Kaip nusiųsti asmeninius daiktus į Vokietiją? Paprasta dabar.

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ar jau turi ten naują namą, o dalis tavo daiktų liko Lietuvoje – šis tekstas tau. Aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad mačiau viską: ir sklandžius pervežimus, ir situacijas, kai žmonės pameta dokumentus, arba sumoka dvigubai nei reikėjo. Siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją iš tikro nėra sudėtinga, jei žinai kelis svarbius dalykus. Pasakosiu tau paprastai, kaip viskas veikia, kokius dokumentus reikia turėti, ir į ką verta atkreipti dėmesį, kad viskas praeitų be didelio streso.

Bendrieji klausimai

Ar tikrai galima siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją patiems?

Taip, žinoma. Gali rinktis kelis variantus: pasinaudoti perkraustymo įmonės paslaugomis, siųsti per kurjerines tarnybas, arba vežti pats, jei turi automobilį ir gali kelis kartus pervažiuoti sieną. Perkraustymo įmonės dažniausiai pasiima daiktus iš tavo namų Lietuvoje ir pristato į nurodytą adresą Vokietijoje. Tai patogiausia, bet brangiausia. Jei daiktų nedaug, galbūt užteks ir kelių siuntų per UPS ar DHL.

Kiek laiko užtrunka pervežimas į Vokietiją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių savaičių, priklausomai nuo to, kokiu būdu siunti. Jei tai pilnas perkraustymas su konteineriu – gali užtrukti ir mėnesį, ypač jei reikia laukti eilės uoste. Greičiausiai būna mažos siuntos per kurjerius – kartais per 3-5 dienas jau būna vietoje. Bet čia priklauso nuo konkrečios situacijos, kartais viskas užstringa dėl muitinės, nors tai retai nutinka su asmeniniais daiktais.

Ar reikia mokėti muitą įvežant daiktus į Vokietiją?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai Lietuvoje ir tiesiog persikeli gyventi į Vokietiją – muito mokėti nereikia. Bet čia yra sąlyga: daiktai turi būti tavo nuosavi, naudoti asmeniniam naudojimui, ir turi būti naudojami bent metus iki perkraustymo. Nauji daiktai, kurių dar nenaudojai, gali būti apmuitinami. Čia reikia būti atsargiam, nes jei veži naują baldą ar buitinę techniką, kurią ką tik pirkai – gali tekti sumokėti PVM Vokietijoje.

Kokie daiktai yra draudžiami siųsti?

Draudžiami dalykai standartiniai: ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos. Bet čia svarbu žinoti, kad kai kurie kasdieniai daiktai taip pat gali būti problema. Pavyzdžiui, tam tikros rūšys maisto produktų, ypač mėsos ar pieno produktų, į Vokietiją vežti sudėtinga dėl ES taisyklių. Geriau viską suvalgyti prieš išvykstant arba išmesti. Taip pat verta žinoti, kad kai kurios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, tam tikri dažai ar klijai, gali būti laikomi pavojingomis ir jų vežti nereikėtų.

Dokumentai ir tvarka

Kokius dokumentus reikia turėti siunčiant daiktus?

Pagrindinis dokumentas – tai sąrašas daiktų, kuriuos veži. Dažniausiai vadinama „inventoriaus sąrašu" arba „packing list". Jame turi būti nurodyta, kas konkrečiai yra dėžėse, apytikslė vertė ir kiekis. Jei naudojiesi perkraustymo įmone, jie dažniausiai patys paruošia šį dokumentą. Bet jei siunti pats per kurjerius, turėsi užpildyti siuntos deklaraciją. Be to, prireiks tavo paso ar asmens tapatybės kortelės, ir jei persikeli gyventi – kokio nors dokumento, patvirtinančio, kad turi būstą Vokietijoje, pavyzdžiui, nuomos sutartis.

Ar reikalinga kokia nors speciali forma ar leidimas?

Jei tai paprastas perkraustymas kaip fizinis asmuo, persikeliantis gyventi, specialaus leidimo nereikia. Bet jei veži vertingus daiktus, pvz., meno kūrinius, senovinius daiktus ar brangakmenius, gali prireikti papildomų dokumentų, įrodančių, kad tai tavo nuosavybė ir nėra skirti prekybai. Dar viena situacija – jei veži automobilį. Tuomet reikalinga registracija ir kiti dokumentai, bet čia jau kita tema.

Kas yra tas „EORI" numeris, kurį minėjo kai kurie žmonės?

EORI numeris – tai ekonominės veiklos subjekto registravimo ir identifikavimo numeris. Jo reikia, jei veži daiktus kaip verslo siuntą arba jei naudojiesi tam tikromis muitinės procedūromis. Paprastam žmogui, persikeliančiam gyventi, jo nereikia. Bet jei planuoji dažnai siųsti daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos, arba jei veži prekes, skirtas pardavimui, tada teks ji gauti. Aš pats su tuo susidūriau tik keletą kartų, ir tai buvo verslo klientai.

Ar reikia kažką pildyti Vokietijos pusėje?

Vokietijoje, jei tai asmeninis perkraustymas, didelės dalies dokumentų pildyti nereikia – viskas tvarkoma Lietuvos pusėje. Bet jei naudojiesi profesionalia įmone, jie dažniausiai viską suderina su muitine abiejose šalyse. Jei veži pats, gali tekti užpildyti importo deklaraciją Vokietijoje, nors su asmeniniais daiktais paprastai tai būna supaprastinta procedūra. Čia geriau pasitikslinti konkrečiai pas įmonę, per kurią siunti, nes taisyklės kartais keičiasi.

Kaip išsiųsti daiktus

Koks pigiausias būdas siųsti daiktus į Vokietiją?

Pigiausia būtų vežti pats, jei turi automobilį ir gali kelis kartus pervažiuoti sieną. Bet čia reikia paskaičiuoti degalų kainą, laiką ir ar verta taip daryti. Kitas gana pigus variantas – naudotis autobusų arba traukinių siuntų tarnybomis, nors jos ne visada priima dideles dėžes. Dar galima rinktis mažesnes perkraustymo įmones, kurios vežia dalinius krovinius – tada moki tik už vietą, kurią užimi konteineryje, o ne už visą konteinerį. Bet čia reikia rasti patikimą įmonę, nes kartais pasitaiko nesąžiningų vežėjų.

Ką reiškia „dalinis krovinys" ir ar tai gera idėja?

Dalies krovinys (angl. groupage) reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame konteineryje ar sunkvežimyje. Tai pigiau nei užsakyti visą konteinerį tik sau. Bet čia yra minusas: daiktai gali būti kraunami ir iškraunami kelis kartus, tad rizika, kad kažkas bus apgadinta, šiek tiek didesnis. Be to, pristatymas gali užtrukti, nes reikia laukti, kol bus pakankamai krovinio iš visų krypčių. Aš pats dažnai siūlau dalinį krovinį tiems, kam neskuba ir nori sutaupyti, bet jei turi vertingų daiktų arba reikia greitai – geriau rinktis atskirą pervežimą.

Ar galima siųsti baldus, ar reikia juos išardyti?

Taip, baldus siųsti galima, bet dažniausiai rekomenduojama juos išardyti. Pirma, taip sutaupoma vietos, o antra, mažėja tikimybė, kad bus apgadinti per pervežimą. Jei naudojiesi profesionalia įmone, jie dažniausiai patys išardo baldus, supakuoja, ir vėl surenka vietoje. Bet čia papildomai kainuoja. Jei nori sutaupyti, gali išardyti pats – tiesiog pasidaryk nuotraukas, kaip buvo surinkta, kad vėliau žinotum, kaip sugrąžinti į pradinę būklę.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Čia svarbu naudoti kokybiškas dėžes – geriausiai tvirtas kartonas, o jei daiktai trapūs – dar ir burbulinę plėvelę. Kiekvieną dėžę užrašyk, kas viduje, ir sunumeruok. Brangius ar trapius daiktus pažymėk žymekliu „trapus". Svarbu neužpildyti dėžių per daug, nes tada jos gali neatlaikyti, bet ir per mažai palikti tuščios vietos nėra gerai – daiktai gali judėti ir susidaužti. Dar viena detalė: jei siunti per kurjerius, dėžių svoris paprastai ribojamas iki 30-50 kg, tad sunkius daiktus geriau paskirstyti į kelias dėžes.

Ar verta naudoti profesionalias pakavimo paslaugas?

Jei turi daug trapių daiktų, brangių baldų arba tiesiog nesi tikras, kaip viską supakuoti – taip, verta. Profesionalai žino, kaip tinkamai apsaugoti daiktus, naudoja specialias medžiagas, ir dažniausiai suteikia draudimą. Bet jei esi patyręs ir turi laiko, gali susitvarkyti pats. Aš visada sakau klientams: jei pats gali supakuoti – sutaupysi pinigų, bet jei kas nors bus apgadinta dėl blogo pakavimo – bus tik pats kaltas. Čia reikia nuspręsti patiems.

Kainos ir terminai

Kiek kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Kaina priklauso nuo daug faktorių: kiek daiktų veži, kokiu būdu, ir iš kurios Lietuvos vietos į kurią Vokietijos vietą. Maždaug orientuokis į tokius skaičius: maža siunta per kurjerį – nuo 50 iki 150 eurų, dalinis krovinys su perkraustymo įmone – nuo 300 iki 600 eurų, pilnas konteineris – nuo 1500 iki 3000 eurų ir daugiau. Bet tai tik orientaciniai skaičiai, tiksliai sužinosi tik paprašęs kainos pasiūlymo iš kelių įmonių. Ir dar – jei reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pakavimo, surinkimo baldų, sandėliavimo – kaina auga.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, galima ir net reikia. Ypač jei kreipiesi į kelias įmones ir gauni kelis pasiūlymus. Paprastai įmonės žino, kad klientai lygina kainas, ir kartais gali pasiūlyti geresnę kainą, kad gautų užsakymą. Bet čia svarbu nepersistengti ir ne rinkti pigiausią variantą bet kokia kaina – kartais per maža kaina reiškia prastas paslaugas arba paslėptus mokesčius. Aš pats visada sakau: geriausia rinktis vidutinę kainą iš patikimų įmonių, o ne žemiausią ar aukščiausią variantą.

Kokie mokesčiai dar gali būti?

Be pačios pervežimo kainos, gali būti papildomų išlaidų: draudimas (rekomenduoju, ypač jei veži vertingus daiktus), kuro priemoka (jei nafta brangsta), uosto ar keltuvų mokesčiai (jei veži per jūrą), sandėliavimo mokesčiai (jei reikia laikyti daiktus prieš pristatymą). Dar gali būti taikomi vietinės rinkliavos už krovinių iškrovymą ar pakrovimą. Geriausia iš karto paklausti įmonės, kas įtraukta į kainą, o kas bus papildomai – taip bus mažiau nemalonumų vėliau.

Per kiek laiko daiktai bus pristatyti?

Kaip jau minėjau, priklauso nuo būdo. Greičiausia – per kurjerius, 3-7 dienos. Dalinis krovinys su sunkvežimiu – paprastai 7-14 dienų. Pilnas konteineris – 2-4 savaitės. Bet čia dar reikia pridėti laiką pakavimui, dokumentų tvarkymui, ir kartais laukimui, kol bus suformuotas pilnas krovinys. Jei skubi, gali sumokėti daugiau už greitesnį pristatymą, bet tai paprastai kainuoja žymiai brangiau. Čia jau kiekvienas turi spręsti pats, ar verta mokėti dvigubai už greitį.

Patarimai praktikoje

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia pradėti planuoti bent mėnesį ar du prieš norimą datą. Taip turėsi laiko palyginti kainas, surinkti dokumentus, ir susitvarkyti be skubo. Jei perkraustymas planuojamas vasarą – turėk omenyje, kad tai pats brangiausias sezonas, nes daug žmonių keičia gyvenamąją vietą. Jei gali, rinkis rudenį ar žiemą – kainos paprastai būna mažesnės, ir eilės trumpesnės. Bet čia žinoma, priklauso nuo tavo asmeninių aplinkybių.

Ką daryti su daiktais, kurių nenoriu vežti, bet ir išmesti gaila?

Yra kelios išeitys: pirma, galima parduoti – internetu, aukcionuose, ar tiesiog draugams ir pažįstamiems. Antra, galima dovanoti – yra labai daug organizacijų, kurios priima naudotus daiktus, drabužius, baldus. Trečia, galima sandėliuoti – jei planuoji grįžti arba tiesiog dar nežinai, ką daryti. Aš pats esu matęs žmonių, kurie vežė į Vokietiją net tuos daiktus, kurių niekada nebenaudos – tiesiog prisirišo sentimentaliai. Čia jau asmeninis sprendimas, bet patarčiau būti praktiškam ir vežti tik tai, kas tikrai reikalinga.

Ar verta drausti daiktus pervežimo metu?

Būtinai. Aš visada rekomenduoju draudimą, net jei daiktai nėra labai brangūs. Pervežimo metu gali nutikti visko: auto avarija, dėžės pametimas, vandens sugadinimas. Draudimas paprastai kainuoja nuo 1% iki 3% nuo daiktų vertės, priklausomai nuo draudimo tipo. Svarbu skaityti sąlygas – kai kurie draudimai netaikoma tam tikriems daiktams ar situacijoms. Dar geriau pasitikslinti, ar įmonė, kurią renkasi, turi savo draudimą, ar reikia papildomai draustis atskirai.

Kaip elgtis su vertingais daiktais?

Vertingus daiktus, pavyzdžiui, brangius papuošalus, elektroniką, meno kūrinius, rekomenduoju vežti asmeniškai, jei įmanoma, o ne siųsti su bendru kroviniu. Jei vis dėlto reikia siųsti – būtinai deklaruok jų vertę, naudok papildomą draudimą, ir supakuok ypač atsargiai. Dar viena išeitis – naudotis specializuotomis vertingų daiktų pervežimo tarnybomis, kurios turi papildomas apsaugos priemones. Aš pats esu matęs, kaip žmonės prarado brangius daiktus dėl to, kad jie buvo netinkamai supakuoti ar nedeklaruoti.

Ką daryti, jei perkraustymo įmonė praleido terminus?

Pirma, susisiek su įmone ir pasitikslink, kas vyksta. Kartais vėlavimas būna dėl objektyvių priežasčių – eismo, oro sąlygų, problemų su dokumentais. Bet jei įmonė tiesiog nevykdo to, ko žadėjo, ir nėra aiškaus paaiškinimo, reikia imtis veiksmų. Pirma, viską fiksuok raštu – el. laiškus, žinutes. Jei buvo pasirašyta sutartis, joje paprastai būna numatytos kompensacijos už vėlavimą. Jei niekas nepadeda – gali kreiptis į vartotojų teises ginčijančią instituciją, bet tai jau kraštutinė priemonė.

Kas gali nutikti ne taip

Kas nutiko tau per visus šiuos metus darbe su perkraustymais į Vokietiją?

Matėm visko. Kartą buvo situacija, kai žmogaus daiktai nukeliavo į kitą miestą Vokietijoje – tiesiog persistengėme su adresu, ir vairuotojas išlaipino ne ten, kur reikėjo. Teko paimti papildomą kelionę ir viską pristatyti į teisingą vietą, žinoma, nemokamai. Dar buvo atvejis, kai klientė pamiršo dėžėje brangius auskarus, ir mes ją radome tik išpakavę – gerai, kad paskambinome, o ne tiesiog išmetėm. O kartą vežėme šeimos, kuri persikėlė gyventi į Miuncheną, daiktus, ir jie labai nustebo, kai radome jų senelio fotografijas, kurias jie jau buvo pamiršę – buvo labai malonu grąžinti.

Ką daryti, jei daiktai buvo apgadinti per pervežimą?

Pirma, kuo greičiau daryk nuotraukas – ir pačių apgadintų daiktų, ir dėžės, kurioje jie buvo. Po to rašyk pretenziją įmonei, kuri vežė – geriausia el. laišku, kad turėtum įrodymą. Paprastai įmonės turi draudimą, ir jei įrodyta, kad žala padaryta per jų kaltę, kompensacija turėtų būti išmokėta. Bet čia svarbu žinoti: jei daiktai buvo blogai supakuoti paties kliento, įmonė gali atsisakyti mokėti. Tad vėlgi – tinkamas pakavimas yra labai svarbus. Dar rekomenduoju iš karto tikrinti daiktus juos gavus, o ne po kelių dienų – taip lengviau įrodyti, kad žala padaryta pervežimo metu.

Ar galima susigrąžinti pinigus, jei įmonė blogai atliko darbą?

Taip, galima, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, jei buvo pasirašyta sutartis joje turi būti aiškiai nurodyta, kokios paslaugos teikiamos ir kokios sąlygos. Jei įmonė nevykdė sutarties – galima reikalauti pinigų grąžinimo arba kompensacijos. Bet čia dažnai kyla ginčų, nes įmonės turi savo argumentus. Aš pats patarčiau visada rinktis įmones, kurios turi gerus atsiliepimus ir veikia jau kurį laiką – taip sumažėja rizika susidurti su nesąžiningais veikėjais. O jei jau taip nutiko – kreipkis į vartotojų teisių apsaugos institucijas, jos padeda dažniau, nei manytume.

Ką daryti, jei daiktai dingsta?

Pirmiausia, nesijaudink ir viską fiksuok. Susisiek su įmone, su kuria dirbai, ir paprašyk paaiškinimo. Kartais būna taip, kad daiktai tiesiog užstrigo sandėlyje arba buvo netyčia išsiųsti į kitą adresą. Bet jei tikrai dingsta, vėl gi – reikia rašyti pretenziją, pateikti įrodymus, kad daiktai buvo perduoti vežėjui, ir reikalauti kompensacijos. Čia labai svarbu turėti inventorinį sąrašą su visais daiktais ir jų vertėmis – jei nieko neįrodyksi, bus sunku gauti pinigus atgal. Tad dar kartą pabrėžiu: dokumentai yra būtini.

Ar galima patiems ką nors padaryti, kad viskas vyktų sklandžiau?

Taip, žinoma. Pirma, gerai susitvarkyk dokumentus – sąrašą daiktų, jų vertę, visus pirkimo čekius, jei turi. Antra, tinkamai supakuok – kuo geriau, tuo mažiau problemų. Trečia, aiškiai susitark dėl visko su įmone iš anksto – kada bus pakrovimas, kada pristatymas, kas įtraukta į kainą. Ketvirta, būk vietoje, kai atvažiuoja vežėjas – taip galėsi prižiūrėti, kad viskas būtų kraunama teisingai, ir iš karto pastebėsi, jei kas nors ne taip. Ir galiausiai – jei kas nors neaišku, klausk. Geriau paklausti iš anksto, nei spręsti problemas vėliau.

Išvada

Siųsti asmeninius daiktus į Vokietiją tikrai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pradžių. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, palyginti kelis pasiūlymus, tinkamai supakuoti daiktus ir viską dokumentuoti. Jei naudojiesi patikima perkraustymo įmone, didžiąją dalį darbo jie padarys už tave. O jei turi klausimų – visada gali kreiptis ir pasitikslinti, nes geriau žinoti viską iš anksto, nei susidurti su netikėtomis problemomis perkraustymo metu. Sėkmės su perkraustymu ir nauju gyvenimu Vokietijoje!