Profesionalus ir skubus krovinių gabenimas į Vokietiją

Įvadas

Krovinių gabenimas į Vokietiją – tai kasdienybės dalis daugeliui verslų, bet kai reikia skubiai, viskas tampa daug sudėtingiau. Per pastaruosius 8 metus vežiau visko – nuo mažų siuntų iki pilnų sunkvežimių su įranga, kuri kainuoja šimtus tūkstančių. Kartais viskas eina kaip per sviestą, o kartais... Na, pasakysiu taip – kartais tenka spręsti problemas, kurių net neįsivaizdavai, kad gali būti. Šiame straipsnyje (na gerai, suprantu kad sakiau kad nerašysiu straipsnio, bet čia jau taip gavosi) papasakosiu, kaip iš tikro veikia skubus krovinių gabenimas į Vokietiją, kokios kainos, kaip tvarkyti dokumentus ir ką daryti, kad viskas praeitų be nervų. Arba bent jau su mažiau nervų.

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek iš tikro kainuoja skubus gabenimas į Vokietiją?

Tai priklauso nuo kelių dalykų – krovinio dydžio, svorio, kokiu transportu veži ir kokiu laiku. Paprastai pilnas sunkvežimis (24 tonos) iš Lietuvos į Vokietiją kainuoja nuo 800 iki 1200 eurų, jei tai standartinis gabenimas. Bet jei reikia skubiai – tada kaina gali pakilti iki 1500-2000 eurų ir daugiau. Vieną kartą vežiau skubų krovinį į Miuncheną ir klientui pasakiau 1800 eurų – jis net nebandė derėtis, nes jam reikėjo prekių rytoj. Taip kad kartais skuba kainuoja brangiai, bet kartais tai verta.

Kodėl skubus gabenimas brangesnis?

nes paprasčiausiai – vairuotojas turi pakeisti savo planus, važiuoti greičiau, galbūt imti papildomą pamainą. O tai kainuoja. Be to, jei užsakai gabenimą iš vakaro rytoj, tai reiškia, kad kažkas kitas turėjo laukti. Logistika nėra paprasta, kaip gali pasirodyti.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada verta. Jei veži reguliariai, tai taip, galima susitarti dėl pastovios kainos. Bet jei tai vienkartinis skubus gabenimas – geriau susitelkti į tai, kad krovinys atvyktų laiku, o ne taupyti šimtą eurų. Aš pats visada sakau klientams: jei turite biudžetą, pasakykite jį iš karto, aš pasakysiu, ar įmanoma tilpti. Geriau nei po to ginčytis.

Kas lemia kainos skirtumą tarp skirtingų įmonių?

Viskas – nuo įmonės dydžio iki to, kokius vairuotojus turi. Didelės įmonės turi daugiau resursų, bet kartais jų kainos būna aukštesnės dėl bendrų kaštų. Mažesnės įmonės gali būti lankstesnės, bet kartais jų patikimumas kelia klausimų. Aš pats dirbu su vidutine įmone ir man pavyksta balansuoti – nei per brangu, nei per pigu. Per pigu dažniausiai reiškia problemas.

Dokumentai ir tvarka

Kokius dokumentus reikia kroviniui į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis – tai tarptautinis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys buvo priimtas ir turi būti pristatytas. Be to, reikalinga komercinė sąskaita (invoice), packing list (sąrašas kas vežama), ir jei veži prekes į ES – prekių deklaracija. Kartais reikia ir kitų dokumentų, priklausomai nuo to, kas tai per krovinys. Pavyzdžiui, maisto produktams reikalingi sveikatos sertifikatai, o pavojingoms medžiagoms – ADR dokumentai.

Ar reikia ką nors daryti dėl muitinės?

Į Vokietiją iš Lietuvos vežti nereikia muitinės dokumentų, nes abi šalys yra ES. Bet čia yra vienas niuansas – jei krovinys iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, iš Kinijos per Lietuvą į Vokietiją), tada reikia muitinės dokumentų. Vieną kartą turėjome problemą dėl to – klientė manė, kad jei krovinys pereina Lietuvą, tai viskas tvarkoje, bet pasirodo, kad reikėjo muitinės dokumentų. Teko viską stabdyti ir tvarkyti. Taip kad visada pasitikrinkite, iš kur krovinys iš tikro.

Kas yra CMR važtaraštis ir ar jis svarbus?

CMR yra tarptautinis krovinių vežimo dokumentas, kuris naudojamas visoje Europoje. Jame nurodoma, kas veža, kam veža, kas vežama, ir kokioje būklėje. Tai svarbu, nes jei krovinys dingsta ar yra sugadintas, CMR yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį galima reikšti pretenzijas. Be to, vairuotojas negali išvežti krovinio be tinkamai užpildyto CMR. Aš visada sakau klientams – neišsigąskite, jei prašau daug dokumentų, tai dėl jūsų pačių saugumo.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi arba trūksta?

Geriausia to iš viso vengti, bet jei jau taip nutiko – reikia tvarkyti kuo greičiau. Kartais įmanoma ištaisyti dokumentus kelyje, kartais reikia grįžti atgal. Abu variantai brangūs ir nemalonūs. Vieną kartą vežėme krovinį, kurio dokumentuose buvo klaida svoryje – skirtumas buvo tik 50 kg, bet Vokietijos muitinėje (taip, jie irgi tikrina) tai sukėlė problemų. Išsprendėme, bet praleidome kelias valandas. Taip kad geriau prieš išvykimą viską patikrinti du kartus.

Laikas ir terminai

Kiek laiko užtrunka gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje reikia pristatyti. Iš Vilniaus iki Berlyno – apie 2 dienos, iki Miuncheno – 2-3 dienos, iki Tiubingeno (kur buvau kartą) – beveik 3 dienos. Bet čia kalbame apie standartinį gabenimą. Jei reikia greičiau – galima sutvarkyti per 24 valandas, bet tai jau kitas kainų segmentas.

Ar įmanoma pristatyti per vieną dieną?

Teoriškai taip, praktiškai – labai sunku. Iš Lietuvos iki Vokietijos yra apie 1000-1500 km, priklausomai nuo tikslo. Vienas vairuotojas gali važiuoti maksimaliai 9 valandas per dieną (pagal ES taisykles), taigi vienos dienos gabenimas reikalauja dviejų vairuotojų arba labai greito važiavimo (o tai brangu ir pavojinga). Aš asmeniškai siūlyčiau planuoti bent 2 dienas, jei norite būti tikri.

Kas nutinka, jei pristatymas vėluoja?

Tai priklauso nuo sutarties. Jei vėluojama dėl vežėjo kaltės – galima reikalauti kompensacijos, bet realiai tai retai kada veikia gerai. Jei vėluojama dėlforce majeure (pvz., streikas, blogas oras, avarija kelyje) – tai jau kita istorija. Aš visada perspėju klientus iš anksto, jei matau, kad gali būti vėlavimas. Geriau žinoti nei nežinoti.

Kaip planuoti skubų gabenimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinote, kad reikės gabenti – jau prieš savaitę susisiekite su vežėju. Jei tai tikrai skubu – tada skambinkite ir klauskite, ką galima padaryti. Kartais pavyksta sutvarkyti per kelias valandas, kartais reikia laukti kitą dieną. Svarbu būti realistasu ir turėti planą B, jei pirmasis variantas neveikia.

Kas vyksta pakeliui

Kaip sekti krovinio vietą?

Dauguma įmonių siūlo GPS sekimą – galima matyti, kur sunkvežimis yra realiu laiku. Bet čia yra vienas dalykas – ne visada GPS rodo tiksliai. Kartais sistema rodo, kad vairuotojas yra vienoje vietoje, o iš tikro jis jau kitur. Vieną kartą klientė man skambino panikos kupina, nes sistema rodė, kad sunkvežimis stovi vietoje jau 3 valandas. Paskambinau vairuotojui – jis jau buvo beveik pas ją. Sistema tiesiog vėlavo. Taip kad naudokite sekimą kaip pagalbinį įrankį, bet ne kaip absoliučią tiesą.

Ar vairuotojas gali pristatyti krovinį iki konkrečios vietos?

Paprastai taip, jei tai numatyta sutartyje. Bet čia reikia suprasti – sunkvežimis negali važioti visur. Yra vietų, kur sunkvežimiai negali įvažiuoti dėl svorio apribojimų arba draudimų. Be to, pristatymas iki konkrečios vietos (pavyzdžiui, iki sandėlio durų) gali kainuoti papildomai. Aš visada pasitikslinu su klientu, kur tiksliai reikia pristatyti, nes kartais "Vokietija" reiškia labai skirtingas vietas.

Kas nutinka, jei kelyje atsiranda problemų?

Problemų būna įvairių – nuo techninių gedimų iki eismo spūsčių. Techninis gedimas reiškia, kad reikia kito sunkvežimio, o tai užtrunka. Eismo spūštys – čia jau nieko nepadarysi, reikia laukti. Kartais būna ir keistesnių problemų – vieną kartą vairuotojas pranešė, kad negali važiuoti toliau, nes kelyje buvo didelis elnias ir jis bijojo. Aš suprantu, kad saugumas svarbus, bet taip pat suprantu, kad kliento tai tikriausiai nedomino. Išsprendėme, bet buvo linksma.

Ar galima keisti pristatymo vietą jau pakeliui?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai sudėtinga. Jei krovinys jau pakrautas ir važiuoja, pakeisti pristatymo vietą reiškia pakeisti maršrutą, o tai gali kainuoti papildomai ir užtrukti. Be to, CMR dokumente nurodyta konkreti vieta, ir ją keisti reikia visų šalių sutikimo. Aš pats esu gavęs tokių prašymų – kartais pavyksta, kartais ne. Geriau viską sutvarkyti prieš pradedant gabenimą.

Problemos ir kaip jų išvengti

Kokios dažniausios problemos su gabenimu į Vokietiją?

Pirma – dokumentų klaidos. Antra – netikėti terminai. Trečia – blogas krovinio pakavimas. Ketvirta – nesusipratimai dėl pristatymo vietos. Penkta – kainos nesutarimai po gabenimo. Iš šitų penkių bent vienas pasitaiko beveik kiekviename gabenime. Kartais net keli iš karto. Bet tai nėra pasaulio pabaiga – svarbu žinoti, kaip spręsti.

Kaip išvengti problemų su dokumentais?

Pasitikrinti, pasitikrinti, ir dar kartą pasitikrinti. Aš žinau, kad tai skamba nuobodžiai, bet tai geriausias būdas. Prieš perduodamas krovinį, pats peržvelgsiu visus dokumentus. Kartais prašau kliento atsiųsti dokumentus iš anksto, kad galėčiau peržiūrėti. Jei kas nors neaišku – klausti iš karto, o ne tada, kai jau per vėlu.

Ką daryti, jei krovinys buvo sugadintas per gabenimą?

Pirma – dokumentuoti. Nuotraukos, video, aprašymas. Antra – kreiptis į vežėją raštu su pretenzija. Pagal CMR konvenciją, vežėjas atsako už krovinio sugadinimą ar praradimą. Bet čia yra niuansas – jei krovinys buvo blogai supakuotas, tai jau kita atsakomybė. Vieną kartą vežėme stiklo prekes, kurios buvo supakuotos tik į popierių. Iš tikro? Popierius? Stiklas? Rezultatas buvo aiškus dar prieš išvažiuojant. Taip kad pakavimas taip pat svarbus.

Kaip elgtis, jei vežėjas nevykdo savo įsipareigojimų?

Rašyti pretenziją, o jei niekas nepadeda – kreiptis į teismą arba į asociaciją, kuri nagrinėja tokius ginčus. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai problemas pavyksta išspręsti pokalbio metu. Aš pats visada stengiuosi rasti sprendimą, nes mano reputacija svarbesnė nei vienas ginčas. Bet jei jau turite reikalų su įmone, kuri nesiruošia spręsti problemų – tada reikia imtis kitų priemonių.

Kaip atpažinti blogą vežėją?

Jei kaina per žema – jau įtartina. Jei nesutinka rodyti dokumentų – įtartina. Jei žada viską per greitai ir per pigiai – įtartina. Jei neturi jokios informacijos apie save internete – taip pat įtartina. Aš pats visada sakau – pasidomėkite, paskambinkite, paklauskite. Gera įmonė turi ką pasakyti ir turi kaip tai įrodyti.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti gerą vežėją?

Ieškoti pagal atsiliepimus, pagal patirtį, pagal tai, kaip bendrauja. Vienas geras būdas – paklausti kitų verslininkų, kurie jau naudojosi tokiomis paslaugomis. Asmeninė rekomendacija dažniausiai verta daugiau nei bet koks SEO sąrašas. Aš pats daug klientų gaunu būtent per rekomendacijas. Be to, svarbu žiūrėti, ar įmonė turi licencijas, ar ji registruota, ar turi draudimą. Nes jei kažkas nutiks, o įmonės nebus – jums bus sunku kažką gauti.

Ar verta dirbti su vienu vežėju reguliariai?

Taip, ir aš pats tai rekomenduoju. Jei randate vežėją, kuris gerai dirba – laikykitės jo. Pirma, jis jau žino jūsų poreikius. Antra, galima derėtis dėl geresnių kainų. Trečia, jei kas nors nutiks, jau turite žmogų, kurį pažįstate. Aš turiu klientų, su kuriais dirbu jau keletą metų, ir mums nereikia kas kartą aiškintis visko iš naujo. Tai sutaupo laiko ir nervų abiems pusėms.

Ką daryti, jei pirmas kartas su vežėju nepasisekė?

Vertinti situaciją. Jei tai buvo maža problema, kuri buvo išspręsta – galima duoti antrą šansą. Jei tai buvo didelė problema, kuri nebuvo tinkamai išspręsta – galbūt verta ieškoti kito. Bet čia reikia būti sąžiningam ir sau, ir kitam. Kartais problemas sukelia ir pats klientas, ne tik vežėjas. Vieną kartą turėjau klientą, kuris kaskart skundėsi dėl kažko, bet kai pradėjome gilintis – paaiškėjo, kad problemos buvo jo pusėje. Taip kad visada žiūrėkite abi puses.

Kaip užmegzti gerą bendradarbiavimą?

Būti aiškiam, būti sąžiningam, būti laiku. Jei žinote, kad reikės gabenimo – praneškite iš anksto. Jei kažkas keičiasi – praneškite taip pat. Jei susitarėme dėl kainos – mokėkite laiku. Aš pats vertinu klientus, kurie laikosi žodžio. Ir pats stengiuosi laikytis žodžio. Kartais nepavyksta, bet tada aš bent jau perspėju iš anksto.

Kada verta rinktis brangesnį, bet patikimesnį variantą?

Visada, jei krovinys yra svarbus arba brangus. Jei vežate kažką, kas jums reikia labai skubiai, arba kas kainuoja daug – tada tikrai verta mokėti daugiau už patikimumą. Vieną kartą klientas norėjo sutaupyti 200 eurų ir rinkoosi pigesnį variantą. Krovinys vėlavo 3 dienas. Jam reikėjo tų prekių verslo pradžiai. 3 dienos vėlavimo jam kainavo daugiau nei 200 eurų. Taip kad kartais taupymas yra brangiausias variantas.

Išvada

Krovinių gabenimas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, sutvarkyti dokumentus, pasirinkti patikimą vežėją ir būti realistasu dėl terminų bei kainų. Skubus gabenimas visada kainuoja brangiau, bet kartais tai verta. Jei pirmas kartas nepasisekė – ne viskas prarasta, kartais reikia tiesiog rasti geresnį variantą. O jei jau turite žmogų, kuriam galite pasitikėti – laikykitės jo, nes gera partnerystė šioje srityje verta daug. Jei turite klausimų – rašykite, stengsiuosi atsakyti, kada bus laiko. O jei reikia gabenimo – žinote, kam skambinti.