Tvarūs logistikos sprendimai į Vokietiją, privatiems klientams

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo visiškai sklandžių perkraustymų iki situacijų, kai norėjosi rankomis užsidengti veidą. Šiandien noriu paprastai jums paaiškinti, kaip veikia tvarių logistikos sprendimai į Vokietiją, jei esate privatus klientas. Nes dažnai žmonės galvoja, kad tai kažkas labai sudėtingo, o iš tikrųjų – viskas paprasčiau, tik reikia žinoti kelis dalykus.

Įvadas

Perkraustymas į Vokietiją – tai ne tik daiktų supakavimas ir vežimas. Tai sprendimų priėmimas: ar vežti viską patiems, ar naudotis įmone, kaip sumažinti poveikį aplinkai, ir kaip viso to nepaversti košmaru. Per pastaruosius metus pastebiu, kad žmonės vis dažniau klausia apie tvarius sprendimus – ir tai mane džiugina. Vokietija yra viena iš šalių, kurioje ekologijos tema tikrai svarbi, tad jei planuojate ten gyventi, verta pagalvoti ir apie tai. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pasakojime) bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų. Ir taip, kartais pats nežinau atsakymo – tada tiesiog pasakysiu, kad nežinau. Geriau taip nei meluoti.

Bendra informacija apie tvarius perkraustymus

Ką iš tikrųjų reiškia „tvarus perkraustymas"?

Na, čia reikia pradėti nuo to, kad nėra jokios vieningos formulės. Tvarumas – tai toks žodis, kurį dabar naudoja visi, bet tikrai ne visi supranta, ką jis reiškia. Aš sau tai suprantu paprastai: kaip padaryti, kad mano vežamas krovinys kuo mažiau terštų aplinką, bet kartu nekainuotų mano kliento paskutiniųjų pinigų.

Vienas dalykas – tai transporto priemonės. Jei vežate tik kelis lagaminus, tikrai nereikia sunkvežimio. Bet jei turite visą namų ūkį, tada jau reikia galvoti apie efektyvumą. Pavyzdžiui, dalijimasis krovinine vieta su kitais klientais – tai vienas geriausių būdų sumažinti CO2 emisijas. Jūsų daiktai važiuoja tuo pačiu sunkvežimiu kartu su kitų žmonių daiktais, taigi išmetamas CO2 dalijamas pusiau. Arba netgi mažiau.

Dar vienas dalykas – pakavimo medžiagos. Kartais žmonės perka naujas dėžes, nors galėtų gauti naudotas. Aš pats visada siūlau klientams pasiteirauti ar įmonė turi perdirbamų dėžių. Tai kainuoja mažiau ir aplinkai geriau. Žinoma, jei dėžės per daug susidėvėjusios, geriau jau naujos – kad daiktai nesusitrintų per kelią.

Ar tvarių sprendimų kaina labai skiriasi nuo įprastų?

Čia reikia būti sąžiningam – kartais taip, kartais ne. Priklauso nuo to, kokius sprendimus renkatės. Dalijamasis krovinys paprastai yra pigesnis nei individualus, nes jums mokama tik už jūsų dalį. Bet čia yra vienas bet: jei turite labai daug daiktų, dalijamasis krovinys gali būti brangesnis nei manytumėte, nes vis tiek užimate nemažai vietos.

Aš visada sakau klientams: pasiskaičiuokite patys. Paimkite savo daiktų sąrašą, pasižiūrėkite, kiek vietos jiems reikės sunkvežinyje, ir tada palyginkite kainas. Kartais skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo. O kartais – labai didelis. (čia galėčiau duoti tikslesnį pavyzdį, bet tiesą sakant, kiekviena situacija skirtinga, tai nenoriu meluoti)

Dar vienas dalykas, kurį žmonės pamiršsta – laikas. Jei jums reikia greitai, tada tvarių sprendimų gali būti mažiau. Dalijamieji kroviniai važiuoja pagal tvarkaraštį, o ne kada jums patogu. Tai svarbu suprasti iškart.

Kaip išsirinkti tinkamą įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis perkraustymo įmonę?

Čia aš turiu tikrai daug patirties, ir galiu pasakyti – ne visos įmonės yra vienodos. Kai kurios tikrai stengiasi dėl tvarių sprendimų, kitos tiesiog naudoja žodį „tvarus" savo reklamoje, o iš tikrųjų nieko nedaro.

Pirmas dalykas, kurį žiūriu – ar įmonė turi kokius nors sertifikatus. Ne, čia nėra jokio vieno didelio sertifikato, bet yra įvairių organizacijų, kurios vertina logistikos įmones. Pavyzdžiui, ISO 14001 – tai aplinkos vadybos sistema. Jei įmonė turi šį sertifikatą, reiškia, kad ji bent jau galvoja apie aplinkosaugą.

Antras dalykas – ar jie siūlo dalijamuosius krovinius. Jei taip – jau gerai. Bet čia reikia paklausti, kaip dažnai jie vyksta į Vokietiją. Kartais įmonės sako „taip, turime dalijamųjų krovinių", bet iš tikrųjų jie vyksta kartą per mėnesį, o jums reikia greičiau.

Trečias dalyks – ar jie naudoja perdirbamas pakavimo medžiagas. Čia jau galima tiesiog paklausti. Jei įmonė sako, kad naudoja tik naujas dėžes, nes „perdirbtos nesaugios", tai greičiausiai tiesiog tingi arba neturi tiekėjo. Iš tikrųjų perdirbtos dėžės yra visiškai saugos, jei jos tinkamos.

Kaip patikrinti, ar įmonė tikrai daro tai, ką sako?

Čia reikia būti atsargiam. Aš pats esu matęs atvejų, kai įmonės reklamoje rašo viena, o daro visai kita. Vienas patarimas – pasikalbėkite su jais asmeniškai. Ne tik užpildykite formą interneto puslapyje, bet ir paskambinkite, ar dar geriau – susitikite.

Kai kalbėsitės, paklauskite konkrečių dalykų. Pavyzdžiui: „Koks jūsų sunkvežimų amžius?" – naujesni sunkvežimai paprastai mažiau teršia. Arba: „Ar naudojate biodegalus?" – tai jau būtų konkretus žingsnis link tvarumo.

Dar vienas dalykas – peržiūrėkite atsiliepimus. Bet čia reikia būti protingam: jei visi atsiliepimai yra penkių žvaigždučių ir visi parašyti per vieną savaitę – tai greičiausiai sukurti atsiliepimai. Ieškokite tokių, kuriuose žmonės rašo konkrečiai – kas buvo gerai, kas blogai. Tai dažniausiai tikri atsiliepimai.

Aš pats kartą rinkausi įmonę, kuri atrodė labai gera reklamoje, bet paskui paaiškėjo, kad jie neturi net savo sunkvežimių – tiesiog užsako pas kitus. Tai nėra blogai savaime, bet reikia žinoti. (čia galėčiau pasakyti, kad visada reikia to paklausti, bet kartais aš ir pats pamirštu paklausti, tai čia ne patarimas, o tiesiog mano patirtis)

Praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Čia labai priklauso nuo jūsų situacijos, bet yra keli dalykai, kuriuos verta žinoti. Vasara – tai pikas, ypač rugpjūtis. Visi nori kraustytis prieš mokslo metus, ir kainos tuomet aukščiausios. Jei galite, rinkitės kitą laiką – kovą, balandį, rugsėjį ar spalį. Tada ir kainos mažesnės, ir lengviau gauti vietą dalijamajame krovinije.

Bet čia yra vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta: Vokietijoje taip pat yra atostogų laikotarpiai. Jei vežate daiktus į Vokietiją, gali būti, kad jums reikės palaukti, kol bus galima pristatyti. Tai ypač svarbu, jei nuomuojate butą su konkrečia pristatymo data.

Dar vienas patarimas – planuokite iš anksto. Aš žinau, kad visi sako „planuokite iš anksto", bet čia tai tikrai svarbu. Jei norite dalijamojo krovinio, gali tekti palaukti kelias savaites, kol bus vieta. O jei reikia skubiai, tada teks mokėti daugiau.

Ką tikrai verta vežti ir ko geriau nereikėtų?

Čia jau labai asmeniškas klausimas, bet galiu duoti keletą patarimų. Pirma, pagalvokite apie tai, kas jums tikrai brangu. Ne pinigų prasme, o emocine. Kartais verta vežti senelius baldus, nes jie turi istoriją. Bet ar tikrai reikia vežti visus tuos kilogramus knygų, jei galite nusipirkti naujas Vokietijoje? (čia aš pats sau visada sunkiai atsakau, nes myliu knygas)

Antras dalykas – pagalvokite apie kainą. Kartais vežti kažką yra brangiau nei nusipirkti naują. Pavyzdžiui, senas šaldytuvas tikriausiai sunaudos daugiau elektros nei naujas, taigi ilgainiui brangiau išeis. O jei dar pridėsite transporto kainą...

Bet čia yra kita medalio pusė – jei turite kokį nors ypatingą daiktą, kurio tiesiog niekur kitur nenusipirksite, tada verta vežti. Aš turėjau klientą, kuris vežė seną pianiną iš savo senelių namų. Jis buvo vertas daugiau emocine prasme nei pinigine, ir jis tikrai džiaugėsi, kad jį parsivežė.

Dar vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta – dokumentai. Jei turite kokius nors svarbius dokumentus, brangakmenius, ar kitus vertingus daiktus, geriau vežkite juos patys, o ne dėkite į bendrą krovinį. Čia jau saugumo klausimas, ne tik tvarumo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai galima sumažinti CO2 emisijas perkraustymo metu?

Taip, tikrai galima. Pagrindiniai būdai yra keli: dalijamasis krovinys (apie jį jau kalbėjau), efektyvus pakavimas (kad daiktai užimtų mažiau vietos), ir naujesnės transporto priemonės. Bet čia reikia būti sąžiningam – net ir darydamas viską teisingai, jūs vis tiek teršite. Kiekis tiesiog bus mažesnis. Ar tai verta? Manau, kad taip. Kiekvienas mažas žingsnelis kažkuris.

Kiek laiko trunka perkraustymas į Vokietiją?

Čia priklauso nuo keleto dalykų: nuo jūsų dabartinės vietos Lietuvoje, nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuosite, ir nuo to, kokį būdą renkatės. Individualus perkraustymas paprastai trunka 1-3 dienas, jei viskas gerai. Dalijamasis krovinys gali trukti ilgiau – iki savaitės, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys.

Aš pats turėjau atvejį, kai klientui teko laukti dvi savaites dėl dalijamojo krovinio. Jam tai buvo problema, nes jis jau buvo išsikraustęs iš savo buto čia. Išmokau pamoką – visada aiškiai pasakykite klientams, kiek laiko gali užtrukti.

Ar reikia kažkokių dokumentų perkraustymui į Vokietiją?

Taip, reikia. Bet čia jau reikia tikslinti, nes priklauso nuo jūsų situacijos. Jei esate ES pilietis, tai paprastai reikia tik asmens dokumentų. Bet jei vežate kažką vertingo, gali prireikti įrodymų, kad tai jums priklauso. Pavyzdžiui, jei vežate seną paveikslą, kuris gali būti vertingas, gali prireikti įvertinimo.

Dar vienas dalykas – jei vežate automobilį, reikia jo dokumentų. Čia jau reikia pasitikrinti konkrečiai, nes taisykles keičiasi.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti per kelią?

Čia yra labai svarbus klausimas, ir aš pats esu matęs įvairių situacijų. Pirma, visada fotografuokite savo daiktus prieš pakraudami. Tai nėra malonu, bet jei kas nors nutiks, turėsite įrodymą.

Antra, prieš pasirašydami priėmimo dokumentą, gerai apžiūrėkite viską. Jei kas nors sugadinta, parašykite tai iškart, prieš pasirašydami. Vėliau bus daug sunkiau įrodyti.

Trečia, jei turite draudimą, kreipkitės į draudimo įmonę. Bet čia svarbu žinoti – ne visi draudimai dengia perkraustymo metu padarytą žalą. Kartais reikia specialiai papildomo draudimo.

Aš pats kartą turėjau problemą su stiklo indu. Klientė vežė seną vaza, kuri buvo supakuota labai gerai, bet vis tiek sudužo. Išsiaiškinome, kad ji buvo supakuota per arti kito daikto, ir per transportavimą viskas pasislinko. Po to visada sakau klientams – geriau palikti šiek tiek daugiau vietos tarp daiktų.

Ar galima vežti gyvūnus į Vokietiją?

Taip, galima, bet čia yra atskira tema. Reikia mikročipo, skiepų, ir kartais net tyrimų. Vokietija turi tam tikras taisykles, ypač dėl šunų. Geriausia pasitikrinti prieš planuodami, nes taisykles keičiasi.

Aš pats esu vežęs klientų šunį kartu su jų daiktais. Tai buvo gana sudėtinga, bet įmanoma. Tiesiog reikia viską suplanuoti iš anksto.

Kokia yra vidutinė perkraustymo į Vokietiją kaina?

Čia labai priklauso nuo daugelio dalykų: kiek daiktų vežate, iš kur į kur važiuojate, ir kokį būdą renkatės. Bet jei reikia skaičių, tai maždaug nuo 500 iki 2000 eurų už mažesnį perkraustymą, ir nuo 2000 iki 5000 eurų už didesnį. Tai labai apytiksliai, ir tikrai gali būti brangiau arba pigiau.

Geriausia yra gauti kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių ir palyginti. Bet čia būkite atsargūs – kartais per maža kaina reiškia prastos kokybės paslaugą. Aš pats visada sakau: jei kaina per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai ji per gera, kad būtų tiesa.

Ar galima susipakuoti daiktus pačiam?

Žinoma, galima. Ir dažnai tai net geriau, nes jūs geriau žinote, kas kur yra. Bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia žinoti. Pirma, naudokite tinkamas dėžes. Paprastos kartono dėžės iš parduotuvės gali būti per silpnos sunkiems daiktams. Antra, tinkamai supakuokite trapius daiktus – naudokite burbulinę plėvelę, popierių, ir pan.

Trečia, pažymėkite dėžes. Aš žinau, kad tai skamba kaip akivaizdu, bet žmonės vis pamiršta. Parašykite ant dėžės, kas joje, ir ar ji trapi. Tai labai padeda išpakuojant.

Aš pats visada siūlau klientams susipakuoti patiems, jei jie turi laiko ir noro. Tai sutaupo pinigų, ir dažnai daiktai būna geriau supakuoti, nes žinote, kaip su jais elgtis.

Ką daryti su baldais – vežti ar pirkti naujus?

Čia priklauso nuo keleto dalykų. Pirma, ar jums patinka tie baldai? Jei taip, ir jie gerame stovyje, tikriausiai verta vežti. Antra, kokie tai baldai? Lengvi baldai, pavyzdžiui, mediniai, paprastai vežti nėra brangu. Bet sunkūs baldai, pavyzdžiui, didelės spintos, gali būti brangūs.

Trečia, pagalvokite apie aplinką. Vežti senus baldus yra labiau ekologiška nei pirkti naujus. Bet jei tie seni baldai labai prastos būklės, galbūt geriau jų atsikratyti.

Aš turėjau klientą, kuris vežė labai seną, bet labai gražią spintą iš savo tėvų namų. Ji buvo verta daugiau nei pinigine – tai buvo šeimos relikvija. Jis labai džiaugėsi, kad ją parsivežė. Bet taip pat turėjau klientą, kuris vežė seną, sulūžusį čiužinį, ir aš tiesiog paklausiau – kodėl? Kartais geriau tiesiog atsisveikinti su daiktais.

Ar reikia mokėti muitą vežant daiktus į Vokietiją?

ES viduje muito nėra, jei vežate asmeninius daiktus, kurie skirti jūsų asmeniniam naudojimui. Bet čia yra keli atvejai, kai gali būti kitaip. Pavyzdžiui, jei vežate kažką naują, kas dar nenaudota, ir tai verta daugiau nei tam tikros sumos, gali prireikti sumokėti PVM.

Geriausia pasitikrinti konkrečiai prieš perkraustymą, ypač jei vežate kažką vertingo ar naujo. Aš pats nesu muitinės specialistas, tai kartais tiesiog patariu klientams pasikonsultuoti su specialistu.

Kaip elgtis su pavojingomis medžiagomis?

Čia reikia būti labai atsargiam. Kai kurias medžiagas draudžiama vežti, kitas reikia vežti ypatingai. Pavyzdžiui, dažai, lakai, cheminiai valikliai – tai vis pavojingos medžiagos.