Optimizuoti tiekimo maršrutai iš Vokietijos, efektyviai

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau aštuntus metus ir galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės per dažnai permoka už pervežimus iš Vokietijos, nes tiesiog nežino, kaip viskas veikia. Kartais net ir patys vairuotojai nežino, kad galėtų vežti pigiau, jei maršrutas būtų suplanuotas kitaip. Šiame straipsnyje (na štai, pats sakiau, kad nerašysiu "šiame straipsnyje", bet jau parašiau – paliksiu kaip yra) noriu paprastai paaiškinti, kaip optimizuoti tiekimo maršrutus iš Vokietijos taip, kad neužsiliktumėte be prekių ir nepraleistumėte pinigų pro rankas. Pradėkime nuo pagrindų.

Kaip veikia maršrutų planavimas

Ar tikrai pigiausias pasiūlymas visada geriausias?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais matome pasiūlymą su labai žema kaina ir iškart norime jį paimti, bet čia yra didelis bet. Pigi kaina dažnai reiškia, kad bus naudojamas perkrovos punktas kažkur Lenkijoje ar Čekijoje, kur prekes perkels iš vieno sunkvežimio į kitą. Kiekvienas perkėlimas – tai papildomas rizikos faktorius, kad kažkas bus sugadinta arba pamesta. Vieną kartą turėjau klientą, kuris sutaupė 200 eurų per pervežimą, bet galiausiai prarado prekių už 1500 eurų, nes jos tiesiog dingo per perkrovos punktą. Taigi, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip prekės bus vežamos.

Kada verta rinktis tiesioginį pervežimą?

Tiesioginis pervežimas – kai vienas sunkvežimis iš Vokietijos važiuoja tiesiai iki jūsų sandėlio – yra brangesnis, bet dažnai verta. Ypač jei vežate brangias prekes, pvz., elektroniką ar mašinų dalis. Aš visada sakau klientams: jei prekės vertė viršija 10 000 eurų, galvokite apie tiesioginį pervežimą. Vienas mano klientas vežė medicinos įrangą iš Miuncheno ir pradžioje norėjo taupyti, bet po mano paaiškinimo sutiko mokėti brangiau. Po dviejų savaičių jo kolega iš kitos įmonės vežė tą pačią įrangą su perkrova ir vienas prietaisas buvo sugadintas – o garantija čia jau nieko nekompensavo.

Kaip sužinoti, ar pervežėjas patikimas?

Čia yra didelis rinkos problema – labai sunku atskirti gerą pervežėją nuo blogo, kol nebandai. Aš pats per metus atmečiau gal kokius 30 proc. sąraše esančių pervežėjų, nes jie tiesiog neatliko to, ką žadėjo. Pagrindiniai ženklai, į kuriuos reikia žiūrėti: ar jie atsako greitai (per valandą-dvi), ar gali parodyti savo sunkvežimius (nuotraukas arba video skambučio metu), ar turi draudimą kroviniui. Be to, pasidomėkite, kiek laiko jie jau veža iš Vokietijos – jei tik metus ar du, būkite atsargūs. Aš pats ne visada žinau 100%, ar naujas pervežėjas bus patikimas, bet bent jau turiu sistemą, kaip tai tikrinti.

Kaip sutaupyti pinigų

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet čia reikia žinoti kaip. Pirma, niekada nepradėkite derėtis nuo žemiausios kainos, kurią radote internete – tai rodo, kad jums svarbu tik kaina, o ne kokybė. Antra, jei turite reguliarius pervežimus, pvz., kas mėnesį vežate prekes iš Vokietijos, tai jau yra derybinė kortelė. Vienas mano klientas pradėjo vežti kas dvi savaites ir po trijų mėnesių gavo 15 proc. nuolaidą – tiesiog todėl, kad pervežėjas norėjo turėti stabilų darbą. Taip pat galite derėtis dėl pilnos sunkvežimio apkrovos – jei pripildytumėte visą sunkvežimį, kaina už toną bus žymiai mažesnis nei už dalinį krovinį.

Kada pigiau vežti dalinį krovinį?

Dalinis krovinys (LTL – Less Than Truckload) yra tada, kai jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio, o likusi vieta užpildoma kitų siuntų. Čia yra svarbu suprasti ekonomiką: jei jūsų krovinys sveria mažiau nei 500 kg ir neužima daug vietos, dalinis krovinys tikrai gali būti pigesnis. Bet jei jau esate arti pilno sunkvežimio (pvz., 80 proc. vietos), tuomet jau gali būti verta mokėti pilno sunkvežimio kainą ir visą tą vietą turėti sau. Aš pats visada skaičiuoju: jei dalinis krovinys kainuoja 400 eurų, o pilnas 600 eurų, bet jums reikia tik 70 proc. vietos, tai vis tiek gali būti verta imti pilną – turėsite vietos rezervui ir nereikės laukti, kol bus surinktas kitas krovinys.

Ar verta vežti su grįžtamuoju reisu?

Grįžtamasis reisas – kai sunkvežimis iš Vokietijos važiuoja pilnas, o grįžta tuščias arba pusiau tuščias – tai yra didelė sutaupymo galimybė. Jei jūsų tiekėjas Vokietijoje gali suderinti, kad sunkvežimis pas jį atvažiuoja tuščias ir pasiima jūsų krovinį grįždamas, tai kaina gali būti iki 40 proc. mažesnė nei standartinis pervežimas. Bet čia yra problema: reikia labai gerai suderinti laiką. Vieną kartą mano kliento tiekėjas Vokietijoje neatidavė prekių laiku ir sunkvežimis turėjo laukti 6 valandas – tai kainavo papildomai 150 eurų, nes vairuotojas praleido laiką, kurį galėjo skirti kitam pervežimui.

Laiko planavimas

Kaip planuoti pristatymo laiką?

Čia yra labai svarbu suprasti, kad Vokietija nėra vienas taškas – tai didelė šalis su skirtingomis susisiekimo galimybėmis. Jei prekės iš Hamburgo uosto, pristatymas į Lietuvą paprastai trunka 2-3 dienas. Jei iš Miuncheno arba Štutgarto pietuose, gali būti 3-4 dienos. Bet čia reikia įskaičiuoti ir muitinės procedūras, jei jos reikalingos. Aš visada rekomenduoju pridėti bent vieną dieną atsargai – geriau pristatyti anksčiau nei klientas tikėjosi, nei vėliau ir praleisti savo pažadą.

Kada geriausia siųsti krovinį?

Jei turite galimybę rinktis, venkite pirmadienio ir penktadienio. Pirmadienį daug kas nori pradėti savaitę, todėl eismas tankesnis, o penktadienį daug žmonių važiuoja savaitgaliui, todėl greitkeliai užkimšti. Geriausia – antradienis, trečiadienis arba ketvirtadienis. Be to, venkite rugpjūčio mėnesio – Vokietijoje daug žmonių atostogauja, o tai reiškia, kad tiekėjai gali vėluoti, o ir sunkvežimius sunkiau gauti. Vieną rugpjūtį turėjome atvejį, kai paprastas pervežimas užtruko 2 savaites ilgiau nei planuota, nes tiesiog nebuvo laisvų sunkvežimių.

Ką daryti, jei reikia skubaus pervežimo?

Skubus pervežimas (express) iš Vokietijos kainuoja žymiai brangiau – paprastai 50-100 proc. daugiau nei standartinis. Bet jei tikrai reikia, yra keletas būdų. Pirma, galima naudoti oro pervežimą, bet čia kainos yra labai aukštos – kartais net 10 kartų brangiau nei keliais. Antra, galima užsakyti specialų sunkvežimį, kuris važiuoja tik jūsų krovinį ir niekur nestoja. Trečia, jei krovinys nedidelis, galima naudoti skubų paštą arba kurjerių tarnybą – DHL, UPS arba FedEx turi express paslaugas, kurios pristato per 24-48 valandas, bet vėlgi, tai brangu.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindiniai dokumentai yra: prekių sąskaita faktūra (invoice), pakavimo sąrašas (packing list), CMR važtaraštis (tai tarptautinis dokumentas, kuris lydi krovinį), ir jei reikia – muitinės dokumentai. Jei vežate iš Vokietijos į Lietuvą, tai ES vidaus pervežimas, todėl muitinės dokumentų paprastai nereikia. Bet jei vežate iš Vokietijos į ne ES šalį (pvz., į Rusiją arba Baltarusiją), tada reikalingi muitinės dokumentai ir tai jau yra visiškai kita procedūra. Aš pats visada prašau klientų pateikti sąskaitą faktūrą iš anksto – bent jau dieną prieš pervežimą – nes kartais pasitaiko klaidų, kurias reikia ištaisyti iki sunkvežimio išvykimo.

Ar reikia draudimo?

Draudimas nėra privalomas pagal įstatymą, bet aš asmeniškai rekomenduoju visada drausti krovinį. Vienas mano klientas prieš porą metų vežė prekes už 50 000 eurų ir nusprendė sutaupyti nedraudžiamas – sunkvežimis turėjo avariją, prekės buvo sugadintos, ir jis prarado viską. Draudimas paprastai kainuoja 0,3-0,5 proc. nuo krovinio vertės, tad jei vežate prekes už 10 000 eurų, draudimas kainuos tik 30-50 eurų. Ar verta taupyti? Aš manau, kad ne.

Kaip elgtis su muitine?

Jei vežate iš Vokietijos į Lietuvą, muitinės nereikia – tai ES vidaus pervežimas. Bet jei vežate į ne ES šalį, tada reikia muitinės deklaracijos. Čia geriausia naudoti muitinės brokerį, kuris viską sutvarkys už jus. Muitinės procedūros gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ar prekės yra paprastos, ar reikia specialių leidimų. Vieną kartą vežėme mašinų dalis į Rusiją ir muitinėje užstrigome 5 dienas, nes trūko vieno dokumento – tai buvo labai brangu pamoka.

Problemos ir jų sprendimai

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia, susisiekite su pervežėju ir sužinokite priežastį. Dažniausios priežastys: eismo spūstys, blogi orai, techninės problemos su sunkvežimiu, arba problema su pačiu kroviniu (pvz., neatitikimas dokumentuose). Jei vėlavimas yra dėl pervežėjo kaltės, galite reikalauti kompensacijos, bet čia visada reikia turėti rašytinį įrodymą. Aš visada patariu klientams rašyti el. laiškus, o ne skambinti – taip yra lengviau įrodyti, jei kas nors negerai. Jei vėlavimas jums kainuoja papildomų pinigų (pvz., praleidote sandėlio darbus arba kliento susitikimą), tuomet reikia tartis dėl kompensacijos, bet čia jau reikia gero susitarimo iš anksto.

Kaip elgtis, jei prekės buvo sugadintos?

Čia reikia veikti greitai. Pirma, dokumentuokite žalą – fotografuokite, filmuokite, užsirašykite viską, kas atsitiko. Antra, praneškite pervežėjui ir draudimo kompanijai (jei draudėte). Trečia, jei įmanoma, nesutikite priimti sugadintų prekių – geriau, jei jos grįžta atgal. Vienas mano klientas priėmė dalį sugadintų prekių manydamas, kad tai nieko tokio, bet vėliau paaiškėjo, kad žala buvo žymiai didesnė nei atrodė iš pradžių. Taigi, būkite atidūs ir visada tikrinkite prekes prieš pasirašydami priėmimą.

Kas nutinka, jei prekės dingsta?

Prekių dingimas yra retas, bet įmanomas atvejis. Dažniausiai tai nutinka dėl žmogiškos klaidos – dokumentai sumaišomi, sunkvežimis nukreipiamas į kitą adresą. Jei taip nutiko, pirmiausia kreipkitės į pervežėją ir paprašykite, kad jie ieškotų. Jei per 48 valandas prekės nerandamos, kreipkitės į draudimo kompaniją. Čia vėlgi svarbu turėti visus dokumentus – sąskaitą faktūrą, pakavimo sąrašą, CMR važtaraštį – nes be jų bus labai sunku įrodyti, ką vežėte ir kokia to vertė.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip rasti patikimą pervežėją?

Yra keletas būdų. Pirma, klauskite kitų įmonių, kurios veža iš Vokietijos – asmeninės rekomendacijos dažniausiai yra geriausios. Antra, naudokite pervežimo platformas, pvz., Transporeon, TIMOCOM arba kitas, kur galima matyti pervežėjų įvertinimus. Trečia, jei turite galimybę, nuvykite į pervežėjo biurą ir pasikalbėkite asmeniškai – taip galėsite įvertinti, ar žmogus jums tinka. Aš pats visada rekomenduoju pradėti nuo mažo pervežimo – jei viskas gerai, tada didinti apimtis. Taip sumažinsite riziką, jei kas nors nepasiteisins.

Ar verta turėti vieną nuolatinį pervežėją?

Taip, bet su sąlyga, kad tas pervežėjas yra patikimas. Nuolatinis bendradarbiavimas turi daug privalumų: pervežėjas geriau supranta jūsų poreikius, gali suteikti nuolaidas, greičiau reaguoja į skubius užsakymus. Bet čia yra ir minusas – jei turite tik vieną pervežėją, esate priklausomi nuo jo. Aš pats visada rekomenduoju turėti bent du-tris patikimus pervežėjus, kad jei vienas negali, būtų kitas. Vienas mano klientas turėjo tik vieną pervežėją ir kai tas susirgo, liko be pervežimų dviem savaitėms – tai buvo labai brangu.

Kaip vertinti pervežėjo darbą?

Yra keletas kriterijų: ar laiku pristato (ar bent jau perspėja, jei bus vėluojama), ar prekės atvežamos sveikos, ar dokumentai tvarkingi, ar lengva susisiekti ir gauti atsakymus. Aš pats naudoju paprastą sistemą – po kiekvieno pervežimo užsirašau, kaip viskas vyko, ir po kelių pervežimų jau matau, ar verta bendradarbiauti toliau. Jei per 3 pervežimus buvo problemų, ieškau kito. Žinoma, kartais problemos būna ne dėl pervežėjo kaltės (pvz., blogi orai), bet jei problemos kartojasi, tai jau tendencija.

Išvada

Optimizuoti tiekimo maršrutus iš Vokietijos nėra taip sunku, kaip gali atrodyti – reikia tik žinoti kelis pagrindinius dalykus. Svarbiausia: nežiūrėkite tik į kainą, nes pigiausias variantas dažnai brangiai kainuoja ilgalaikėje perspektyvoje. Planuokite iš anksto, turėkite kelis patikimus pervežėjus, drauskite krovinį ir visada tikrinkite dokumentus. Jei viską darote teisingai, pervežimai iš Vokietijos gali būti greiti, saugūs ir ne per brangūs. O jei kyla klausimų – visada galite kreiptis į specialistus, kurie padės išsirinkti geriausią variantą jūsų situacijoje.