Daliniai kroviniai į Vokietiją – kaip sutaupyti gabenant prekes?

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, tad per šį laiką mačiau visko – ir gerų, ir tikrai prastų sprendimų. Šiandien noriu paprastai paaiškinti, kaip veikia daliniai kroviniai į Vokietiją, nes dažnai žmonės sumoka per daug tik todėl, kad nesupranta, kaip viskas veikia. Arba atvirkščiai – bando sutaupyti ten, kur neverta, ir po to turi problemų. Tad jei planuoji ką nors vežti į Vokietiją ir nori tai padaryti protingai, skaityk toliau.

DUK

Kada apskritai verta rinktis dalinį krovinį?

Na, pradėkim nuo paprasto dalyko – dalinis krovinys reiškia, kad tavo prekės keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename sunkvežimyje. Tai pigiau nei užsakyti visą sunkvežimį tik sau. Bet ar visada verta? Ne visada. Jei veži tik keletą dėžių, dalinys krovinys tikrai gali būti geresnis sprendimas. Bet jei turi visą namų ūkį – baldus, buitinę techniką, tai jau kita kainų kategorija. Kartais skirtumas tarp dalinio ir pilno sunkvežimio nėra toks didelis, kaip žmonės mano. Reikia skaičiuoti konkrečiai.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno sunkvežimio?

Pilnas sunkvežimis – tai tavo asmeninė mašina, niekas kitas joje nevažiuoja. Dalinyje – tavo prekės dalijasi vietą su kitais. Paprastai tariant, moki mažiau, bet turi mažiau kontrolės dėl laiko. (čia reikia pabrėžti, kad ne visos įmonės taip dirba – kai kurios dalinius krovinius surenka labai profesionaliai, kitos tiesiog suveria viską į krūvą)

Ar daliniai kroviniai į Vokietiją tikrai pigesni?

Taip, bet ne visada. Kartais žmonės pamiršta, kad prie pagrindinės kainos dar prisideda papildomi mokesčiai – draudimas, krovinio tvirtinimas, sandėliavimas. Tad visada reikia klausti, kas įeina į kainą. Aš pats kartais klientams sakau – jei nori tikrosios kainos, duok man visą sąrašą, ką veži, ir aš tau parašysiu galutinę sumą su viskuo. Nes vėliau būna nemalonu, kai atskaitai pinigus, o dar reikia mokėti kažką papildomai.

Kaip sužinoti, ar man apsimoka dalinis krovinys?

Paprasčiausia būtų pasikalbėti su mumis ar bet kuria kita firma, kuri tuo užsiima. Bet jei nori bent kažkiek orientuotis pats – pasidaryk sąrašą: kiek dėžių, koks svoris, ar yra dideli daiktai. Ir tada pasiskambink. Aš asmeniškai visada sakau klientams – duok man penkias minutes, aš tau paaiškinsiu. Kartais žmogus mano, kad jam reikia pilno sunkvežimio, o pasirodo, kad dalinis visiškai tinka. Ir atvirkščiai.

Kokie dokumentai reikalingi gabenant krovinius į Vokietiją?

Čia jau rimtesnė dalis. Reikalingas sąrašas prekių (invoice arba packing list), jei tai asmeniniai daiktai – geriau turėti sąrašą su vertėmis. Jei veži prekes komerciniais tikslais – reikalingaInvoice, kartais ir CMR važtaraštis. Vokietija yra ES šalis, tad formalumų mažiau nei į ne ES šalis, bet vis tiek reikia tvarkytis. Be to, jei veži kažką vertingo – brangius meno kūrinius, vertingus baldus – verta susimokėti už geresnį draudimą. Čia aš pats buvau susidūręs su atveju, kai žmogus vežė seną, bet labai brangų paveikslą ir nesidraudė. Galutinis rezultatas buvo... nelinksmas.

Kiek laiko užtrunka dalinis krovinys iki Vokietijos?

Tai priklauso nuo maršruto ir nuo to, kaip greitai pavyksta surinkti kitus krovinius. Paprastai kalbant – nuo 2 iki 7 dienų. Jei veži iš Vilniaus į Berliną – greičiausiai 3-4 dienos. Į Miuncheną gali trukti ilgiau, nes ten reikia suderinti daugiau pervežimų. Čia jau tiksliai nepasakysiu, nes kiekviena įmonė dirba skirtingai, bet orientyras toks.

Ar galiu pats pristatyti krovinį į sandėlį ir atsiimti Vokietijoje?

Taip, daugelis kompanijų siūlo taip vadinamą "sandėlys-sandėlys" paslaugą. Tu pristatai daiktus į sandėlį Lietuvoje, jie pakrauna į sunkvežimį, ir Vokietijoje kitas žmogus atsiima. Tai pigesnis variantas, bet reikalauja tavęs paties fizinio darbo abiejose pusėse. Jei gyveni netoli sandėlio ir turi automobilį – gali būti gera išeitis.

Ką daryti, jei mano krovinys vėluoja?

Pirmiausia – skambinti ir klausti. Kartais būna taip, kad žmogus sėdi ir laukia, o niekas jam neskambina. Taip neturėtų būti, bet pasitaiko. Geras vežėjas visada informuos apie vėlavimą. Jei jis nesikreipia – pats kreipkis. O jei vėlavimas rimtas ir dėl to patiri nuostolių – čia jau kitas klausimas dėl kompensacijos, bet čia reikia žiūrėti sutartį. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai klientai pyko dėl dviejų dienų vėlavimo, nors mes juos iš anksto įspėjome. Tad geriau visada turėti aiškią komunikaciją.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas daliniame krovininyje?

Atsargiai. Kai kurios medžiagos draudžiamos visiškai, kitos reikalauja specialaus tvarkymo. Jei turi dažų, lakų, dujų balionų – būtinai pranešk iš anksto. Aš pats kartais pamirštu paklausti, o po to randu kažką, kas ten neturėtų būti. Tai nėra juokinga, nes gali būti rimtų problemų. Tad geriau viską pasakyti iškart.

Kaip suprasti, ar vežėjas patikimas?

Čia sunkus klausimas, nes rinkoje yra visokių. Patikimumas paprastai matomas iš kelių dalykų: ar jie atsako į telefoną, ar raštu patvirtina kainas, ar turi aiškią sutartį. Jei kas nors žada per mažą kainą – jau čia turėtų užsidegti raudona lemputė. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią pasiūlymą, o po to krovinys dingo arba buvo labai apgadintas. Tad čia tas atvejis, kai geriau permokėti kelis šimtus, bet miegoti ramiai.

Kokia tikėtina kaina daliniam kroviniui į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo kiekio ir svorio. Mažam kroviniui – kelioms dėžėms – gali būti nuo 150 iki 300 eurų. Didesniam – pusės sunkvežimio dydžio – jau 400-700 eurų. Bet tai labai orientaciniai skaičiai. Geriausia tiesiog pasiskambinti ir paklausti. Kartais žmonės bando palyginti kainas internete, bet ten dažnai būna pasenę duomenys arba neaišku, kas įeina į kainą.

Ar verta drausti krovinį?

Būtinai. Aš asmeniškai visada rekomenduoju, net jei žmogus mano, kad jo daiktai nieko verti. Nes kartais tie "nieko verti" daiktai turi asmeninę vertę, kuri neatstatoma pinigais. O jei veži kažką tikrai brangaus – čia jau būtina. Draudimas paprastai kainuoja nuo 1% iki 3% krovinio vertės, priklauso nuo draudimo bendrovės ir tipo.

Kaip tinkamai paruošti krovinį?

Pirma – tvarkingai supakuoti. Dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos. Antra – viską užrašyti, ką dedi į kurią dėžę. Trečia – jei yra breakable daiktų – naudoti burbulinę plėvelę. Ketvirta – jei veži baldus – išardyti, jei įmanoma, ir supakuoti atskirai. Penkta – visada daryk nuotraukas prieš perduodamas krovinį. Tai gali atrodyti per daug, bet pasitikėk – kartais labai praverčia.

Kas atsitinka, jei mano krovinys bus sugadintas?

Čia priklauso nuo to, kaip viskas įvyko ir ar turi draudimą. Jei turi draudimą – kreipiesi į draudimo bendrovę. Jei neturi – tada reikia žiūrėti, kas kaltas. Jei tai vežėjo kaltė – galima reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia įrodymų. Dėl to ir sakiau daryti nuotraukas. Aš pats esu matęs bylinėjimųsi dėl sugadintų daiktų, ir dažniausiai laimi tas, kas turi geresnius įrodymus.

Ar galima vežti mašiną daliniame krovininyje?

Mašina – tai jau kitas reikalas. Mašinos paprastai vežamos atskirai, nes reikalingas specialus transportas. Bet jei kalbame apie dalinį krovinį su kitomis mašinomis – taip, tai įmanoma, bet tai jau vadinama "car shipping" ir kainuoja kitaip. Jei veži tik dalis mašinos – tai jau keista, bet pasitaiko, jei mašina suardyta.

Ką daryti, jei reikia skubiai nugabenti krovinius į Vokietiją?

Skubos atveju gali rinktis greitesnį pristatymą, bet tai kainuoja brangiau. Kartais galima užsakyti atskirą mašiną, jei tikrai reikia greitai. Bet čia jau kainuoja žymiai daugiau nei dalinis krovinys. Tad jei gali – planuok iš anksto. Aš pats visada sakau klientams – jei žinai, kad reikės vežti po mėnesio ar dviejų – jau dabar pradėk žiūrėti. Paskutinės minutės sprendimai retai būna pigūs.

Ar galima vežti maisto produktus?

Maisto produktai – atskira kategorija. Jei tai maistas asmeniniam naudojimui, mažais kiekiais – paprastai leidžiama. Bet jei veži prekybai – reikalingi atitinkami dokumentai, sveikatos sertifikatai. Be to, reikia žiūrėti, ar tas maistas nepriklauso prie draudžiamų prekių sąrašo. Šitą reikalą palikčiau profesionalams, nes čia lengva suklysti.

Kaip elgtis su muitine, jei jiems kyla klausimų?

Vokietija yra ES, tad muitinė paprastai nėra griežta asmeniniams daiktams. Bet jei kyla klausimų – ramiai atsakyk, turėk dokumentus. Jei ko nors nežinai – geriau pasakyk, kad nežinai, nei meluoti. Aš pats buvau matęs, kaip žmonės bandė "padėti" sau ir nurodė per mažas vertes, o po to turėjo didelių problemų. Tad geriau sąžiningai viską deklaruoti.

Kokie yra dažniausios klaidos, kurias daro žmonės?

Pirma – nesupakuoti tinkamai. Antra – nepateikti tikslios informacijos apie krovinį. Trečia – rinktis pagal kainą nieko kita nežiūrint. Ketvirta – nedraudinti. Penkta – neturėti jokių dokumentų. Šitas penkias klaidas aš matau nuolat. Ir po to žmonės pyksta, kad kažkas negerai. Tad jei skaitai šitą tekstą – jau esi žingsniu priekyje.

Ar galima vežti baldus, kurie jau naudoti?

Taip, žinoma. Naudoti baldai vežami taip pat, kaip ir nauji, tik jie paprastai vertinami mažiau. Bet čia vėl gi – jei tai vertingi senoviniai baldai, verta juos drausti brangiau. O jei paprasti naudoti baldai – tiesiog supakuok gerai ir vežk. Nieko sudėtingo.

Ką daryti, jei mano krovinys dingsta?

Pirmiausia – kreipkis į vežėją raštu. Po to – į draudimo bendrovę, jei draudai. Jei niekas nepadeda – galima kreiptis į vartotojų teises. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Aš pats per visus metus turėjau tik kelis atvejus, kai krovinys tikrai dingo, ir dažniausiai pavykdavo išspręsti be teismo. Bet buvo ir tokių, kurie užtruko labai ilgai.

Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnai – tai visiškai atskira tema. Jiems reikalingi veterinariniai dokumentai, mikroschema, skiepai. Ir vežami jie paprastai atskirai, ne daliniame krovininyje. Jei veži gyvūną į Vokietiją – geriau pasitark su veterinaru ir su mumis, nes čia yra daug niuansų, kuriuos lengva praleisti.

Kaip sužinoti, ar mano krovinys jau Vokietijoje?

Paprastai vežėjas turėtų informuoti. Bet jei neinformuoja – skambink pats. Geri vežėjai turi sekimo sistemas, kurias gali naudoti klientai. Jei nieko nėra – vėlgi, klausk. Kartais būna taip, kad žmogus mano, kad jo krovinys jau ten, o jis dar net nebuvo pakrautas. Tad geriau visada patikslinti.

Ką daryti, jei gavau krovinį Vokietijoje ir kažkas ne taip?

Tuoj pat reikia fotografuoti ir rašyti pretenziją. Kuo greičiau, tuo geriau. Jei pastebėsi žalą po kelių dienų – bus sunkiau įrodyti, kad tai vežimo metu įvyko. Tad iš karto atidaręs siuntą – viską apžiūrėk, jei kas negerai – dokumentuok ir kreipkis.

Ar verta naudotis tarpininko paslaugomis?

Tarpininkai – tai žmonės arba įmonės, kurie suranda vežėjus už jus. Jie paprastai ima savo komisiją. Kartais tai verta, jei pats neturi laiko arba nežinai, kur kreiptis. Bet kartais tiesiog gali kreiptis tiesiai į vežėją ir sutaupyti. Čia jau asmeninis pasirinkimas. Aš pats esu ir tarpininkas, ir vežėjas, tad čia mano nuomonė šališka, bet stengiuosi būti sąžiningas.

Kaip susitarti dėl geresnės kainos?

Kartais galima derėtis, ypač jei turi reguliarius krovinius. Bet jei veži vieną kartą – didelės derybos tikriausiai nebus. Visada galima paklausti, ar yra nuolaidų, ar galima kažkaip sumažinti kainą. Kartais paprasčiausias klausimas "ar galite ką nors padaryti dėl kainos" jau duoda rezultatą. Bet čia jau priklauso nuo įmonės.

Išvada

Taigi, daliniai kroviniai į Vokietiją – tai tikrai geras būdas sutaupyti, jei neturi pilno sunkvežimio krovinio. Bet svarbiausia – viską išsiaiškinti iš anksto: tikrąją kainą, terminus, draudimą, dokumentus. Nedaryk skubotų sprendimų tik dėl mažiausios kainos, nes vėliau gali kainuoti brangiau. O jei ką nors neaišku – klausk. Geriau paklausti per daug kartų nei po to turėti problemų.