Importas iš Lietuvos į Vokietiją – viskas apie prekių gabenimą kasdien

ĮVadas

Importas iš Lietuvos į Vokietiją – tai ne tik lietuviškų prekių eksportas, bet ir sudėtingas logistikos tinklas, kuriame dalyvauja dešimtys įmonių. Lietuviški baldai, maisto produktai, plastiko gaminiai, elektronikos komponentai, tekstilė – visa tai keliauja į Vokietiją kasdien. Vokietija – viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, ir srautas tik auga. Bet kai reikia importuoti prekes, kyla daug klausimų – nuo dokumentų iki muito taisyklių, nuo transporto pasirinkimo iki sandėliavimo. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus. Remiuosi savo patirtimi, ne vadovėliais.

Pagrindai – importas iš Lietuvos į Vokietiją sklandžiai

1. Ką reiškia importas iš Lietuvos į Vokietiją ES kontekste?

Kadangi abi šalys priklauso ES vidaus rinkai, tai nėra „importas" tradicine prasme (su muitais ir tarifais). Tai vadinama „intrakomunitetiniu tiekimu" arba „intrakomunitetiniu įsigijimu". Prekės juda laisvai, be muitų, bet su PVM procedūromis. Pardavėjas Lietuvoje parduoda prekes su 0% PVM (jei pirkėjas Vokietijoje turi PVM kodą), o pirkėjas Vokietijoje sumoka PVM savo šalyje. Tai paprasta teoriškai, bet praktikoje – daug niuansų. Pavyzdžiui, jei pirkėjas neturi galiojančio Vokietijos PVM kodo, pardavėjas turi pritaikyti Lietuvos PVM. Tokių atvejų būna dažniau nei galvojate.

2. Kokie dokumentai reikalingi importuojant prekes iš Lietuvos į Vokietiją?

Intrakomunitetiniam tiekimui reikia: komercinės sąskaitos su abiejų šalių PVM kodais, CMR važtaraščio, pakavimo lapo, prekių kilmės deklaracijos (jei reikia). Be to, pardavėjas Lietuvoje turi pateikti VIES (VAT Information Exchange System) patvirtinimą, kad pirkėjo PVM kodas galioja. Jei prekės specialios (maistas, chemikalai, medicinos prietaisai) – papildomi sertifikatai. Vieną kartą vežėme lietuviškus sūrius į Vokietiją – reikėjo veterinarijos sertifikato, partijos numerio, galiojimo datos, gamintojo deklaracijos. Viskas užtruko ilgiau nei pats transportas.

3. Kiek laiko trunka prekių importas iš Lietuvos į Vokietiją?

Transporto prasme – 1-2 paras, kaip ir bet kuris kitas krovinys. Bet jei kalbame apie visą procesą – nuo užsakymo iki prekių gavimo sandėlyje – tai gali užtrukti savaitę ar ilgiau. Priklauso nuo to, kaip greitai pardavėjas paruošia prekes, kaip greitai organizuojamas transportas, kiek laiko užtrunka pakrovimas. Jei prekės yra sandėlyje – greičiau. Jei reikia gaminti – ilgiau. Mano patirtis – vidutiniškai nuo užsakymo iki pristatymo užtrunka 5-10 darbo dienų. Su skubiais užsakymais – galima ir per 3 dienas, bet kaina didesnė.

4. Kokios prekės dažniausiai importuojamos iš Lietuvos į Vokietiją?

Baldai (Lietuva – viena didžiausių baldų gamintojų Rytų Europoje), medienos gaminiai, plastiko gaminiai, tekstilė, maisto produktai (sūris, alus, saldumynai), elektronikos komponentai, metalo gaminiai, žemės ūkio produktai, chemijos produktai. Didžiausi importuotojai Vokietijoje – IKEA (baldai), įvairūs mažmenininkai, pramonės įmonės. Lietuviški produktai Vokietijoje vertinami už kokybės ir kainos santykį. Pavyzdžiui, lietuviški baldai dažnai pigesni nei vokiški, bet kokybė panaši. Tai konkurencinis pranašumas.

5. Kokie iššūkiai laukia importuojant prekes iš Lietuvos?

Logistika – atstumas tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra mažas, transportas kainuoja. Dokumentacija – nors ES vidaus rinka, PVM procedūros gali būti painios. Kokybės kontrolė – Vokietijos reikalavimai griežtesni nei Lietuvos, kartais prekės neatitinka standartų. Konkurencija – ne tik lietuviškos, bet ir lenkiškos, čekiškos prekės konkuruoja toje pačioje rinkoje. Valiuta – nors abi šalys naudoja eurą, kainodara gali skirtis dėl skirtingų kaštų struktūrų. Asmeniškai – didžiausias iššūkis mano darbe yra koordinavimas. Kai vienu metu veži prekes iš 5 skirtingų tiekėjų Lietuvoje, reikia viską suderinti – pakrovimo laikus, vietas, dokumentus. Kartais tai atrodo kaip šachmatų partija.

6. Ar reikia muitinės brokerio importuojant iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai ne – nes tai ES vidaus rinka, muitinės procedūrų nereikia. Bet yra išimčių. Jei prekės yra trečiųjų šalių kilmės ir joms taikomi antidempingo muitai – reikia. Jei prekės akcizinės (alkoholis, tabakas) – reikia specialių procedūrų. Jei abejojate – pasikonsultuokite su muitinės tarpininku. Jų paslaugos kainuoja, bet gali sutaupyti daug problemų. Mano patirtis – dauguma paprastų prekių (baldai, tekstilė, plastikas) juda be jokio muitinės įsikišimo. Bet kai tik kažkas neįprasto – geriau turėti specialistą.

Dokumentai – importas iš Lietuvos į Vokietiją teisingai

7. Kaip teisingai išrašyti sąskaitą intrakomunitetiniam tiekimui?

Sąskaitoje turi būti: pardavėjo pavadinimas, adresas, PVM kodas (LT + skaičiai), pirkėjo pavadinimas, adresas, PVM kodas (DE + skaičiai), prekių aprašymas, kiekis, vieneto kaina, bendra suma, PVM tarifas – 0% (su nuoroda „intrakomunitetinis tiekimas"), sąskaitos data, numeris. Be to, rekomenduoju nurodyti Incoterms sąlygas (pvz., EXW, FCA, DAP) – tai aiškiai apibrėžia, kas atsako už transportą ir draudimą. Dažna klaida – pamiršti nurodyti pirkėjo PVM kodą. Be jo – pardavėjas negali pritaikyti 0% PVM, ir tada pirkėjas moka du kartus.

8. Kas yra Intrastato ataskaita?

Intrastato ataskaita – tai statistinė deklaracija, kurią turi pateikti įmonės, kurių prekių judėjimas tarp ES šalių viršija tam tikrą ribą. Lietuvoje – 250 000 eurų importui arba 400 000 eurų eksportui per metus. Vokietijoje – 800 000 eurų importui arba 500 000 eurų eksportui. Ataskaita teikiama kas mėnesį ir nurodo prekių kodus, kiekius, vertes. Jei viršijate ribą, bet neteikiate Intrastato – gali būti bauda. Rekomenduoju sekti apyvartą ir, artėjant ribai, pasiruošti ataskaitos teikimui.

9. Kaip tvarkyti PVM importuojant prekes į Vokietiją?

Pardavėjas Lietuvoje išrašo sąskaitą su 0% PVM (jei pirkėjo PVM kodas galioja). Pirkėjas Vokietijoje sumoka PVM savo šalyje (standartinis tarifas – 19%, sumažintas – 7% tam tikroms prekėms). Pirkėjas deklaruoja „intrakomunitetinį įsigijimą" Vokietijos mokesčių deklaracijoje. Viskas paprasta, jei viskas teisingai užpildyta. Bet jei pardavėjas netyčia pritaiko Lietuvos PVM (21%), pirkėjas Vokietijoje moka du kartus. Tada reikia prašyti pardavėjo išrašyti kreditinę sąskaitą. Tai užtrunka ir erzina. Todėl visada tikrinu, ar PVM kodas nurodytas teisingai.

10. Ką daryti, jei pirkėjas Vokietijoje neturi PVM kodo?

Tada pardavėjas Lietuvoje turi pritaikyti Lietuvos PVM (21%). Tai reiškia, kad prekės brangesnės pirkėjui. Be to, pardavėjas turi deklaruoti šį pardavimą kaip vietinį, ne intrakomunitetinį. Tai nėra draudžiama, bet neoptimalu. Pirkėjui Vokietijoje rekomenduoju kuo greičiau gauti PVM kodą – tai paprasta procedūra per Vokietijos mokesčių tarnybą (Finanzamt). Užtrunka 2-4 savaites. Kol PVM kodo nėra, prekės brangesnės 21%.

11. Ar reikalingas kilmės sertifikatas importuojant iš Lietuvos?

Jei prekės pagamintos Lietuvoje – paprastai nereikia. ES viduje kilmės sertifikatai nėra privalomi. Bet yra išimčių: jei prekės yra trečiųjų šalių kilmės ir joms taikomi preferenciniai tarifai – gali reikėti. Jei pirkėjas prašo – galima pateikti. Kai kurie Vokietijos importuotojai nori kilmės sertifikato, net jei jis neprivalomas – dėl vidinės apskaitos arba sertifikavimo reikalavimų. Rekomenduoju pasiteirauti pirkėjo, ar reikia. Jei taip – Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai išduoda kilmės sertifikatus.

12. Kaip tvarkyti grąžinimus importo atveju?

Prekių grąžinimas ES viduje – ne problema, bet reikia teisingai užfiksuoti. Jei pirkėjas grąžina prekes, pardavėjas išrašo kreditinę sąskaitą, o prekės grįžta į Lietuvą su CMR (šį kartą siuntėjas – Vokietija, gavėjas – Lietuva). PVM perskaičiuojamas – pirkėjas Vokietijoje atgauna sumokėtą PVM, pardavėjas Lietuvoje atitinkamai koreguoja deklaraciją. Svarbu – grąžinimas turi būti dokumentuotas, kitaip gali kilti klausimų iš mokesčių inspekcijos. Mano patirtis – geriausi pardavėjai turi aiškią grąžinimo politiką, kuri išvengia nesusipratimų.

Transportas – importas iš Lietuvos į Vokietiją efektyviai

13. Koks transportas geriausias importui iš Lietuvos?

Priklauso nuo krovinio. Standartinės prekės – tentinė puspriekabė (FTL arba LTL). Šaldytos prekės – šaldytuvas. Smulkūs siuntos – furgonas arba kurjerių tarnybos (DPD, DHL, GLS). Dideli kroviniai – kelios puspriekabės arba konteineriai. Skubios prekės – ekspresas. Asmeniškai – dauguma mano klientų naudoja tentines puspriekabes, nes tai universalus ir ekonomiškas pasirinkimas. Bet jei prekės jautrios (elektronika, stiklas) – rekomenduoju papildomą draudimą ir specialų pakavimą.

14. Kaip pasirinkti vežėją importui iš Lietuvos?

Kriterijai: patikimumas (ar visada pristato laiku?), draudimas (CMR draudimas privalomas), transporto būklė (senas vilkikas genda dažniau), komunikacija (ar atsako į skambučius?), kaina (ne pigiausias, bet protingas). Be to, rekomenduoju tikrinti atsiliepimus, licenciją (EU licencija vežimams ES viduje), finansinį stabilumą. Asmeniškai – geriau dirbti su 2-3 patikimais vežėjais, nei kiekvieną kartą ieškoti naujo. Ilgalaikiai santykiai duoda geresnes kainas ir prioritetą.

15. Kiek kainuoja transportas importui iš Lietuvos į Vokietiją?

Kainos panašios kaip ir bet kuriam kitam vežimui – FTL iš Vilniaus į Berlyną – 1 200-1 800 eurų, iš Kauno į Frankfurtą – 1 400-2 000 eurų. Daliniai kroviniai – 80-150 eurų už padėklą. Bet importui gali būti papildomų išlaidų: pakrovimo paslaugos (jei pardavėjas nekrauna), sandėliavimas (jei prekės turi būti saugomos prieš transportą), draudimas (papildomas krovinio draudimas). Rekomenduoju visada prašyti galutinės kainos su visais mokesčiais, kad nebūtų staigmenų.

16. Ar galima konsoliduoti krovinius iš kelių tiekėjų Lietuvoje?

Taip, tai labai praktiškas sprendimas. Vietoj siųsti tris atskiras siuntas iš trijų skirtingų tiekėjų, galima sujungti į vieną. Vienas vežėjas važiuoja per tris pakrovimo vietas, surenka prekes ir veža į Vokietiją. Tai pigiau nei trys atskiri reisai. Bet reikia koordinuoti pakrovimo laikus – kartais tai sudėtinga, kai tiekėjai skirtinguose miestuose. Asmeniškai – konsolidavimas yra viena dažniausių mano teikiamų paslaugų. Klientas sako „turiu prekes Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje" – aš organizuoju vieną transportą, kuris viską surenka.

17. Kaip sekti importuojamas prekes?

GPS sekimas, tiesioginis ryšys su vairuotoju, platformų pranešimai. Dauguma vežėjų siūlo sekimo nuorodą – galite matyti, kur vilkikas yra realiu laiku. Be to, galima prašyti, kad vairuotojas praneštų apie svarbiausius etapus: pakrovimas baigtas, sienos kirtimas, pristatymas. Mano patirtis – geriausia, kai yra vienas kontaktinis asmuo, kuris koordinuoja viską. Jei klausimų daug – skambinkite jam, ne vairuotojui. Vairuotojas turi vairuoti, ne atsakinėti į 10 skambučių per valandą.

Specifika – importas iš Lietuvos į Vokietiją įvairus

18. Kaip importuoti maisto produktus iš Lietuvos į Vokietiją?

Maisto produktams reikia: sveikatos sertifikato (veterinarijos arba fitosanitarinio), partijos numerio, galiojimo datos, gamintojo deklaracijos, tinkamo transporto (temperatūros kontrolė, jei reikia). Vokietija turi griežtus maisto saugos reikalavimus – Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (BVL) kontroliuoja importuojamus produktus. Lietuviški maisto produktai paprastai atitinka ES standartus, bet kartais būna nesklandumų. Pavyzdžiui, vieną kartą lietuviškas sūris buvo sulaikytas Vokietijos muitinėje dėl netinkamo ženklinimo – trūko informacijos vokiečių kalba. Po savaitės išsprendėme, bet prekės vėlavo.

19. Kaip importuoti baldus iš Lietuvos į Vokietiją?

Baldai – viena populiariausių importo kategorijų. Reikalavimai: tinkamas pakavimas (plėvelė, kampų apsaugos), tvirtas padėklas arba dėžė, aiškus ženklinimas. Jei baldai surinkti – reikia daugiau vietos ir atsargesnio transporto. Jei nesurinkti (IKEA stiliaus) – kompaktiškiau. Vokietijoje baldams taikomi tam tikri standartai (pvz., atsparumas ugniai viešoms patalpoms) – jei jūsų baldai neatitinka, gali būti problemų. Rekomenduoju prieš siunčiant pasitikrinti, ar baldai atitinka Vokietijos reikalavimus.

20. Kaip importuoti elektronikos komponentus iš Lietuvos?

Elektronikos komponentams – paprastai jokių specialių sertifikatų nereikia (skirtingai nuo galutinių elektronikos produktų, kuriems reikia CE ženklo). Bet reikia tinkamo pakavimo – statinis krūvis, drėgmė, smūgiai – visa tai gali sugadinti komponentus. Be to, elektronikos komponentų vertė gali būti didelė, net jei tūris mažas – todėl reikia papildomo draudimo. Vieną kartą vežėme puslaidininkius už 200 000 eurų – vos 2 dėžės ant padėklo. Draudimas kainavo papildomai, bet verta.

21. Kaip importuoti chemijos produktus iš Lietuvos?

Chemijos produktai – sudėtingiausia kategorija. Reikia: saugos duomenų lapų (SDS – Safety Data Sheet), REACH registracijos (jei prekės ES rinkai), CLP ženklinimo (pagal CLP reglamentą), galbūt ADR dokumentų (jei produktas pavojingas). Vokietija turi griežtus chemijos produktų reikalavimus – Federalinė aplinkosaugos tarnyba (UBA) ir BfR (rizikos vertinimo institutas) kontroliuoja. Jei produktas neatitinka REACH reikalavimų – negali būti parduotas ES rinkoje. Rekomenduoju dirbti su chemijos logistikos specialistais – tai ne sritis, kurioje verta taupyti.

22. Kaip importuoti tekstilės gaminius iš Lietuvos?

Tekstilei – paprastai nereikia specialių sertifikatų, bet reikia tinkamo ženklinimo: sudėtis (proc. medvilnės, poliesterio ir t.t.), priežiūros instrukcijos, gamintojo informacija, kilmės šalis. Vokietijoje tekstilės ženklinimas privalomas pagal ES reglamentą 1007/2011. Be tinkamo ženklinimo – prekės gali būti sulaikytos. Be to, jei tekstilė skirta vaikams – griežtesni reikalavimai dėl cheminių medžiagų. Mano patirtis – lietuviška tekstilė Vokietijoje vertinama, bet ženklinimas dažnai būna problema. Lietuvos gamintojai kartais pamiršta pridėti vokišką etiketę.

Išvada

Importas iš Lietuvos į Vokietiją – kasdienis procesas, kuris tinkamai organizuotas vyksta sklandžiai. Svarbiausia – teisingi dokumentai, tinkamas transportas, patikimi partneriai. Klaidos kainuoja, bet jos išvengiamos. Vokietija – didelė ir patikima rinka, verta investicijų.