Asmeninių daiktų transportavimas Vokietija efektyviai

Įvadas

Perkraustymas į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesą sakant, jei žinai kelis pagrindinius dalykus, viskas eina kur kas sklandžiau. Per pastaruosius 8 metus dirbau su žmonėmis, kurie kraustėsi iš Lietuvos į Vokietiją – vieni pirmą kartą, kiti jau antrą ar trečią. Ir galiu pasakyti, kad dauguma problemų kyla dėl paprastų dalykų: nesiruošiama iš anksto, nesuprantama, ką galima vežti, o ko ne, arba tiesiog pasirenkamas netinkamas būdas. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip viską susitvarkyti taip, kad nereikėtų permokėti ar prarasti daiktų muitine. Nėra čia jokios magijos – tiesiog keletas praktiškų žingsnių, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada prasminga vežtis daiktus pačiam?

Jei turi mažai daiktų – tarkim, vieną kambarį ar tik kelis lagaminus – tai tikrai gali padaryti pats. Bet čia yra vienas bet: ar turi laiko? Nes kelionė su pilna mašina užtrunka, reikia degalų, o Vokietijoje dar reikės sumokėti už automobilių stovėjimą ir pan. Kartais žmonės mano, kad taupo, bet iš tikrųjų praleidžia visą dieną kelyje, o namie dar reikia išsikrauti. (Tiksliai nepasakysiu, ar tau tai apsimoka – priklauso nuo tavo situacijos.)

Ką tiksliai galima vežtis į Vokietiją be muitinės dokumentų?

Asmeniniai daiktai, kurie yra naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui, paprastai įvažiuoja laisvai. Bet čia yra niuansas: jei veži naują televizorių, naują kompiuterį, naujus baldus – tai jau laikoma preke, ir gali prireikti mokėti PVM. Aš visada sakau klientams: jei nori vežtis naują stuffą, geriau nusipirkti jau Vokietijoje, nes skirtumas bus nedidelis, o vargų bus mažiau. Vienas mano klientas vežėsi naują virtuvę iš Lietuvos – galiausiai sumokėjo tiek muitinėje, kad galėjo nusipirkti geresnę Vokietijoje. Pamoka buvo skaudži, bet išmoko.

Ar reikalinga muitinės deklaracija?

Jei veži tik asmeninius daiktus, kurie jau buvo tavoje naudojamoje, deklaracija nebūtina. Bet jei turi vertingesnių daiktų – brangesnius papuošalus, naują techniką, didesnę sumą grynų – tada geriau pasidaryti dokumentą. Tai nėra sudėtinga, bet reikia užpildyti formą ir pateikti sąrašą. Aš pats kartą padariau klaidą: vežiau senelio laikrodį, kuris buvo vertingas sentimentaliai, bet ir brangus. Muitininkas paklausė, ar turiu įrodymą, kad jis senas. Neturėjau. Galiausiai viskas gerai baigėsi, bet buvo nemalonu aiškintis 20 minučių.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Čia dažniausiai žmonės pralaimi daugiausiai taškų. Supakuok tvirtai, bet ne per daug – kartais matau, kaip žmonės dėlo 10 kartus sulankstytas dėžes, o viduje nieko nėra. Naudok tinkamas dėžes, o ne bet kokias. Aš rekomenduoju naudoti specialias perkraustymo dėžes – jos brangesnės, bet tvirtesnės. Vienas mano pažįstamas vežė daiktus paprastose kartoninėse dėžėse iš parduotuvės – pusė jų subyrėjo kelyje. O ten buvo jo mėgstamiausi vinilai. Dabar jis turi tik dalį jų.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausiai – bent pora mėnesių iš anksto. Taip turėsi laiko susitvarkyti dokumentus, jei jie reikalingi, surasti pervežėją, jei juo naudosies, ir tiesiog psichologiškai pasiruošti. Bet realiai? Dauguma žmonių pradeda galvoti apie tai likus savaitei. Irgi veikia, bet tada būna daugiau streso. Aš pats visada sakau: planuok iš anksto, bet jei jau praleidai laiką – nenusimink, visada rasime sprendimą.

Kokie yra pagrindiniai transportavimo būdai?

Yra trys pagrindiniai variantai: vežti pats su savo automobiliu, naudotis pervežėju, arba siųsti kurjeriu. Kiekvienas turi savo pliusus ir minusus. Paties vairuojamas automobilis – lanksčiausia, bet ir brangiausia laiko atžvilgiu. Pervežėjas – brangesnis pinigais, bet patogiau. Kurjeris – tinka tik mažoms siuntoms. Aš dažniausiai rekomenduoju pervežėją, jei daiktų yra daugiau nei vienas automobilis. Bet jei turi tik kelis lagaminus – geriau pats.

Kiek laiko trunka pervežimas?

Jei veži pats – tai priklauso nuo to, kaip greitai važiuoji ir ar darai pertraukas. Iš Vilniaus iki Berlyno galima nuvykti per 10-12 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Bet su perkraustymo sunkvežimiu ar pervežėjo firma paprastai užtrunka 2-3 dienas, nes jie sustoja, krauna kitų žmonių daiktus ir pan. Vienas mano klientas laukė savo daiktų net 5 dienas, nes pervežėjas turėjo pilną sunkvežimį ir sustojo keliuose miestuose. Tai nėra normalu, bet pasitaiko.

Ką daryti, jei mano daiktai buvo sugadinti kelyje?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok sugadinimus prieš atidarydamas dėžes, jei įmanoma. Po to kreipkis į pervežėją su pretenzija. Čia svarbu žinoti: jei naudojasi profesIONALIA firma, jie turi draudimą. Bet jei vežei pats – draudimas galioja tik tavo automobiliui, o ne daiktams. Vienas mano pažįstamas vežė seną televizorių, ir jis subyrėjo dėl blogo kelio. Draudimas jam nieko nesumokėjo, nes televizorius buvo senas ir brangumas buvo mažesnis nei franšizė.

Ar verta naudotis perkraustymo įmonės paslaugomis?

Taip, jei turi daug daiktų arba jei nesi tikras, ar pats susitvarkysi. Bet čia būk atsargus: ne visos įmonės yra sąžiningos. Aš mačiau atvejų, kai žmonės mokėdavo avansą, o po to niekas neatvykdavo. Būtinai pasidomėk atsiliepimais, pasitikrink, ar įmonė turi licenciją, ir niekada nemokėk viso atlygio iš karto. Geriausia dalimis: dalis prieš, dalis po. Vienas mano klientas sumokėjo viską iškart ir po to 3 mėnesius bandė susigrąžinti pinigus. Galiausiai teko kreistis į teismą.

Kaip sumažinti išlaidas?

Yra keletas būdų: vežk tik būtiniausius daiktus, atsisakyk nereikalingų baldų, palik juos arba parduok. Kitas būdas: dalinkis sunkvežimiu su kitais žmonėmis, kurie taip pat kraustosi tuo pačiu metu. Tai vadinasi „bendrosios siuntos". Išlaidos sumažėja ženkliai, bet reikia derinti grafikus. Aš pats vieną kartą taip vežiau – su kitais dviem šeimomis. Viskas buvo gerai, bet teko truputį palaukti, kol visi susitvarkys.

Ar reikalingas Vokietijos adresas perkraustymui?

Dažniausiai taip, ypač jei naudojiesi pervežėjo paslaugom. Jie nori žinoti, kur pristatyti. Bet jei veži pats – tada gali tiesiog važiuoti. Vienas mano klientas neturėjo adreso, nes dar ieškojo būsto. Jis tiesiog susitarė su pervežėju, kad šis laikys daiktus sandėlyje, kol ras butą. Tai kainavo papildomai, bet buvo patogiau nei ieškotis adresą skubotai.

Ką daryti su baldais – vežtis ar pirkti naujus?

Tai priklauso nuo to, kokie tie baldai. Jei turi kokybiškus, brangius baldus – vežkis, nes Vokietijoje panašios kokybės kainuos brangiau. Bet jei tai paprasti, seni baldai – geriau palikti arba parduoti. Aš pats visada sakau: jei baldai tau brangūs sentimentaliai, vežkis. Jei tikrai tikiesi naujo gyvenimo ir naujų baldų – palik senus. Jie tik primins seną gyvenimą.

Kaip elgtis su namų augintais?

Jei veži kartu su gyvūnu – reikalingas veterinarinis pasas ir skiepų žurnalas. Vokietija turi gana griežtas taisykles dėl gyvūnų. Bet jei augintą palieki Lietuvoje – tai jau kitas reikalas. Vienas mano klientas paliko savo katę mamai. Po metų norėjo parsivežti – prireikė daug dokumentų ir pinigų. Geriau iškart viską susitvarkyti, jei planuoji vežtis augintą.

Ar galima vežtis maistą?

Maisto produktus vežtis galima, bet yra apribojimų. Vokietija, kaip ir visa ES, turi tam tikrus draudimus dėl gyvūninės kilmės produktų. Mėsa, sūris, pienas – gali būti problemas. Bet kava, arbata, saldainiai – paprastai viskas gerai. Aš pats visada rekomenduoju: jei nori vežtis namų gamybos maistą – geriau jo nevežk. Nesitikrink, ar praleis, tiesiog neimk. Vienas mano pažįstamas vežėsi namų keptą duoną – muitinėje ją tiesiog išmetė. Buvo gaila, bet taisykles yra taisykles.

Ką daryti su dokumentais?

Visi svarbūs dokumentai – paso kopija, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, jei reikia – turėtų būti su tavimi, o ne dėžėje su daiktais. Aš rekomenduoju dėti juos į rankinę arba specialų segtuvą. Vienas mano klientas supainiojo savo paso dokumentus su dėžėmis ir jas išvežė į sandėlį. Jam teko važiuoti atgal ir ilgai aiškintis. Išvada: svarbius dokumentus laikyk atskirai.

Ar reikalingas draudimas perkraustymo metu?

Draudimas nėra privalomas, bet yra labai naudingas. Jei naudojiesi pervežėjo paslaugom, jie paprastai turi savo draudimą. Bet jis dažnai yra ribotas. Jei turi brangesnių daiktų – geriau papildomai apsidrausti. Aš pats visada taip darau. Vienas mano klientas neapsidraudė ir jo brangus kompiuteris buvo pavogtas iš sunkvežimio. Po to jis labai gailėjosi.

Kaip žinoti, ar pervežėjas patikimas?

Ieškok atsiliepimų internete, bet būk atsargus – ne visi atsiliepimai yra tikri. Pasiklausinėk draugų, gal kas nors turėjo patirties. Patikrink, ar įmonė turi adresą, telefoną, ar atsiliepa į skambučius. Jei kalba tik el. paštu ir nori tik avanso – tai jau blogas ženklas. Aš pats visada rekomenduoju paskambinti ir paklausti visko, kas rūpi. Jei jie atsako neaiškiai arba vengia – ieškok kito.

Ką daryti su muzikos instrumentais?

Muzikos instrumentai – jautri tema. Jie brangūs ir lengvai sugadinami. Jei veži gitara ar kitą instrumentą – geriausia naudoti specialų dėklą. Vienas mano klientas vežė smuiką paprastoje dėžėje. Smuikas buvo senas, bet labai brangus jam. Sugadino. Dabar jis turi naują, bet senasis buvo su sentimentais. Pamoka aiški: investuok į tinkamą pakuotę.

Kaip elgtis su cheminėmis medžiagomis ar pavojingais daiktais?

Dažai, lakai, kiti cheminiai preparatai – tai jautri sritis. Vokietijoje yra griežtos taisyklės. Geriausia jų visai nevežti, nes skirtumas nedidelis, o problemų gali būti daug. Aš visada sakau: jei abejoji – klausk. Geriau paklausti prieš, nei turėti problemų po. Vienas mano klientas vežėsi senų dažų likučius – muitinėje kilo klausimų. Galiausiai viskas gerai, bet buvo nemalonu.

Kada verta imti papildomą pagalbą?

Jei turi daug sunkių daiktų – pvz., pianiną, didelius baldus – verta samdyti žmones, kurie padės krauti ir iškrauti. Vienas pats gali susižeisti. Aš mačiau atvejų, kai žmonės bandė patys iškelti sunkius baldus ir po to kelias dienas jautė nugarą. Tai nėra verta. Samdyk pagalbą – kainuos, bet sveikata svarbiau.

Kaip elgtis su knygomis?

Knygos – sunkios. Tikrai sunkios. Jei veži daug knygų – galvok apie tai, ar visos jos tau tikrai reikalingos. Aš žinau žmonių, kurie vežėsi šimtus knygų ir po to suprato, kad niekada jų neskyrė. Gali jas parsisiųsti elektroninės versijos. Bet jei tai brangios ar retos knygos – vežkis, žinoma. Vienas mano pažįstamas vežėsi visą biblioteką – sunkvežimis buvo toks sunkus, kad vos nepravažiavo per tiltą. Perlenkė.

Ką daryti su buitine technika?

Čia svarbu žinoti: Vokietija naudoja 230V, kaip ir Lietuva, bet kištukai gali skirtis. Patikrink prieš veždamas – jei tavo prietaisai turi kitokius kištukus, reikės adapterių arba keisti kištukus. Aš pats visada rekomenduoju pasižiūrėti ant prietaiso – ten visada parašyta, kokiam voltui jis skirtas. Vienas mano klientas vežėsi seną mikrobangų krosnelę ir po to suprato, kad ji neveikia Vokietijoje. Švaistė pinigus.

Kaip elgtis su vertingais daiktais brangakmeniais?

Brangesnius papuošalus, didelę pinigų sumą, kitus vertingus daiktus – geriausia vežtis su savimi rankinio bagažo, o ne dėžėse. Taip jie bus saugesni. Ir būtinai deklaruok, jei vertė viršija tam tikrą sumą. Aš pats visada sakau: jei abejoji – deklaruok. Geriau praleisti 10 minučių muitinėje, nei po to turėti problemų.

Ar galima vežtis senus automobilius?

Jei turi seną automobilį ir nori jį vežtis į Vokietiją – reikalinga registracija ir dokumentai. Vokietijoje taip pat reikės sumokėti registracijos mokestį ir techninę apžiūrą. Vienas mano pažįstamas vežėsi seną „Volga" – jam tai buvo sentimentalu. Bet Vokietijoje jis negalėjo jos registruoti, nes neatitiko standartų. Galiausiai pardavė ją dalimis. Buvo liūdna istorija.

Kaip elgtis su paveikslais ar meno kūriniais?

Meno kūriniai – jautri sritis. Jei tai vertingi paveikslai – geriausia naudoti profesionalų pakavimą ir draudimą. Vienas mano klientas vežė senelio tapytą paveikslą. Jis buvo nebrangus, bet labai svarbus. Supakavo blogai ir paveikslas buvo sugadintas. Po to labai gailėjosi. Išvada: jei tai tau brangu – investuok į tinkamą apsaugą.

Ką daryti, jei perkraustymas nepavyko pagal planą?

Gyvenime būna visko. Kartais daiktai vėluoja, kartais sugenda automobilis, kartais tiesiog viskas eina ne taip. Svarbiausia – nepanikuoti. Susitvarkyk, ką gali, ir eik toliau. Aš mačiau daug tokių situacijų. Vienas mano klientas visai pametė savo daiktus – pervežėjas tiesiog dingo. Po to teko ilgai aiškintis su policija. Bet galiausiai viskas išsisprendė. Svarbiausia – nepasiduoti.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra paprastas dalykas, bet ir ne neįmanomas. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimus partnerius ir nebijoti klausti, jei kažko nežinai. Dauguma problemų kyla dėl to, kad žmonės bando viską daryti patys ir nesiklausia patarimų. O taip neverta. Geriau minutę paklausti ir išvengti problemos, nei po to graužtis. Jei planuoji vežtis daiktus į Vokietiją – pradėk ruoštis jau dabar. Laiko niekada nėra per daug, o gerai suplanuotas perkraustymas bus daug lengvesnis nei chaotiškas. Sėkmės!