Perkraustymas iš Vokietijos – kaip suplanuoti efektyviai?

Persikėlimas iš Vokietijos į Lietuvą ar bet kur kitur – tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius 8 metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir mačiau viską: nuo žmonių, kurie viską suplanavo per 2 savaites ir sklandžiai persikėlė, iki tų, kurie pamiršo pagrindinius dokumentus ir praleido mėnesius biurokratijos labirintuose. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką iš tiesų veikia – be gražių žodžių ir nerealių pažadų. Nes perkraustymas iš Vokietijos gali būti paprastas, jei žinai, ką darai.

Pasiruošimas ir planavimas

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą iš Vokietijos?

Pradėk bent prieš 2-3 mėnesius iki planuojamos datos. Žinau, kad dauguma žmonių pradeda galvoti tik likus mėnesiui, bet tada jau būna per vėlu – ypač jei reikia sutvarkyti dokumentus Vokietijoje. Vienas mano klientų praėjusiais metais pradėjo planuoti tik likus 3 savaitėms ir galų gale atidėjo persikėlimą dar du mėnesius. Taip, kartais gyvenimas meta netikėtumus, bet jei jau žinai, kad kraustysies – pradėk iš anksto.

Ką pirmiausia reikia sutvarkyti prieš perkraustymą?

Pirmiausia – susitvarkyk su dabartine gyvenvieta. Išsiaiškink, kada gali nutraukti nuomą ar parduoti NT Vokietijoje. Dažnai žmonės pamiršta, kad nuomos sutartis paprastai turi 3 mėnesių įspėjimo terminą. Tada susirink visus dokumentus – paso kopijas, darbo sutartį, jei turi – Vokietijos registracijos pažymėjimą. Ir žinok, kad kuo anksčiau užsakysi perkraustymo paslaugas, tuo geresnes datas gausi.

Ar verta patiems viską organizuoti ar geriau samdyti įmonę?

Jei kraustaisi tik su keliais lagaminais – gali viską padaryti pats. Bet jei turi baldų, buitinės technikos, o ypač – jei persikėlinėji su šeima – verta samdyti profesionalus. Aš pats per 8 metus mačiau, kaip žmonės bandė sutaupyti ir pasamdė netinkamą firmą, o galų gale mokėjo dukart. Profesionali įmonė paima viską – nuo pakavimo iki pristatymo į naująją vietą. Tiesą sakant, pats sau samdyčiau profesionalus, jei kraustyčiausi – tiesiog verta savo laiką ir nervus taupyti.

Kiek laiko trunka visas perkraustymo procesas nuo pradžios iki pabaigos?

Paprastai – nuo 2 iki 4 savaičių, jei viskas einama sklandžiai. Bet čia priklauso nuo daug faktorių: kiek turto veži, kokiu atstumu, ar reikia sandėliavimo. Vienas mano klientų pernai vežė visą namų ūkį iš Miuncheno į Vilnių ir visas procesas truko apie 3 savaites – nuo pirmo pokalbio iki galutinio pristatymo. Kartais būna ir ilgiau, jei iškyla dokumentų problemos arba jei pats klientas nėra pasiruošęs. Čia reikia būti realistasam – geriau skirti daugiau laiko nei mažiau.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia turėti perkraustymui iš Vokietijos?

Reikės paso arba asmens tapatybės kortelės, jei esi ES pilietis – o tikriausiai esi, jei gyvenai Vokietijoje. Taip pat – registracijos pažymėjimo (Anmeldung) kopiją, nuomos sutartį arba NT pardavimo dokumentus. Jei veži baldus – sąskaitas arba pirkimo įrodymus, nors tai nebūtina. Ir žinok, kad kai kurios įmonės prašo įgaliojimo, jei viską tvarko kitas žmogus. Aš visada rekomenduoju turėti visus dokumentus tvarkingai sudėtus į vieną folderį – vėliau bus daug lengviau.

Ar reikalingas muito mokestis vežant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei esi ES pilietis ir veži asmeninius daiktus, kuriuos naudojai sau – ne, muito mokestis netaikomas. Bet čia yra tam tikros sąlygos: daiktai turi būti tavo asmeniniai, naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui. Nauji daiktai, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali būti apmokestinti. Vienas mano klientų vežė naują baldų komplektą ir turėjo sumokėti muito – taigi čia reikia būti atsargiam. Geriausia pasitarti su perkraustymo įmone iš anksto.

Kaip sutvarkyti Vokietijos registracijos atšaukimą (Abmeldung)?

Eiti į vietos Bürgeramt arba Registrierungsamt ir užpildyti Abmeldung formą. Galima padaryti ir internetu, priklauso nuo miesto. Svarbu tai padaryti iki išvykimo, nes kitaip gali kilti problemų su mokesčiais. Žinau, kad daugelis žmonių tiesiog išvyksta ir pamiršta tai sutvarkyti – o vėliau gauna baudų. Taigi, net jei atrodo, kad niekas nesužinos – geriau viską daryti tvarkingai.

Ar reikalingas draudimas perkraustymo metu?

Stipriai rekomenduoju. Perkraustymo draudimas nėra brangus, bet gali išgelbėti, jei kas nors nutiks. Per mano praktiką buvo keletas atvejų, kai daiktai buvo apgadinti per transportavimą – ir klientai, kurie turėjo draudimą, ramiai gavo kompensaciją. Kitiems teko ilgai aiškintis ir galų gale nieko negauti. Tai vienas tų atvejų, kai geriaja per daug nei per maža apsidrausti.

Kainos ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia labai priklauso nuo to, kiek veži. Mažas perkraustymas – keli lagaminai ir keletas dėžių – gali kainuoti nuo 500 iki 1000 eurų. Pilnas namų ūkis su baldais – nuo 2000 iki 5000 eurų, kartais ir daugiau. Vienas mano klientų pernai vežė visą 4 kambarių buto turinį iš Hamburgo ir sumokėjo apie 3500 eurų. Bet jei veži tik kelis lagaminus autobusu arba traukiniu – gali būti žymiai pigiau. Svarbu žinoti, ko iš tiesų reikia.

Kodėl vienos įmonės siūlo kainas, kurios skiriasi 2-3 kartus?

Nes vieni skaičiuoja tik transporto išlaidas, kiti – viską kartu su pakavimu, draudimu, sandėliavimu. Kartais pigesnės kainos galų gale tampa brangesnėmis, nes klientui tenka papildomai mokėti už tai, kas buvo neįskaičiuota. Aš visada sakau klientams: prašyk pilnos sąmatos iš karto. Ir skaityk smulkiai – kartais ten būna įrašyta, kad tam tikri dalykai yra "papildomi". Čia tikrai verta skirti laiko ir palyginti kelis pasiūlymus.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima. Ypač jei turi didesnį krovinį arba jei lankstus su datomis. Daug perkraustymo įmonių nori užpildyti savo grafikus ir gali pasiūlyti geresnę kainą, jei veši ne pačiu piktu sezonu. Vasaros mėnesiai – brangesni, nes visi kraustosi. Žiema – pigiau, bet čia jau kitas minusas su oro sąlygomis. Vieną kartą man pavyko derėtis dėl 15% nuolaidos, nes pasiūlyme datas, kurios buvo įmonei patogios. Taigi, nevertėtų tiesiog imti pirmą pasiūlymą.

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti?

Gali būti: sandėliavimas, jei naujoji vieta dar neparuošta; papildomas pakavimas, jei pats nespėji arba nemoki; draudimas, jei nori papildomos apsaugos; liftas arba laiptai – kai kurios įmonės papildomai skaičiuoja, jei reikia kelti daiktus per laiptus. Ir dar – jei gyveni name, kur nėra lengvos prieigos sunkvežimiui – tai taip pat gali kainuoti papildomai. Geriausia viską išsiaiškinti iš karto, o ne po to, kai jau pradėtas darbas.

Logistika ir transportas

Kokie transporto būdai naudojami perkraustymui iš Vokietijos?

Dažniausiai – sunkvežimiai, kartais mikroautobusai, jei krovinys mažesnis. Jei kraustaisi iš Vokietijos pietų – pvz., iš Miuncheno – gali būti naudojamas ir geležinkelis, bet tai retesnis variantas. Oro transportas – tik labai mažiems kroviniams ir brangiems daiktams, nes kainuoja daug. Vienas mano klientų vežė tik lagaminus traukiniu ir jam buvo patogu bei pigiau nei samdyti sunkvežimį. Bet vėlgi – priklauso nuo to, kiek turi daiktų.

Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai 1-3 dienos, jei tai tiesioginis pervežimas. Bet jei įmonė turi kitų krovinių ir daro kelis sustojimus – gali užtrukti ir iki savaitės. Vienas mano klientų pyko, kad pristatymas užtruko 5 dienas, nors buvo žadėtos 2. Pasirodo, įmonė vežė ir kitus krovinius pakeliui. Tai buvo parašyta sutartyje smulkiai, bet klientai neperskaitė. Taigi – visada aiškinkis iš anksto.

Ar saugu vežti baldus ir buitinę techniką?

Paprastai taip, jei samdai profesionalus. Jie naudoja specialias priemones: amortizatorius, tvirtinimo diržus, pakavimo medžiagas. Bet – ir čia aš noriu būti sąžiningas – visada yra tam tikra rizika. Per mano 8 metų praktiką buvo keletas atvejų, kai kažkas buvo apgadinta. Dažniausiai – stikliniai paviršiai, veidrodžiai, kartais televizoriai. Jei turi labai brangius daiktus – pagalvok, ar verta juos vežti, ar galbūt geriau parduoti ir pirkti naujus.

Kas nutinka, jei mano daiktai dingsta arba yra pavogti?

Jei turi draudimą – kreipiesi į draudimo įmonę ir gauni kompensaciją. Jei neturi – priklauso nuo sutarties su perkraustymo įmone. Dažniausiai jie atsako tik tam tikromis ribomis. Vienas mano klientų prarado brangų dviratį ir galų gale gavo tik dalį vertės atgal. Tai nebuvo malonu, bet taip jau yra. Čia vėl grįžtu prie to paties patarimo – apsidrausk.

Patarimai ir triukai

Ką daryti prieš patį perkraustymo dieną?

Susitvarkyk su tuo, ką nenorėsi vežti – išmesk, parduok arba atiduok. Pakuok daiktus pagal dėžes ir žymėk jas – kurioje dėžėje kas yra. Pasiruošk būtiniausius daiktus atskirai: dokumentus, vaistus, keitinius drabužius, įkroviklius. Vienas mano klientų visus svarbius dokumentus paliko supakuotose dėžėse ir tris dienas ieškojo savo paso. Taigi, būtiniausius daiktus laikyk atskirai ir žinok, kur jie.

Ar verta naudotis firmų pakavimo paslaugomis?

Jei turi laiko ir moki pakuoti – gali daryti pats. Bet jei dirbi arba turi daug trapų daiktų – verta sumokėti už profesionalų pakavimą. Jie žino, kaip teisingai suvynioti veidrodį, supakuoti stiklinius paviršius, užfiksuoti baldus. Aš pats visada siūlau bent jau baldų ir buitinės technikos pakavimą palikti profesionalams. Sutaupysi sau daug nervų.

Kaip išsirinkti patikimą perkraustymo įmonę?

Skaityk atsiliepimus – bet ne tik gerus, o ir blogus, kad žinotum, kokie trūkumai gali būti. Klausk konkrečių klausimų: kiek metų veikia, kokius draudimus turi, kas bus atsakingas už mano daiktus. Ir svarbiausia – jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Aš mačiau įmones, kurios žada viską labai pigiai, o po to klientai likdavo be daiktų ir be pinigų. Čia tikrai verta skirti laiko ir išsirinkti tinkamai.

Ką daryti pirmomis dienomis naujoje vietoje?

Pirmiausia – išpakuok būtiniausius daiktus: lovos, drabužiai, virtuvės reikmenys. Tada sutvarkyk dokumentus – jei reikia, užsiregistruok naujoje vietoje. Susiek su perkraustymo įmone, jei dar liko kažkokių neaiškumų. Ir duok sau laiko – persikėlimas yra stresas, nors daugelis stengiasi to nepripažinti. Vienas mano klientų sakė, kad pirmą savaitę jautėsi kaip svetimas savo naujame name – po mėnesio jau viskas buvo gerai.

Ar galima kažkaip sumažinti stresą perkraustymo metu?

Taip. Pasiruošk iš anksto, kad nereikėtų skubėti. Pasakyk draugams ir šeimai, kad gali prireikti pagalbos. Ir nesistenk visko padaryti per vieną dieną – duok sau laiko. Aš pats, kai kraustydavausi, visada stengdavausi turėti bent vieną dieną pauzės tarp pakuotės ir išpakuotės. Be to, gera mintis – pasiimti sau malonumą, pvz., eiti į mėgstamą restoraną vakarieniauti. Kartais maži dalykai labai padeda.

Ką daryti, jei kažkas nepavyko pagal planą?

Imk giliai kvėpavimą ir spręsk problemą žingsnis po žingsnio. Jei tai įmonės kaltė – skambink, rašyk, reikalauk. Jei tavo paties klaida – mokykis ir kitą kartą daryk kitaip. Gyvenime ne viskas eina pagal planą ir tai normalu. Svarbiausia – nepanikuoti ir spręsti situaciją, o ne jaustis blogai dėl to, kas jau įvyko. Vienas mano klientų susidūrė su tuo, kad jo daiktai buvo pristatyti į kitą adresą – bet galų gale viskas išsisprendė, nors ir užtruko.

Išvada

Perkraustymas iš Vokietijos nėra toks baisus, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – pradėti planuoti iš anksto, susitvarkyti dokumentus ir rasti patikimą įmonę. Neišeik pigiausio varianto vien dėl to, kad taupai, ir nepamiršk apsidrausti. Likęs stresas – tai tik laikinas dalykas, o naujame name greitai apsiprasi. Jei turi klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu.