Saugus asmeninių gaminių gabenimas į Vokietiją privatiems klientams

Įvadas

Per pastaruosius dešimt metų gabenau šimtus privačių siuntų iš Lietuvos į Vokietiją ir galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės dažnai nežino, kokie dokumentai jiems iš tikrųjų reikalingi, kiek tai kainuos ir kaip išvengti problemų muitineje. Vienas mano klientas vežė senelius baldus, kurie buvo verti mažiau nei 1000 eurų, bet sumokėjo dvigubai daugiau tik todėl, kad nežinojo apie tam tikras išimtis. Kitas gi pagaliau suprato, kad jo džinsai ir kedai nėra „asmeniniai daiktai" pagal muitinės terminiją, kai jau buvo per vėlu. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viskas veikia iš tikrųjų – be gražių žodžių ir marketingo triukų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kainos ir mokėjimai

Kiek iš tikrųjų kainuoja gabenti asmeninius daiktus į Vokietiją?

Na, čia priklauso nuo to, ką veži ir kaip tai darai. Jei pats vairuoji mikroautobusą su savo daiktais, tai tik degalų ir keltų kaina – tarkim, iš Klaipėdos į Kielį gali išleisti apie 150-200 eurų. Bet jei samdai firmą, tai jau kitas pokalbis. Paprastas krovininis mikroautobusas iš Vilniaus iki Miuncheno su pakrovimu ir iškrovimu dabar kainuoja maždaug 800-1200 eurų. Didelis sunkvežimis su pilnu namų turimu – nuo 2500 eurų į Berlyną, iki 4000 į Miuncheną. Kartais žmonės mano, kad pigiau bus vežtis patiems, bet pamiršta, kad reikia atostogų, degalų, kelių mokesčių Vokietijoje ir parkingo prie namo.

Ar tikrai reikia mokėti muitą?

Čia reikalas toks – jei veži daiktus, kurie yra tavo asmeniniai, naudojami daugiau nei šešis mėnesius ir nėra nauji, tai muitas paprastai netaikomas. Bet čia yra sąlyga: jie turi būti TIKRAI tavo asmeniniai, o ne nauji daiktai, kuriuos veži parduoti arba dovanoti. Vokietijos muitinė tikrina tokius dalykus gana atidžiai, ypač jei siunta ateina iš ne ES šalies. Lietuva – ES, tai lengvesnis variantas, bet vis tiek reikia sąrašo.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo pigiau, bet paskui prideda „mokesčius"?

Matėm tokią situaciją ne kartą – skelbime rašo 500 eurų, o galutiniame sąskaitoje gauni 1200. Dažniausiai tai būna taip vadinami „papildomi mokesčiai": draudimas, kuris staiga tampa „privalomas", kuro priemoka, terminalo mokestis Vokietijoje, dokumentų tvarkymas. Iš anksto klausk visada, ar ta kaina galutinė, ir prašyk raštiško patvirtinimo. Geras būdas – paprašyk, kad jie išskaidytų kainą: kiek už darbą, kiek už draudimą, kiek už dokumentus. Jei pradeda painiotis ar pykti – eik kitur.

Dokumentai ir tvarkymas

Kokie dokumentai man iš tikrųjų reikalingi?

Pagrindinis dokumentas – tai sąrašas (invoice arba packing list), kuriame nurodyta, ką veži, kiek tai verta ir kam priklauso. Jei veži baldus, kurie brangesni nei 1000 eurų, gali prireikti sąskaitos faktūros. Jei veži naujus daiktus – čekio arba kvito. Dar reikia paso arba asmens tapatybės kortelės, žinoma. Ir jei samdai įmonę – sutarties su jais. Vokietijoje gali prireikti „Einlieferungsliste" – tai toks priėmimo sąrašas, bet dažniausiai pervežimo įmonė tai tvarko.

Ar reikalingas mano buvimo Vokietijoje įrodymas?

Taip, bet čia priklauso nuo situacijos. Jei jau gyveni Vokietijoje ir veži daiktus į savo naują namą, reikės įrodymo – registracijos (Anmeldung), nuomos sutarties arba darbo sutarties. Jei dar tik planuoji persikelti, tai gali būti sudėtingiau. Muitinės pareigūnas gali paklausti, ar turi ten nuolatinę gyvenamąją vietą. Aš pats visada patariu turėti bent jau nuomos sutarties kopiją, net jei dar nepasirašyta galutinai.

Kas yra tas „EORI" numeris, kurį minėjo?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Paprastai tariant, tai toks unikalus kodas, kuris reikalingas, jei veži prekes komerciniais tikslais. Bet jei veži tik asmeninius daiktus, kurie jau buvo tavo, tai EORI tikriausiai nereikės. Išimtis – jei veži labai brangius daiktus (virš 10000 eurų) arba jei pats užsiunti prekes per kurjerius. Čia galiu būti ne 100% tikras, nes pastaruoju metu taisykles keitė, bet tiek žinau.

Kaip su dokumentais elgtis, jei vežu pats?

Jei pats vairuoji ir veži savo daiktus, tai tiesiog turėk sąrašą su savimi, jei kas klaustų. Vokietijos muitinės postuose (Zoll) gali sustabdyti, bet jei veži akivaizdžiai naudotus asmeninius daiktus, tai paprastai tikrina labai paviršutiniškai. Svarbu turėti savo vardu išrašytus dokumentus – jei veži draugo baldus, gali būti problemų. Dar patartina turėti nuotraukas daiktų, ypač jei jie brangesni – galima parodyti, kad tikrai naudoti, o ne nauji.

Daiktų tipai ir jų gabenimas

Ar galiu vežti baldus į Vokietiją be jokių problemų?

Baldai – tai paprastai lengviausia dalis, jei jie naudoti. Sofa, lova, spinta, stalas – visa tai veža žmonės kasdien. Bet yra niuansas: jei baldai nauji ir supakuoti dėžėse, muitinė gali laikyti juos preke, o ne asmeniniais daiktais. Vienas mano klientas vežė naują virtuvės baldų komplektą supakuotą dėžėse, tai teko aiškinti, kad tai jo asmeninis namų turtas, o ne verslas. Geriausiai – jei baldai jau buvo naudojami, turėk nuotraukų, kad matytusi jų būklė.

Ką daryti su buitine technika – ar reikia kažkokių specialių dokumentų?

Buitinė technika – čia jau reikia atsargiau. Šaldytuvas, skalbimo mašina, viryklė – jei nauji, tai prekės, reikia sąskaitos ir bus muitas. Bet jei naudoti – tavo asmeniniai daiktai. Dar svarbu žinoti, kad Vokietijoje kai kurie prietaisai turi atitikti vietos standartus. Pavyžiui, jei veži elektrinį prietaisą su kištuku, kuris netinka Vokietijos lizdams – gali tekti keisti kištuką arba naudoti adapterį. Aš pats visada patariu pasidomėti iš anksto, nes adapteriai nėra brangūs, bet naujas prietaisas tikrai nebus pigus.

Ar galima vežti mašiną į Vokietiją kaip asmeninį daiktą?

Mašina – tai jau sudėtingesnis klausimas. Jei perveži savo asmeninį automobilį, kuris jau yra registruotas tavo vardu ir naudojamas – tai paprastai leidžiama, bet reikia registracijos dokumentų. Jei perki naują mašiną Lietuvoje ir veži į Vokietiją – čia jau kalbame apie prekių gabenimą, reikės mokėti Vokietijos PVM (19%) ir registruoti ten. Vienas mano pažįstamas bandė vežti naują „Audi" iš Lietuvos į Vokietiją kaip „asmeninį daiktą" – gerai, kad prieš tai pasitikrino, nes kitaip būtų gavęs didelę baudą.

Ką daryti su drabužiais ir avalynė – ar reikia kažką deklaruoti?

Drabužiai ir avalynė – paprastai jokia problema, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Net jei nauji, mažais kiekiais tai paprastai leidžiama kaip asmeninės reikmenys. Bet jei veži 50 porų naujų batų dėžėse – tai jau prekė, ne asmeniniai daiktai. Čia reikia sveiko proto: jei matysis, kad tai skirti naudoti sau, tai OK. Jei atrodys, kad veži parduoti – bus problemų.

Kaip vežti brangius daiktus – papuošalus, meno kūrinius, kolekcijas?

Brangūs daiktai – čia reikia būti labai atsargiam. Auksiniai papuošalai, brangūs laikrodžiai, meno kūriniai – reikės vertės įrodymo. Čekiai, vertinimo sertifikatai, nuotraukos – viskas pravers. Jei vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 10000 eurų), reikės deklaruoti. Dar svarbu žinoti, kad kai kurios draudimo kompanijos reikalauja specialaus draudimo brangiems daiktams pervežimo metu. Aš pats turėjau klientą, kuris vežė senelio paveikslą, vertą apie 5000 eurų – viskas buvo gerai, bet tik todėl, kad turėjo senelio testamentą, kuriame nurodyta, kad tai šeimos relikvija.

Pervežimo būdai

Geriau samdyti įmonę ar vežtis pačiam?

Čia priklauso nuo daiktų kiekio ir tavo laiko. Jei veži visą namą – aišku, samdyk įmonę. Jei kelis lagaminus ir baldus – gal pats gali. Bet čia yra vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta: jei veži pats, tu pats ir krauni, ir iškrauni, ir atsakai, jei kas nors suduš. Įmonės paprastai draudžia. Vienas mano klientas pats vežė seną televizorių, kuris buvo labai svarbus jam sentimentaliai, ir per kelionę jis sudužo. Nieko nepadarysi – pats kaltas. Jei būtų samdęs firmą, būtų gavęs kompensaciją.

Ką reiškia „pilnas krovinys" (FTL) ir „dalinis krovinys" (LTL)?

Pilnas krovinys – tai kai visas sunkvežimis ar mikroautobusas skirtas tik tau. Dalinis – kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Pilnas krovinys brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis. Dalinis – pigesnis, bet gali tekti palaukti, kol priims pakankamai kitos siuntos. Aš pats dažniausiai rekomenduoju dalinį krovinį, jei daiktų mažiau nei pilnas mikroautobusas. Bet jei turi brangių daiktų – gal geriau pilnas, mažiau rizikos.

Ar galima naudoti kurjerines paslaugas mažiems daiktams?

Taip, žinoma. DHL, UPS, FedEx – visi jie veža į Vokietiją. Bet čia yra ribos: paprastai iki 30 kg ir tam tikrų matmenų. Dar svarbu žinoti, kad per kurjerius dažniausiai reikia pildyti prekių deklaraciją, ypač jei vertė viršija tam tikrą sumą. Vienas mano pažįstamas siuntė per DHL naują telefoną ir užmiršo deklaruoti – siunta buvo sulaikyta muitinėje, teko mokėti baudą ir aiškintis porą savaičių.

Problemų sprendimas

Ką daryti, jei muitinėje sustabdė ir pradėjo klausinėti?

Pirmiausia – nesijaudink. Jei viskas tvarkoje, tai tik paprastas patikrinimas. Turėk visus dokumentus tvarkingai, būk pasiruošęs paaiškinti, kokie daiktai, kam priklauso, kodėl veži. Jei ko nors nežinai – geriau pasakyti, kad nežinai, nei meluoti. Muitininkai puikiai jaučia, kai žmogus meluoja. Dar patartina išmokti kelis vokiškus žodžius – „persönliche Gegenstände" (asmeniniai daiktai), „Umzug" (perkraustymas). Jie vertina pastangas.

Kas nutinka, jei vežu kažką, ko nevalia vežti?

Čia priklauso nuo to, kas tai per daiktas. Draudžiami dalykai – ginklai, narkotikai, tam tikros cheminės medžiagos – čia rimtos problemos. Bet jei tai paprastas daiktas, kurį reikėjo deklaruoti, bet nedeklaravai – paprastai baudą, o daiktą gali konfiskuoti arba susigrąžinti sumokėjus muitą. Aš pats mačiau žmogų, kuris vežė sūrį ir dešrą iš Lietuvos – Vokietijoje tai maisto produktai, reikia specialių leidimų. Gerai, kad tikrino atsitiktinai, tai tik įspėjo, bet galėjo būti blogiau.

Kaip elgtis, jei daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?

Jei samdei įmonę – reikalauk kompensacijos. Bet čia svarbu žinoti: jei pats blogai supakavai, tai jų problema mažesnė. Jei jie supakavo blogai – jie atsako. Prieš pasirašydamas priėmimo aktą, visada gerai apžiūrėk viską. Jei kas nors sugadinta – fotografuok, rašyk pastabas, reikalauk, kad atstovas pasirašytų. Vienas mano klientas gavo tik dalį kompensacijos, nes nebuvo iš karto pastebėjęs įbrėžimo ant stalo. Po dviejų savaičių jau buvo per vėlu įrodinėti.

Ką daryti, jei įmonė pradingo su mano daiktais?

Taip, ir taip būna. Pasitikrink įmonę iš anksto – ar turi licenziją, ar yra realus adresas, ar geri atsiliepimai. Jei jau įvyko – kreipkis į vartotojų teises, policiją, jei reikia. Lietuvoje yra Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gali bandyti ten kreiptis. Bet čia tiesa – jei įmonė maža ir neturi turto, tai pinigų gali ir nepamatyti. Geriau išvengti – rinkis didesnes, žinomas firmas, net jei šiek tiek brangiau.

Laikas ir planavimas

Kiek laiko užtrunka pervežimas į Vokietiją?

Priklauso nuo atstumo ir būdo. Jei pats vairuoji – per dieną ar dvi gali būti vietoje, jei ne per toli. Jei įmonė su pilnu kroviniu – paprastai 2-4 dienos iki bet kurios Vokietijos vietos. Dalinis krovinys – gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol priims pakankamai kitos siuntos. Vienas mano klientas laukė 12 dienų iki Hanowerio su daliniu kroviniu. Jam buvo kritiška, bet jis sutiko į tai, nes kainavo pigiau. Kartais verta palaukti, kartais – ne.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Venk rugpjūčio ir rugsėjo pradžios – tai pats pikas, nes žmonės grįžta iš atostogų ir perkraustymų būna daug. Gruodis irgi brangus, nes šventės. Geriausi laikai – pavasaris ir vasaros pradžia, bet ne pačios šventės. Jei gali – planuok iš anksto, mažiausiai porą savaičių iki norimos datos. O jei reikia skubiai – mokėsi brangiau, bet ir taip padarys.

Ar galima kažkaip pagreitinti muitinės procesą?

Taip, jei turi visus dokumentus iš anksto ir jie tvarkingi. Muitinė greičiau paleidžia siuntas, kuriose viskas aišku. Jei mato, kad kažkas neaišku – tikrina ilgiau. Dar galima naudoti profesionalų muitinės tarpininką, bet tai papildomai kainuoja. Aš pats visada patariu viską paruošti iš anksto – sąrašus, vertes, dokumentus – nes taip greičiau viskas praeis.

Praktiniai patarimai

Ką patartum supakuoti pirmiausia?

Pradėk nuo svarbiausių daiktų – dokumentų, vaistų, drabužių porai dienų, telefone įkroviklio. Visa kita – po truputį. Naudok dėžes, kurios tvirtos, ir gerai jas užpildyk, kad daiktai nejudėtų.