Saugus daiktų gabenimas Vokietijon: kiekvienam asmeniniam klientui

Įvadas

Sveiki, čia Petras. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik dešimt metų, tad mačiau visko – ir gerų, ir tikrai prastų pervežimų. Dažnai žmonės manęs klausia: „Petrai, kaip man saugiai pergabenti daiktus į Vokietiją? Juk ten viskas kitaip?" Taip, kitaip, bet tikrai ne taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Per tuos metus padėjau perkraustyti šeimoms, pavieniui žmonėms, studentams, net senjorams, kurie nusprendė gyventi pas vaikus Vokietijoje. Kiekvienas atvejis unikalus, bet principai tie patys – reikia žinoti, ką vežti, kaip tai supakuoti, ir kaip nepermokėti. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką pats sužinojau per šiuos metus, dirbdamas su klientais tiesiai iš Lietuvos į Vokietiją.

Daiktų pakavimas ir paruošimas

Kaip tinkamai supakuoti daiktus gabenimui į Vokietiją?

Na, pradėkim nuo to, ko dažniausiai žmonės nesupranta – pakavimas nėra tik dėžės prikimšimas. Pirma, reikia suprasti, kad transportas judės, stabdys, vėl judės. Dėžės bus kraunamos į sunkvežimį, galbūt perkraunamos sandėlyje. Tai reiškia, kad viskas turi būti tvirtai, bet ne per stipriai – perpildyta dėžė sprogs, tuščia – apsivers. Naudojant naujas kartono dėžes (nebūtinai brangias, bet kokybiškas) reikia palikti maždaug 2-3 cm tarpą nuo sienelių. Vidų užpildyti burbulinę plėvelę, suglamžytą popierių arba senus rankšluosčius. Ypač svarbu kampuose – ten dažniausiai ir lūžta daiktai. Vienas mano klientas visada dėdavo kojines į kampų vidų, labai praktiškas triukas, tiesą sakant.

Ar verta vežtis baldus, ar geriau pirkti naujus Vokietijoje?

Čia labai priklauso nuo situacijos. Jei turi kokybiškų medinių baldų, kurie tau brangūs ir emocionaliai, vežkis – nauji baldai Vokietijoje kainuoja brangiau nei Lietuvoje, ypač jei perkami IKEA tipo parduotuvėse. Bet jei tavo senos spintos jau kliba, o lova subraižyta – geriau palikti. Apskaičiuok pats: perkraustymo kaina už baldų gabenimą gali būti 300-600 eurų, o nauja lova Vokietijoje – 400-800 eurų. Kartais tas skirtumas nedidelis, bet jei veži tik asmeninius daiktus, o ne visą namų ūkį, baldų gabenimas gali būti per brangus. Vienas mano klientas vežėsi seną šeimos pianiną – vertėjo, nes jis buvo labai brangus. Bet vežė ir nulūžusį fotelį, kurį galėjo išmesti čia nemokamai.

Ką tikrai verta vežtis iš Lietuvos į Vokietiją?

Dažniausiai žmonės vežiasi drabužius, asmeninius daiktus, dokumentus, buities smulkmenas, kurios turi emocinę vertę. Taip pat verta vežtis tam tikrus maisto produktus – Lietuvos kiaulienos dešros, varškė, duona – Vokietijoje jų tikrai negausi tokios kokybės, o jei ir gausi, kaina bus kitokia. Vaistus taip pat verta pasiimti – jei turi receptų, pasiimk iš Lietuvos, nes Vokietijoje gali būti sudėtinga pradėti gydymą naujoje šalyje. Dokumentus, ypač gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, diplomus – visada vežkis originalus ir pasidaryk kopijas. Vienas mano klientas pamiršo pasiimti savo universiteto diplomą, ir vėliau labai gailėjosi, nes jo pripažinimas Vokietijoje užtruko beveik metus.

Ko negalima vežtis į Vokietiją?

Na, čia svarbu žinoti, nes kai kurie dalykai gali sukelti rimtų problemų. Pirma, negalima vežtis nelegalių prekių – tai savaime aišku. Bet yra dalykų, kurių žmonės nežino: tam tikri augalai, sėklos, gyvūnai be reikiamų dokumentų. Maisto produktai su mėsa ar pienu – Europos Sąjungoje tai draudžiama, nes gali plisti ligos. Vokietija turi gana griežtas taisykles dėl maisto gabenimo iš ne ES šalių, bet Lietuva ES, tad kai kurie produktai leidžiami ribotais kiekiais. Dar svarbu: negalima vežtis didelių kiekių alkoholio – viršija tam tikrą normą, reikės mokėti muitinės mokesčius. Ginklai, žinoma, draudžiami be leidimų. O šiaip, jei abejoji dėl kažko – geriau pasitikrinti iš anksto, nes baudos gali būti nemažos.

Kaip žinoti, ar daiktas yra vertas gabenimo?

Paprastas būdas: jei daikto vertė didesnė nei gabenimo kaina – vežkis. Jei perkraustymas kainuos 400 eurų, o tavo senas televizorius vertas 100 eurų – geriau parduok arba išmesk. Bet čia yra niuansas: jei televizorius turi asmeninę vertę, pvz., pirmas tavo nusipirktas daiktas – tada jau kita kalba. Aš visada sakau klientams: pasidaryk sąrašą visų daiktų su jų verte, tada bus aišku, kas apsimoka. Vienas mano klientas vežėsi seną dviratį, kurio vertė gal 50 eurų, bet gabenimas kainavo 80 eurų – nelabai apsimokėjo, bet jis mylėjo tą dviratį, tai suprantu.

Teisiniai ir dokumentų reikalavimai

Kokie dokumentai reikalingi perkraustant į Vokietiją?

Čia reikia skirti, ar vežiesi asmeninius daiktus, ar vyksti gyventi ilgam laikui. Jei tiesiog veži daiktus draugui ar sau atostogų metu – paprastai reikia paso, o daiktų sąrašo, jei vertė viršija tam tikrą sumą. Bet jei persikraustai gyventi – reikės daugiau dokumentų. Pirma, registracija Vokietijoje (Anmeldung) – tai būtina, jei planuoji gyventi ilgiau nei tris mėnesius. Tau reikės paso, galbūt darbo sutarties arba nuomos sutarties, o kartais ir banko išrašo. Jei vežiesi automobilį – reikės jo registracijos dokumentų. Vienas mano klientas pamiršo pasiimti automobilio registracijos dokumentą iš Lietuvos, ir Vokietijoje užtruko beveik du mėnesius, kol gavo naują.

Ar reikia mokėti muitą gabenant daiktus į Vokietiją?

Paprastai – ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir tu persikraustai gyventi. ES vidaus rinkos taisyklės leidžia gabenti asmeninius daiktus be muito, jei jie skirti asmeniniam naudojimui ir tu persikraustai į kitą ES šalį. Bet yra sąlyga: daiktai turi būti naudoti bent 12 mėnesių iki perkraustymo (bent taip rašoma taisyklėse, nors realiai niekas to netikrina asmeniniams daiktams). Jei veži naujus daiktus, pvz., naują baldų komplektą, kurį tik ką pirkai – gali prireikti mokėti PVM. Čia tiksliai pasakyti negaliu, nes taisykles keičia kas keli metai, bet geriau pasitikrinti prieš vežimąsi. Vienas mano klientas vežė naują virtuvės komplektą ir galutinai sumokėjo apie 150 eurų PVM Vokietijoje – nelabai malonu, bet taip yra.

Kaip registruotis Vokietijoje persikrausčius?

Registracija (Anmeldung) yra būtina, jei planuoji gyventi Vokietijoje ilgiau nei tris mėnesius. Reikia eiti į vietos Bürgeramt (piliečių biurą) su pasu, nuomos sutartimi ir galbūt darbo sutartimi. Procedūra paprasta, bet eilės gali būti ilgos – kai kuriuose miestuose reikia užsirašyti iš anksto internetu. Po registracijos gausi registracijos pažymėjimą (Meldebestätigung), kuris reikalingas daugeliui kitų dalykų: banko sąskaitos atidarymui, sveikatos draudimui, darbo sutarties sudarymui. Be jo Vokietijoje praktiškai nieko nepadarysi. Vienas mano klientas bandė atidaryti banko sąskaitą be registracijos – atsisakė, teksto laukti darbo savaitę.

Ką daryti su Lietuvos sveikatos draudimu persikrausčius?

Čia svarbus klausimas, nes sveikata – tai ne juokai. Jei dirbsi Vokietijoje, tapsi privalomu Vokietijos sveikatos draudimo nariu (gesetzliche Krankenversicherung). Tai kainuoja apie 14-15% nuo bruto algos, pusę moka darbdavys, pusę tu. Bet jei dar neturi darbo arba esi savarankiškai dirbantis – reikia spręsti kitaip. Gali likti Lietuvos sveikatos draudime, jei dirbi Lietuvos įmonėje nuotoliu, bet tai sudėtinga. Aš pats turėjau klientą, kuris pirmus tris mėnesius Vokietijoje neturėjo jokio draudimo – rizikinga, bet jis taip nusprendė, nes tikėjosi greitai susirasti darbą. Pasisekė, bet aš to nerizikuotočiau.

Perkraustymo įmonės ir kainos

Kaip išsirinkti patikimą perkraustymo įmonę?

Čia tikrai reikia būti atsargiam, nes rinkoje yra visokių. Pirma, žiūrėk įmonės patirtį – kiek metų veikia, ar turi atsiliepimų. Bet čia yra gudrybė: geri atsiliepimai gali būti nupirkti, o blogi – konkurencijos parašyti. Geriausiai veikia rekomendacijos iš žmonių, kurie jau naudojosi paslaugomis. Kitas dalykas – pasitikrink, ar įmonė turi savo transportą, ar tik tarpininkauja. Tarpininkai dažnai ima didesnę maržą, o atsakomybę verčia ant kito. Dar svarbu: ar įmonė dirba legaliai, ar moka mokesčius, ar turi draudimą. Vienas mano pažįstamas rinkosi pagal kainą – pigiausią pasiūlymą – ir galų gale jo daiktai dingo. Aišku, gal tai kraštutinumas, bet būna.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Mažas perkraustymas – 50-80 dėžučių – gali kainuoti nuo 600 iki 1200 eurų. Vidutinis – 80-150 dėžučių – 1200-2500 eurų. Didelis – visas namas – 3000-6000 eurų ir daugiau. Bet čia dar reikia pridėti papildomas paslaugas: pakavimą, išmontavimą baldų, saugojimą sandėlyje, jei reikia. Kartais žmonės mane klausia, kodėl vienos įmonės siūlo 500 eurų, kitos 1500 už tą patį kiekį. Na, čia jau turi žiūrėti, kas įskaičiuota – kartais mažesnė kaina reiškia, kad mokėsi papildomai už kiekvieną dėžę, o didesnė – jau viskas įtraukta. Vienas mano klientas rinkosi pigiausią variantą, bet galutinai sumokėjo brangiau, nes papildomai mokėjo už liftą, už stovėjimą, už degalus – viskas po truputį.

Ar verta naudotis pilnu perkraustymo paketu, ar geriau patiems pakavus?

Viskas priklauso nuo tavo laiko ir pinigų. Pilnas paketas – kai įmonė atvažiuoja, viską supakuoja, išmontuoja baldus, krauna, veža, iškrauna, sumontuoja – patogu, bet brangu. Paprastai pilnas paketas kainuoja 30-50% brangiau nei tik transportas. Bet jei neturi laiko, arba dirbi, arba esi fiziškai silpnesnis – verta. Pats pakavimas gali užtrukti kelias dienas, o jei dar reikia išmontuoti baldus... Vienas mano klientas pats pakavo viską tris dienas, sutaupė 400 eurų, bet vėliau pripažino, kad buvo pervargęs. Kitas klientė samdė tik transportą, bet pakavosi pati – per savaitę viską susipakavo, sutaupė nemažai, bet irgi pripažino, kad buvo sunku.

Kaip suprasti, ar kaina yra sąžininga?

Geriausiai gauti kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių ir palyginti. Bet čia yra niuansas: jei vienos įmonės kaina per daug mažesnė – tikriausiai kažkas ne taip. Jei per didelė – gali būti, kad moki už prekės ženklą. Aš visada sakau: vidutinė rinkos kaina yra gera pradžia. Pasitikrink internetu, kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas tokiame kiekyje. Dar gali paprašyti, kad įmonė atsiųstų sąmatą raštu – jei atsisako arba vengia, tai jau blogas ženklas. Vienas mano klientas užsakė pasiūlymą iš vienos įmonės, o ji atsiuntė tik žodinį įvertinimą telefonu – vėliau paaiškėjo, kad kaina buvo gerokai didesnė nei pradžioje sakė.

Transportas ir logistika

Kokie transporto būdai naudojami gabenant daiktus iš Lietuvos į Vokietiją?

Dažniausiai naudojami sunkvežimiai – tai pigiausia ir patogiausia. Paprastai tai 3.5 tonos arba didesni auto vilkikai su priekabomis. Jei daiktų nedaug, gali tilpti į vieną sunkvežimį su kitų klientų daiktais – tai vadinama daliniu kroviniu (partijos pervežimas), kainuoja mažiau. Kitas būdas – individualus transportas, kai sunkvežimis važiuoja tik tavo daiktų. Dar yra konteineriniai pervežimai, jei daiktų labai daug, bet tai jau dideliems perkraustymams. Vienas mano klientas vežėsi tik kelis lagaminus ir nusprendė naudotis autobusu arba traukiniu – tai įmanoma, jei daiktų tikrai mažai, bet nepatogu.

Kiek laiko trunka gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai 1-3 dienos, priklausomai nuo atstumo ir maršruto. Iš Vilniaus į Berlyną – apie 10-12 valandų važiavimo, bet realiai su sustojais, krovos laiku – 2-3 dienos. Iš Kauno ar Klaipėdos gali būti greičiau. Jei naudojamas dalinis krovinys, gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti daiktus iš kelių vietų ir pristatyti į kelias vietas. Kartais būna ir savaitės vėlavimai, jei yra problemų su dokumentais arba blogas oras. Vienas mano klientas laukė savo daiktų dvi savaites, nes buvo sniego audra ir keliai buvo uždaryti – blogai, bet niekas negali padaryti.

Ar saugu daiktus vežti per dalinio krovinio paslaugas?

Taip, bet reikia žinoti, kaip tai veikia. Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai kraunami į sunkvežimį kartu su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet yra rizika: daiktai gali būti kraunami ir iškraunami kelis kartus, nes sandėliuojami tarpiniuose punktuose. Taip pat gali būti vėlavimų, jei kitas kliento krovinys vėluoja. Bet profesionalios įmonės tai daro saugiai – mano patirtis rodo, kad didelių problemų paprastai nebūna. Vienas mano klientas labai bijojo dėl dalinio krovinio, bet viskas buvo gerai. Kitas klientas turėjo problemų su labai maža įmone – jo dėžės buvo pamestos, bet galų gale atsirado po dviejų savaičių.

Kas nutinka, jei daiktai bus sugadinti gabenimo metu?

Čia labai svarbu žinoti, nes nutinka. Pirma, prieš pasirašydamas priėmimo dokumentą, visada apžiūrėk daiktus. Jei kas nors sugadinta – fotografuok ir rašyk pastabas į dokumentą. Po to – kreipkis į įmonę su pretenzija. Įmonės turi draudimą, kuris turėtų padengti žalą. Bet čia yra niuansas: jei daiktai buvo blogai supakuoti, įmonė gali atsisakyti mokėti. Dėl to aš visada sakau – gerai supakuok pats, arba samdyk įmonę, kuri tai padarys. Vienas mano klientas gavo atlygį už sulūžusį veidrodį, nes jis buvo gerai supakuotas, o įmonė pripažino kaltę. Kitas klientas negaus nieko, nes jo dėžės buvo tiesiog prastos kokybės.

Gyvenimas Vokietijoje ir praktiniai patarimai

Kur geriausiai gyventi Vokietijoje, jei persikraustai iš Lietuvos?

Čia priklauso nuo daug dalykų – ar turi darbą, ar mokate vokiečių kalbą, kokio dydžio miestą nori. Berlynas – didelis, daug galimybių, bet brangus ir kartais šaltas žmonėms. Miunchenas – brangus, bet gerai mokamas. Hamburgas – panašus į Berlyną, bet mažesnis. Maži miestai – pigesni, bet sunkiau rasti darbą, jei nemoki kalbos. Aš patarčiau pradėti nuo to, kur turi darbą arba artimus žmones. Vienas mano klientas persikraustė į nedidelį miestą Bavarijoje ir labai džiaugiasi – ramu, pigiau, žmonės draugiški. Kitas liko Berlyne irgi džiaugiasi – jam patinka didelio miesto gyvenimas.

Kaip rasti būstą Vokietijoje iš Lietuvos?

Iš anksto – sunku, bet įmanoma. Yra portalai: ImmobilienScout24, ImmoWelt, eBay Kleinanzeigen. Bet čia yra problema: daugelis nuomotojų reikalauja asmens buvimo, nes nori matyti būsimą nuomininką. Taip pat reikia SCHUFA kredito istorijos – Vokietijoje tai labai svarbu. Jei jos neturi, bus sunkiau gauti gerą butą. Galima bandyti naudotis tarpininkais, bet jie ims mokestį. Vienas mano klientas išsinuomojo butą per draugą, kuris jau gyveno Vokietijoje – taip paprasčiau. Kitas klientas pirmus du mėnesius gyveno hostelio tipo bendrabutyje, kol susirado nuolatinį būstą – irgi variantas.

Ar sunku prisitaikyti Vokietijoje po perkraustymo?

Priklauso nuo žmogaus. Kalba – svarbu mokėti bent pagrindus vokiečių kalbos, nors jaunimas miestuose dažniausiai kalba angliškai. Bet jei nori tikrai integruotis – mokykis kalbą. Darbo kultūra kitokia: vokiečiai labai punktualūs, mėgsta aiškius susitarimus, dokumentus. Gyvenimo tempas lėtesnis nei Lietuvoje, bet kokybė kartais geresnė. Maistas – brangesnis nei Lietuvoje, bet kokybiškesnis. Žmonės – gali atrodyti šalti iš pradžių, bet jei susipažinsi, taps geri draugai. Vienas mano klientas per metus susirado gerų draugų vokiečių, kitas vis dar jaučiasi svetimas po dvejų metų – viskas priklauso nuo paties.

Kokie yra didžiausi iššūkiai persikrausčius į Vokietiją?

Iš mano klientų patirties – keli dalykai: pirma, biurokratija – Vokietijoje viskas reikalauja popierių, eilių, registracijų. Antras – kalba, ypač senjorams arba tiems, kurie nemoka anglų. Trečias – rasti darbą, jei neturi patirties arba kalbos žinių. Ketvirtas – namų ieškojimas, nes rinka konkurencinga. Penktas – suprasti vokiečių kultūrą ir elgesio normas. Vienas mano klientas labai pyko, kad jo nuomotojas reikalavo SCHUFA, nors jis buvo sąžiningas – čia tiesiog taip veikia sistema, reikia priprasti. Kitas klientas pyko, kad jo darbdavys reikalavo punktualumo – čia jau jo kaltė, reikia laikytis taisyklių.

Pinigai ir biudžetas

Kiek pinigų reikia persikraustymui į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo tavo situacijos. Jei jau turi darbą ir būstą – gali užtekti 1000-2000 eurų asmeniniams daiktams ir pragyvenimui pirmą mėnesį. Jei nieko neturi – reikia daugiau: būsto depozitas (paprastai 3 mėnesio nuomos kaina), pirmas mėnesio nuoma, perkraustymo kaina, maistas, transportas, dokumentų tvarkymas. Tai gali būti 3000-5000 eurų arba daugiau. Vienas mano klientas atvažiavo su 2000 eurų ir per du mėnesius susirado darbą bei būstą – jam pasisekė. Kitas atvažiavo su 5000 ir po mėnesio jau turėjo problemų su pinigais – nepasisekė. Geriau turėti atsargų.

Ar galima dirbti Lietuvos įmonėje ir gyventi Vokietijoje?

Taip, bet tai sudėtinga. Jei dirbi nuotoliu Lietuvos įmonei, gali gyventi Vokietijoje, bet reikia tvarkyti mokesčius, sveikatos draudimą, pensiją. Tai vadinama „darbu tarpvalstybiniu mastu" ir turi savo taisykles. Gali tekti mokėti mokesčius abiejose šalyse, arba tik vienoje – priklauso nuo sutarties. Vienas mano klientas taip darė – dirbo Lietuvos IT įmonei, gyveno Vokietijoje. Bet jo sąskaitose už elektros, vandens buvo nurodyta Vokietijos adresas, o mokesčius mokėjo Lietuvoje – galų gale turėjo problemų su Vokietijos mokesčių inspekcija. Taip kad čia reikia gerai pasitarti su buhalteriu.

Kaip sutaupyti perkraustymo metu?

Yra keli būdai: pirma, pats pakavimas – sutaupysi 200-400 eurų. Antra, palikti dalį daiktų – kuo mažiau veži, tuo mažiau moki. Trečia, rinktis dalinį krovinį, jei laikas nekritiškas. Ketvirta, palyginti kelis pasiūlymus ir derėtis. Penkta, jei turi draugų ar giminaičių Vokietijoje, galbūt gali pasinaudoti jų transportu. Vienas mano klientas vežėsi daiktus su savo asmeniniu automobiliu kelis kartus – per metus viską pervežė, bet sutaupė nemažai. Kitas naudojosi pigiomis pervežimo paslaugomis iš Lenkijos – buvo pigiau, bet kokybė prastesnė, keli daiktai buvo apgadinti.

Specifinės situacijos

Kaip perkraustyti su augintiniais?

Augintinius vežtis į Vokietiją galima, bet reikia tam tikrų dokumentų. Šunims ir katėms reikia mikročipo, skiepų (ypač pasiutligės), ir ES naminių gyvūnų paso. Gyvūnas turi būti sveikas, kartais reikalingas veterinaro pažymėjimas. Transportuojant gyvūną, reikia užtikrinti jam tinkamas sąlygas: pakankamai vietos, vandens, oro. Jei veži didelius šunis, gali prireikti specialios transporto dėžės. Vienas mano klientas vežėsi du šunis – jam teko samdyti specialų transportą su narvais, kainavo brangiau, bet gyvūnai buvo saugūs. Kitas klientė vežėsi katę lengvatos kupė – paprastai, nes mažas gyvūnas, kainavo mažiau.

Kaip perkraustyti su vaikais?

Vaikai – tai jautrus klausimas. Pirma, jiems reikia savo dokumentų, jei jie vyresni nei 14 metų – jie turi turėti pasus. Antra, jų daiktai – žaisdai, drabužiai, knygos – užima vietos, bet paprastai lengvi. Trečia, perkraustymas gali būti stresas vaikams, todėl geriau juos įtraukti į procesą, paaiškinti, kas bus. Ketvirta, jei vaikai maži, gali prireikti vaiko priežiūros perkraustymo metu – vienas mano klientas samdė auklę, nes pats turėjo prižiūrėti daiktus. Penkta, mokyklos reikalai – jei vaikai eina į mokyklą, reikia išsiaiškinti, kaip perkelti mokymosi vietą, ar reikės laikyti egzaminus.

Kaip perkraustyti senjorus?

Senjorams perkraustymas gali būti fiziškai sunkus, todėl dažnai reikia papildomos pagalbos. Gali prireikti asmeninio сопровождения (palydos) perkraustymo metu. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jų vaistai būtų tvarkingai supakuoti ir lengvai prieinami. Dokumentai – pensijos, sveikatos draudimo kortelės, asmens dokumentai – turi būti tvarkingai sudėti. Vienas mano klientas padėjo savo mamai persikraustyti – ji buvo 75 metų, viską supakavo, o jis tik prižiūrėjo procesą.