti iki pilno sunkvežimo – dalinto krovinio variantas gali būti tikrai gera išeitis, tik reikia nusiteikti, kad tikslios datos gali keistis.

Ar galiu vežtis savo baldus, jei jie senesni?

Gali vežtis viską, kas tau priklauso, bet yra keletas niuansų. Senesni baldai kartais turi akmenis ar metalines dalis, kurios nėra skirtos krovinių pervežimui – tad reikia žinoti, ką veži. Buitinė technika vežasi be problemų, bet jei turi seną šaldytuvą ar indaplovę, kuriai jau virš 15 metų – pasverk, ar verta. Kartais perkėlimo kaina senos technikos vertės neatspindi. Vienas mano klientas vežėsi seną televizorių, kuris svėrė beveik 80 kilogramų – gabenimas kainavo brangiau nei naujas 55 colių televizoras Vokietijoje. Taipogi įsidėmėk, kad tam tikros medienos kenkėjai arba augalai gali būti ribojami, bet čia jau specifinės situacijos.

Praktiniai pervežimo aspektai

Kaip vyksta pats pervežimo procesas?

Visų pirma, susitarti dėl datos ir laiko. Tada mes atvažiuojame į nurodytą adresą, įvertiname, kiek tikrai yra daiktų (nes dažnai žmonės sako "porą dėžių", o pasirodo jų dvidešimt). Po to krauname į sunkvežimį, tvirtiname, kad niekas nejudėtų kelyje. Važiuojame į Vokietiją – paprastai vienos dienos kelias, jei iš Vilniaus į vidurinę Vokietiją, ir apie dienos iki dviejų, jei iki Miuncheno arba pasienio rajonų. Krovinys pristatomas į nurodytą adresą, iškraunamas. Viskas. Bet čia jau kitas dalykas: jei reikia pakelti daiktus į aukštus aukštus arba nešti per siauras duris – reikia papildomų žmonių, o tai jau papildoma kaina.

Ar reikalingas pakavimas, ar įmonė pati viską supakuos?

Tai priklauso nuo paslaugų, kurias užsakai. Mes siūlome kelis variantus: tik pervežimas (tada pats krauni ir tvarkai savo daiktus), arba pilna paslauga su pakavimu. Jei pats pakuoji – naudok tvirtas dėžes, neužpildyk jų per pilnas, kiekvieną dėžę ženklink (kur virtuvė, kur miegamasis). Vienas blogiausių dalykų – gauti dėžę su indu plovikliu kartu su drabužiais. Iš patirties pasakysiu: profesionalus pakavimas kainuoja brangiau, bet daiktai ateina sveikesni. Jei turi brangius daiktus – paveikslus, senovinius baldus – siūlyčiau bent konsultaciją, o gal net draudimą.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai bus apdrausti?

Kiekviena įmonė siūlo skirtingas draudimo galimybes. Paprastai yra bazinis draudimas, kuris įeina į kainą, bet jis dažnai padengia tik dalinę vertę. Jei veži brangius daiktus – klausk konkrečiai apie papildomą draudimą. Būna taip, kad žmonės mano, jog jų daiktai apdrausti, o pasirodo, kad draudimas galioja tik jei įrodoma įmonės kaltė. Kartais pasitaiko atvejų, kai dėžės dingsta ne dėl įmonės kaltės (taip, ir taip būna). Rekomenduoju visada pasitikslinti, kas konkrečiai įeina į draudimą ir kokiomis sąlygomis jis galioja.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas sugadinama?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok sugadinimus prieš iškraunant, jei įmanoma – dar kelyje, jei pastebėjote jau važiuodami. Po to susisiek su įmone ir pateik pretenziją raštu. Čia svarbu: kuo greičiau, tuo geriau. Turėjau atvejį, kai klientė po trijų savaičių pranešė apie brokeną veidrodį – o mes jau nebegalėjome nustatyti, ar tai įvyko pervežimo metu, ar ji pati jį sudaužė. Taigi – dokumentuok iškart, kol dar sunkvežimys stovi prie namo. Ir dar: jei įmonė siūlo spręsti "greitai ir tyliai" – gerai pagalvok, ar tau tai naudinga, ar tik jiems.

Kaip elgtis su dideliais baldais – ar juos reikia išardyti?

Daugelis baldų išardomi lengvai – lovos, spintos, stalai. Jei pats gali – išardyk, nes tai sumažina pervežimo kainą ir sumažina sugadinimo riziką. Bet čia svarbu: jei nežinai, kaip vėl surinkti – geriau palik profesionalams. Vienas mano klientas išardė savo brangiąją ąžuolinę spintą, bet pamiršo, kaip surinkti atgal. Teko samdyti meistrą, kuris brangiai kainavo. Taigi – jei esi tikras, kad pavyks – išardyk. Jei ne – geriau palikti, bet įsitikinti, kad įmonė turi patirties su dideliais baldais.

Ką daryti su buitine technika – ar reikia specialaus paruošimo?

Būtina atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Šaldytuvas – ištuštink, išjung ir palauk bent 4-6 valandas, kol išdžius. Skalbimo mašina – pritvirtink būgą (dažnai yra specialios transportavimo varžtai). Televizorius – geriausia originalioje dėžėje, jei ją turi, o jei ne – gerai supakuok. Indaplovė – tas pats kaip skalbimo mašina. Vienas svarbus dalykas: jei veži į Vokietiją, kur įtampa kita (220V vs 230V – čia beveik tas pats, bet pasitikrink), tai nėra problema. Bet jei turi senesnius prietaisus, kurie skirti tik 110V – jie ten neveiks. Ir dar: jei turi dujinę viryklę – reikia specialaus atskyrimo, čia jau reikia profesionalo.

Ar galima vežtis gyvūnus?

Gyvūnai – tai atskira tema. Jei turi šunį ar katę, galima vežtis kartu su pervežimu, jei yra vieta sunkvežinyje ir jei gyvūnas toleruoja kelionę. Bet čia reikia labai gerai pagalvoti: ilga kelionė, svetima aplinka, stresas. Kartais geriau naudoti specializuotas gyvūnų pervežimo paslaugas. Kuo mažesnis gyvūnas – tuo paprasčiau, bet vistiek reikia užtikrinti, kad jis bus saugus ir kad bus priežiūros. Vienas mano pažįstamas vežėsi savo šunį pervežimo sunkvežinyje – šuo gerai laikėsi, bet buvo labai pavargęs. Taigi – spręsk individualiai, o jei neaišku – pasikonsultuok su veterinaru.

Logistika ir dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Vokietiją?

Pagrindiniai dokumentai, kurie reikalingi: jūsų asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID), o jei vežatės kažkieno kito daiktus – raštiškas leidimas. Jei pervežimas vyksta tarp įmonių – reikalingos įmonės registracijos dokumentai. Bet čia jau specifinės situacijos. Dažniausiai asmeniniam pervežimui užtenka jūsų paso ir sąrašo daiktų, kuriuos vežatės. Mums, kaip pervežimo įmonei, reikalinga leisti turėti savo dokumentus – vežėjo licenciją, draudimo polisą. Jei kas nors to neklausia – jau įtartina.

Ar reikalingi muitinės dokumentai, jei vežiuosi daiktus į Vokietiją?

Nuo Brexit situacijos, kai Jungtinė Karalystė paliko ES, daugelis mano, kad reikia muitinės dokumentų visur. Bet Vokietija – tai ES šalis, taigi Lietuva ir Vokietija yra vieninga muitų teritorija. Jums nereikia muitinės dokumentų asmeniniams daiktams, jei jie skirti jūsų asmeniniam naudojimui ir nėra komercinės vertės (t.y. ne vežate parduoti). Jei vežatės verslo prekes – jau kitas reikalas, tada reikalinga prekių sąskaita faktūra ir kiti dokumentai. Bet kokiu atveju – jei įmonė sako, kad reikalingi muitinės dokumentai asmeniniam pervežimui į Vokietiją – tikriausiai klysta arba nori papildomai uždirbti.

Kaip apskaičiuoti, kiek vietos reikės sunkvežinyje?

Paprastas būdas – suskaičiuoti dėžes ir įvertinti stambius daiktus. Vienas kubinis metras – maždaug 8-10 standartinių dėžių. Sunkvežimai būna skirtingų dydžių: mažas krovininis – iki 10 kubinių metrų, vidutinis – 20-30, didelis – iki 60. Geriausia, jei kas nors iš įmonės atvažiuotų ir pažiūrėtų – dažnai žmonės pamatuoja netiksliai, o paskui sunkvežimyje lieka vietos arba jos trūksta. Kartais žmonės viską sudeda į krūvą ir sako "viskas tilps", o paskui reikia daryti du važiusimus. Taigi – geriau tiksliai suskaičiuoti iš anksto.

Kokie keliai naudojami pervežimui į Vokietiją?

Pagrindinis maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją eina per Lenkijją – dažniausiai per Varšuvos regioną, o tada jau link konkretaus miesto. Nuo Lenkijos sienos iki Vokietijos – kelias valandas. Konkrečiai: nuo Vilniaus iki Berlyno apie 10-12 valandų be didelių sustojimų, iki Frankfurto – apie 14 valandų, iki Miuncheno – apie 16-18 valandų. Bet čia priklauso nuo eismo, oro sąlygų, ir nuo to, ar vairuotojas daro pertraukles (o jas daryti privaloma). Vienas mano kolega kartą važiavo be pertraukų ir gavo baudą Vokietijoje – ten labai griežtai žiūri į vairuotojų darbo laiką.

Ar yra kokie nors apribojimai dėl krovinio svorio?

Yra, ir jie svarbūs. Sunkvežimai turi ribotą svorio limitą – paprastai apie 24 tonos bendro svorio. Jei pervežimas viršija šį limitą, reikalingi specialūs leidimai, o tai brangiau. Be to, Vokietijoje yra kelių mokesčiai (Maut), kurie priklauso nuo atstomo ir svorio. Didesnis svoris – didesnis mokestis. Čia mes kaip įmonė viską paskaičiuojame, bet jei vežatės patys – turėkite tai omenyje. Ir dar: jei kraunate patys, neviršykite sunkvežimio leistinosios apkrovos, nes tai saugumo klausimas.

Kas nutinka, jei pervežimas užtrunka ilgiau nei planuota?

Kartais taip būna dėl objektyvių priežasčių: eismo spūstys, blogi orai, gedimas kelyje. Jei tai įmonės kaltė – dažniausiai jie dengia papildomas išlaidas. Bet jei tai force majeure – pvz., sniego audra – tada gali tekti papildomai mokėti už vairuotojo laiką. Geriausia iš anksto aptarti šiuos dalykus sutartyje. Vienas mano klientas labai pyko, kad jo pervežimas užtruko dviem dienomis ilgiau, bet pasirodo, kad buvo didžiulės liūtys Lenkijoje ir eismas buvo sustojęs. Čia jau niekas nekaltas. Taigi – visada turėkite planą B, jei daiktai vėluoja.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kaip greitai reikia apmokėti pervežimą?

Įvairiai būna. Kai kurios įmonės reikalauja avanso užsakant (dažniausiai 30-50% nuo sumos), likusią dalį – prieš pristatymą arba po jo. Kitos leidžia apmokėti viską po to, kai daiktai pristatyti. Aš pats rekomenduočiau dalinį apmokėjimą iš anksto – tai rodo jūsų rimtą ketinimą, o likusi dalis – po pristatymo, kad galėtumėte patikrinti, ar viskas gerai. Jei įmonė reikalauja visos sumos iš anksto – čia jau rizikinga. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską iš anksto ir liko be pinigų, ir be daiktų. Taigi – saugokis.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei turi didelį krovinį ir esi lankstus dėl datos – tikrai galima derėtis. Jei veži tik kelias dėžes ir tau reikia konkrečios datos – čia mažiau erdvės derėtis. Aš visada sakau klientams: jei matote geresnę kainą kitur – sakykit, pasikalbėsim. Bet čia reikia žiūrėti, kas įeina į tą kainą – kartais pigesnis variantas pasirodo brangesnis, nes trūksta kažkokių paslaugų. Vienas mano klientas rinkosi pigiausią variantą, o paskui paaiškėjo, kad į kainą neįėjo kėlimas į ketvirtą aukštą. Galų gale sumokėjo tiek pat, kiek būtų kainavęs brangesnis variantas su viskuo.

Ką daryti, jei kaina pasirodo didesnė nei tikėjausi?

Pirmiausia – paklausk, kodėl. Dažniausios priežastys: daugiau daiktų nei sakėte, sunkesnis priėjimas prie namo (aukštas aukštas, siauros durys), papildomos paslaugos (pakavimas, draudimas). Jei priežastys pagrįstos – teks susitaikyti. Bet jei jaučiate, kad kaina padidinta nepagrįstai – turite teisę ginčytis. Geriausia viską susitarti iš anksto, raštu, kad vėliau nebūtų staigmenų. Ir dar: jei jau sutikote su kaina ir pasirašėte sutartį, o vėliau norite ginčytis – bus sunkiau. Taigi – skaitykite sutartį prieš pasirašydami.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kurių reikia žinoti?

Gali būti, bet čia priklauso nuo įmonės. Kartais pigi kaina pasirodo brangi, nes neįeina: degalai, kelių mokesčiai, vairuotojo dienpinigiai, draudimas. Pasitikslinkite iš anksto, kas tiksliai įeina į kainą. Mes visada duodame pilną sąmatą su viskuo, bet girdėjau istorijų, kai kitos įmonės pridėdavo mokesčius vėliau. Dar būna taip: jūsų namas yra toje vietoje, kur sunkvežimys negali prieiti arti – tada reikia papildomo kraunimo. Tai taip pat gali būti papildomas mokestis. Taigi – klauskite visko iš anksto.

Gyvenimas Vokietijoje ir kiti klausimai

Kaip geriausia susirasti naują būstą Vokietijoje prieš pervežimą?

Čia jau ne mano sritis, bet per darbą girdžiu daug istorijų. Daugelis žmonių susiranda būstą per interneto portalus (ImmobilienScout24, eBay Kleinanzeigen), bet reikia žinoti, kad Vokietijoje būsto rinka labai konkurencinga, ypač didmiesčiuose. Kartais reikia atvykti ir apžiūrėti asmeniškai. Vienas mano klientas bandė susirasti butą iš Lietuvos ir nieko nerado – kai atvažiavo į Miuncheną, per savaitę susirado. Taigi – jei įmanoma, planuok kelionę iš anksto. Ir dar: Vokietijoje dažnai reikalingas Schufa (kreditinė istorija), kurios naujakuriui iš Lietuvos gali neturėti – čia gali prireikti papildomų dokumentų.

Ar verta vežtis visus daiktus, ar geriau pirkti naujus Vokietijoje?

Vėlgi – priklauso. Jei turi kokybiškų baldų, kurie tau patinka ir yra geri – vežkis. Bet jei baldai seni, prastos būklės – gal geriau parduoti Lietuvoje ir pirkti naujus Vokietijoje. Čia dar reikia žinoti, kad Vokietijoje baldai nėra labai brangūs, ypač naudoti – yra daug "Möbelhäuser" su naudotais baldais. Kartais žmonės vežiasi seną šaldytuvą, kuris sunaudoja daug elektros, o Vokietijoje elektros kainos aukštos – taigi galvojant ekonomiškai, naujas šaldytuvas gali atsipirkti greičiau nei gabenimas.

Kaip greitai galima gauti daiktus, jei reikia skubiai?

Jei reikia greitai – galima užsakyti ekspreso pervežimą, bet tai brangiau. Kartais būna galimybė naudoti tuščią vietą kitame sunkvežinyje, kuris jau važiuja ta link – tai gali būti greitesnis ir pigesnis variantas nei užsakyti atskirą transportą. Vienas mano klientas turėjo labai skubų reikalą – jam reikėjo dokumentų per naktį. Mes suradome vairuotoją, kuris važiavo tuo pačiu maršrutu ir galėjo paimti dokumentus greičiau nei bet kuri kita įmonė. Taigi – visada klausk, ar yra greitesnių variantų, net jei jie brangesni.

Kas daryti, jei pervežimo įmonė pradingo su daiktais?

Deja, ir taip būna. Būna įmonių, kurios ima pinigus ir tada nebeatsako į telefoną. Kaip apsisaugoti: visada tikrink įmonės registraciją, skaityk atsiliepimus, niekada nemokėk visos sumos iš anksto, jei nepažįsti įmonės. Jei jau taip nutiko – kreipkis į vartotojų teises, rašyk skundą, o jei buvo didelė suma – gal net į policiją. Girdėjau istorijų, bet pasakyčiau, kad didžioji dauguma įmonių sąžiningos – tiesiog reikia rinktis atsakingai.

Ar galima vežtis muzikos instrumentus?

Galima, bet reikia ypatingo dėmesio. Pianinas, fortepijonas – tai jau labai specifinis krovinys, reikia specialaus transporto ir patirties. Stipiai rekomenduočiau samdyti profesionalus, kurie专 specialization in muzikos instrumentų pervežimą. Gitara, smuikas – šie telpa į paprastą pervežimą, bet juos reikia gerai supakuoti. Vienas mano klientas vežėsi savo senelio smuiką, kuris buvo labai brangus, ir labai džiaugėsi, kad viskas gerai pavyko. Taigi – jei instrumentas tau brangus – investuok į gerą supakavimą.

Ką daryti su daiktais, kurių negaliu ar nenoriu vežtis, bet ir išmesti gaila?

Yra keletas variantų: parduoti (skelbimai internetu, Facebook grupės), atiduoti į labdarą (Rot Kreuz, Caritas), arba palikti saugojimui. Jei planuoji grįžti į Lietuvą po kurio laiko, gali saugoti daiktus sandėlyje. Mes kartais siūlome saugojimo paslaugas, bet ne visada. Dar būna variantas: jei turi artimųjų Lietuvoje, gal jie galėtų kurį laiką saugoti. Vienas mano klientas paliko dalį baldų savo tėvų name, kol bus tikras, ar tikrai liks Vokietijoje.

Išvada

Pervežimas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, tiksliai žinoti, ką veži, ir rinktis patikimą įmonę, kuri aiškiai pasako, kas įeina į kainą. Neapsigauk dėl per mažų kainų – dažnai jos pasirodo brangesnės vėliau. O jei turi klausimų – skambink, klausk, aiškinkis. Geriau užduoti "kvailą" klausimą iš anksto, negu turėti problemą vėliau. Sėkmės su pervežimu – ir sveikas atvykęs į Vokietiją, jei jau ten kraustaisi. Jei dar ne – viskas bus gerai, reikia tik šiek tiek kantrybės ir planavimo.